Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. KOVO 21 D. NUTARIMO NR. 321 „DĖL INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) KŪRIMO IR PLĖTROS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. balandžio 1 d. Nr. 308
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) KŪRIMO IR PLĖTROS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 308
redakcija)
INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) KŪRIMO IR PLĖTROS KONCEPCIJA
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatą Nr. KOM (2010) 2020 „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, Nacionalinę reformų darbotvarkę, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2011 metų programos ir Nacionalinės reformų darbotvarkės“, Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos patvirtinimo“, Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ ir Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“.
2. Siekiant kuo efektyviau naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP), inovacijų, studijų ir žinioms imlaus verslo infrastruktūrą, sukurtą įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba kitų šaltinių lėšomis finansuojamas priemones, užtikrinti jos plėtros tęstinumą, būtina sudaryti sąlygas kurtis Lietuvoje tarptautinio lygio mokslo, studijų ir verslo centrams (slėniams) (toliau – slėniai), leisiantiems sėkmingiau naudotis mokslo žiniomis naujiems produktams kurti, glaudesniems mokslo ir verslo ryšiams plėtoti ir aktyvesniam verslo dalyvavimui visuose inovacijų ciklo etapuose nuo fundamentinių mokslinių tyrimų iki naujų produktų įdiegimo į rinką ir didesnėms privataus sektoriaus investicijoms į MTEP ir inovacijas užtikrinti. Tai skatins žinioms imlių ūkio sektorių, socialinių, kultūrinių ir kitų inovacijų plėtrą, spartins žinių visuomenės kūrimą, stiprins ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus, padės siekti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ užsibrėžtų tikslų – didinti MTEP ir inovacijoms tenkančią bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dalį, skatinti verslo investicijas į MTEP ir inovacijas, didinti kultūrinėms ir kūrybinėms industrijoms tenkančią BVP dalį, siekti, kad kasmet didėtų mokslo ir studijų institucijų paduotų patentinių paraiškų, tyrėjų, dirbančių privačiame sektoriuje, taip pat užimtumas žinioms imliuose ūkio sektoriuose.
3. Spartesnė žinioms imlių ūkio sektorių, socialinių, kultūrinių ir kitų inovacijų plėtra, spartesnis žinių visuomenės kūrimas ir ilgalaikių Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindų stiprinimas siekiant tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia nacionalinį tapatumą valstybe prisidės prie pagrindinių ES MTEP ir inovacijų politikos krypčių įgyvendinimo, sumanios specializacijos krypčių nustatymo pagal šiuos tikslus:
3.1. užtikrinti mokslo kokybę – stiprinti pasaulinio lygio mokslo pažangą ir ilgalaikį šalies konkurencingumą (remti geriausias idėjas, ugdyti talentus, suteikti mokslininkams ir kitiems tyrėjams prieigą prie geriausios MTEP ir inovacijų infrastruktūros);
3.2. užtikrinti ūkio šakų plėtrą – didinti investicijas į MTEP ir inovacijas (remti didelio poveikio ir pramonės technologijų sritis; sudaryti palankesnes priėjimo prie rizikos kapitalo sąlygas, remti inovacijų diegimą mažose ir vidutinėse įmonėse);
5. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
5.1. Asocijuotos struktūros – MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų mokslo ir studijų institucijų, ūkio subjektų ir kitų viešojo ir privataus sektorių subjektų interesams atstovaujančios organizacijos, siekiančios įvairiomis bendromis iniciatyvomis prisidėti prie darnios ekonominės, socialinės ir kultūrinės gerovės plėtros.
5.2. Atviros prieigos centras – atvirai prieinamų MTEP išteklių pagrindu veikiantis organizacinis darinys (pavyzdžiui, įrangos komplektas, laboratorija, laboratorijų tinklas, mokslo ir studijų institucijos tyrimų centras ir panašiai), teikiantis paslaugas, reikalingas moksliniam tyrimui ir (ar) eksperimentui atlikti.
5.3. Inovacija – naujų arba iš esmės patobulintų produktų (prekių ar paslaugų) arba procesų, naujų rinkodaros arba organizacinių metodų diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius.
5.4. Jungtinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų iniciatyva – viešojo ir (arba) privataus sektorių subjektų koordinuotai vykdomi tarpusavyje susiję, vienas kitą papildantys projektai, skirti tam tikram prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties prioritetui (toliau – MTEP ir inovacijų prioritetas) arba jo daliai įgyvendinti (toliau – Jungtinė iniciatyva).
