Nr. DOK-4030
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00412-2009-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. liepos 13 d. paduotu atsakovo T. S. (T. S.) kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas T. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, T. S., B. G. J., V. C., N. R. C. dėl restitucijos taikymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pripažinus sandorius ir turto perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų V. J.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Atsakovas nurodo, kad kasacinės instancijos teismas šioje byloje 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2014 pateikė išaiškinimą, jog asmuo (jo atstovas), kuriam neteisėtais valstybės institucijų aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra nesąžiningas dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu privalėjo išmanyti ir išmanė nuosavybės teisių atkūrimui taikomus įstatymus. Tuo tarpu kasacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-611/2015 suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad administracinių aktų neteisėtumas savaime nėra pagal tokius teisės aktus įgijusio nuosavybę asmens nesąžiningumo prezumpcija. Atsakovo teigimu, nurodytos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės iš esmės prieštarauja viena kitai, kadangi asmens, kuris įgyja iš valstybės nuosavybę pagal neteisėtą administracinį aktą, privalėjimą išmanyti teisės aktus laikant nesąžiningumu, tokiu būdu yra paneigiamas išaiškinimas, jog pats administracinio akto neteisėtumas savaime nelaikytinas asmens nesąžiningumu.
Anot atsakovo, nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2014 pateiktu išaiškinimu, kad atsakovas yra nesąžiningas dėl to, kad jo atstovas privalėjo išmanyti teisinį reglamentavimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo argumentai iš esmės prieštarauja kasacinės instancijos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015 pateiktam išaiškinimui, jog administracinių aktų neteisėtumas savaime nėra pagal tokius teisės aktus įgijusio nuosavybę asmens nesąžiningumo prezumpcija.
Atsakovo teigimu, taip pat teismai visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo, ar egzistuoja sąlygos restitucijos taikymui natūra ir nenustatę nei vienos iš būtinųjų sąlygų taikė restituciją natūra, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019 pateiktos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, jog tais atvejais, kada restitucija yra taikoma valstybei taisant klaidas, padarytas neteisėtai perleidus valstybės turtą, restitucijos taikymas natūra yra galimas dviem atvejais: 1) kai perleistas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai (Konstitucijos 47 straipsnis); 2) perleista žemė yra būtina konkretiems reikšmingiems visuomenės interesams tenkinti (viešasis interesas turi būti toks reikšmingas, kad nusvertų privačius interesus, susijusius su nuosavybės, teisėtų lūkesčių apsauga). Nenustačius nei vienos iš šių sąlygų restitucija natūra nėra galima ir turi būti sprendžiama dėl kitų alternatyvų – restitucijos taikymas piniginiu ekvivalentu arba restitucijos netaikymas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovo T. S. kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas T. S. nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais,