Baudžiamoji byla Nr. 2K-143-628/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43494-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutarties.
Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. sausio 27 d. Iš R. B. priteista 3036,20 Eur Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiajam R. P. 15,49 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam R. P. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios po 2017 m. birželio 7 d., atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartimi nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo R. B. priteista valstybei 173,54 Eur už nukentėjusiajam R. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. R. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 12 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), H. A. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė R. P. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, šiam nugriuvus ant grindų, apžergė per krūtinę ir rankomis spausdamas kaklą smaugė, vieną kartą sudavė kumščiu ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, taip sunkiai sužalojo R. P., padarydamas jam daugybines paviršines veido žaizdas, odos įdrėskimus, nubrozdinimus ir poodines galvos ir veido kraujosruvas, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo odos ir poodžio kraujosruvas bei dešinės kaklo pusės odos įdrėskimus, dešinės pusės III, IV šonkaulių lūžius ir dešinio plaučio viršūnės kraujosruvą, dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje, dešinės šlaunies ir blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl patirtos galvos smegenų traumos R. P. liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimų ir išsivystė potrauminė demencija.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai jo kaltę dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo iš esmės grindė keliomis specialisto išvadomis, t. y. specialisto išvada Nr. G 1674/2016(03), kurioje nurodyta, kad R. P. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas ir dviejų šonkaulių lūžimai – sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir 2017 m. kovo 16 d. papildoma specialisto išvada Nr. pG 528/2017(03), kurioje nurodyta, kad dėl R. P. patirtos galvos smegenų traumos liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimų ir išsivystė potrauminė demencija, todėl jis prarado didelę dalį darbingumo; vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10 punktu, R. P. galvos smegenų sužalojimo pasekmės sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl keičiasi specialisto išvadoje Nr. G 1674/2016(03) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas.
2.2. Specialistas Diomenas Vitkus išvadą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo masto iš esmės grindžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 70 proc., darbingumo. Išsamiai analizuojant specialisto išvadą, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu, kyla abejonių jos pagrįstumu, nes: 1) specialistas nevertino ir nepasisakė, kad nukentėjusiojo netektas darbingumas (70 proc.) yra nustatytas terminuotai (nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d.); nukentėjusiajam yra prognozuojamas sveikatos ir profesinių funkcijų kriterijų pasikeitimas per artimiausius 12 mėnesių; 2) specialistas nevertino, ar tarp dėl R. P. patirto apsinuodijimo alkoholiu atsiradusių liekamųjų reiškinių (7 balų komos, vėliau išsivysčiusios į delyrą (kliedesius), kurie buvo nustatyti pirmojoje specialisto išvadoje, ir netekto 70 proc. darbingumo yra priežastinis ryšys ir dėl to gali keistis jo sveikatos sutrikdymo mastas. Specialisto išvados pagrįstumu skatina abejoti ir tai, kad ekspertas išvadas teikė neturėdamas duomenų (t. y. asmens ligos istorijos) apie nukentėjusiojo sveikatos būklę iki įvykio, kurie yra būtini siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, t. y. sveikatos sutrikdymo masto.
2.3. Tam, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa byloje bei pašalintos visos abejonės dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, nuteistasis prašė apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš VšĮ Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro nukentėjusiojo R. P. asmens sveikatos istoriją, iš kurios būtų matyti, kokia nukentėjusiojo sveikatos būklė buvo iki įvykio, kokiose gydymo įstaigose jis lankėsi, bei paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, kad būtų įvertinti gauti įrodymai. Tačiau, teismui atsisakius tenkinti nuteistojo prašymus, nebuvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes pakartotinės teismo medicinos ekspertizės išvados galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, t. y. perkvalifikavimo iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismai padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
2.4. Aplinkybių, kad nuteistasis R. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertina savo elgesį ir kad susitaikė su nukentėjusiuoju, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes (2016 m. lapkričio 23 d. nukentėjusiojo motina G. P. patvirtino, jog sūnaus gydymui gavo 200 Eur), neginčija padarytos žalos nukentėjusiajam, siekia ją atlyginti, tačiau, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį, jis tai galėtų padaryti tik mokėdamas dalimis, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, teismai nepagrįstai nelaikė jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir nepripažino pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, t. y. konfliktas kilo tada, kai nukentėjusysis, per daug padauginęs alkoholio, pradėjo darytis agresyvus ir pirmas nuteistajam sudavė smūgį, tai patvirtino liudytojas H. A. M., nepaneigė ir pats nukentėjusysis. Tokie nukentėjusiojo veiksmai turėtų būti laikomi nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau to padaryta nebuvo.
2.5. Teismai formaliai įvertino aplinkybes, kad nuteistajam diagnozuota potrauminė demencija, simptominė epilepsija, psichikos ir elgesio sutrikimai, anksčiau jis buvo teistas, tačiau už visai kitas veikas, bausmę yra atlikęs, stengiasi pritapti visuomeniniame gyvenime, susirasti darbą, tačiau dėl sveikatos sutrikimų jam sunku įsidarbinti, seniūnas jį apibūdina teigiamai.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam teisingą bausmę, neatsižvelgė į visas byloje nustatytas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, išsamiai neįvertino kiekvienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip to reikalauja BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, dėl to nuteistajam paskirta netinkama, per griežta (griežtesnė, nei buvo prokuroro pasiūlyta), BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos paskirties neatitinkanti bausmė. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistajam R. B. bausmės tikslai būtų įgyvendinti ir be realaus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo R. B. kaltės klausimas išspręstas teisingai ir jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. nuteistojo R. B. nusikalstamais veiksmais padaryti sužalojimai nukentėjusiajam R. P. sukėlė vieną iš BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – nukentėjusysis R. P. prarado didelę dalį, net 70 proc., profesinio darbingumo. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.10 punkte nustatyta, kad sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis (30 ir daugiau procentų) profesinio darbingumo, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto 2016 m. rugsėjo 13 d. išvados Nr. G 1674/2016(03), nukentėjusysis R. P. buvo apžiūrėtas kitą dieną po sužalojimų padarymo, o jam nustatyti nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas bei dviejų šonkaulių lūžimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau vėliau, 2017 m. kovo 16 d., atlikus papildomą tyrimą, paaiškėjo, kad po galvos smegenų traumos nukentėjusiajam R. P. liko sunkios pasekmės (pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai, potrauminė demencija), dėl to teismo medicinos specialistas pateikė papildomą išvadą Nr. p G 528/2017(03), kuria sveikatos sutrikdymo mastą pakeitė į sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdamas pašalinti visas abejones pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė nurodytas išvadas pateikusį ekspertą D. Vitkų, šis taip pat atsakė į nuteistojo gynėjos ir kitų proceso dalyvių klausimus, paaiškindamas, dėl kokių priežasčių nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas pakito.
3.2. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo atlikti įrodymų tyrimą ne visais atvejais, o tik tada, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, nes klausimą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumo masto pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo išsamiai. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino nuteistojo R. B. ir jo gynėjos prašymo atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, šį prašymą apsvarstė ir motyvuotai atmetė.
3.3. Teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose. R. B. pripažino kaltę, tačiau įvertinęs jo elgesį teismas nuoširdaus gailėjimosi nenustatė, nes kasatorius nukentėjusiojo neatsiprašė, kritiškai nevertino savo elgesio ir nepripažino dalies esminių nusikaltimo aplinkybių. Nuosprendžiu nukentėjusiajam iš nuteistojo priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 15,49 Eur turtinei žalai atlyginti, bet R. B. bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino tik 200 Eur, dėl to teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo įvyko jiems vartojant alkoholinius gėrimus bei tarpusavyje aiškinantis, kuris geriau moka muštis. Nors teismas ir pripažino, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, tačiau, atsižvelgęs į nusikaltimo aplinkybes bei nuteistojo veiksmus, pagrįstai nevertino šios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančios.
3.4. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B., laikantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo R. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau ne kartą teistas, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka), taip pat ir jo sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, be to, atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo R. P. elgesį, turėjusį įtakos kilti jų konfliktui, taigi įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę.
3.5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų esminių skundo argumentų, dėl to nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, įrodymų vertinimo ir BPK nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnis). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi kasacinių skundų argumentai, kurie iš esmės skiriami byloje nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apelianto skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
8. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teisėjus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nereiškia, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai ištirti bylos įrodymus. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti.
9. Kasatoriaus manymu, BPK 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimai padaryti apeliacinės instancijos teismui atsisakius tenkinti nuteistojo prašymus atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti byloje pakartotinę ekspertizę dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto.
10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-303/2017, 2K-253-693/2017).
11. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taigi teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Byloje buvo atliktas tyrimas dėl R. P. sužalojimo. 2016 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 1674/2016(03) konstatuota, kad R. P. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas ir dviejų šonkaulių lūžimai – sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau, 2017 m. kovo 16 d. atlikus papildomą tyrimą, specialisto išvadoje Nr. pG 528/2017(03) konstatuota, kad dėl R. P. patirtos galvos smegenų traumos liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimų ir išsivystė potrauminė demencija, todėl jis prarado didelę dalį darbingumo; vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10 punktu, konstatuota, kad R. P. galvos smegenų sužalojimo pasekmės sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl keičiasi specialisto išvadoje Nr. G 1674/2016(03) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Siekiant pašalinti visas abejones, pirmosios instancijos teisme apklaustas šias išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto pateikęs ekspertas D. Vitkus. Iš specialisto išvadų ir paaiškinimų teisme matyti, kad liekamuosius reiškinius, dėl kurių nukentėjusysis R. P. prarado didelę dalį darbingumo, sukėlė būtent galvos smegenų trauma, o nukentėjusiojo apsvaigimas nuo alkoholio ir ankstesni susirgimai tam įtakos neturėjo. Šiuos duomenis teismai įvertino tinkamai, siedami juos su eksperto D. Vitkaus paaiškinimais, paties R. B. parodymais apie jo panaudoto fizinio smurto pobūdį, taip pat liudytojo H. A. M. parodymais ir kitais bylos duomenimis, taigi laikydamiesi BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti R. P. galvos traumą, išskyrus kasatoriaus prieš jį panaudotą smurtą, taigi tarp nuteistojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skirti pakartotinę ekspertizę ir vertinti nuteistojo nurodytų aplinkybių – girtumo, ankstesnių susirgimų – įtaką nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastui pagrindo nėra.
Dėl bausmės
12. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017).
13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo sveikatos būklę, vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusprendė, kad yra pagrindas paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis, nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis, ir paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistajam R. B. paskirta bausmė tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, ją švelninti pagrindo nėra.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose, nėra jokio teisinio pagrindo. Nuteistasis pripažino kaltę, bet po įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiojo neatsiprašė, kritiškai nevertina savo elgesio, nepripažino, kad nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, be to, siekia dalį kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo perkelti nukentėjusiajam ir taip išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nepaisant to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Iš nuteistojo priteista nukentėjusiajam 15,49 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, byloje nustatyta, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo nukentėjusiajai 200 Eur, taigi atlygino tik nedidelę dalį žalos. Nors bylos duomenys patvirtina, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, vėlesni nuteistojo veiksmai rodo, kad jis nukentėjusįjį sumušė iš įniršio, inercijos. Nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusįjį mušė ir jam nerodant jokių pasipriešinimo ženklų: jį apžergęs smaugė, gulinčiam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis, atsistojęs spardė nejudančio nukentėjusiojo galvą. Tokie nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo pagrįstomis ir teisėtomis.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių apeliacinės instancijos teismo nutartį reikėtų naikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nepadaryta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,