Administracinė byla Nr. eAS-300-662/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01487-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 53.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Už harmoningą aplinką“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Už harmoningą aplinką“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Signa LT“), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas asociacija „Už harmoningą aplinką“ (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) (toliau – ir Sprendimas) pritarti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją statytojo uždarosios akcinės bendrovės „Signa Lt“(toliau – ir UAB „Signa LT“, trečiasis asmuo, Statytojas) (buvusio statytojo H. K.) prašymą pritarti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Už harmoningą aplinką“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Signa LT“ (toliau – ir UAB „Signa Lt)), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Signa LT“ iš pareiškėjo 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:
1) 2021 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė dokumentą Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) „Dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams“. Šį dokumentą elektroniniu parašu pasirašė M. P., Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas. Atskiro norminio akto (įsakymo ar kitos formos patvarkymo) dėl šio sprendimo nebuvo įforminta.
2) Ginčijamas sprendimas pritarti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams priimtas po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. lapkričio 19 d. išdavė Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Nr. A659-309/20(3.3.2.26E-VMA), kurioje buvo nustatyti pagrindiniai žemės sklypo reglamentai ir kiti reikalavimai. Parengti Projektiniai pasiūlymai buvo paviešinti visuomenei, t. y. 2020 m. gruodžio 1 d. buvo įkelti į specialų Savivaldybės interneto tinklapį su skelbimu.
3) Projektiniai pasiūlymai buvo svarstomi viešame susirinkime, po kurio projektuotojas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pritarti Projektiniams pasiūlymams. Savivaldybė į šį prašymą atsakė priimdama 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. A51-903/21(3.3.2.26E-VMA), kuriuo atsisakė patvirtinti projektinius pasiūlymus ir pateikė atsisakymo motyvus.
4) Projektuotojas pateikė atsakovui Projektinius pasiūlymus ir prašymą dėl antrojo Projektinių pasiūlymų viešinimo. Savivaldybė savo internetiniame tinklapyje patalpino naują 2021 m. vasario 11 d. skelbimą apie viešą svarstymą, numatytą 2021 m. kovo 3 d. nuotoliniu būdu nuo 16.00 val.
5) Įvykus antram viešam svarstymui, dėl Projektinių pasiūlymų buvo gauta pasiūlymų iš suinteresuotos visuomenės atstovų (taip pat ir iš pareiškėjo) dėl žemės sklypo patekimo į Gamtinio karkaso ribas ir dėl to žemės sklypui taikomų papildomų apribojimų, ir kt. Pareiškėjui ir visuomenės atstovams į jų klausimus ir pasiūlymus buvo atsakyta raštu. Į dalį visuomenės atstovų pateiktų pasiūlymų dėl Projektinių pasiūlymų buvo atsižvelgta, kita dalis buvo atmesta. Projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo dalinai patikslinti tiek, kiek atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.
6) Įvykdžius visas privalomas viešinimo procedūras, buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo Projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į šį prašymą, atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas M. P. 2021 m. kovo 31 d. pritarimu Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) pritarė Projektiniams pasiūlymams. Pasiūlymams buvo pritarta atsižvelgiant į pakoreguotus pastato ir sklypo sutvarkymo sprendinius.
7) Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Gamtinio karkaso schemos sprendinius, pagal kuriuos visas ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), nepatenka į Gamtinio karkaso ribas, ir jam nebegali būti taikomi Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso nuostatai, nes jie neturi įtakos priimant sprendimus dėl Ginčo sklypo.
8) Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 2VI-47, atlikus tyrimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, buvo nutarta įspėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir Vyriausiąjį miesto architektą nedaryti teisės pažeidimų, susijusių su želdynų reikalavimų, numatytų Gamtinio karkaso nuostatuose, Želdynų įstatyme, Priklausomųjų želdynų normų nustatymo tvarkos apraše dėl statybos leidimo išdavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šį nutarimą Vilniaus miesto savivaldybei apskundus aukštesniajam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 13.12.-62 Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 2VI-47 buvo panaikintas. Buvo įvertinta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka į gamtinio karkaso teritoriją. Generalinės prokuratūros nutarime buvo pažymėta (sutinkant su tokia Vilniaus apygardos prokuratūros išvada), kad patvirtinti Projektiniai pasiūlymai dar nėra sukūrę teisinių pasekmių, o tokias pasekmes sukurtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.
Teismas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant galimybę teismine tvarka ginčyti administracinius aktus, ši galimybė priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami ir koks poveikis skundžiamu aktu daromas pareiškėjo teisėms ar pareigoms, ar skundžiamas aktas yra susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu kaip visuomeninė organizacija, kuri, remiantis į bylą pateiktais įstatais, juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. gruodžio 17 d. Asociacijos veiklos tikslais nurodyta: atstovauti savo narius dėl Asociacijos bendrai valdomos susisiekimo inžinerinės infrastruktūros įrengimo, eksploatavimo ir priežiūros, tuo tikslu savo ar asociacijos narių vardu kreiptis į teismą, valstybės ir savivaldybės institucijas ir trečiuosius asmenis, jeigu bet kokiu būdu yra varžomas naudojimas šia infrastruktūra ar pažeidžiamos narių ar asociacijos teisės valdyti, naudoti ir eksploatuoti šią infrastruktūrą <...>; savo ar asociacijos narių vardu teikti pasiūlymus, prieštaravimus, skundus ar ieškinius, įskaitant bet neapsiribojant, dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir ar kituose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) teritorijoje, projektuojamo pastato projektinių pasiūlymų, statybos projekto, statybą leidžiančio dokumento, statybos teritorijų planavimo dokumento, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir gyventojų sveikatai įvertinimo ir kitais atvejais, kai yra pažeidžiami narių ekonominiai ir / ar socialiniai interesai; dėl visų asociacijos narių (vieno ar kelių narių) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų savo ar asociacijos narių vardu kreiptis į bendrosios ir administracinės kompetencijos teismus, tuo tikslu parengti ir pateikti visus procesinius dokumentus, atstovauti teisme ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus <...>.
Teismas pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstė argumentus, jog pareiškėjas yra susikūręs išimtinai šiai nagrinėjami bylai ir realiai daugiau jokių interesų gamtosaugos srityje neturi ir nėra nuveikęs, bei visiškai neaišku, kokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, kadangi šiuo atveju Projektiniai pasiūlymai buvo pakoreguoti atsižvelgiant būtent į pareiškėjo pasiūlymą teritorijai taikyti Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimus, o kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ar viešojo intereso ginti teisme pareiškėjas neturi įgaliojimų ir teisės.
Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, esančius byloje duomenis apie pareiškėjo įsisteigimo datą ir numatomus veiklos tikslus, bei tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo veikimą aplinkos apsaugos srityje, padarė išvadą, kad pareiškėjas aplinkos apsaugos, gamtinio paveldo srityje nėra atlikęs jokių reikšmingų veiklų, jo įsisteigimas susijęs išimtinai su (duomenys neskelbtini), žemės sklype projektuojamu pastatu ir dėl jo iškilusiems ginčams spręsti, todėl pareiškėjas kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo neturi teisės. Teismas pabrėžė, kad Asociacija buvo įsteigta jau prasidėjus Projektinių pasiūlymų rengimo užduočių svarstymui Vilniaus miesto savivaldybėje.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad skundžiamas administracinis aktas Asociacijos nariams sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes Sprendimu nustatyti teritorijų planavimo, žemės sklypo sutvarkymo ir pastato projekto sprendiniai, kurie prieštarauja teisės aktais nustatytiems žemės sklypo naudojimo, privalomiems statybos techniniams reglamentams bei kitų teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikšminga, ar ginčijamas aktas susijęs su pareiškėjo teisminės gynybos teisėmis (interesais). Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.
Teismas pažymėjo, kad 2021 m. kovo 31 d. pritarimas Projektiniams pasiūlymams yra tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas, pareiškėjas nėra statybos dalyvis, skundžiamas Sprendimas (pritarimas) jam nesukelia teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti minėtą pritarimą negali būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje, kai nėra priimto statybą leidžiančio dokumento. Pritarimas Projektiniams pasiūlymams pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo kaip Asociacijos ar atskirų jos narių atžvilgiu. Argumentai dėl sprendimo pritarti Projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodomi ginčijant išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Priimtas sprendimas pritarti Projektiniams pasiūlymams nesuteikia teisės vykdyti statybos darbų.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų jokių jo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje (ABTĮ 23 str. 1 d.), todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismo šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutraukė administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje trečiojo suinteresuoto asmens teisės, nutraukus bylą dėl to, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme, yra apgintos, ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toloau – ir Rekomendacijos), sprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (5 142,50 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) netenkinus reikalavimo dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies teiginius, kuriais teismas konstatavo, kad: „Projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo dalinai patikslinti tiek, kiek atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.“; ir „Vėl įvykdžius visas privalomas viešinimo procedūras, buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo Projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į šį prašymą, atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas M. P. 2021-03-31 pritarimu Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) pritarė Projektiniams pasiūlymams.“; „pareiškėja kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo neturi teisės.“; 3) panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Signa LT“, iš pareiškėjo priteistas 5 142,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują nutartį – trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Signa LT“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Pareiškiėjas nurodo, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo ginčo iš esmės ir nevertino byloje surinktų faktinių duomenų (kuriais įrodymais teismas remiasi, o kuriuos atmeta), tačiau pasisakė dėl faktinių skundžiamo Sprendimo priėmimo aplinkybių, dėl kurių byloje dalyvaujantys asmenys nesutarė, ir pateikė priešingas pozicijas dėl jų vertinimo (kad po antrojo viešojo svarstymo „projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo dalinai patikslinti tiek, kiek atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus“; ir kad „vėl įvykdžius visas privalomas viešinimo procedūras, buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo Projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į šį prašymą, atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas M. P. 2021-03-31 pritarimu Nr. A51- 28474/21(3.3.2.26E-VMA) pritarė Projektiniams pasiūlymams“).
