VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017–2019 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2017 m. sausio 04 d. Nr. 1K-2
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsniu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, ir į Šakinę korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1433 „Dėl Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programos patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programą;
PATVIRTINTA
Valstybinės ligonių kasos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus
2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1K-2
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017–2019 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti kryptingą korupcijos prevencijos politikos įgyvendinimą, vykdant nuolatinę, veiksmingą ir nuoseklią korupcijos prevenciją ir kontrolę Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinėse ligonių kasose (toliau – TLK, VLK ir TLK kartu – ligonių kasos).
2. Programa nustato korupcijos prevencijos tikslą ir uždavinius, numato korupcijos prevencijos priemones, kurios sumažintų arba panaikintų korupcijos atsiradimo priežastis arba sąlygas, ir atskaitomybės apie šių priemonių įvykdymą tvarką.
3. Programa apima šiuos kovos su korupcija elementus: prevenciją, teisinio reguliavimo poveikio, numatomo teisės aktų projektais, korupcijos mastui vertinimą (atliekamas teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas), antikorupcinių programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų sudarymą, jų vykdymo koordinavimą ir kontrolę, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymus korupcijos prevencijos klausimais, valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų derinimą, veiklos procesų skaidrumą ir kt.
4. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:
4.4. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė programa);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“;
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“;
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“;
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1433 „Dėl Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Šakinė korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa);
4.10. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“;
5. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Programos 4 punkte nurodytuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
I SKIRSNIS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS LIGONIŲ kasOSE TEISINĖ
IR INSTITUCINĖ BAZĖ
7. Ligonių kasos – institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvos Respublikoje. Svarbiausias ligonių kasų uždavinys – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams ir vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas šioje srityje.
8. Ligonių kasos antikorupcijos atžvilgiu gali būti vertinamos kaip valstybės institucijos, kurios dalyvauja sveikatos draudimo sistemoje disponuodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis, ir kaip valstybės institucijos, kuriose dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartis.
9. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatyta, kad už korupcijos prevenciją valstybės ar savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose atsako vadovas, kuris privalo imtis būtinų šio įstatymo įgyvendinimo priemonių. Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punkte nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių įstaigose gali būti steigiami padaliniai ar skiriami asmenys, kuriems būtų pavedama korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcija. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 291.5 papunktyje numatyta, kad kiekvienoje viešojo administravimo ir administracinių paslaugų teikimo institucijoje turi dirbti pareigūnai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir interesų konfliktų valdymą, kad valstybės įstaigos, bendradarbiaudamos su teisėsaugos tarnybomis, turi įgyvendinti adekvačias korupcijos prevencijos priemones, parinktas pagal kiekvienos jų veiklos ypatumus, taip prisidėdamos prie bendro korupcijos pašalinimo plano įgyvendinimo.
10. Už korupcijos prevenciją ir kontrolę VLK atsako VLK direktorius. VLK direktoriaus 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-100 „Dėl Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo“ yra sudaryta Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuriai pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ligonių kasų darbą, susijusį su korupcijos prevencija ir kontrole, taip pat rengti kovos su korupcija programas, organizuoti jų įgyvendinimą ir atlikti kitus veiksmus Korupcijos prevencijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų vykdymui užtikrinti.
11. Už korupcijos prevenciją ir kontrolę TLK atsako TLK direktorius. Kiekvienoje TLK sudaroma komisija, atsakinga už korupcijos prevenciją ir kontrolę toje TLK, arba paskiriami atsakingieji asmenys. Komisijos ar atsakingųjų asmenų veiklą, vykdant korupcijos prevenciją ir kontrolę, koordinuoja ir kontroliuoja atitinkamos TLK direktorius.
II SKIRSNIS
TYRIMŲ IR APKLAUSŲ, SUSIJUSIŲ SU KORUPCIJA, DUOMENYS
12. Nacionalinėje kovos su korupcija programoje korupcija nurodoma kaip viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcija sietina su biurokratija ir per dideliu reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu.
13. Sveikatos priežiūros sektorius laikomas viena iš sričių, kuri itin pažeidžiama korupcijos dėl didžiulio paslaugų tiekėjų ir gavėjų skaičiaus, sunkiai sureguliuojamų ir kontroliuojamų jų tarpusavio santykių, sudėtingos medicinos preparatų ir prietaisų kainodaros ir viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmo. Ligonių kasos neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau užtikrina apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūrą, kompensuodama jos išlaidas PSDF lėšomis.
14. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (toliau – „Transparency International“) paskelbtus korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2015 m. tyrimo rezultatus Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų (100 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė) ir 32 vieta 168 šalių sąraše (2014 m. Lietuva gavo 58 balus ir užėmė 39 vietą 174 šalių sąraše, 2013 m. – 57 balus ir užėmė 43 vietą iš 177 valstybių, 2012 m. – 54 balus ir užėmė 48 vietą 176 šalių sąraše), t. y., vertinant korupcijos suvokimo indeksą, Lietuva pagerino savo rodiklį. Baltijos valstybių kontekste pagal KSI Lietuva užima vidurio poziciją: Latvijai skirti 55 balai, Estijai – 70. Lietuva yra 15 iš 28 Europos Sąjungos šalių, trimis pozicijomis atsiliekanti nuo Estijos.
15. 2014 m. balandžio–gegužės mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, duomenimis, 48 proc. gyventojų, 29 proc. valstybės tarnautojų ir 30 proc. verslo atstovų korupciją laiko labai rimta problema. 55 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų ir 40 proc. valstybės tarnautojų mano, kad labiausiai korumpuotos institucijos Lietuvoje yra ligoninės ir kitos sveikatos apsaugos sistemai priklausančios įstaigos.
16. 2016 m. Pasaulinio korupcijos barometro („Transparency International“ atlikto sociologinio tyrimo) duomenimis, pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos sistemoje Lietuva išlieka viena korumpuočiausių šalių Europos Sąjungoje. Vis dar kas ketvirtas (24 proc.) gydymo įstaigose apsilankęs gyventojas prisipažįsta davęs kyšį. Prieš trejus metus kyšį gydytojui davė kas trečias pacientas (35 proc.). Rumunijoje kyšį prisipažįsta davęs taip pat kas trečias pacientas (33 proc.).
17. TLK kasmet atliekamos lankytojų apklausos. Jų metu vertinama kokias korupcijos apraiškas lankytojai yra patyrę kreipdamiesi į ligonių kasas dėl administracinių paslaugų. Respondentų imtis – 10 proc. visų per 2 savaites (10 darbo dienų) atvykstančių į TLK lankytojų. 2015 m. TLK apklausus 3240 respondentų, 99,9 proc. teigė neatsilyginę už suteiktas paslaugas, ir tik keturi respondentai apklausos anketoje nurodė, kad ligonių kasų darbuotojams atsidėkojo simboline dovanėle. Šis rodiklis buvo panašus ir 2013 m., kai 1 proc. teigė atsidėkoję simboline dovanėle, 0,1 proc. – pinigais. 2014 m. atitinkamai 99,7 ir 0,3 proc.
18. Pažymėtina, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi pakankamai žinių apie sveikatos priežiūros finansavimą ir situacija kasmet gerėja. Tai rodo ir VLK atliekamos visuomenės informuotumo ir pasitikėjimo apklausos. 2016 m. vasario mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ VLK užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 67 proc. respondentų atsakė žinantys, jog Lietuvoje yra įdiegtas privalomasis sveikatos draudimas ir paslaugas jie gali gauti nemokamai. Tačiau 20 proc. respondentų vis dar galvoja, kad už paslaugas ‒ teisėtai arba ne ‒ reikia mokėti. Daugiau kaip pusė (62 proc.) vyresnių nei 18 m. Lietuvos gyventojų galvoja, kad sveikatos priežiūros kokybė priklauso nuo asmeninio atlygio medikams. Respondentai atsidėkojimo (kyšio davimo) motyvais įvardino siekį sulaukti daugiau dėmesio savo sveikatos problemoms (40 proc.) bei norą gauti greitesnį ir geresnį gydymą (32 proc.).
