PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2021 m. spalio 14 d.

nutarimu Nr. 03-154

mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrIEJI nuostatAI

i SKYRIUS

NUOSTATŲ Paskirtis ir pagrindinės sąvokos

1. Mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimų bendrųjų nuostatų (toliau – Bendrieji nuostatai) tikslas – nustatyti mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimus, šios atskaitomybės rengimo ir statistinės mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus informacijos (toliau – statistinė informacija) teikimo Lietuvos bankui tvarką, apibrėžti pagrindines sąvokas ir statistinės informacijos naudojimo tvarką.

2. Mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės paskirtis – užtikrinti Lietuvos bankui teikiamos statistinės informacijos, reikalingos mokėjimų raidos ir sukčiavimų atliekant mokėjimus stebėsenai, Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nustatytiems mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistikos metodiniams ir techniniams reikalavimams vykdyti ir Europos Komisijai teikti, kokybę.

3. Bendruosiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

3.1. ataskaitinis laikotarpis – kalendorinis ketvirtis arba pusmetis, už kurį rengiama ir teikiama mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinė ataskaita;

3.2. atmesti prašymai atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą – dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 71 straipsnyje nurodytų priežasčių atskaitingojo agento atmesti vartotojų prašymai atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą;

3.3. atmesti prašymai dėl kliento turimos kitos mokėjimo sąskaitos – atmesti prašymai atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, nes vartotojas pas kitą mokėjimo paslaugų teikėją jau turi mokėjimo sąskaitą (pagrindinę arba įprastą), suteikiančią galimybę naudotis Mokėjimų įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodytomis paslaugomis;

3.4. atskaitingasis agentas – mokėjimo paslaugų teikėjas (toliau – MPT), kuris nurodytas šių nuostatų 6 punkte ir kuriam taikomi mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės Lietuvos bankui reikalavimai;

3.5. išsami statistinė atskaitomybė – P0607 ataskaitos forma, kuri apima visus 2013 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1409/2013 dėl mokėjimų statistikos (ECB/2013/43) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 1 d. Europos Centrinio Banko reglamentu (ES) Nr. 2020/2011 (ECB/2020/59) (toliau – ECB Reglamentas dėl mokėjimų statistikos), ir Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

3.6. lengvatinė pagrindinė mokėjimo sąskaita – atidaryta pagrindinė mokėjimo sąskaita arba pakeista į pagrindinę mokėjimo sąskaita, kuriai pagal Mokėjimų įstatymo 73 straipsnio 2 dalies nuostatas taikomas sumažintas komisinis atlyginimas;

3.7. ne pinigų finansų įstaiga (ne PFĮ) – bet kuris subjektas, kuris nepriklauso pinigų finansų įstaigų sektoriui ir nėra mokėjimo paslaugų teikėjas;

3.8. pagrindinė mokėjimo sąskaita – pagal Mokėjimų įstatymo IX skyriaus nuostatas atidaryta pagrindinė mokėjimo sąskaita ar pakeista į pagrindinę mokėjimo sąskaitą sąskaita;

3.9. perduota mokėjimo sąskaita – mokėjimo sąskaita, kurią, vartotojui nusprendus pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga, atskaitingasis agentas, veikdamas kaip perduodantysis MPT pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, perdavė kitam MPT, veikiančiam kaip gaunantysis MPT pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį. Perduota mokėjimo sąskaita nelaikoma atskaitingojo agento suteikta paslauga vartotojui pagal Mokėjimų įstatymo 68 straipsnį;

3.10. priimta mokėjimo sąskaita – mokėjimo sąskaita, kurią, vartotojui nusprendus pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga, atskaitingasis agentas, veikdamas kaip gaunantysis MPT pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, gavo iš kito MPT, veikiančio kaip perduodantysis MPT pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį;

3.11. pinigų finansų įstaiga (PFĮ) – kaip tai apibrėžta 2021 m. sausio 22 d. ECB reglamento (ES) 2021/379 dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (nauja redakcija) (ECB/2021/2) 2 straipsnio 1 dalyje;

3.12. sumažinta statistinė atskaitomybė – S0607 ataskaitos forma, kurioje pagal ECB reglamente dėl mokėjimų statistikos numatytus kriterijus ir atsižvelgiant į Lietuvos banko poreikį jo funkcijoms vykdyti, apibrėžti mažesnės apimties mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimai;

3.13. kitos Bendruosiuose nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ECB reglamente dėl mokėjimų statistikos, 2021 m. kovo 26 d. Europos Centrinio Banko gairėse (ES) Nr. 2021/832 dėl atskaitomybės reikalavimų mokėjimų statistikos srityje (ECB/2021/13) (toliau – ECB gairės), Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme ir Mokėjimų įstatyme.

