LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 122:2015 „SPORTO MEDICINOS GYDYTOJAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2015 m. vasario 17d. Nr.V-214

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 122:2015 „Sporto medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė                                    Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2015 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. V-214

LIETUVOS MEDICINOS NORMA                                                                     MN 122:2015

SPORTO MEDICINOS GYDYTOJAS

TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1.       Ši Lietuvos medicinos norma nustato sporto medicinos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2.       Ši Lietuvos medicinos norma privaloma visiems sporto medicinos gydytojams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II SKYRIUS

NUORODOS

3.       Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1.    Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu;

3.2.    Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu;

3.3.    Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu;

3.4.    Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu;

3.5.    Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu;

3.6.    Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu;

3.7.    Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu;

3.8.    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“;

3.9.    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“;

3.10.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“;

3.11.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos;

3.12.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“;

3.13.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“;

3.14.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“;

3.15.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;

3.16.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“;

3.17.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“;

3.18.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-528 „Dėl Ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“;

3.19.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“;

3.20.  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

III SKYRIUS

TERMINAI IR APIBRĖŽTYS

4.       Šioje medicinos normoje vartojami šie terminai ir apibrėžtys:

4.1.    Sporto medicina – teorinė ir praktinė medicinos sritis, tirianti įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų sveikatos būklės pokyčius, atsiradusius dėl sistemingų fizinių treniruočių, fizinio pajėgumo ugdymo ir atsigavimo po treniruočių dėsningumus, asmenų, sportuojančiųjų po traumų ir ligų, treniruočių ypatumus.

4.2.    Sporto medicinos gydytojas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

4.3.    Sporto medicinos gydytojo praktika – teisės aktų reglamentuota sporto medicinos gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama  asmens sveikatos priežiūra.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

5.       Sporto medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir sporto medicinos rezidentūrą. Užsienyje įgyta sporto medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6.       Teisę verstis sporto medicinos gydytojo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

7.       Sporto medicinos gydytojas verčiasi sporto medicinos gydytojo praktika įstaigose ir įmonėse, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti sporto medicinos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir sporto medicinos gydytojas.

8.       Sporto medicinos gydytojas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

9.       Sporto medicinos gydytojas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia Lietuvos medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, įmonės, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, vidaus kokybės vadybos sistemos dokumentais bei savo pareigybės aprašymu.

V SKYRIUS

TEISĖS

10.     Sporto medicinos gydytojas turi teisę:

10.1.  verstis sporto medicinos gydytojo praktika šios Lietuvos medicinos normos ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2.  išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3.  išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4.  konsultuoti sporto medicinos klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5.  atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar sporto medicinos gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.6.  nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7.  gauti darbui būtiną informaciją apie tiriamus, gydomus ar konsultacijos atvykusius pacientus;

10.8.  tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9.  dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacines technologijas;

10.10.  dalyvauti tarptautinių ir Lietuvos sporto medicinos organizacijų veikloje;

10.11.  teikti siūlymus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sporto organizacijų darbuotojams ir savivaldybių gydytojams sportininkų sveikatos priežiūros klausimais;

10.12.  reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, asmeninės apsaugos priemonės ir kt.);

10.13.  sporto medicinos gydytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

VI SKYRIUS

PAREIGOS

11.     Sporto medicinos gydytojas turi:

11.1.  teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2.  turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.3.  pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus bei licenciją kvalifikuotai tirti ir diagnozuoti ligas ir traumas, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.4.  taikyti tik įteisintus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus bei technologijas;

11.5.  naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, užtikrinti, kad medicinos prietaisai būtų laikomi, instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos prietaisais pateikiama informacija;

11.6.  nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.7.  pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti apie konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.8.  bendradarbiauti su kitais asmens sveikatos priežiūros bei sporto specialistais;

11.9.  propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.10.  įgyvendinti privalomąsias sveikatos programas;

11.11.  laikytis sporto medicinos gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.12.  tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.13.  tinkamai tvarkyti sporto medicinos gydytojo praktikos dokumentus, teikti statistinę ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka bei analizuoti savo darbo rezultatus;