19. 2016 m. vasarį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ VLK užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki ligonių kasomis ir jas vertina geriau nei daugelį kitų šalies institucijų. Daugiau nei pusė (56 proc.) suaugusių šalies gyventojų pasitiki ligonių kasomis (fiksuojamas šio rodiklio reikšmės didėjimas lyginant su paskutinių dvejų metų duomenimis, kai pasitikėjimas siekė 50 proc.). Nepasitikėjimas 2014 m. siekė 33 proc., 2015 m. – 43 proc., 2016 m. ‒ 29 procentus. Šį rodiklį tyrėjai vertina kaip labai aukštą. Net 85 proc. apklaustųjų žino, kad tam tikro amžiaus asmenys gali nemokamai dalyvauti prevencinėse programose, kurias finansuoja ligonių kasos.
20. 2015 m. ir 2016 m. VLK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-384 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2015 metais“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2016 metais“, atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės PSDF biudžeto lėšų naudojimo TLK veiklos zonos srityje ir sutarčių sudarymo su ortopedijos įmonėmis srityje nustatymą ir vertinimą. Atlikus vertinimus, korupcijos pasireiškimo tikimybė šiose srityse nenustatyta.
21. Nors pagal aukščiau nurodytų tyrimų rezultatus yra fiksuojami teigiami korupcijos suvokimo indekso didėjimo pokyčiai Lietuvoje, tačiau, siekiant stabilaus minėto indekso augimo, ir toliau būtina imtis efektyvių priemonių šalinant korupcijos apraiškas, mažinant korupcijos pasireiškimo riziką ir jos daromą žalą.
III SKIRSNIS
KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO LIGONIŲ KASOSE VEIKSNIAI
22. Galimi korupcijos pasireiškimo ligonių kasose veiksniai:
22.1. bendrieji:
22.1.1. teisiniai – dažnas teisės aktų keitimas ir kolizija, kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių netobulumas, nepakankama atsakomybė už padarytus nusižengimus valstybės tarnyboje, nepakankamai aiškiai teisės aktuose reglamentuoti VLK ir TLK darbuotojų (valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis) veiksmai vykdant atitinkamas funkcijas, taip pat jų teisė priimti tam tikrą sprendimą ir pan.;
22.1.2. instituciniai – nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, ligonių kasų pavaldumas tai pačiai ministerijai, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėja, darbuotojų, žinančių apie korupcijos atvejus, baimė dalyvauti antikorupcinėje veikloje, nepakankamai skaidrus informacinių technologijų ir centralizuotai perkamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių (prietaisų) viešųjų pirkimų organizavimas, svarbiausių etikos principų nesilaikymas, nepakankamas skaidrumas valdant valstybės turtą ir naudojantis juo, gyventojams administracines paslaugas ir konsultacijas teikiančių darbuotojų netinkamas parengimas ir žema šių darbuotojų kvalifikacija, mažas TLK darbuotojų, atliekančių patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse, skaičius. Be to, TLK darbuotojai neretai atlieka patikrinimus tose įstaigose, kuriose jiems patiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kas gali sąlygoti nesąžiningą kontrolės atlikimą;
22.1.3. visuomenės pilietiškumo stoka – visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems darbuotojams, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje ir pan.;
22.1.4. ekonominiai – nestabilūs asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai, sutarčių su įstaigomis sudarymo procesas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainodara, PSDF biudžeto galimybės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, karjeros ir atlyginimų sistema bei pan.;
22.2. specialieji (nustatomi pagal ligonių kasų privalomojo sveikatos draudimo srityje vykdomas funkcijas) ‒ kontrolės funkcijų vykdymas, sprendimų, kuriems nereikia kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų patvirtinimo, priėmimas, sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymas, PSDF biudžeto sudarymas ir lėšų skirstymas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų skaičiavimas, PSDF biudžeto lėšų naudojimas privalomąjį sveikatos draudimą administruojančių institucijų veiklai.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR JŲ VYKDYMO REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
24. Programos tikslas – užtikrinti nuolatinę korupcijos prevenciją ir kontrolę ligonių kasose, didinti ligonių kasų veiklos skaidrumą ir atvirumą.