4. Iš atskaitingojo agento gauta statistinė informacija naudojama statistikos tikslams, taip pat kitoms Lietuvos banko funkcijoms atlikti ir ECBS uždaviniams vykdyti.

5. Suvestinė statistinė informacija viešai skelbiama tik taip, kad nebūtų galima tiesiogiai arba netiesiogiai atskirti ir atpažinti pavienio atskaitingojo agento duomenų. Priešingu atveju suvestinė statistinė informacija gali būti viešai skelbiama tik gavus rašytinį atskaitingojo agento sutikimą.

ii SKYRIUS

atskaitingoji visuma

6. Mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimai taikomi šiems atskaitingiesiems agentams:

6.1. Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams;

6.2. užsienio bankų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje;

6.3. specializuotiems bankams;

6.4. centrinėms kredito unijoms (CKU);

6.5. kredito unijoms;

6.6. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms mokėjimo įstaigoms;

6.7. užsienio mokėjimo įstaigų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje;

6.8. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms elektroninių pinigų įstaigoms;

6.9. užsienio elektroninių pinigų įstaigų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.

7. Lietuvos bankas sudaro, kas ketvirtį atnaujina ir viešai skelbia mokėjimo paslaugų teikėjų (toliau – MPT), kuriems galioja mokėjimų ir sukčiavimų statistinės atskaitomybės reikalavimai, sąrašą.

8. Lietuvos bankas vieną kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 d., peržiūri, kurie MPT tenkina ECB reglamento dėl mokėjimų statistikos 4 straipsnyje numatytus kriterijus, pagal kuriuos daliai atskaitingųjų agentų suteikiama teisė teikti sumažintos statistinės ataskaitos formą S0607, ir pagal tai atnaujina MPT sąrašą Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt. Lietuvos bankas gali numatyti kai kuriems atskaitingiesiems agentams netaikyti sumažintos statistinės atskaitomybės reikalavimų nepriklausomai nuo to, kad jie tenkina atleidimo nuo išsamios statistinės atskaitomybės kriterijus.

9. Į MPT sąrašą įtraukta nauja institucija turi teisę teikti sumažintos statistinės ataskaitos formą S0607 iki kol Lietuvos bankas peržiūrės ir atnaujins 8 punkte numatytą informaciją.

10. Atskaitingieji agentai, prieš tai suderinę su Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Statistikos departamentu, gali pasirinkti teikti išsamios statistinės ataskaitos formą P0607, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvos bankas numatė jiems teisę teikti sumažintos statistinės ataskaitos formą S0607.

11. Atskaitingųjų agentų, kuriems Lietuvos bankas taiko sumažintos statistinės atskaitomybės reikalavimus, duomenis Lietuvos bankas iki išsamios statistinės atskaitomybės detalumo įvertina statistiniais metodais, nenukrypdamas nuo ECB reglamento dėl mokėjimų statistikos ir ECB gairių reikalavimų.

12. Kiekviena CKU savo ir jai priklausančių kredito unijų suminius statistinės ataskaitos duomenis Lietuvos bankui teikia CKU apibendrintoje statistinėje ataskaitoje. Lietuvos banko apibrėžtuose kriterijuose dėl sumažintos statistinės atskaitomybės taikymo kiekviena CKU su jai priklausančiomis kredito unijomis dalyvauja kaip vienas atskaitingasis agentas.

iii SKYRIUS

Statistinės informacijos teikimo tvarka

13. Atskaitingieji agentai, kuriems taikomi išsamios statistinės atskaitomybės reikalavimai, teikia P0607 formos duomenis, o tie, kuriems taikomi sumažintos statistinės atskaitomybės reikalavimai, – S0607 formos duomenis.

14. Statistinės ataskaitos P0607 arba S0607 formos duomenis atskaitingasis agentas Lietuvos bankui pateikia elektroniniu būdu per 20 darbo dienų ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Lietuvos bankas patikrina ir patvirtina atskaitingojo agento pateiktus duomenis per 10 darbo dienų.

15. Praėjusio ataskaitinio laikotarpio statistinė informacija ir istorinė (ankstesnė nei praėjusio ataskaitinio laikotarpio) informacija gali būti tikslinama tiek Lietuvos banko, tiek atskaitingojo agento iniciatyva. Atskaitingasis agentas informuoja Lietuvos banką apie padarytus patikslinimus ir jų priežastis.