11.14.  laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.15.  paaiškinti sporto medicinos gydytojo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.16.  atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII SKYRIUS

KOMPETENCIJA

12.     Sporto medicinos gydytojo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs sporto medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas ir nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją. Atsižvelgiant į nuolatinę medicinos ir sporto mokslų bei praktikos pažangą, sporto medicinos gydytojas turi:

12.1.  žinoti:

12.1.1. sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros organizavimo principus;

12.1.2. sveikatos teisės pagrindus;

12.1.3. medicinos statistikos pagrindus;

12.1.4. darbo su dokumentais ir raštvedybos pagrindus;

12.1.5. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

12.1.6. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus;

12.1.7. varžybų taisykles ir gydytojo veiksmus varžybų metu; nacionalinę ir tarptautinę teisę, susijusią su sporto renginiais (reikiamą medicininio personalo, užtikrinančio medicinos pagalbą sportinio renginio metu, skaičių, pirmos medicinos pagalbos priemonių sukomplektavimą, saugumo reikalavimus, evakuacijos procedūras);

12.1.8. Tarptautinio olimpinio komiteto, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpines chartijas, Pasaulinį antidopingo kodeksą, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą;

12.2.  išmanyti:

12.2.1. sportuojančių vaikų ir suaugusiųjų fiziologiją, patofiziologiją, biochemiją;

12.2.2. sportininkų rengimo pagrindus: judėjimo įgūdžių formavimo fiziologinius aspektus; vaikų, pagyvenusių žmonių ir moterų fizinio aktyvumo ypatumus; sportininkų organizmo adaptaciją prie fizinių krūvių, įvairių sporto šakų treniruočių ir varžybų ypatumus, pagrindinių fizinių ypatybių lavinimo principus, temperatūros, slėgio, oro drėgmės, laiko juostų įtaką sportiniam darbingumui;

12.2.3. fizinių pratimų biomechanikos pagrindus, funkcinę ir topografinę anatomiją, judamojo aparato pažeidimų sportuojant biomechanikos dėsningumus, įvairių sporto šakų judesių ir atskirų kūno padėčių biomechaniką;

12.2.4. raumenų veiklos bioenergetiką ir organizmo homeostazės pokyčius dėl fizinio krūvio;

12.2.5. sportuojančių asmenų mitybos pagrindus: svorio kontrolę, mitybos sutrikimus, homeostazės pokyčius, sąlygotus įvairių fizinių krūvių ir aplinkos sąlygų veiksnių;

12.2.6. sporto higienos reikalavimus: sporto užsiėmimų įvairiomis aplinkos sąlygomis, sporto įrengimų ir salių, kompleksų, kitų sportuoti pritaikytų erdvių bendrus higienos reikalavimus;

12.2.7. sportavimo indikacijas ir kontraindikacijas;

12.2.8. staigių mirčių sportuojant priežastis;

12.2.9. dažniausiai fiziškai aktyviems žmonėms pasitaikančias su fiziniu krūviu susijusias priešpatologines ir patologines būkles, jų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą ir profilaktiką;

12.2.10.  sporto psichologijos pagrindus;

12.2.11.  priešstartinį sportininkų paruošimą;

12.2.12.  ortopedinių ligų ir traumų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostiką, gydymą ir profilaktiką;

12.2.13.  vaikų ir suaugusiųjų klinikinę sporto mediciną;

12.2.14.  sportininkų farmakoterapijos, farmakokinetikos ir farmakodinamikos ypatumus;

12.2.15.  fizinės medicinos priemonių taikymo sportininkams, sportuojantiems asmenims ir neįgaliesiems siekiant, kad jie atsigautų po fizinių krūvių, principus;

12.2.16.  indikacijas ir kontraindikacijas manualinės medicinos ir refleksoterapijos procedūroms;

12.2.17.  neįgalių sportininkų treniruočių specifiką;

12.2.18.  komandinio darbo principus;

12.2.19.  sporto komandos medicininio patikrinimo organizavimą;

12.2.20.  infekcinių ligų profilaktiką sportininkų grupėje ir kelionių metu;

12.2.21.  grupės sportininkų mitybos organizavimą;

12.2.22.  medicinos etikos pagrindus;

12.3.  gebėti:

12.3.1. taikyti sportininko fizinio išsivystymo, sveikatos, funkcinės būklės ištyrimo metodus, nustatant sportavimą ribojančius sveikatos veiksnius;

12.3.2. rekomenduoti sporto šaką (rungtį), fizinį krūvį, atsižvelgiant į sportuojančiojo sveikatos ir funkcinę būklę;

12.3.3. teikti specializuotas medicinos paslaugas treniruočių, mokomųjų treniravimo stovyklų bei varžybų metu;

12.3.4. teikti pirmąją medicinos pagalbą;

12.3.5. atlikti ir įvertinti:

12.3.5.1. spirometriją;

12.3.5.2. ergometriją;

12.3.5.3. spiroergometriją;

12.3.5.4. judamojo aparato testavimą;

12.3.5.5. periferinės kraujotakos ištyrimą, širdies auskultaciją ir standartinės elektrokardiogramos registravimą;

12.3.5.6. regos aštrumo tyrimą;

12.3.5.7. klausos tyrimą šnabždesiu, kamertonais;

12.3.5.8. ausies, akies ir gerklės apžiūrą otorinooftalmoskopu;

12.3.5.9.   periferinės nervų sistemos funkcinės būklės ištyrimą;

12.3.5.10. fizinės veiklos energijos sąnaudų apskaičiavimą;

12.3.5.11. sportuojančio asmens mitybos būklės vertinimą;

12.3.6. įvertinti ligų ir traumų riziką ir taikyti profilaktines priemones;

12.3.7. atlikti laboratorinius tyrimus skubios diagnostikos prietaisais;

12.3.8. naudotis mobilia diagnostine ir fizioterapine medicinine įranga;

12.3.9. įvertinti sportuojančiojo asmens fizinį ir psichinį pervargimą, persitempimą, persitreniravimą;

12.3.10.  interpretuoti įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų laboratorinių, radiologinių, elektrokardiologinių, endoskopinių, ultragarsinių, spirometrinių, branduolinio magnetinio rezonanso, funkcinių tyrimų, chirurginės operacijos protokolo duomenis;

12.3.11.  ištirti raumenų ir griaučių sistemą bei įvertinti judesių biomechaniką: raumenų jėgos dinamometriją; izokinetinį testavimą; raumenų tonuso ir elastingumo matavimus; įvertinti sąnarių paslankumą, atskirų kūno segmentų ir viso kūno kinematiką;

12.3.12.  atlikti medicininę funkcinę neįgaliųjų sportininkų klasifikaciją bei su jų fizine veikla susijusią medicininę priežiūrą;

12.3.13.  atlikti vaistinių medžiagų injekcijas, periferinių venų punkcijas, kraujo paėmimą tyrimams, vietinį nuskausminimą;

12.3.14.  atlikti pirminį ir chirurginį nekomplikuotos žaizdos sutvarkymą, iš žaizdų išimti siūlus, uždėti gipso langetę, sutvarstyti įvairias kūno vietas;

12.3.15.  sustabdyti išorinį kraujavimą ambulatorinėmis sąlygomis;

12.3.16.  imobilizuoti sąnarius elastine juosta;

12.3.17.  parinkti įtvarus, ortezes;

12.3.18.  atlikti vidutinės ir didelės rizikos įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų, turinčių lėtinę patologiją, fizinės ir klinikinės būklės vertinimą ir teikti fizinio aktyvumo rekomendacijas;

12.3.19.  parengti įvairių sporto šakų sportininkams atsigavimo ir sveikatinimo programas;

12.3.20.  sudaryti ir koreguoti mitybos bei maisto papildų vartojimo programas įvairaus amžiaus sportuojantiems asmenims, įvertinti jų efektyvumą;

12.3.21.  įvertinti įvairaus amžiaus sportuojančių asmenų kūno kompoziciją;

12.3.22.  atpažinti ir įvertinti dažniau pasitaikančius sportuojančių asmenų sveikatos sutrikimus:

12.3.22.1.   aplinkos veiksnių sąlygojamus sveikatos būklės kitimus;

12.3.22.2.   sportinės širdies sindromą;

12.3.22.3.   kepenų skausminį sindromą;

12.3.22.4.   tonzilokardinį sindromą;

12.3.22.5.   aukštikalnių ligą;

12.3.22.6.   sąnarių hipermobilumą;

12.3.22.7.   bendros dehidratacijos būklę;

12.3.22.8.   sportininkų priešstartines būsenas;

12.3.22.9.   alergiją, sukeltą fizinių krūvių;

12.3.22.10. bronchinę astmą ir bronchospazmus, sukeltus fizinės įtampos;

12.3.22.11. atletės triadą;

12.4.  mokėti diagnozuoti ir gydyti (kodai pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10-AM):

12.4.1. prastą mitybą (E40–E46) ir kitų medžiagų trūkumą dėl prastos mitybos (E50–E64);

12.4.2. nutukimą dėl kalorijų pertekliaus (E66.0);

12.4.3. kraujo tūrio sumažėjimą (E86);

12.4.4. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimus (E87);

12.4.5. nervų, nervų šaknelių ir rezginių sutrikimus (G50; G51, G54);

12.4.6. rankos mononeuropatijas (G56), kojos mononeuropatijas (G57);

12.4.7. raumenų distrofiją (G71.0);

12.4.8. išorinės ausies uždegimus (H60);

12.4.9. otalgiją (H92.0);

12.4.10.  ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (J00–J06);

12.4.11.  ūminį bronchitą (J20);

12.4.12.  bronchitą (J40);

12.4.13.  nudegimą saulės spinduliais (L55);

12.4.14.  plokščią pėdą (įgytą) (M21.4);

12.4.15.  girnelės ligas (M22);

12.4.16.  vidinius kelio sąnario pažeidimus (M23) bei kitus specifinius sąnario pažeidimus (M24);

12.4.17.  kitas sąnarių ligas (M25);

12.4.18.  dermatomiozitą (M33);

12.4.19.  dorsopatijas (M40–M54);

12.4.20.  raumenų ligas (M60–M63);

12.4.21.  sinovijos ir sausgyslių ligas (M65–M68);

12.4.22.  kitas bursopatijas (M71);

12.4.23.  riebalinio kūno (po girnele) hipertrofiją (M79.4);

12.4.24.  suaugusiųjų osteomaliaciją (M83);

12.4.25.  kaulo vientisumo pažeidimus (M84);

12.4.26.  kitus kaulų tankio ir struktūros pažeidimus (M85);

12.4.27.  osteochondropatijas (M93);

12.4.28.  raiščių ir raumenų patempimus, sužalojimus (S40–S49, išskyrus S44, S45; S50–S59, išskyrus S54, S55; S60–S69, išskyrus S64, S65; S70–S79, išskyrus S74, S75; S80–S89, išskyrus S84, S85; S90–S99, išskyrus S94, S95);

12.4.29.  galvos paviršinius sužalojimus (S00);

12.4.30.  kaklo paviršinius sužalojimus (S10);

12.4.31.  krūtinės ląstos paviršinius sužalojimus (S20);

12.4.32.  paviršinius pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimus (S30);

12.4.33.  paviršinius sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis (T00);

12.4.34.  raumenų ir sausgyslių sužalojimus, apimančius kelias kūno sritis (T06.4);

12.4.35.  nepatikslinto lygio rankos lūžį (T10);

12.4.36.  šilumos ir šviesos poveikius (T67);

12.4.37.  hipotermijas (T68) ir nuožvarbas (T69.1);

12.4.38.  kitus ir nepatikslintus didelio aukščio poveikius (T70.2);

12.4.39.  bado poveikį (T73.0);

12.4.40.  troškulio padarinius (T73.1);

12.4.41.  pervargimą (T73.3);

12.4.42.  persitempimą dėl neadekvačių fizinių krūvių (X50);

12.4.43.  miokardo degeneraciją (distrofiją) (I51.5);

12.4.44.  nepatikslintą ūminį tonzilitą (J03.9);