5.5. Kompetencijos centras – viešojo arba privataus sektoriaus subjektų juridinis vienetas ar padalinys arba šių subjektų kartu įsteigtas juridinis vienetas, turintis bendro naudojimo žinių perdavimo ir (arba) inžinerinę, ir (arba) technologinę, ir (arba) gamybinę (socialinę, kultūrinę) infrastruktūrą, vykdantis žinioms imliam verslui, socialinėms ir kultūrinėms inovacijoms svarbius viešojo ir privataus sektorių poreikius tenkinančius MTEP, naujų produktų kūrimo ir diegimo į rinką darbus.
5.6. MTEP ir inovacijų infrastruktūra – priemonės, ištekliai ir susijusios paslaugos, kuriais mokslo ir verslo bendruomenės naudojasi vykdydamos MTEP ir inovacinę veiklą,
tai – pagrindinė mokslinė ir technologinė įranga, mokslinių tyrimų medžiaga; žinių šaltiniai (rinkiniai, archyvai ir struktūrizuota mokslinė informacija); informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamos infrastruktūros (lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų (GRID) tinklas, kompiuterinė, programinė įranga ir ryšio priemonės, visos kitos išskirtinės priemonės, kurios yra esminės mokslinei kompetencijai įgyti ir jos pagrindu naujiems produktams kurti). Tokia infrastruktūra gali būti sutelkta vienoje vietoje arba paskirstyta (išteklių organizuotas tinklas).
5.7. MTEP intelektinis potencialas – mokslininkai, kiti tyrėjai ir specialistai, vykdantys MTEP veiklą, jų kvalifikacija ir patirtis.
5.8. Prioritetinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) kryptis – mokslo sprendimų, technologijų, produktų, procesų ir (arba) metodų grupė, atsakanti į globalius ar nacionalinius iššūkius ir galimybes, kuriomis Lietuvos MTEP ir inovacijų sistema gali geriausiai pasinaudoti (toliau – prioritetinė MTEP ir inovacijų raidos kryptis).
5.9. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties prioritetas – tematiškai koncentruotų inovatyvių technologijų, produktų, procesų ir (arba) metodų, sukurtų panaudojant turimą MTEP ir inovacijų potencialą, grupė ir šių technologijų, produktų ir (arba) procesų pritaikymas visuomenės poreikiams ir (arba) diegiant į rinką, panaudojant turimą verslo ir kitą potencialą.
5.10. Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa – programa, skirta nustatyti ir koordinuoti MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų institucijų veiksmus, atitinkamomis priemonėmis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių prioritetus (toliau – MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo programa).
5.11. Slėnis – mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialas (subjektų visuma), paprastai sutelktas vienoje teritorijoje, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo ir Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimo.
5.12. Studijų infrastruktūra – studijoms ir tiesiogiai su jomis susijusiai veiklai vykdyti skirta infrastruktūra.
5.13. Technologijų centras – viešojo arba privataus sektoriaus juridinis asmuo ar jo padalinys, turintis atviros prieigos MTEP ir inovacijų infrastruktūrą, vykdantis naujų ar patobulintų produktų kūrimo ir pateikimo į rinką veiklas.
5.14. Technologijų perdavimo centras – mokslo ir studijų institucijos, mokslo ir technologijų parko ar ūkio subjekto padalinys arba atskiras mokslo ir studijų institucijai, mokslo ir technologijų parkui arba ūkio subjektui pavaldus juridinis asmuo, arba atskiras juridinis asmuo, atliekantis mokslinių tyrimų rezultatų perdavimo viešojo arba privataus sektoriaus subjektams, verslumo skatinimo, MTEP ir inovacijų veiklos viešinimo ir kitas su mokslinių tyrimų rezultatų komercinimu susijusias funkcijas.
5.15. Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas MTEP ir inovacijų
srityje – viešojo ir privataus sektorių atstovų pagrįstas ilgalaike sutartimi bendradarbiavimas, kurio esmė – teikti viešojo sektoriaus kompetencijai priskiriamas MTEP paslaugas, siekiant sukurti inovatyvius produktus, plėtoti šiems produktams teikti reikalingą infrastruktūrą. Ši sąvoka taip pat apima tikslingą viešojo ir privataus sektorių subjektų veiklą, skirtą bendrai, abiem sektoriams svarbiai MTEP ir inovacijų veiklai vykdyti, mokslinių tyrimų rezultatams komercinti ir jiems naudoti socialinėje, kultūrinėje srityse.
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo pajėgumų stiprinimas, jų pajungimo ūkio ir visuomenės reikmėms skatinimas – vienas svarbiausių globalios konkurencijos veiksnių. ES ir kitų pirmaujančių pasaulio valstybių konkurencingumo strategijose itin svarbus vaidmuo skiriamas mokslo, studijų ir inovatyvaus verslo sąveikos centrams ir jų plėtrai. Šiuose centruose telkiamos pajėgiausios mokslo ir studijų institucijos, kuriama žinių ir technologijų perdavimo iš viešojo sektoriaus į privatų verslą infrastruktūra, sudaromos sąlygos kurtis verslo įmonių MTEP padaliniams, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimo pagrindu steigti žinioms imlias verslo įmones. Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse tokie centrai spontaniškai pradėjo steigtis dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Žymiausias toks centras – Jungtinėse Amerikos Valstijose esantis Silicio slėnis. Vėliau, ypač nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, įvairių valstybių vyriausybės pradėjo remti tokių centrų steigimą ir plėtrą. Tai ypač akivaizdu Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Japonijoje, o pastaruoju metu ir Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose ir kituose pasaulio regionuose.
8. Skatinti sektorinę ir regioninę mokslo, studijų ir verslo sąveiką, slėnių kūrimąsi – viena iš svarbiausių ES MTEP, studijų ir inovacijų politikos krypčių, kurios laikantis įgyvendinamos iniciatyvos, didinančios investicijas į MTEP ir inovacijas ES mastu (klasteriai, technologinės platformos, jungtinės technologinės iniciatyvos, programos „Žinių regionai“, „Besimokantys regionai“, kitos paramos programos ir priemonės).
9. Lietuvoje MTEP ir inovacijos pastaraisiais metais plėtotos intensyviau. Tai iš dalies lėmė 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų investicijos į MTEP ir inovacijas. Tačiau nedera apsiriboti tik MTEP ir inovacijų infrastruktūros intensyvia plėtra. Svarbu skatinti aukščiausio tarptautinio lygio, visuomenės ir ūkio poreikius atitinkančią ir didelę pridėtinę vertę kuriančią įvairią MTEP ir inovacinę veiklą, stiprinti MTEP ir inovacijų intelektinį potencialą. Po 2009 metais atliktos Lietuvos mokslo tarybos pertvarkos ir jos įteisinimo kaip institucijos, finansuojančios mokslo programas, pradėtas plačiau taikyti mokslinių tyrimų konkursinio finansavimo principas. Tarptautinių mokslų ir technologijų programų agentūra 2010 metais pasikeitus jos pavadinimui ir funkcijoms tapo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kurios pagrindinė veikla – dalyvauti įgyvendinant inovacijoms ir inovacijų plėtrai reikalingų taikomųjų MTEP politiką, koordinuoti, administruoti ir finansuoti susijusių programų ir priemonių įgyvendinimą.
10. Šiuo metu Lietuvos ekonomiką veikia pasaulio ekonomikos nuosmukis, sukeltas finansų krizės. Ekonomikos atsigavimą skatintų inovacijos. Nauji produktai, technologijos, procesai, verslo modeliai, organizacinės struktūros didintų įmonių konkurencingumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Daugelyje išsivysčiusių valstybių inovacijos – pagrindinis ekonominio augimo variklis, leidžiantis didinti verslo našumą ir pelningumą, sparčiai gerinantis piliečių gyvenimo kokybę. Ekonomikos nuosmukis paskatino ES sutelkti dėmesį į mokslą, technologijas, inovacijas ir jų plėtros finansavimą. Ryžtas skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas atitinka strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslus: sudaryti geresnes bendrąsias ir finansavimo sąlygas MTEP ir inovacijoms, siekiant užtikrinti inovatyvių idėjų virsmą prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. ES MTEP ir inovacijų finansavimo programoje „Horizontas 2020“, kuri pateikta Europos Komisijos komunikate KOM (2011) 808) „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ ir yra viena iš priemonių strategijai „Europa 2020“ ir jos pavyzdinei iniciatyvai „Inovacijų sąjunga“ įgyvendinti, numatyti trys pagrindiniai vienas kitą papildantys prioritetai: mokslo kokybė, siekiant spartinti pasaulinio lygio mokslo pažangą; pramonės pirmavimas (kad būtų remiamas verslas, įskaitant mažas ir vidutines įmones); visuomenė. MTEP ir inovacijų skatinimas laikomas svarbiausia politine priemone konkurencingumui didinti, darbo vietoms kurti, pagrindinėms visuomenės problemoms spręsti ir gyvenimo kokybei gerinti.
11. Menkas verslo įmonių inovatyvumas ir mažos investicijos į MTEP lemia ribotą darbo vietų pasiūlą verslo įmonėse mokslininkams, kitiems tyrėjams, aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams. Lietuvos statistikos departamento 2010 metų duomenimis, MTEP veikloje dalyvavo 18,3 tūkst. darbuotojų, iš jų 6,3 tūkst. turėjo mokslo laipsnį. Eurostato 2010 metų duomenimis, MTEP darbuotojų skaičius Lietuvoje mažai atsiliko nuo ES valstybių vidurkio (Lietuvoje 1 000 darbuotojų tenka 11,2, ES – 14,6 MTEP srities darbuotojo). Dauguma MTEP srities darbuotojų dirba Lietuvos mokslo, studijų ir kitose viešojo sektoriaus institucijose – 69,2 procento, verslo sektoriuje – tik 15,7 procento. Taigi Lietuvos verslo sektoriuje MTEP darbuotojų 26,6 procento mažiau nei vidutiniškai ES valstybėse (2010 metų duomenimis, – 42,3 procento). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais, palyginti su 2008 metais, Lietuvos įmonių išlaidos inovacinei veiklai padidėjo 6,4 procento ir siekė 1 810,6 mln. litų. Tačiau į MTEP investuota tik 13,7 procento visų inovacinei veiklai plėtoti skirtų lėšų; į patentų, licencijų, praktinės patirties įsigijimą – 7,3 procento.
12. Pirmasis slėnių kūrimosi Lietuvoje žingsnis – priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija (toliau – patvirtinta 2007 metais Koncepcija). Koncepcijos paskirtis – skatinti mokslo ir studijų institucijas bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, teikti siūlymus dėl tuo metu MTEP sektoriui aktualių problemų sprendimo, tikintis, kad slėniuose bus sudarytos sąlygos susikurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduoliams, gebantiems konkuruoti tarptautinėje erdvėje, plėtoti naujausias technologijas, vykdyti aukšto tarptautinio lygio MTEP darbus, plėtoti mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą, skatinti užsienio investicijas, vykdyti kitą veiklą, spartinančią žinių visuomenės kūrimą ir stiprinančią ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus.
13. Patvirtintos 2007 metais Koncepcijos tikslų siekta per 5 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas (toliau – slėnių plėtros programos):
13.1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“, skirtą jūrų aplinkos ir jūrinių technologijų mokslinių tyrimų krypčių plėtrai;
13.2. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos patvirtinimo“, skirtą šalies agrobiotechnologijos, bioenergetikos ir miškininkystės, maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo mokslinių tyrimų plėtrai;
13.3. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programos patvirtinimo“, skirtą darniosios chemijos, biofarmacijos, mechatronikos, elektronikos technologijų, ateities energetikos, informatikos ir telekomunikacijos technologijų mokslinių tyrimų plėtrai;
13.4. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“, skirtą lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir civilinės inžinerijos mokslinių tyrimų plėtrai;
13.5. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“, skirtą biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos, biofarmacijos, ekosistemų, darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijos technologijų mokslinių tyrimų plėtrai.
14. Patvirtintos 2007 metais Koncepcijos tikslai buvo šie: sutelkti, atnaujinti ir optimizuoti infrastruktūrą, leidžiančią plėtoti aukštąsias technologijas ir kitus perspektyviausius mokslo, technologijų ir verslo sektorius; stiprinti mokslinių tyrimų ryšius su studijomis, tyrėjų ir kitų specialistų rengimu; sudaryti palankią aplinką perduoti mokslo žinias ir technologijas verslui; sukurti mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų, imlaus žinioms verslo sąveiką skatinančius centrus, gebančius konkuruoti tarptautinėje erdvėje, plėtoti aukščiausiojo lygio mokslinį bendradarbiavimą, pritraukti didelio intelektinio potencialo reikalingas užsienio investicijas; mokslo ir studijų, imlaus žinioms verslo pagrindu kurti žinių ekonomikos branduolius.
15. Rengiant ir įgyvendinant slėnių plėtros programas, buvo atliekami ir kiti šalies MTEP ir inovacijų potencialo stiprinimo darbai, reikalingi būsimų slėnių veiklai plėtoti ir jų kūrimo tikslams pasiekti:
15.1. Per 2009–2010 metus įgyvendintas Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 „Dėl Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plano patvirtinimo“. Pagal šį planą dauguma pajėgiausių šalies mokslinių tyrimų institutų reorganizuoti – sujungti arba prijungti prie universitetų. Koncepcijoje pateiktos priemonės, skirtos mokslo ir studijų institucijų ir viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių subjektų potencialui toliau telkti susiformavusiose slėnių teritorijose.
15.2. Aktualiems mokslo ir technologijų plėtros, įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP ir inovacijų srityje klausimams spręsti skirta švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendroji nacionalinė kompleksinė programa. Vadovaujantis šia programa, parengtos nacionalinės kompleksinės programos, skirtos konkretaus mokslui imlaus verslo sektoriaus darniai plėtrai užtikrinti kompleksiškai derinant aukščiausiosios kvalifikacijos specialistų rengimą, MTEP veiklos, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP srityje stiprinimą, kad būtų sukurtas pagrindas plėtoti mokslui imlaus verslo sektorių ir didinti tarptautinį konkurencingumą. Iš anksto nenumačius būtinų sąsajų, šios programos per menkai dera su Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir kitų susijusių ministerijų įgyvendinamomis priemonėmis, skirtomis konkretiems mokslui imliems verslo sektoriams plėtoti.
15.3. Siekiant skatinti tęstinį mokslininkų ir kitų tyrėjų profesinį tobulinimąsi visuose karjeros etapuose ir didinti intelektinio potencialo gebėjimus MTEP srityje kokybės ir kiekybės požiūriu, įgyvendinama švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Tyrėjų karjeros programa.
15.4. Siekdama skatinti aktyviau komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, užtikrinti šių rezultatų teisinę apsaugą, sudaryti mokslo ir studijų institucijoms galimybę disponuoti jų sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, valstybė sudarė teisines intelektinės nuosavybės apsaugos sąlygas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, nuosavybės teise priklauso valstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams.
15.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijos“ patvirtinta Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija (toliau – Lietuvos inovacijų strategija), kurią įgyvendinti pavesta Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms ministerijoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 „Dėl Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programa, kuri yra pirmiau minėtos Lietuvos inovacijų strategijos tęsinys. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro patvirtinta Aukštųjų technologijų plėtros 2011–2013 metų programa. Ūkio ministro patvirtinta Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 metų programa. Šias programas įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
15.6. Siekiant sudaryti sąlygas stiprinti verslo vaidmenį slėniuose, įgyvendinama Ekonomikos augimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 „Dėl Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“, nurodyto prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonė „Inogeb LT2“, pagal kurią finansuojamos investicijos į mokslo ir technologijų parkų infrastruktūros objektus: technologijų verslo inkubatorių, jų atviros prieigos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų ir panašių objektų statybą, rekonstravimą ir įrengimą, slėnio žemės sklypo ar teritorijos, kurios neatskiriama dalis yra mokslo ir technologijų parkas, įrengimą.
16. Įgyvendinant slėnių plėtros programas, per menkai derintos ministerijų vykdomos priemonės, nepakankamai dėmesio skirta slėnių valdymui ir administravimui, todėl bus pasiekti ne visi jose nustatyti tikslai. Pastaruoju metu institucijos tarpusavyje bendradarbiauja glaudžiau spręsdamos viešojo ir privataus sektorių sąveikos klausimus ir kurdamos bendras MTEP ir inovacijų darnios plėtros iniciatyvas.