16. Atskaitingasis agentas, vykdydamas V skyriuje nustatytus reikalavimus, išsamios statistinės ataskaitos formoje P0607 nurodo:

16.1. pirmosios lentelės a dalyje – atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, vienadienių indėlių sąskaitų, mokėjimo sąskaitų, elektroninių pinigų sąskaitų ir pagrindinių mokėjimo sąskaitų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

16.2. pirmosios lentelės b dalyje – priimtų ir perduotų mokėjimo sąskaitų, pagrindinių mokėjimo sąskaitų ir atmestų prašymų atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą skaičių per ataskaitinį laikotarpį;

16.3. pirmosios lentelės c dalyje – sąskaitos informacijos paslaugos klientų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir mokėjimo sąskaitų, prie kurių prieina sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai, skaičių per ataskaitinį laikotarpį. Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjų (SIPT) klientų skaičiui taikomas geografinis suskaidymas pagal kliento, t. y. mokėjimo paslaugų naudotojo, rezidavimo šalį. Mokėjimo sąskaitų, prie kurių prieina SIPT, geografinis suskaidymas nustatomas pagal SIPT šalį. Jei prie vienos sąskaitos per ataskaitinį laikotarpį prisijungia keli SIPT, reikia pateikti šalį to SIPT, kuris dažniausiai jungėsi prie sąskaitos. Ataskaitų teikimo tikslais kiekviena mokėjimo sąskaita skaičiuojama tik vieną kartą, net jei ji buvo pasiekiama kelis kartus per ataskaitinį laikotarpį;

16.4. antrosios lentelės a dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų ir gautų mokėjimo operacijų, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Mokėjimo operacijos suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, mokėjimo paslaugas, mokėjimo schemas, griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Mokėjimo operacijoms taikomas geografinis suskaidymas pagal priešingos sandorio šalies MPT šalį. Mokėjimo inicijavimo paslaugų atveju šalis nustatoma pagal institucijos, kurioje yra sąskaita, iš kurios inicijuojamas mokėjimas, šalį;

16.5. antrosios lentelės b dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų ir gautų operacijų mokėjimų kortelėmis ir grynųjų pinigų išėmimo naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Išsiųstų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis pateikia išduodantysis MPT, o gautų kortele grindžiamų mokėjimo operacijų duomenis – aptarnaujantysis MPT. Išsiųstos ir gautos operacijos mokėjimo kortelėmis suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, kortelių tipus, kortelių mokėjimo schemas, griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Grynųjų pinigų išėmimo operacijos suskaidytos pagal mokėjimo kortelių tipą ir mokėjimo kortelių schemas.

Mokėjimams kortelėmis taikomas geografinis suskaidymas pagal du požymius: reikalaujama pateikti kitos sandorio šalies rezidavimo vietą ir prekybos vietą. Nuotoliniu būdu inicijuotų mokėjimų kortelėmis duomenys apie išsiųstas mokėjimo operacijas pateikiami, siekiant identifikuoti gaunančiojo MPT šalį ir šalį, kurioje yra prekybos vieta. Nenuotoliniu būdu inicijuotų mokėjimų kortelėmis duomenys apie išsiųstas operacijas pateikiami, siekiant identifikuoti gaunančiojo MPT šalį ir šalį, kurioje yra fizinio terminalo vieta. Duomenys apie gautas nuotoliniu būdu inicijuotas mokėjimo kortelėmis operacijas pateikiami, siekiant identifikuoti siunčiančiojo MPT šalį ir šalį, kurioje yra prekybos vieta. Duomenys apie gautas nenuotoliniu būdu inicijuotas mokėjimo operacijas patiekiami, siekiant identifikuoti siunčiančiojo MPT šalį ir šalį, kurioje yra fizinės prekybos vieta;

16.6. antrosios lentelės c dalyje – per ataskaitinį laikotarpį atliktų mokėjimo kortelėmis operacijų, kuriose dalyvauja ne PFĮ, pagal pardavėjo kategoriją ir prekybos vietos ar terminalo šalį skaičių ir vertę. Duomenys apie nuotoliniu būdu inicijuotus mokėjimus kortelėmis pateikiami siekiant identifikuoti šalį, kurioje yra prekybos vieta, o duomenys apie nenuotoliniu būdu inicijuotus mokėjimus kortelėmis pateikiami siekiant identifikuoti šalį, kurioje yra fizinis terminalas;

16.7. trečiojoje lentelėje – atskaitingojo agento išleistų galiojančių mokėjimo kortelių skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Kortelės suskirstytos pagal kortelių funkcijas ir kortelių schemas;