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netiksliai ir neteisingai nurodė su Projektinių pasiūlymų svarstymu, keitimu ir tvirtinimu susijusias aplinkybes. Byloje surinkti domenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 3 d. įvykus viešam svarstymui, 2021 m. kovo 10 d. Projektinių pasiūlymų rengėjas pateikė atsakymus viešo svarstymo dalyviams, kuriais buvo nutarta neatsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ir nekoreguotas ir netikslintas Projektinių pasiūlymų variantas 2021 m. kovo 9 d. buvo pateiktas tvirtinti atsakovui, o 2021 m. kovo 26 d. atsakovas atmetė Statytojo prašymą pritarti Projektiniams pasiūlymams. Po atmetimo, Projektiniai pasiūlymai buvo koreguojami ne pagal suinteresuotos visuomenės pastabas ir pasiūlymus, o pagal atsakovo sprendime atmesti projektinius pasiūlymus nustatytus trūkumus, be to, nebuvo vykdomos jokios pakoreguotų Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros.
Projektinių pasiūlymų viešo svarstymo metu nei Projektinių pasiūlymų rengėjui, nei Statytojui nebuvo teikiami pasiūlymai privalomuosius pagal Gamtinio karkaso nuostatus želdynus įrengti ant projektuojamo prekybos centro stogo. Suinteresuotos visuomenės atstovai nebuvo supažindinti su tokiais atliktais Projektinių pasiūlymų pakeitimais, neturėjo galimybių jų įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Pareiškėjo įsitikinimu, toks želdynų įrengimas neatitinka Gamtinio karkaso nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo iš esmės nepasisakė, nenagrinėjo ir nevertino į administracinę bylą pateiktų įrodymų, kurių pagrindu galėtų būti daromos išvados, konstatuojant vienų ar kitų ginčo šalių teiginių teisingumą, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, nesusijusių su teismo išnagrinėtu bylos nutraukimo pagrindu, ir šios teismo išvados (motyvai) turėtų būti pašalintos iš teismo motyvuojamosios dalies.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir 2021 m. liepos 29 d. Lietuvos Resublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12.-62, kuriame įvertinta, kad ginčo žemės sklypas po naujo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo nebepatenka į gamtinio karkaso teritoriją, nėra susiję su teismo taikytu bylos nutraukimo pagrindu, todėl jie taip pat turėtų būti pašalinti iš skundžiamos nutarties turinio. Be to, minėtas bendrasis planas patvirtintas jau po skundžiamo Sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į paties atsakovo į bylą pateiktus duomenis, kad 2021 m. kovo 26 d. sprendime nurodyta, jog Projektiniuose pasiūlymuose nagrinėjama teritorija patenka į gamtinio karkaso teritoriją. Skundžiamoje teismo nutartyje pateikiami motyvai (menamos išvados) apie vėliau pasikeitusį teisinį reglamentavimą yra nesusijusios ginčijamu Sprendimu ir turi būti šalinamos iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies. Be to, minėtos aplinkybės dabar jau yra pasikeitusios.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas, kaip visuomeninė organizacija, atsižvelgiant į jos įstatuose suformuluotus tikslus (jo įsisteigimas susijęs išimtinai su (duomenys neskelbtini), žemės sklype projektuojamu pastatu ir dėl to kylančiais ginčais), neturi teisės kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo, yra prieštaringos, nenuoseklios ir neatitinkančios nagrinėjamos bylos dalyko bei pagrindo, kadangi pareiškėjas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad jis kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas tiesiogiai pažeidžia Asociacijos ir jos narių teises, todėl teismas byloje vadovavosi neaktualia teismų praktika. Į bylą pateikti duomenys (Asociacijos narių sąrašas) patvirtina, kad asociacijos steigėjų gyvenamieji namai betarpiškai ribojasi su skundžiamu Sprendimu suplanuota ir numatyta užstatyti teritorija, todėl šioje byloje neginčytinai įrodytas privatus Asociacijos steigėjų ir narių interesas gyventi sveikoje, teisės aktų reikalavimus atitinkančioje, maksimaliai išsaugotojoje natūralioje gamtinėje aplinkoje, ir būtent šis interesas paskatino įsteigti Asociaciją, kuri turėtų organizuotai ginti aplinkinių teritorijų gyventojų teisėtus interesus. Kitoks Asociacijos tikslų vertinimas paneigtų asociacijų laisvės principą, įtvirtintą tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose bei ginamą Lietuvos teismų.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pritarimas projektiniams pasiūlymams yra tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti minėtą pritarimą negali būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje, kai nėra priimto statybą leidžiančio dokumento.