17. Įgyvendinant slėnių plėtros programas, bandyta ieškoti efektyvesnių jų valdymo ir dalyvių integracijos būdų, todėl siekiant sudaryti sąlygas koordinuoti MTEP projektų, prisidedančių prie slėnių kūrimo ir plėtros, finansuojamų ES struktūrinės paramos ir kitų šaltinių lėšomis, įgyvendinimą ir veiksmingai naudoti jų rezultatus parengtos jungtinės tyrimų programos, skirtos gamtos išteklių ir žemės ūkio, biomedicinos ir biotechnologijos, medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų MTEP, inovacijų ir ekonominės veiklos sektoriams plėtoti. Jungtinės tyrimų programos neturi realaus finansavimo, taigi pasiekta tik dalis jose nustatytų tikslų – jos tapo priemone, skirta MTEP ir inovacijų infrastruktūros plėtros rezultatams ir jos poveikiui sektoriams vertinti. Be to, neišspręsta skirtingų ministerijų kompetencijai priskirtinų jungtinių tyrimų programų priemonių koordinavimo problema – nenumatyta institucija, galinti koordinuoti šių programų įgyvendinimą. MTEP, inovacijų ir ekonominės veiklos sektorių tematika plati, taigi negalėjo būti tapatinama su prioritetinėmis MTEP ir inovacijų raidos kryptimis.
18. Atsižvelgiant į Koncepcijos įgyvendinimo problemas ir siekiant įgyvendinti patvirtintos 2007 metais Koncepcijos nuostatas, būtina geriau koncentruoti institucijų, prisidedančių prie MTEP ir inovacijų plėtros, pastangas ir jų įgyvendinamomis koordinuotomis priemonėmis siekti bendro tikslo. Būtina sukurti efektyvų slėnių plėtros iniciatyvų, veiklos koordinavimo, valdymo ir vykdymo priežiūros modelį. Įvairių ministerijų finansuojamos priemonės, skirtos MTEP ir inovacijų veiklai, inovacijų, studijų ir žinioms imlaus verslo infrastruktūrai, intelektiniam potencialui plėtoti, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP ir inovacijų srityje stiprinti ir žinioms imliems ūkio subjektams remti, būtų daug koordinuočiau įgyvendinamos iš anksto nustačius tam tikras tematines prioritetines MTEP ir inovacijų raidos kryptis, jų konkrečius prioritetus ir parengus jiems vykdyti skirtas viešojo ir privataus sektorių subjektų inicijuojamas bendradarbiavimu ir bendru interesu pagrįstas Jungtines iniciatyvas ir kitus studijų, MTEP ir inovacijų projektus. Pagal prioritetines MTEP ir inovacijų raidos kryptis (Lietuvos sumanios specializacijos kryptis) būtų skirstomos tam tikrose teritorijose jau sutelktos ir plėtojamos infrastruktūros pagrindu kuriamiems slėniams skirtos lėšos ir investicijos į svarbiausius nacionalinius ar regioninius prioritetus. Siekiant užtikrinti tikslingą ir kryptingą slėnių plėtrą, būtų sukurti mechanizmai, leisiantys nuolat stebėti prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių plėtros, MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo būklę ir prireikus tikslinti jų įgyvendinimo kryptis ir apimtį. Visai šaliai ekonomiškai, technologiškai ir (ar) socialinės gerovės požiūriu svarbių prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių plėtra ir jų konkrečių prioritetų įgyvendinimas taps ministerijų bendradarbiavimo ir jų įgyvendinamų priemonių koordinavimo pagrindu, siekiant bendrų tikslų – spartinti žinių visuomenės kūrimą, socialinių ir kultūrinių inovacijų plėtrą, didinti ilgalaikį Lietuvos ūkio konkurencingumą.
III SKYRIUS
KONCEPCIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
19. Įgyvendinant 5 slėnių plėtros programas ir kitas Koncepcijos 15 punkte nurodytas priemones sukurti, sutelkti ir toliau intensyviai plėtojami MTEP, inovacijų ir studijų infrastruktūra ir intelektinis potencialas, glaudesnis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas MTEP ir inovacijų srityje taps pagrindu siekti Koncepcijos tikslo – skatinti sparčiau kurtis tarptautinę praktiką atitinkančius slėnius, sudarančius sąlygas rengti aukščiausiojo lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriančius didelę pridėtinę vertę, skatinančius kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje.
20. Nustatomi 3 pagrindiniai uždaviniai, skirti Koncepcijos tikslui pasiekti:
20.1. sudaryti sąlygas kurti aukščiausiojo lygio moksliniais tyrimais pagrįstas naujas žinias – stiprinti ir telkti MTEP intelektinį potencialą, skatinti mokslininkų ir kitų tyrėjų bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;
20.2. skatinti žinioms imlių ūkio sektorių plėtrą, naujų inovatyvių produktų kūrimą ir komercinimą – sudaryti sąlygas mokslui ir verslui efektyviai bendradarbiauti MTEP ir inovacijų srityje, plėtoti technologijų kūrimo ir perdavimo veiklą;
IV SKYRIUS
NAUJŲ SLĖNIŲ KŪRIMAS
21. Naujo slėnio kūrimą gali inicijuoti mokslo ir studijų institucijos kartu su ūkio subjektais, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančiais subjektais, asocijuotomis struktūromis ir kitais viešojo ir privataus sektorių subjektais.
22. Naujo slėnio kūrimo iniciatoriai turi pateikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai atitinkančią Koncepcijos uždavinius ir Koncepcijos įgyvendinimo principus slėnio kūrimo viziją, kurioje būtų nustatyti slėnio kūrimo tikslai, uždaviniai ir numatomi rezultatai, pateiktas valdymo modelis, nurodyti jo steigimo ir plėtros dalyviai, reikiamos lėšos ir jų šaltiniai, apibendrintas esamas mokslo, studijų, verslo ir inovacijų potencialas tose MTEP kryptyse, kuriomis numatoma vykdyti įvairią slėnio veiklą, pagrįstas siūlomo kurti slėnio veiklos išskirtinumas, palyginti su patvirtintose slėnių plėtros programose nustatytomis MTEP kryptimis.
23. Naujo slėnio kūrimo vizija, įvertinta Lietuvos ir užsienio ekspertų, teikiama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginei tarybai, sudaromai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MTEP ir inovacijų strateginė taryba). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sudarydama MTEP ir inovacijų strateginę tarybą, nustato jai ir kitas užduotis, susijusias su MTEP ir inovacijų plėtros (taip pat prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių plėtros) koordinavimu.
24. Sprendimą dėl naujo slėnio plėtros programos rengimo, atsižvelgdama į Lietuvos ir užsienio ekspertų atliktą slėnio kūrimo vizijos vertinimą ir MTEP ir inovacijų strateginės tarybos nuomonę, priima ir slėnio plėtros programos rengimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos teikimu.
V SKYRIUS
KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
25. Įgyvendinant Koncepcijos 20.1 papunktyje nustatytą uždavinį, vykdomos nustatytos ir inicijuojamos šios naujos priemonės:
25.2. plėtoti tyrėjų karjeros priemones (skatinti doktorantų, mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos, profesinių ir pagrindinių kompetencijų tobulinimą; mokslininkų, kitų tyrėjų ir studentų sektorinį ir geografinį mobilumą; tyrėjų pritraukimą į žinioms imlius ūkio subjektus ir panašiai);
25.3. remti mokslo ir studijų institucijų ir mokslininkų dalyvavimą įgyvendinant tarptautines MTEP ir inovacijų iniciatyvas;
25.5. skatinti būsimus darbdavius ir socialinius partnerius prisidėti prie studentų rengimo ir gebėjimų ugdymo; tobulinti doktorantų rengimo procesą, įtraukti į jį žinioms imlius ūkio subjektus, inovatyvius socialinius partnerius;
25.6. optimizuoti vidinę organizacinę mokslo ir studijų institucijų struktūrą; diegti mokslo ir studijų sistemoje naujausią ir efektyviausią vadybą;
25.7. plėtoti tarptautiniu mastu pasiteisinusiais principais grindžiamą MTEP ir inovacijų finansavimo ir vertinimo sistemą;
26. Įgyvendinant Koncepcijos 20.2 papunktyje nustatytą uždavinį, toliau vykdomos nustatytos ir inicijuojamos šios naujos priemonės:
26.1. skatinti naujų žinioms imlių įmonių steigimą, jų technologinę ir inovacinę
plėtrą – didinti verslo inovatyvumą ir produktyvumą, formuoti inovacijų paklausą;
26.2. plėtoti mokslo ir technologijų parkų veiklą, didinti jų, kaip tarpininko tarp mokslo ir verslo, vaidmenį slėniuose;
26.3. skatinti slėniuose ūkio subjektų vykdomus inovatyvių produktų eksperimentinės ir technologinės plėtros projektus;
26.4. tobulinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių subjektų ir kitų subjektų, susijusių su MTEP, inovacijų, studijų ir ūkio plėtros sąveikos stiprinimu, institucinius ir administracinius gebėjimus;