16.8. ketvirtojoje lentelėje – atskaitingojo agento aptarnaujamų įrenginių, kuriuose galima atlikti operacijas mokėjimo kortelėmis, skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Atskirai išskiriami bankomatai, kortelių skaitytuvai ir elektroninių pinigų kortelių įrenginiai bei įrenginių funkcijos ir nurodoma šių įrenginių buvimo šalis;

16.9. penktojoje lentelėje – atskaitingojo agento aptarnaujamuose įrenginiuose per ataskaitinį laikotarpį atliktų mokėjimo kortelėmis operacijų, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Operacijos suskaidytos pagal įrenginio tipą, funkcijas ir įrenginio buvimo šalį;

16.10. šeštojoje lentelėje – užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų aptarnaujamuose įrenginiuose per ataskaitinį laikotarpį atliktų operacijų atskaitingojo agento išleistomis mokėjimo kortelėmis, kai mokėjimo operacijoje dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Operacijos suskaidytos pagal įrenginio tipą, funkcijas ir įrenginio buvimo šalį;

16.11. septintosios lentelės a dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų ir gautų nesąžiningų mokėjimo operacijų, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Nesąžiningos mokėjimo operacijos suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, mokėjimo paslaugas, mokėjimo schemas, išskiriant sukčiavimo kilmę bei griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Tarpvalstybinių mokėjimo operacijų identifikavimas nurodytas 16.4 punkte;

16.12. septintosios lentelės b dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų ir gautų nesąžiningų operacijų mokėjimų kortelėmis ir nesąžiningo grynųjų pinigų išėmimo naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Išsiųstos ir gautos nesąžiningos operacijos mokėjimo kortelėmis suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, kortelių tipus, kortelių mokėjimo schemas, išskiriant sukčiavimo kilmę bei griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Nesąžiningos grynųjų pinigų išėmimo operacijos suskaidytos pagal mokėjimo kortelių tipą, mokėjimo kortelių schemas ir sukčiavimo kilmę. Tarpvalstybinių mokėjimo operacijų identifikavimas nurodytas 16.5 punkte.

17. Atskaitingasis agentas, vykdydamas V skyriuje nustatytus reikalavimus, sumažintos statistinės ataskaitos formoje S0607 nurodo:

17.1. pirmosios lentelės a dalyje – atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, mokėjimo sąskaitų ir elektroninių pinigų sąskaitų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

17.2. pirmosios lentelės c dalyje – sąskaitos informacijos paslaugos klientų skaičių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir mokėjimo sąskaitų, prie kurių prieina sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai, skaičių per ataskaitinį laikotarpį (žr. 16.3 punktą);

17.3. antrosios lentelės a dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų mokėjimo operacijų, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Mokėjimo operacijos suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, mokėjimo paslaugas, griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Tarpvalstybinių mokėjimo operacijų identifikavimas nurodytas 16.4 punkte;

17.4. antrosios lentelės b dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų ir gautų operacijų mokėjimų kortelėmis ir grynųjų pinigų išėmimo naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Išsiųstos ir gautos operacijos mokėjimo kortelėmis suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, kortelių tipus, griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Grynųjų pinigų išėmimo operacijos suskaidytos pagal mokėjimo kortelių tipą. Tarpvalstybinių mokėjimo operacijų identifikavimas nurodytas 16.5 punkte;

17.5. septintosios lentelės a dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų nesąžiningų mokėjimo operacijų, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Nesąžiningos mokėjimo operacijos suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, mokėjimo paslaugas, išskiriant sukčiavimo kilmę bei griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Tarpvalstybinių mokėjimo operacijų identifikavimas nurodytas 16.4 punkte;

17.6. septintosios lentelės b dalyje – per ataskaitinį laikotarpį išsiųstų ir gautų nesąžiningų operacijų mokėjimų kortelėmis ir nesąžiningo grynųjų pinigų išėmimo naudojant kortele grindžiamas mokėjimo priemones, kuriose dalyvauja ne PFĮ, skaičių ir vertę. Išsiųstos ir gautos nesąžiningos operacijos mokėjimo kortelėmis suskaidytos pagal nuotolinį ir nenuotolinį inicijavimo būdą, kortelių tipus, išskiriant sukčiavimo kilmę bei griežtą kliento autentiškumo patvirtinimą ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo netaikymą. Operacijoms, kurių autentiškumas buvo patvirtintas netaikant griežto kliento autentiškumo patvirtinimo, nurodomos priežastys, dėl kurių griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas netaikomas. Nesąžiningos grynųjų pinigų išėmimo operacijos suskaidytos pagal mokėjimo kortelių tipą ir sukčiavimo kilmę. Tarpvalstybinių mokėjimo operacijų identifikavimas nurodytas 16.5 punkte.