Pareiškėjas nurodo pateikęs detalius paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kaip skundžiamas Sprendimas tiesiogiai pažeidžia teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjo ir jo narių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas pažymi, jog priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą teisme, sprendimas nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą galėjo būti priimtas tik išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus tiek skundžiamo Sprendimo turinį, tiek visus pareiškėjo nurodomus jo teisių pažeidimo aspektus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo, nevertino ir nepasisakė nei dėl konkrečių ginčijamo Sprendimo priėmimo aplinkybių, nei dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimų įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, apsiribodamas teiginiu, kad skundžiamu Sprendimu patvirtinti Projektiniai pasiūlymai, todėl toks Sprendimas pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių.
Pareiškėjas teigia savo teisių pažeidimą administracinėje byloje siejęs pirmiausiai su Projektinių pasiūlymų, kurie buvo patvirtinti skundžiamu Sprendimu, rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūros pažeidimu, t. y. pareiškėjo teisės dalyvauti Projektinių pasiūlymų viešame svarstyme, teikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl jų sprendinių pažeidimu, nes galutinis ir iš esmės pakeistas Projektinių pasiūlymų variantas nebuvo viešinamas, nebuvo viešai svarstomas, ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai.
Pareiškėjas nurodo, kad Asociacija ir jos nariai neturėjo galimybės pasinaudoti teisės aktais jam garantuojama teise išsamiai per nustatytą terminą susipažinti su naujais Projektinių pasiūlymų sprendiniais, juos viešai apsvarstyti, pateikti dėl jų savo pastabas ir pasiūlymus bei gauti išsamius, motyvuotus atsakymus. Šis Projektinių pasiūlymų rengimo ir svarstymo procedūros pažeidimas turi būti vertinamas kaip esminis pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
Pasak pareiškėjo, esminiu pareiškėjo teisių pažeidimu turi būti pripažintas ir tas faktas, kad pagal statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatas, nėra jokios kitos procedūros, kaip tokie projektinių pasiūlymų sprendiniai būtų išviešinti iki ginčijamo statinio statybos pradžios, ir kaip būtų užtikrintas suinteresuotos visuomenės susipažinimas, dalyvavimas ir skundų pateikimas dėl jų teises pažeidžiančių sprendimų, nes ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas ne pagal projektinius pasiūlymus, o pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą techninį projektą. Tokiu būdu administracinėje byloje dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo tiesiogiai būtų nagrinėjami ir vertinami techninio projekto sprendiniai, o ne anksčiau parengtų ir tiesioginio pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą neturinčių projektinių pasiūlymų sprendiniai ir jų tvirtinimo aplinkybės.
Pareiškėjas kaip atskirą pagrindą konstatuoti tiesioginį pareiškėjo ir jo narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą nurodo aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju Projektiniai pasiūlymai buvo rengiami ir tvirtinami STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 3.5 punkte nurodytu tikslu: nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Nagrinėjamu atveju parengti ir atsakovo patvirtinti Projektiniai pasiūlymai savo sukeliamomis pasekmėmis prilygsta teritorijų planavimo dokumento sukeliamoms pasekmėms, o teismų praktikoje suinteresuotos visuomenės teisė ginčyti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus) nėra kvestionuojama.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria trečiajam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pareiškėjas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nepriėmus sprendimo dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų esmės, o nutraukus administracinę bylą dėl formalių procesinių pagrindų, nėra pagrindo daryti išvados, kad priimta teismo nutartimi buvo apgintos trečiojo asmens (Statytojo) teisės ar interesai, kadangi ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės ir procesinis sprendimas šioje byloje nepatvirtino Statytojo veiksmų teisėtumo, nesukūrė papildomų ir neapgynė jau turimų jo teisių.
Pareiškėjas taip pat reiškia abejonę, ar visos trečiojo asmens patirtos išlaidos buvo būtinos, ir nurodo, kad trečiojo asmens pozicija administracinėje byloje iš esmės apsiribojo argumentų dėl būtinybės nutraukti administracinę bylą ir spekuliacijų apie nesąžiningą pareiškėjo veiklą nurodymu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitiko trečiojo asmens šioje byloje formuotos pozicijos turinio ir apimties.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio priteisiamų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Pareiškėjas pažymi, jog atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimo (kartu su susipažinimu su skundo medžiaga) kaina viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, o papildomų paaiškinimų ir kitų procesinių dokumentų teikimas į bylą, iš esmės atkartojant atsiliepime jau nurodytą poziciją, negali būti vertinamas kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos, o ne perteklinis išlaidavimas.
