LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-114 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ PATvirtinimo“ pakeitimo

 

2015 m. gruodžio 14 d. Nr. V-1441

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2015 „PavojingųJŲ cheminių medžiagų RIBINĖS VERTĖS dirvožemyje“ PATvirtinimo

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl Esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 3 punktu:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                               Rimantė Šalaševičiūtė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 14 d.

įsakymo Nr. V-1441 redakcija)

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 60:2015

PAVOJINGŲJŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE

 

I SKYRIUS

BENDRosios nuostatos

 

1. Ši higienos norma nustato pavojingųjų cheminių medžiagų ribines vertes dirvožemyje, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per augalus, orą ar vandenį) nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai.

2. Ši higienos norma taikoma teritorijų (žemės sklypų) dirvožemiui, kai tose teritorijose (žemės sklypuose) planuojama statyti gyvenamuosius, mokslo (išskyrus institutus ir mokslinio tyrimo įstaigas, observatorijas, meteorologijos stotis ir laboratorijas), gydymo, viešbučių, poilsio paskirties pastatus, sporto paskirties inžinerinius statinius – aikštynus ir stadionus, naudojamus sportui ir kūno kultūrai atvirame ore, pastatus [4.1]; kai tose teritorijose (žemės sklypuose) esančiuose pastatuose planuojama įrengti gyvenamąsias, mokslo (išskyrus institutų ir mokslinių tyrimo įstaigų, observatorijų, meteorologijos stočių ir laboratorijų), viešbučių, gydymo ir poilsio paskirties patalpas; kai teritorijose (žemės sklypuose) naudojami minėti objektai; kai teritorijos (žemės sklypai) skirtos rekreacijai [4.2].

3. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės (toliau – valstybė narė) piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims arba kitoje valstybėje narėje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, taip pat kitos užsienio valstybės juridinių asmenų ar organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su dirvožemio, galimai užteršto dėl ūkinės veiklos, panaudojimu, bei asmenims, vykdantiems dirvožemio stebėseną, tyrinėjimus, ir institucijoms, kurios pagal kompetenciją vykdo dirvožemio valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

 

II skyrius

NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje yra nuorodos į šiuos dokumentus:

4.1. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimų paskirtį“ patvirtinimo“.

4.2. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

4.3. Lietuvos standartas LST ISO 10381-1:2005 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 1 dalis. Ėminių ėmimo programų sudarymo vadovas“ (tapatus ISO 10391-1:2002).

4.4. Lietuvos standartas LST ISO 10381-2:2005 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 2 dalis. Ėmimo būdų vadovas“ (tapatus ISO 10381-2:2002).

4.5. Lietuvos standartas LST ISO 10381-3:2003 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 3 dalis. Saugos vadovas“ (tapatus ISO 10381-3:2001).

4.6. Lietuvos standartas LST ISO 10381-4:2006 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 4 dalis. Natūralių, pusiau natūralių ir dirbamų sklypų tyrimo vadovas“ (tapatus ISO 10381-4:2003).

4.7. Lietuvos standartas LST ISO 10381-5:2007 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas“ (tapatus ISO 10381-5:2005).

4.8. Lietuvos standartas LST EN 15935:2012 „Dumblas, apdorotos bioatliekos, dirvožemis ir atliekos. Degimo nuostolių nustatymas“.

4.9. Lietuvos standartas LST EN 15934:2012 „Dumblas, apdorotos bioatliekos, dirvožemis ir atliekos. Sausųjų medžiagų kiekio skaičiavimas pagal nustatytą sausojo likučio arba vandens kiekį“.

 

III skyrius

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

 

5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

5.1. dirvožemis – potencialiai derlingas viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, veikiant dirvodaros procesams, susidaręs iš dirvodarinės uolienos (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiems organizmams).

5.2. Organinės cheminės medžiagos – visi anglies junginiai, išskyrus jos oksidus, sulfidus ir metalų karbonatus.

5.3. Patikslinta pavojingosios cheminės medžiagos ribinė vertė – pavojingos cheminės medžiagos ribinė vertė, apskaičiuota pagal konkrečios teritorijos dirvožemio savybes.

5.4. Pavojingosios cheminės medžiagos ribinė vertė – pavojingosios cheminės medžiagos koncentracija tiriamame dirvožemyje, kuri, atsižvelgiant į naudojamos teritorijos paskirtį, turimomis žiniomis, neribotą laiką nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms.