18. Šios statistinės atskaitomybės tikslais mokėjimo operacijos įvykdymo data ir sukčiavimo atliekant mokėjimo operaciją data yra laikoma lėšų nurašymo data, kaip tai apibrėžta Mokėjimų įstatyme. Jeigu buvo atliekamas sugrupuotas mokėjimo nurodymas, kiekviena grupėje pateikta mokėjimo operacija laikoma įvykdyta konkrečiu jos įvykdymo metu. Atskaitingieji agentai turi pateikti visas sukčiavimų atliekant mokėjimus operacijas nuo momento, kai sukčiavimas buvo aptiktas (pvz., atskaitingasis agentas aptiko galimus sukčiavimų atvejus, atskaitingojo agento klientas pateikė skundą ar informavo atskaitingąjį agentą kitomis priemonėmis, teisėsaugos institucijos informavo apie galimą sukčiavimą ar kita), nepriklausomai nuo to, ar sukčiavimo atliekant mokėjimą tyrimas buvo baigtas iki statistinės atskaitomybės teikimo dienos. Teikiant istorinės informacijos tikslinimus atskaitingasis agentas turi įvertinti sukčiavimo atliekant mokėjimą tyrimo rezultatus, jei tyrimas jau yra baigtas.

19. Sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinėje atskaitomybėje pateikiamos tik įvykdytos mokėjimo operacijos, dėl kurių įvyko lėšų pervedimas. Sustabdytos ir neįvykdytos mokėjimo operacijos dėl įtariamo sukčiavimo nėra laikomos sukčiavimu atliekant mokėjimo operaciją ir nėra traukiamos į statistinę atskaitomybę.

iv SKYRIUS

Statistinių duomenų matavimo vienetai

20. Statistiniai duomenys nurodomi sveikaisiais skaičiais:

20.1. operacijų skaičius – vienetais;

20.2. operacijų vertė – eurais (operacijų, atliktų užsienio valiuta, vertė perskaičiuojama į operacijų vertę eurais pagal oficialų mokėjimo dienos šalies ir užsienio valiutos santykį);

20.3. atskaitingajam agentui priklausančių klientų aptarnavimo vietų, vienadienių indėlių sąskaitų, mokėjimo sąskaitų, elektroninių pinigų sąskaitų, priimtų ir perduotų mokėjimo sąskaitų, pagrindinių mokėjimo sąskaitų, atmestų prašymų atidaryti pagrindinę mokėjimo sąskaitą, mokėjimo kortelių ir įrenginių skaičius, SIPT klientų skaičius ir sąskaitų, prie kurių jungiasi SIPT, skaičius – vienetais.

V SKYRIUS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS

21. Atskaitingasis agentas turi laikytis šių mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimų:

21.1. perdavimo reikalavimai:

21.1.1. statistinė informacija Lietuvos bankui turi būti pateikiama nustatytu laiku ir nustatyta forma;

21.1.2. turi būti nurodytas atskaitingojo agento atsakingas asmuo (asmenys);

21.1.3. turi būti laikomasi techninės duomenų perdavimo Lietuvos bankui specifikacijos;

21.2. tikslumo reikalavimai:

21.2.1. statistinė informacija turi būti vientisa;

21.2.2. statistinė informacija turi būti parengta laikantis Bendruosiuose nuostatuose nustatytų statistikos duomenų matavimo vienetų;

21.2.3. statistinė informacija turi atitikti mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės sąvokas ir klasifikacijas;

21.2.4. jeigu nuo Bendrųjų nuostatų 21.2.3 papunktyje nurodytų sąvokų nukrypstama, atskaitingasis agentas turi reguliariai stebėti ir skaičiais įvertinti naudojamo mato ir mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės nustatyto mato skirtumą;

21.2.5. atskaitingasis agentas turi sugebėti prireikus pateikti papildomos informacijos apie jau pateiktus duomenis ir jų kaitos priežastis;

21.3. tikslinimo reikalavimai – tikslinamoji informacija turi būti pateikiama kartu su aiškinamąja informacija.

22. Lietuvos bankas turi teisę tikrinti arba priverstinai rinkti informaciją, kurią atskaitingasis agentas privalo teikti Lietuvos bankui pagal mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimus, ypač kai atskaitingasis agentas netinkamai vykdo Bendrųjų nuostatų 21 punkte nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

23. Atskaitingiesiems agentams, pažeidusiems Bendrųjų nuostatų 21 punkte nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus, Lietuvos bankas skiria baudas ir skaičiuoja delspinigius Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 65 „Dėl Poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

________________