IV.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritarimas Projektiniams pasiūlymams priskirtinas parengiamajam dokumentui, kuris laikytinas tarpiniu dokumentu, ir jis nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi galutinis sprendimas yra statybos leidimas, kuris ir gali būti skundžiamas teisme. Pareiškėjas nėra statybos dalyvis, o skundžiamas sprendimas jam tol, kol nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl jo priėmimo pareiškėjui jokių teisių ir pareigų neatsirado.
Atsakovas nurodo, kad projektinių pasiūlymų paskirtis – išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio pagrindinių sprendinių idėją, informuoti visuomenę apie numatomą statinio projektavimą, specialiesiems reikalavimams nustatyti, naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentui nustatyti, kai statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Pritarimas / atmetimas projektiniams pasiūlymams nėra ta stadija, kurioje turėtų būti numatomi tikslūs sprendiniai, todėl net negali būti nagrinėjamas projektinių pasiūlymų teisėtumas, nes detalus projektinių pasiūlymų atitikimas teisės aktams yra vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka rengiant statinio projektą, atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų išduotas sąlygas. Statybos leidimo išdavimo metu yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, tačiau šie dokumentai dažniausiai yra pagalbinio, tarpinio pobūdžio viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs tarpiniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), tuo labiau toks procedūrinis etapas gali sukelti teisines pasekmes nebent statytojui, o ne pareiškėjui, tad pritarimas projektiniams pasiūlymams negali būti nagrinėjamas teisme. Pasak atsakovo, tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą poziciją.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nurodyta pozicija, kad skundas paduotas remiantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 68 punktu, kadangi skundus dėl vyriausiojo architekto sprendimų pareiškėjai tiesiogiai gali pateikti tik tuo atveju, jei šis sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui.
Atsakovas nesutinka, kad iš skundžiamos nutarties būtų pašalinti tam tikri pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, itin visapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, ir kiekvienas išaiškinimas yra teisingas, pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.
Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas nuo pat skundo pateikimo nuosekliai įrodinėjo, kad į teismą kreipėsi dėl privačių interesų gynimo, todėl nesuprantama, kodėl iš skundžiamos nutarties prašome pašalinti teismo padarytą išvadą, kad „pareiškėja kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo neturi teisės“.
Atsakovas taip pat nesutiktina su atskirojo skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimas „Projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo dalinai patikslinti tiek, kiek atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus“ turėtų būti naikintinas, ir paaiškina, jog 2020 m. gruodžio 1 d. paskelbto projekto viešas svarstymas įvyko nuotoliniu būdu, o pakoregavus Projektinius pasiūlymus, 2021 m. kovo 3 d. tiesioginės transliacijos būdu įvyko antras viešas susirinkimas, kurio metu visuomenei buvo pristatyti pakoreguoti Projektinių pasiūlymų sprendiniai, atsakyta į viešo susirinkimo dalyvių klausimus. Antrojo viešinimo su visuomene procedūrų metu iš visuomenės taip pat buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų, įskaitant patekimo į gamtinio karkaso ribas ir dėl to žemės sklypui taikomų papildomų apribojimų. Vėliau Projektiniai pasiūlymai buvo tikslinti dar kartą. Atsakovo nuomone, vien tai, kad statytojas neatsižvelgė į visas visuomenės nurodytas pastabas, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teiginys „Projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo dalinai patikslinti tiek, kiek atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus“ turėtų būti naikinamas. Pasak atsakovo, analogiškas paaiškinimas taikytinas ir dėl pirmosios instancijs teismo išaiškinimo, kad „Vėl įvykdžius visas privalomas viešinimo procedūras, buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo Projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į šį prašymą, atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas M. P. 2021-03-31 pritarimu Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) pritarė Projektiniams pasiūlymams“. Iš tiesų Statytojas, patikslinęs Projektinius sprendinius pagal visuomenės nurodytas pastabas, sistemoje papildė Projektinius pasiūlymus ir vyriausiasis miesto architektas priėmė rezoliuciją „Pritarta“.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme, nes pareiškėjas neturi teisės šioje byloje teikti skundo. Skundžiama nutartis priimta ir nenukrypstant nuo formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismų praktikos.
V.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Signa LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš pareiškėjo UAB „Signa LT“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Trečiasis asmuo nurodo, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėįti teisme, nes jo priėmimo stadijoje nebuvo akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, taip pat nebuvo aišku, ar pareiškėjas siekia ginti ir viešąjį interesą.
Trečiasis asmuo nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodomais teiginiais, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, net nenagrinėjo ir nevertino visiškai jokių į bylą pateiktų įrodymų, kurių pagrindų būtų daromos išvados dėl vienų ar kitų aplinkybių. Trečiasis asmuo sutinka, kad nebuvo nagrinėjami absoliučiai visi byloje esantys įrodymai ir dėl jų teismas nutartyje nepasisakė, tačiau teismas ištyrė visus įrodymus ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl pagrndo nutraukti bylą egzistavimo. Skundžiamoje nutartyje buvo ištirta, ar skundžiamas Sprendimas yra tarpinis dokumentas, ir to konstatavimui motyvuojamojoje dalyje buvo tirti byloje esantys įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti motyvuojamosios skundžiamos nutarties dalies.