5.5. Pesticidai – pavojingos cheminės medžiagos kenksmingiems organizmams naikinti: insekticidai (vabzdžiams naikinti), herbicidai (piktžolėms naikinti), fungicidai (grybams, pelėsiams ir samanoms naikinti), algicidai (dumbliams naikinti) ir rodenticidai (graužikams, pavyzdžiui, žiurkėms ir pelėms, naikinti).

 

 

IV skyrius

PAVOJINGŲjų CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE

 

6. Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje pateiktos lentelėje.

 

Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinių verčių lentelė

 

Eil. nr.

 

 

Medžiagos pavadinimas

 

CAS Nr.*

Cheminės medžiagos ribinė vertė (RV), mg/kg sausosios medžiagos

1

2

3

4

Metalai ir neorganiniai junginiai

1.

Alavas (Sn)

7440-31-5

20

2.

Arsenas (As)

7440-38-2

20

3.

Baris (Ba)

7440-39-3

700

4.

Berilis (Be)

7440-41-7

10

5.

Boras (B)

7440-42-8

50

6.

Chromas (Cr)

7440-47-3

80

7.

Cinkas (Zn)

7440-66-6

300

8.

Gyvsidabris (Hg)

7439-97-6

0,5

9.

Kadmis (Cd)

7440-43-9

1,5

10.

Kobaltas (Co)

7440-48-4

40

11.

Manganas (Mn)

7439-96-5

1500

12.

Molibdenas (Mo)

7439-38-7

5

13.

Nikelis (Ni)

7440-02-0

75

14.

Selenas (Se)

7782-49-2

1,5

15.

Sidabras (Ag)

7440-22-4

0,5

16.

Stibis (Sb)

7440-36-0

10

17.

Švinas (Pb)

7439-92-1

80

18.

Uranas (U)

7440-61-1

20

19.

Vanadis (V)

7440-62-2

150

20.

Varis (Cu)

7470-50-8

75

21.

Cianidai (bendras, CN)

-

5

22.

Fluoridai (F)

-

200

23.

Nitratai (NO3)

-

130

Aromatiniai angliavandeniliai

24.

Anilinas

62-53-3

5

25.

Benzenas

71-43-2

0,5

26.

Bifenilas

92-52-4

4

27.

2,4-dimetilfenolis

105-67-9

1

28.

2,6-dimetilfenolis

576-26-1

1

29.

3,4-dimetilfenolis

95-65-8

1

30.

Etilbenzenas

100-41-4

5

31.

Fenolis

108-95-2

10

32.

Ksilenas

1330-20-7

5

33.

Naftos produktai (angliavandeniliai):

C5-C10

C10-C20

C20-C40

-

 

100

-

200

-

5000

34.

Nitrobenzenas

98-95-3

2

35.

4-nitrofenolis

100-02-7

0,5

36.

Pentachlorbenzenas

608-93-5

1

37.

Stirenas

100-42-5

0,5

38.

Toluenas

108-88-3

5

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai

39.

Antracenas

120-12-7

5

40.

Benzo(a)pirenas

50-32-8

0,5

41.

Chrizenas

218-01-9

2

42.

Fenantrenas

85-01-8

60

43.

Naftalenas

91-20-3

5

44.

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA, bendras)

-

5

45.

Pirenas

129-00-0

125

Halogeninti angliavandeniliai

46.

Anglies tetrachloridas

56-23-5

1

47.

1,2-dichloretanas

107-06-2

0,035

48.

Dichlormetanas

75-09-2

0,35

49.

1,2-dichlorpropanas

78-87-5

2

50.

Heksachloretanas

67-72-1

1

51.

Polichlorintieji bifenilai (PCB)

-

0,3

52.

Tetrachloretilenas

127-18-4

0,5

53.

Trichloretilenas

79-01-6

1,5

Pesticidai

54.

Aldrinas

309-00-2

0,05

55.

Chlordanas

57-47-9

0,1

56.

2,4 D (dichlorfenoksiacto rūgštis)

94-75-7

0,1

57.

DDT (dichlordifeniltrichloretanas)

50-29-3

0,1

58.

Dieldrinas

60-57-1

0,005

59.

Endrinas

72-20-8

0,1

60.

Heksachlorbenzenas

118-74-1

0,5

61.

Heksachlorcikloheksanas

319-84-6

0,4

62.

Heptachloras

76-44-8

0,05

63.

Pesticidai (bendras)

-

0,1

* Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (Chemical Abstracts Service) medžiagai suteiktas registracijos numeris.

 

V skyrius

DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO nustatymo METODIKA

 

7. Pagrindinis dirvožemio užterštumo pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis nustatymo rodiklis yra cheminės medžiagos ribinė vertė (toliau – RV) dirvožemyje (lentelė).

8. Dirvožemio užterštumas organine chemine medžiaga (išskyrus naftos produktus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius) nustatomas atsižvelgiant į cheminės medžiagos patikslintą ribinę vertę (toliau – RVp), kuri lygi:

 

čia OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %.

 

9. Dirvožemio užterštumas naftos produktais nustatomas pagal cheminių medžiagų RVp, kuri lygi:

čia OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas grunto organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 2 % ar mažiau kaip 1,2 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 2 % arba 1,2 %.

 

10. Dirvožemio užterštumas policikliniais aromatiniais angliavandeniliais nustatomas pagal cheminių medžiagų RVp, kuri lygi:

 

 

čia OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %.

A, B – koeficientai, kurių vertės priklauso nuo policiklinių aromatinių angliavandenilių
(1 priedas).

 

11. Dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais nustatomas pagal RVp, kuri lygi:

 

čia M (%) – tiriamo dirvožemio molio dalelių (mažesnių kaip 0,002 mm) kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio molio dalelių kiekis yra daugiau kaip 50 % ar mažiau kaip 10 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 50 % arba 10 %;

OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %.

A, B, C – koeficientai, kurių vertės priklauso nuo sunkiųjų metalų (2 priedas).

 

12. Dirvožemio ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai imami pagal standartus LST ISO 10381-1 [4.3], LST ISO 10381-2 [4.4], LST ISO 10381-3 [4.5], LST ISO 10381-4 [4.6], LST ISO 10381-5 [4.7].

13. Bendri cheminių elementų kiekiai dirvožemyje nustatomi taikant šiam tikslui skirtas tarptautiniuose standartuose (ISO) nurodytas tyrimų (analizės) metodikas (atominės absorbcijos spektrometrijos, induktyviai sužadintos plazmos masės fotometrijos, rentgeno fluorescencijos, atominės emisijos spektrometrijos) tyrimo (analizės) metodikas.

14. Bendras pesticidų kiekis dirvožemyje nustatomas taikant tarptautiniuose standartuose (ISO) nurodytas dujų arba skysčių chromatografijos tyrimų (analizės) metodikas. Jei nėra tarptautiniais standartais ar teisės aktais patvirtintų konkrečių pesticidų tyrimo (analizės) metodikų, galima taikyti Europos (EN), Šiaurės šalių (NMKL) arba Oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) tyrimo (analizės) metodikas.

15. Dirvožemio organinės medžiagos kiekis nustatomas pagal standartą LST EN 15935 [4.8].

16. Dirvožemio sausųjų medžiagų kiekis nustatomas pagal standartą LST EN 15934 [4.9].

17. Nustatant kitas chemines medžiagas gali būti taikomos įvairios tarptautinės standartinės (ISO) arba kitos įteisintos metodikos.

______________


 

Lietuvos higienos normos

HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“

1 priedas

 

PATIKSLINTOS RIBINĖS VERTĖS (RVp) POLICIKLINIAMS AROMATINIAMS ANGLIAVANDENILIAMS NUSTATYTI NAUDOJAMI KOEFICIENTAI

 

Eil. nr.

Organinė cheminė medžiaga

Koeficientas

A

B

1.

Antracenas

1,0

0,0

2.

Benzo(a)pirenas

1,0

0,0

3.

Chrizenas

1,0

0,0

4.

Fenantrenas

0,26

0,37

5.

Naftalenas

0,64

0,18

6.

Pirenas

0,44

0,28

 

______________


 

Lietuvos higienos normos

HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“

2 priedas

 

 

PATIKSLINTOS RIBINĖS VERTĖS (RVp) SUNKIESIEMS METALAMS

NUSTATYTI NAUDOJAMI KOEFICIENTAI

 

Eil. nr.

Sunkusis metalas

A

B

C

1.

Alavas

4,0

0,6

0,0

2.

Arsenas

15

0,4

0,4

3.

Baris

30

5,0

0,0

4.

Chromas

50

2,0

0,0

5.

Cinkas

50

3,0

1,5

6.

Gyvsidabris

0,2

0,0034

0,0017

7.

Kadmis

0,4

0,007

0,021

8.

Kobaltas

2,0

0,28

0,0

9.

Nikelis

10

1,1

0,0

10.

Švinas

50

1,0

1,0

11.

Vanadis

12

1,2

0,0

12.

Varis

15

0,6

0,6

 

______________