12.4.45.  nepatikslintą ūminį bronchitą (J20.9);

12.4.46.  minkštųjų audinių ligas, sukeltas krūvio, perkrovimo ir spaudimo (M70), peties pažeidimus (M75), kojos, išskyrus pėdą, entezopatijas (M76), kitas entezopatijas (M77), mialgijas (M79.1), neuralgijas ir neuritus (M79.2), galūnės skausmus (M79.6);

12.4.47.  cistitą (N30);

12.4.48.  paviršinį kūno nušalimą (T33);

12.4.49.  furunkulus (šunvotes) ir karbunkulus (piktvotes) (L02.4, L02.9);

12.5.  mokėti diagnozuoti (kodai pagal TLK-10-AM):

12.5.1. pūslelinės (herpes) virusų sukeltą pūslelinį dermatitą (B00.1);

12.5.2. vėjaraupius (B01);

12.5.3. juostinę pūslelinę (B02);

12.5.4. mitybinės kilmės anemijas (D50–D53);   

12.5.5. hemochromatozę (E83.1);

12.5.6. išskyras iš ausies (H92.1; H92.2);

12.5.7. atrioventrikulinę ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokadą (I44);

12.5.8. kitus laidumo sutrikimus (I45);

12.5.9. paroksizminę tachikardiją (I47);

12.5.10.  lėtinį rinitą, nazofaringitą ir faringitą (J31);

12.5.11.  lėtinį sinusitą (J32);

12.5.12.  lėtinį tonzilitą (J35);

12.5.13.  lėtinį laringitą ir laringotracheitą (J37);

12.5.14.  ūminį limfadenitą (L04);

12.5.15.  atrozes (M15–M19);

12.5.16.  įgytas rankų ir kojų pirštų deformacijas (M20) bei kitas galūnių deformacijas (M21);

12.5.17.  osteomielitą (M86);

12.5.18.  osteonekrozę (M87);

12.5.19.  kitas kremzlių ligas (M94);

12.5.20.  kitas įgytas jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto deformacijas (M95);

12.5.21.  antrinę amenorėją (N91.1), antrinę oligomenorėją (N91.4);

12.5.22.  galvos žaizdas (S01);

12.5.23.  kaklo žaizdas (S11);

12.5.24.  krūtinės ląstos žaizdas (S21);

12.5.25.  žaizdas, apimančias kelias rankos (-ų) sritis (T01.2) ar kojos (-ų) sritis (T01.3);

12.5.26.  žaizdas, apimančias kelias rankos (-ų) ir kojos (-ų) sritis (T01.6);

12.5.27.  išnirimus ir patempimus, apimančius kelias kūno sritis (T03);

12.5.28.  hipovoleminį šoką (R57.1), nepatikslintą šoką (R57.9);

12.6.  mokėti įtarti šias ligas ir traumas (ir siųsti konsultuoti ir gydyti pas gydytoją specialistą) (kodai pagal TLK-10-AM):

12.6.1. nervinę anoreksiją (F50.0);

12.6.2. diseminuotą intravazalinę koaguliaciją (DIK sindromą) (D65);

12.6.3. nereumatinės dviburio (mitralinio), aortos, triburio, plaučių kamieno vožtuvų ydas (I34, I35, I36, I37);

12.6.4. ūminį miokarditą (I40);

12.6.5. kardiomiopatiją (I42);

12.6.6. lėtinį gastritą, nepatikslintą (K29.5);

12.6.7. kitą opinį kolitą (K51.8);

12.6.8. patologinį nutukimą (E66.8);

12.6.9. tulžies pūslės latako ar tulžies pūslės diskineziją (K82.8);

12.6.10.  Žilberto (Gilbert) sindromą (E80.4);

12.6.11.  ūminį sinusitą (J01.8);

12.6.12.  arterinę hipertenziją (pirminę) (I10);

12.6.13.  antrinę hipertenziją (I15.9);

12.6.14.  hipertenzines širdies ligas (I11);

12.6.15.  kitas širdies aritmijas (I49, išskyrus I49.5, I49.8);

12.6.16.  ūminį gastritą (K29);

12.6.17.  dispepsiją (K30);

12.6.18.  kaukolės ir veido kaulų lūžius (S02);

12.6.19.  akies ir akiduobės sužalojimus (S09);

12.6.20.  kaklo lūžį (S12);

12.6.21.  nervų ir nugaros smegenų sužalojimą kaklo lygyje (S14);

12.6.22.  šonkaulio (-ių), krūtinkaulio ir krūtininės stuburo dalies lūžius (S22);

12.6.23.  juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžius (S32);

12.6.24.  juosmeninės stuburo dalies ir dubens sąnarių išnirimą ir raiščių patempimus (S33);

12.6.25.  širdies sumušimą (S26.81);

12.6.26.  pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimus (S30 – S31);

12.6.27.  spontanines sinovijas ar sausgyslės plyšimą (M66.0–66.5);

12.6.28.  minkštųjų audinių ligas, sukeltas krūvio, perkrovimo ir spaudimo (M72.0);

12.6.29.  trauminę artropatiją (M12.5);

12.6.30.  nepatikslintą artritą (M13.9);

12.6.31.  kitą jaunatvinę (juvenilinę) osteochondrozę (M92, išskyrus M92.5);

12.6.32.  infekcinę mononukleozę (B27);

12.6.33.  Laimo ligą (A69.2);

12.6.34.  somatoforminę autonominę disfunkciją (SAD) (F45.3);

12.6.35.  Marfano (Marfan) sindromą (Q87.4);

12.6.36.  gripą, sukeltą kitų nustatytų gripo virusų (J10);

12.6.37.  dermatofitijas (B35);

12.6.38.  kandidozę (B37.0, B37.3, B37.4);

12.6.39.  kaulų ir sąnarinių kremzlių piktybinius navikus (C40; C41);

12.6.40.  limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybinius navikus (C81–C96);

12.6.41.  kaulo ir sąnarinės kremzlės gerybinius navikus (D16);

12.6.42.  diseminuotą intravaskulinę koagulopatiją (D65);

12.6.43.  sarkoi dozę (D86);

12.6.44.  skydliaukės ligas: hipotirozę (E00–E03), gūžį (E04), tirotoksikozę (E05);

12.6.45.  cukrinį diabetą (E10; E11);

12.6.46.  androgenitalinės funkcijos sutrikimus (E25) ir lytinio brendimo sutrikimus (E30);

12.6.47.  epilepsiją (G40) ir epilepsinę būklę (G41);

12.6.48.  miego sutrikimus (G47);

12.6.49.  regėjimo sutrikimus ir aklumą (H53; H54);

12.6.50.  toliaregystę (H52.0) ir trumparegystę (H52.1);

12.6.51.  sieros kamštį (H61.2);

12.6.52.  ausies būgnelio perforaciją (H72);

12.6.53.  krūtinės anginą (I20);

12.6.54.  ūminį miokardo infarktą (I21);

12.6.55.  ūminį perikarditą (I30);

12.6.56.  lėtinį limfadenitą, išskyrus pasaito limfmazgius (I88.1);

12.6.57.  pneumoniją (J12–J18);

12.6.58.  alerginį rinitą (J30.1–J30.4);

12.6.59.  astmą ir astminę būklę (J45; J46);

12.6.60.  gastroezofaginio refliukso ligą (K21);

12.6.61.  dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opą (K26; K27);

12.6.62.  ūminį apendicitą (K35);

12.6.63.  kirkšninę išvaržą (K40);

12.6.64.  dirgliosios žarnos sindromą (K58);

12.6.65.  vidurių užkietėjimą (K59.0) ir funkcinį viduriavimą (K59.1);

12.6.66.  podagrą (M10);

12.6.67.  ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą (N17);

12.6.68.  inkstų ir šlapimo takų akmenį (N20);

12.6.69.  ūminį prostatitą (N41.0);

12.6.70.  vaginitą (N76.0 – N76.1);

12.7.  siauros medicininės praktikos paslaugas sporto medicinos gydytojas gali teikti, įgijęs atitinkamas kompetencijas teisės aktų nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

13.     Sporto medicinos gydytojas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

__________