25. Programos uždaviniai, nustatyti atsižvelgiant į korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo veiklos kryptis:
25.2. didinti ligonių kasų veiklos procedūrų skaidrumą ir aiškumą, užtikrinti skaidrų ir atvirą viešųjų paslaugų teikimą;
25.3. tobulinti teisės aktų nuostatas, atliekant jų projektų antikorupcinį vertinimą ir korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą;
26. Vykdant Programą, siekiama šių rezultatų:
IV SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, VERTINIMAS, KONTROLĖ, KEITIMAS, PAPILDYMAS IR ATNAUJINIMAS
28. Programos įgyvendinimą organizuoja ir Priemonių plano įgyvendinimo stebėseną bei kontrolę vykdo Komisija.
29. Siekiant įgyvendinti Programoje numatytus uždavinius, sudaromas Priemonių planas, kuriame nurodomos priemonės, numatomi jų vykdymo terminai, atsakingieji vykdytojai, laukiami rezultatai ir vertinimo kriterijai.
30. Už konkrečių Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą atsako Priemonių plane nurodyti atsakingieji vykdytojai.
31. Kiekvieną ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 3 dienos, atsakingieji vykdytojai teikia Komisijai informaciją apie Priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, taip pat teikia siūlymus dėl Programos ir Priemonių plano papildymo ar tikslinimo.
32. Pasibaigus ketvirčiui, iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 5 dienos, Komisija pateikia praėjusio ketvirčio Priemonių plano įgyvendinimo ataskaitą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir paskelbia ją VLK interneto svetainėje.
33. Jeigu Priemonių plane nustatytos priemonės dėl objektyvių priežasčių negali būti įvykdytos arba įvykdytos laiku, priemonės vykdytojas parengia tarnybinį pranešimą (raštą) ir pateikia jį Komisijai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki Priemonių plane numatyto priemonės įvykdymo termino. Jei priemonės vykdytojas yra pati Komisija, ji teikia tarnybinį pranešimą (raštą) VLK direktoriui. Tarnybiniame rašte nurodomos priežastys, dėl kurių priemonė negali būti įvykdyta arba įvykdyta laiku, ir pasiūlymai (atidėti priemonės vykdymo terminą, išbraukti priemonę iš Priemonių plano, keisti ją kita priemone, koreguoti priemonę arba kita).
34. Komisija, įvertinusi priemonės vykdytojo pateiktą tarnybinį pranešimą (raštą), priima vieną iš šių sprendimų:
35. Jei priemonės vykdytojo pasiūlymams ar kitam sprendimo būdui pritariama, Komisija rengia Programos ir (ar) Priemonių plano pakeitimo projektą.
36. Komisijai ir priemonės vykdytojui neradus tinkamo sprendimo, priemonės vykdytojas gali kreiptis su tarnybiniu pranešimu (raštu) į VLK direktorių.
37. VLK direktorius, įvertinęs Komisijos pateiktą tarnybinį pranešimą (raštą) dėl neįvykdytos ar laiku neįvykdytos priemonės, gali priimti 34.1, 34.2 ar 34.3 papunkčiuose numatytus sprendimus.
38. Į Priemonių planą įtrauktos VLK pavestos užduotys vykdyti Nacionalinę programą ir Šakinę korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą gali būti keičiamos šių priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Visuomenė ir kiti suinteresuoti subjektai gali teikti siūlymus Komisijai dėl Programos ir Priemonių plano tobulinimo.
40. Priemonių plano projektą ir Programos pakeitimo projektus rengia Komisija, atsižvelgdama į priemonės vykdytojo prašymus, VLK ir TLK padaliniuose atliktus korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo rezultatus, visuomenės bei kitų subjektų pateiktus siūlymus.
41. Už Programos ir Priemonių plane numatytų priemonių vykdymą VLK pagal nustatytus terminus atsiskaito suinteresuotosioms institucijoms.
42. Už netinkamą Programos vykdymą ir duomenų pateikimą Komisijai atsakingiesiems vykdytojams gali būti taikoma tarnybinė ar drausminė atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.
43. Programos tikslas ir uždaviniai vertinami pagal Priemonių plane nustatytus laukiamo rezultato vertinimo kriterijus.
46. Programos nuostatos ir Priemonių planas peržiūrimi atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytus atvejus, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus.
47. Komisija ne rečiau kaip kartą per dvejus metus atlieka Programos veiksmingumo vertinimą (nustatomos įvykdytos (neįvykdytos) priemonės, nurodoma, ar įvykdytos priemonės pašalino (sumažino) nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, ar būtina nustatyti naujas priemones šiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti ir pan.). Atlikto vertinimo rezultatai skelbiami VLK interneto svetainėje.