26.5. stiprinti MTEP ir inovacijų plėtros procesą administruojančių ir prižiūrinčių institucijų institucinius ir administracinius gebėjimus;
26.6. skatinti žinioms imliam verslui, technologinei, socialinei, kultūrinei plėtrai svarbią MTEP veiklą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, žinių perdavimą, technologijų kūrimą, perdavimą ir diegimą;
26.8. plėtoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių subjektų veiklą ir naujų žinioms imlaus verslo subjektų kūrimą ir plėtrą;
26.9. skatinti doktorantus dalyvauti sprendžiant žinioms imliam verslui, inovatyviai socialinei, kultūrinei ir technologinei plėtrai svarbias problemas;
26.11. supaprastinti MTEP projektų darbų, paslaugų ir prekių viešųjų pirkimų reikalavimus, tobulinti MTEP projektų finansavimo ir administravimo tvarką;
27. Įgyvendinant Koncepcijos 20.3 papunktyje nustatytą uždavinį, toliau vykdomos nustatytos ir inicijuojamos šios naujos priemonės:
27.1. remti mokslo ir studijų institucijų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinančių subjektų infrastruktūros telkimą, kūrimą ir plėtrą;
27.2. sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijoms, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą MTEP ir inovacijų srityje skatinantiems subjektams ir kitiems susijusiems subjektams atnaujinti MTEP ir studijoms skirtą įrangą, įsigyti naujos įrangos ir efektyviai ją naudoti;
28. Koncepcijos įgyvendinimo principai:
28.1. sutelktumo – MTEP, inovacijų, studijų ir žinioms imlaus verslo infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai, intelektinis potencialas ir kompetencijos koncentruojami plėtojant slėnius;
28.2. racionalaus naudojimo – įgyvendinant ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba kitų šaltinių lėšomis finansuojamas priemones sukurta MTEP, inovacijų, studijų ir žinioms imlaus verslo infrastruktūra efektyviai naudojama, jos tęstinumas užtikrinamas planuojant ir įgyvendinant naujas iniciatyvas;
28.3. kokybės ir visapusiškumo – kuriama ir naudojama aukščiausiojo tarptautinio lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūra, rengiami žmogiškieji ištekliai, plėtojant MTEP, inovacijų, studijų ir žinioms imlaus verslo subjektų produktyvų, tarpinstitucinį, tarpdisciplininį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą;
28.4. didelės pridėtinės vertės kūrimo – modernių technologijų kūrimas, perdavimas ir komercinis naudojimas, skirtingų sričių, technologijų ir mokslo šakų (taip pat socialinių ir humanitarinių mokslų ir menų) sanglauda, priemonių ir modelių įvairovė leidžia kurti didelės pridėtinės vertės produktus ir spręsti aktualiausias visuomenės problemas.
29. Koncepcijos uždaviniai įgyvendinami vykdant slėnių plėtros programas. Prie Koncepcijos tikslo pasiekimo ir uždavinių įgyvendinimo gali prisidėti ir kitos ministerijų įgyvendinamos studijų, MTEP ir inovacijų politikos priemonės. Studijų, MTEP ir inovacijų politikos priemonės, skirtos prioritetinėms MTEP ir inovacijų kryptims plėtoti, kurias įgyvendinant turi būti derinami įvairių institucijų veiksmai, numatytos MTEP ir inovacijų prioritetų veiksmų planuose, parengtuose atsižvelgiant į MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo programą.
30. MTEP ir inovacijų prioritetų nustatymo procesą teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių pagrindu.
31. MTEP ir inovacijų prioritetai tvirtinami ir įgyvendinami MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo programoje nustatyta tvarka. MTEP ir inovacijų prioritetų įgyvendinimo programą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos parengtą ir pateiktą projektą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka.
32. Koncepcijos įgyvendinimą koordinuoja, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) priežiūros tarybą sudaro Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Koncepciją įgyvendinant dalyvauja MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotos ministerijos ir kitos institucijos pagal kompetenciją.