Trečiasis asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje negalėjo pasisakyti dėl Sprendimo priėmimo aplinkybių, kadangi teismas jas vertino siekdamas nustatyti skundžiamo Sprendimo pobūdį, t. y., ar jis yra tarpinio pobūdžio dokumentas. Teismas pagrįstai motyvuojamojoje dalyje aprašė bylos faktines aplinkybes, įskaitant ir pareiškėjo atskirajame skunde ginčijamus motyvuojamosios dalies teiginius, kuriuos prašoma panaikinti.
Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, vienoje atskrojo skundo dalyje teigdamas, kad negina ir net nesiekia ginti viešojo intereso šioje byloje, kitoje dalyje apeliuoja į teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą išvadą, kad jis tokios teisės ir neturi. Trečiasis asmuo pažymi, jog pareiškėjas, kaip asociacija, kurios vienas iš tikslų yra dalinai susijęs su aplinkos apsaugos sritimi, esant tam tikroms aplinkybėms ir teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, gali tapti subjektu, galinčiu ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, todėl mano, kad būtent dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas ir išsakė argumentus dėl to, ar pareiškėjas gali ginti viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje ar ne.
Trečiasis asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad skundžiamas Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą aiškiai pasisakęs, kad savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto priimamas pritarimas projektiniams pasiūlymams yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis jokių konkrečių teisinių padarinių tretiesiems asmenims (ne statytojui), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką. Visi pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodyti vėliau, t. y. grindžiant skundą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo.
Trečiasis asmuo nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, kadangi byla buvo nutraukta, ir nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad buvo apgintos trečiojo asmens teisės ar interesai. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentuoja, jog šiuo atveju Statytojas į bylą buvo įtrauktas pareiškėjo iniciatyva, jo dalyvavimas procese buvo būtinas, todėl prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų apskritai nebuvo galima išvengti. Byloje iškelti materialiniai reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su Statytojo teisėmis ir pareigomis, nes pritarimas Projektiniams pasiūlymams buvo priimtas būtent tenkinant Statytojo prašymą ir jo naudai. Pareiškėjas neatsisakė skundo, o byla buvo nutraukta teismo sprendimu, konstatuojant, kad pareiškėjas net neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu. Statytojas su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė byla nutraukti, o bylos nenutraukus – skundą atmesti, tokiu būdu palaikydamas atsakovo poziciją, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Trečiasis asmuo nurodo, kad teismų praktikoje bylos nutraukimas dėl to, jog ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Todėl nagrinėjamu atveju bylą nutraukus, Statytojo teisės buvo apgintos (pilna apimtimi), todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos teismo išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo, nes būtent jis yra atsakingas už Statytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasak trečiojo asmens, teismui pateiktos trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos yra realios, patvirtintos dokumentais. Tai, kad pirmosios instancijos teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. AKJ2109001, aprašant suteiktas teisines paslaugas, išsamiai nedetalizuota, kiek laiko buvo skirta kiekvienam atskiram dokumentui parengti ar dalyvavimui teismo posėdžiuose (nenurodyta trukmė ir konkrečios sumos už kiekvieną paslaugą atskirai), nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaidos nebuvo būtinos, ar kad trečiasis asmuo jų realiai nepatyrė.
Trečiasis asmuo pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai įvertindamas byloje esančią medžiagą, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, ir priteisdamas atstovavimo išlaidų atlyginimą trečiajam suinteresuotam asmeniui, turėjo galimybę patikrinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ir teisingai nusprendė, kad advokatui už teisinę pagalbą administracinėje byloje visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama.
Trečiasis asmuo nurodo, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudarė: atsiliepimo į ieškinį parengimas, dvejų rašytinių paaiškinimų parengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose (bendra teismo posėdžių trukmė 3 val. 30 min). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (5 142,50 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Trečiasis asmuo nesutinka, kad papildomų paaiškinimų teikimas į bylą buvo perteklinis išlaidavimas, o ne būtinos ir pagrįstos išlaidos, bei akcentuoja, kad rašytiniai paaiškinimai byloje buvo teikiami du kartus, pirmą kartą – atsakant į pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus, o antrą kartą – siekiant paaiškinti trečiojo asmens poziciją atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir specialiųjų žinių reikalingumą teritorijų planavimo srityje. Trečiasis asmuo pastebi, jog pareiškėjas taip pat į bylą net kelis kartus teikė paaiškinimus, prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, todėl nėra jokių abejonių dėl trečiojo asmens sąžiningumo naudojantis savo procesinėmis teisėmis, pateikiant į bylą atsikirtimus ir paneigiant pareiškėjo anksčiau į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų aplinkybes ir naujus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VI.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė remdamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, t. y. dėl to, kad ginčijamas Sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos dalyku.
ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015). Kartu pažymėtina, kad skundai gali būti teikiami tik dėl tokių tarpinio procedūrinio pobūdžio viešojo administravimo subjektų sprendimų, kurie sukelia konkrečias teisines pasekmes, t. y. užkerta kelia tolimesniam procedūros vykdymui ir galutinio sprendimo priėmimui, pvz., atsisakymas duoti rašytinį pritarimą statinio projektui ar pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-669-492/2016, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr eAS-12-520/2019).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, konstatavęs, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) pritarti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams, yra procedūrinio pobūdžio sprendimas; pareiškėjas nėra statybos dalyvis, todėl skundžiamas Sprendimas (pritarimas) jam nesukelia teisinių pasekmių, todėl reikalavimas panaikinti minėtą pritarimą negali būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje, kai nėra priimto statybą leidžiančio dokumento. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pritarimas Projektiniams pasiūlymams pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo kaip Asociacijos ar atskirų jos narių atžvilgiu, o argumentai dėl Sprendimo pritarti Projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodomi ginčijant išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015, 2017 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017, 2021 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-225-525/2021 išaiškinimais, nurodė, kad atsakovo sprendimas pritarti Projektiniams pasiūlymams yra tarpinis procedūrinio pobūdžio sprendimas, ir, atsakovui priėmus tokį sprendimą, pareiškėjui jokių teisių ir pareigų neatsiranda.
Kaip minėta, pareiškėjas byloje ginčija atsakovo Sprendimą pritarti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Projektiniams pasiūlymams.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.2 papunktį, projektiniai pasiūlymai priskiriami projekto rengimo dokumentams. Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma.
Nurodytos nuostatos patvirtina, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas remiantis ne statinio projektiniais pasiūlymais, bet statinio projektu, todėl pritarimas projektiniams pasiūlymams laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Tokios pačios nuostatos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir ankstesnėje nagrinėjamai bylai aktualioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-535-624/2017, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-520/2019, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-602/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-575-556/2021).
Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovo Sprendimas pritarti Projektiniams pasiūlymams yra tarpinio procedūrinio pobūdžio, Sprendime nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), pagrįstai ir teisėtai buvo konstatuota, jog skundžiamas Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad ginčijamas atsakovo Srendimas pritarti Projektiniams pasiūlymams pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes Projektiniai pasiūlymai buvo priimti pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras, ir taip buvo apribotos pareiškėjo teisės dalyvauti projektinių pasiūlymų viešame svarstyme, teikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl jų sprendinių pažeidimų, nes galutinis ir iš esmės pakeistas Projektinių pasiūlymų variantas nebuvo viešinamas, nebuvo viešai svarstomas, ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai.
Kaip minėta, atsakovo pritarimu Projektiniams pasiūlymams nėra išsprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, nėra išreiškiami privalomojo pobūdžio patvarkymai, sukūrę pareiškėjui teisių ar pareigų, nėra pritaikytos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl argumentai dėl Sprendimo pritarti Projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl viešinimo procedūrų vykdymo gali būti nurodyti teikiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vadovavosi tokio pobūdžio bylose suformuota praktika.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-968-756/2017 formuojamos praktikos, kad tik įvertinus skundžiamo akto turinį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas pritarimas projektiniams pasiūlymams laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu, kuris pareiškėjui akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, ar priešingai, toks pritarimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, pažymėtina, jog minimoje byloje teismui nebuvo pateiktas skundžiamas sprendimas, ir jo turinys iš viso nebuvo įvertintas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamo Sprendimo turinį vertino, todėl pažymėtina, jog šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Priežiūros įstatymas), 8 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Pagal šio straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (3 p.); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (4 p.). Atsižvelgdama į minėtas Priežiūros įstatymo nuostatas teisėjų kolegija daro išvadą, jog statybos valstybinė priežiūra apima ir projektinių pasiūlymų teisėtumo, taigi, ir jų priėmimo procedūrų, įvertinimą (kaip statybos dalyvių veiksmų atitikties teisės aktams vertinimą).
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijs teismo skundžiamoje nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, jog „projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo dalinai patikslinti tiek, kiek atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus“; ir „Vėl įvykdžius visas privalomas viešinimo procedūras, buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto savivaldybei dėl pritarimo Projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į šį prašymą, atsakovo Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas M. P. 2021-03-31 pritarimu Nr. A51-28474/21(3.3.2.26E-VMA) pritarė Projektiniams pasiūlymams.“; bei teigia, kad šie teiginiai turi būti pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies kaip neteisingi.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad, prieš tvirtinant Projektinius pasiūlymus, jie buvo koreguojami atsižvelgiant ne tiktai į atsakovo, bet ir į visuomenės viešojo svarstymo metu pateiktus pasiūlymus (jų dalį), bei su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl Projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros (kad ji buvo atliekama 2 kartus), todėl daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išbraukti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies anksčiau minėtus teiginius.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo neturi teisės, bei prašo šį teiginį išbraukti iš skundžiamos nutarties motyvojamosios dalies. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjamoje byloje buvo vertinama tik šios bylos kontekste, vertinant pareiškėjo galimybę ginti visuomenės interesą susipažinti su viešinamais projektiniais pasiūlymais ir dalyvauti jų svarstyme, bei teisingai konstatauota, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas privatų Asociacijos ir jos narių interesą, nes pareiškėjas nenurodė įstatyminio pagrindo, šiuo konkrečiu atveju leidžiančio jam kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepažeidžia asociacijų laisvės principo, nes pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo neturi teisės kreiptis šioje konkrečioje byloje, nedraudžia pareiškėjui kreiptis dėl viešojo intereso gynimo kitais, įstatymuose nustatytais, atvejais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išbraukti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies minėto teiginio dėl viešojo intereso gynimo.
Teisėjų koplegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl administracinės bylos nutarukimo pagrindų buvimo, ir pažymi, jog atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patenkintas trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjo nuomone, nutraukus administracinę bylą dėl formalių procesinių pagrindų, nėra pagrindo daryti išvados, kad priimta teismo nutartimi buvo apgintos trečiojo asmens (Statytojo) teisės ar interesai, be to, pareiškėjas taip pat reiškia abejonę, ar visos trečiojo asmens patirtos išlaidos buvo būtinos, t. y. nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 yra pažymėjusi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nutraukimas dėl to, jog ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p., 103 str. 2 p.). Tiek nutraukus bylą, kai ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tiek teismui sprendimu skundą atmetus, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama (ABTĮ 15 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-34-502/2020).
Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo nutraukta, konstatavus, jog Sprendimas pritarti Projektiniams pasiūlymams yra tarpinis procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris negali būti administracinės bylos dalyku, taigi, konstatuotina, jog sprendimas šioje byloje buvo priimtas atsakovo naudai. Kadangi skundžiamu atsakovo Sprendimu buvo pritarta trečiojo asmens pateiktiems Projektiniams pasiūlymams, darytina išvada, jog skundžiama nutartimi buvo apgintos trečiojo asmens teisės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstumą, pažymi, jog trečiasis asmuo prašė priteisti iš pareiškėjo trečiojo asmens naudai 5 142,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro susipažinimas su pareiškėjo skundu, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimas ir pateikimas teismui, susipažinimas su pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, rašytinių paaiškinimu parengimas ir pateikimas teismui. Trečiasis asmuo teismui pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos 2021 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKJ2109001, ir 2021 m. spalio 13 d. AB SEB banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą pagal PVM sąskaitąs faktūrą Nr. AKJ2109001.
Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Bruto darbo užmokestis). Už atsiliepimo į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal koeficientą 2,5; už už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, siejamas ne su teisinių paslaugų sąskaitos išrašymo data ar procesinio dokumento pateikimo data, o su apmokėjimo už teisines paslaugas data (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2021, 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-25-822/2022 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad už trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su pareiškėjo skundu, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą ir pateikimą teismui, susipažinimą su pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, rašytinių paaiškinimu parengimą ir pateikimą teismui) buvo apmokėta 2021 m. spalio 13 d. (2021 m. IV ketv.), apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydį turi būti taikomas 2020 m. II ketvirčio Bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu sudarė 1 554,4 Eur. Pagal minėtą Bruto darbo užmokestį apskaičiuotas maksimalus galimas priteisti užmokesčio už atsiliepimo į skundą surašymą dydis yra 3 886 Eur (1 554.4 Eur x 2.5) (Rekomendacijų 8.2 p.), o už rašytinių paaiškinimų surašymą – 621,76 Eur (1 554,4 x 0,4).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiasis asmuo, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su pareiškėjo skundu, taip pat už susipažinimą su pareiškėjo ir atsakovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nenurodė, kiek laiko truko minėti veiksmai (susipažinimas su pareiškėjo skundu, taip pat susipažinimas su pareiškėjo ir atsakovo rašytiniais paaiškinimais), todėl vertinama, kad už susipažinimo su kiekvienu iš šių procesinių dokumentų paslaugą maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis sudaro 155,44 Eur (1 554,4 Eur x 0,1 ) (už susipažinimą su trejais procesiniais dokumentais – 466,32 Eur).
Teisėjų kolegija pažymi, jog maksimali pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuota suma už trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas – susipažinimą su pareiškėjo skundu, atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą ir pateikimą teismui, susipažinimą su pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, rašytinių paaiškinimu parengimą ir pateikimą teismui – yra 5 440,4 Eur, todėl, įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiajam asmeniui priteisė visą jo prašomą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 142,50 Eur.
Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjo UAB „Signa LT“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl šis trečiojo asmens prašymas netenkinamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija