KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-139

Klaipėda

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 ir 4 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.1 papunktį, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).

2. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                           Vytautas Grubliauskas


 

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2017 m. birželio 29 d.

sprendimu Nr. T2-139

 

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžio nustatymo principams apibrėžti.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija).

3. Pagal Metodikos nuostatas, nustačius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojami Vietinės rinkliavos dydžiai Klaipėdos miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).

4. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse, Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau − Nuostatai) ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

 

5. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – būtinosios sąnaudos).

6. Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip šių komunalinių atliekų tvarkymo veiklų bendrųjų sąnaudų suma:

6.1. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos;

6.2.  mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo;

6.3. į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitos tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;

6.4. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

6.5. į komunalines atliekas patekusių buityje susidarančių pavojingų atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;

6.6. biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos;

6.7. kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

6.8. netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos;

6.9. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, išskyrus tas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka;

6.10. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos.

7. Būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:

BS = ∑PSp + ∑KSp,

kur:

BS – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos;

PSp – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos;

KSp – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos;

p – atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki 10, atsižvelgiant į veiklų, nurodytų Metodikos 6 punkte, sąrašą.

8. Nustatant Vietinės rinkliavos dydžius vertinamos Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus (toliau – Administratorius) vykdomos ir administruojamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.

9. Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

10. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos.

11. Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

12. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus, nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos.

13. Atskirų veiklų sąnaudų bei pajamų (įvertinus jas nustatomos būtinosios sąnaudos) kategorijos ir vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos nustatymo principai yra aprašomi Savivaldybės tarybos patvirtintoje Koncesijos mokesčio už komunalinių atliekų sutvarkymą apskaičiavimo metodikoje. 

14. Atskirų veiklų sąnaudas ir pajamas į pastoviąją ir kintamąją procentines dalis paskirsto Administratorius, jei sąnaudos ir pajamos yra priskiriamos ir pastoviajai, ir kintamajai daliai.

15. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas, turi būti vadovaujamasi šiais dokumentais ir duomenimis:

15.1.    regioniniu ir (ar) Savivaldybės atliekų tvarkymo planu;

15.2.    praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;

15.3.    galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis.

 

III SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

 

16. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas, įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų, pateksiančių į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, didžiosios atliekos, buityje susidarančios statybos ir griovimo atliekos ir kitos atliekos, išskyrus tas atliekas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai). Vertinamos tik Savivaldybės teritorijoje vykdomos Metodikos 6 punkte nurodytos veiklos.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinosios sąnaudos

 

17. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.

18. Atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų sudėtį ir į tai, kad surenkamų šių atliekų kiekis yra gana stabilus, daroma prielaida, kad 70 proc. šių sąnaudų yra pastoviosios. Ši prielaida reiškia, kad net ir įdiegus papildomas atskiro antrinių žaliavų ir pakuočių, žaliųjų ir kitų atliekų, kurias galima surinkti atskirai, surinkimo sistemas, surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis nebus mažesnis nei 70 proc. nuo šiuo metu surenkamo mišrių komunalinių atliekų kiekio.

19. Į mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas taip pat įtraukiamas ilgalaikio turto (konteinerių) nusidėvėjimas bei šio turto priežiūros ir remonto sąnaudos.

20. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos

+

+

Ilgalaikio turto, skirto atliekoms surinkti, nusidėvėjimas

+

 

Ilgalaikio turto, skirto atliekoms surinkti, konteinerių priežiūros ir remonto sąnaudos

+

+

 

ANTRASIS SKIRSNIS

Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos

 

21. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

BSMKA = Σ SMKA – Σ PMKA,

kur:

BSMKA – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos;

SMKA – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos;

PMKA – pajamos iš kitos veiklos.

22. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų (be antrinių žaliavų atskyrimo) paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Atidėjiniai

 

+

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Draudimo sąnaudos

+

 

Mašinų ir įrengimų nuomos sąnaudos

+

 

Turto, eksploatuojamo regioniniame sąvartyne, remonto sąnaudos

+

+

Eksploatacijos sąnaudos sąvartyne

+

+

Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąnaudos

 

+

Kitos sąnaudos sąvartyne

+

 

Komunalinių atliekų atidavimo deginti sąnaudos

+

 

Pelnas

+

+

 

23. Pajamų iš kitos veiklos (be antrinių žaliavų atskyrimo) paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Dalis pajamų iš nepavojingų pramonės atliekų priėmimo

+

 

Dalis pajamų iš asbesto turinčių atliekų priėmimo

+

 

Dalis pajamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių

+

 

Pajamos už pelenų, gautų sudeginus KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

 

Dalis pajamų už pelenų, gautų sudeginus ne KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

 

Pajamų rezervas

+

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų būtinosios sąnaudos

 

24. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų (mechaninio apdorojimo) būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

BSMA = Σ SMA – Σ PMA,

kur:

BSMA – antrinių žaliavų atskyrimo būtinosios sąnaudos;

SMA – antrinių žaliavų atskyrimo sąnaudos;

PMA – antrinių žaliavų atskyrimo pajamos.

25. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Draudimo sąnaudos

+

 

Įrangos nuomos atliekų mechaniniam apdorojimui sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto techninės priežiūros ir remonto sąnaudos

+

+

Atliekų mechaninio apdorojimo sistemos eksploatacijos sąnaudos

+

+

Atliekų rūšiavimo paslaugų sąnaudos

 

+

Kitos sąnaudos

+

 

Pelnas

+

+

 

26. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Pajamos už antrinių žaliavų pardavimą

 

+

Pajamų rezervas

 

+

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos

 

27. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

BSDGASA = Σ SDGASA – Σ PDGASA,

kur:

BSDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos;

SDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

PDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamos.

28. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Draudimo sąnaudos

+

 

Nuomos sąnaudos

+

 

Eksploatacijos sąnaudos

+

+

Remonto sąnaudos

+

+

Atliekų išvežimo ir tvarkymo sąnaudos

 

+

Kitos sąnaudos

+

 

Pelnas

+

+

 

29. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Pajamos už atliekų priėmimą į aikšteles

 

+

Pajamų rezervas

 

+

 

PENKTASIS SKIRSNIS

Į komunalines atliekas patekusių buityje susidarančių pavojingų atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu būtinosios sąnaudos

 

30. Į komunalines atliekas patekusių buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti didelių gabaritų atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.

31. Atsižvelgiant į sutartis su vežėju, visos pavojingų buitinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos priskiriamos kintamosioms sąnaudoms.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo būtinosios sąnaudos

 

32. Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą surinkti biologiškai skaidžių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.

33. Atsižvelgiant į sutartis su vežėju, visos biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos priskiriamos kintamosioms sąnaudoms.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos

 

34. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

BSŽAKA = Σ SŽAKA – Σ PŽAKA,

kur:

BSŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos;

SŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

PŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamos.

35. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Draudimo sąnaudos

+

 

Remonto sąnaudos

+

+

Eksploatacijos sąnaudos

+

+

Kitos sąnaudos

+

 

Pelnas

+

+

 

36. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Pajamos už komposto pardavimą

+

 

Pajamos už priimtas sodų ir parkų tvarkymo atliekas

+

 

Pajamų rezervas

+

 

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros PO UŽDARYMO būtinosios sąnaudos

 

37. Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Eksploatacijos sąnaudos

+

 

Kitos sąnaudos

+

 

Pelnas

+

 

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais bŪTINOSIOS sąnaudos

 

38. Visuomenės švietimo ir informavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamas pagal formulę:

BSVS = Σ SVS – Σ PVS,

kur:

BSVS – bendrosios visuomenės švietimo ir informavimo būtinosios sąnaudos;

SVS – visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudos;

PVS – pajamos iš kitos veiklos.

39. Visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos

+

 

 

40. Pajamų iš kitos veiklos paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Dalis pajamų iš nepavojingų pramonės atliekų priėmimo

+

 

Dalis pajamų iš asbesto turinčių atliekų priėmimo

+

 

Dalis pajamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių

+

 

Dalis pajamų už pelenų, gautų sudeginus ne KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

 

Kitos pajamos

+

 

Pajamų rezervas

+

 

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo būtinosios sąnaudos

 

41. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos susideda iš bendrųjų administracinių sąnaudų ir Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų.

42. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios administracinės būtinosios sąnaudos apskaičiuojamas pagal formulę:

BSBA = Σ SBA – Σ PBA,

kur:

BSBA – bendrosios administracinės būtinosios sąnaudos;

SBA – bendrosios administracinės sąnaudos;

PBA –pajamos iš kitos veiklos.

43. Bendrųjų administracinių sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Eksploatacijos sąnaudos

+

 

Draudimo sąnaudos

+

 

Remonto ir nuomos sąnaudos

+

 

Įvairios kitos administracinės sąnaudos

+

 

Bendros veiklos sąnaudos

+

 

Mokesčių, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą, sąnaudos

+

 

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos

+

 

Kitos sąnaudos

+

 

Pelnas

+

 

 

44. Pajamų iš kitos veiklos paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Dalis pajamų iš nepavojingų pramonės atliekų priėmimo

+

 

Dalis pajamų iš asbesto turinčių atliekų priėmimo

+

 

Dalis pajamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių

+

 

Dalis pajamų už pelenų, gautų sudeginus ne KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

 

Kitos pajamos

+

 

Pajamų rezervas

+

 

 

45. Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:

 

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

 

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

 

Eksploatacijos sąnaudos

+

 

Nuomos ir remonto sąnaudos

+

 

Draudimo sąnaudos

+

 

Vietinės rinkliavos administravimo paslaugų sąnaudos

+

 

Kitos sąnaudos

+

 

Pelnas

+

 

 

IV SKYRIUS

VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

 

46. Vietinės rinkliavos dydžiai turi būti apskaičiuoti tokie, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos.

47. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose.

48. Vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų parametrai ir dydžiai yra nustatomi Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose.

 

V SKYRIUS

VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA

 

49. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji Vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos.

50. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms padalijamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:

50.1.    pastoviosios sąnaudos padalijamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (gyvenamosios ir sodų paskirties objektai) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams, pagal šias formules:

PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO) x PS                                            (1),

kur:

PSGNTO – gyventojų (gyvenamosios ir sodų paskirties) naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

PS – visos pastoviosios sąnaudos, Eur;

PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO) x PS                                          (2),

kur:

PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

PS – visos pastoviosios sąnaudos, Eur;

50.2.    gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos į gyvenamosios ir sodų paskirties kategorijas  pagal šias formules:

PSGPO = (BPGPO / BPGNTO) x PSGNTO x GNKGPO                                              (3),

kur:

PSGPO – gyvenamosios (individualūs namai ir butai) paskirties nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPGPO – gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų kategorijos bendras plotas, m2;

BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (gyvenamosios ir sodų paskirties) bendras plotas, m2;

PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę, Eur;

GNKGPO – gyvenamosios paskirties objektų kategorijai taikomas 1 naudojimosi nekilnojamojo turto objektais koeficientas;

PSSPO= (BPSPO / BPGNTO) x PSGNTO x GNKSPO                                                                (4),

kur:

PSSPO – sodų paskirties objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPSPO – sodų paskirties objektų kategorijos bendras plotas, m2;

BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (gyvenamosios ir sodų paskirties) bendras plotas, m2;

PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę, Eur;

GNKSPO – sodų paskirties objektų kategorijai taikomas 0,5 naudojimosi turtu koeficientas;

50.3.    gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos individualiems namams ir daugiabučių namų butams paskirstomos pagal apmokestinamą plotą pagal šias formules:

PSIN = (APIN / APGPO) x PSGPO                                                                                (5),

kur:

PSIN – individualiems namams, (taikoma ir sodų paskirties objektams, kuriuose gyvenama) tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

APIN – individualių namų apmokestinamas plotas, m2;

APGPO – gyvenamosios paskirties objektų apmokestinamas plotas, m2;

PSGPO – gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę, Eur;

PSDNB = (APDNB / APGPO) x PSGPO                                                         (6),

kur:

PSDNB – daugiabučių namų butams tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

APDNB – daugiabučių namų butų apmokestinamas plotas, m2;

APGPO – gyvenamosios paskirties objektų apmokestinamas plotas, m2;

PSGPO – gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę, Eur;

50.4.    juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai  pagal šią formulę:

PSJAOK = (BPJAOK / BPJANTO) x PSJANTO                                                (7),

kur:

PSJAOK – atskirai juridinių asmenų (pvz., viešbučių paskirties objektai) naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPJAOK – atskiros juridinių asmenų naudojamos nekilnojamojo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas, m2;

BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę, Eur;

51. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus atskiroms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms apskaičiuojami Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydžiai, išskyrus atliekų turėtojus, kurie deklaruoja komunalinių atliekų kiekį, pagal šias formules:

51.1.    Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis daugiabučių namų butams (taikoma ir gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) objektams) apskaičiuojamas pagal formulę:

DVRPDNB = PSDNB / APDNB                                                                       (8),

kur:

DVRPDNB – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis daugiabučių namų butams (Eur/m2);

PSDNB – daugiabučių namų butams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (6) formulę (Eur);

APDNB  – daugiabučių namų butų apmokestinamas plotas (m2);

51.2.    Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis individualiems namams (taikoma ir sodų paskirties objektams, kuriuose gyvenama) apskaičiuojamas pagal formulę:

DVRPIN = PSIN / TVSIN                                                                               (9),

kur:

DVRPIN – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis individualiems namams (Eur/turt. vnt.);

PSIN – individualiems namams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (5) formulę (Eur);

TVSIN – individualių namų skaičius (vnt.);

51.3.    Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis sodų paskirties objektams apskaičiuojamas pagal formulę:

DVRPSPO = PSSPO / TVSSPO                                                      (10),

kur:

DVRPSPO – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis sodų paskirties objektams (Eur/ turto vnt.);

PSSPO – sodų paskirties objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (Eur);

TVSSPO – sodų paskirties objektų skaičius (vnt.);

51.4.    Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydžiai juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams apskaičiuojami pagal formulę:

DVRPJAOK = PSJAOK / BPJAOK                                                                   (11),

kur:

DVRPJAOK – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis atskirai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai (Eur/m2);

PSJAOK – atskirai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (7) formulę (Eur);

BPJAOK – atskiros juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijos bendras plotas (m2).

52. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis asmenims, kurie deklaruoja komunalinių atliekų kiekį, nustatomas už nekilnojamojo turto objektą.

53. Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, išskyrus atliekų turėtojus, kurie deklaruoja komunalinių atliekų kiekį, nustatomi pagal komunalinių atliekų susikaupimo normas.

54. Kiekvienų metų pabaigoje komunalinių atliekų susikaupimo normos peržiūrimos atsižvelgiant į atliktus komunalinių atliekų susikaupimo normų tyrimų rezultatus.

55. Kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis apskaičiuojamas pagal formulę:

DVRKNTOK = ANNTO / 1000 x SK x KSD                                           (12),

kur:

DVRKNTOK – atskiros nekilnojamojo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (Eur/m2 – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto objekto plotas; Eur/turt. vnt. – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto objektų skaičius);

ANNTO –nekilnojamojo turto objektų kategorijai (gyvenamosios paskirties ir juridiniams asmenims) nustatyta komunalinių atliekų susikaupimo norma (kg/m2 – skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto objekto plotas; kg/turt. vnt., skaičiuojant pagal parametrą nekilnojamojo turto objektų skaičius);

SK – vienos komunalinių atliekų tonos sutvarkymo kaštai Klaipėdoje (Eur/t);

KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).

56. Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis asmenims, kurie deklaruoja komunalinių atliekų kiekį, nustatomas pagal apskaičiuotus vienos komunalinių atliekų tonos sutvarkymo kaštus.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

57. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų dvylikos mėnesių faktinius, einamųjų metų 1−9 mėn. faktinius ir 10−12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų bei mokesčių pokyčius ir į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šių perskaičiavimų rezultatus atliekami Vietinės rinkliavos dydžių koregavimai. Jeigu apskaičiuojant ateinančių kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos prieš tai buvusių kalendorinių metų būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant ateinančių metų būtinąsias sąnaudas.

58. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams apmokestinimo parametrų dydžiai (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius) perskaičiuojami ateinantiems finansiniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius, naudojami praėjusių visų finansinių metų faktiniai vietinės rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys.

59. Apskaičiuoti Vietinės rinkliavos dydžiai keičiami Nuostatų numatyta tvarka.

 

________________________