VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS TRANSPORTO KOMPETENCIJŲ AGENTŪROS

Direktorius

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ REGULIARIŲ SAUGUMO PATIKRINIMŲ procedūros patvirtinimo

2021 m. kovo 24 d. Nr. 2-42

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 12 dalies 2 punktu, 11 straipsnio 1 dalimi, Viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3-430 „Dėl viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros reorganizavimo“ 8.3 ir 8.10 papunkčiais ir atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo 6 straipsnio 1 dalį:

1. T v i r t i n u Valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūrą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. balandžio 1 d.

Strateginio planavimo ir finansų skyriaus

patarėjas, pavaduojantis viešosios įstaigos

Transporto kompetencijų agentūros direktorių                                                       Mantas Kerdokas

PATVIRTINTA

VšĮ Transporto kompetencijų agentūros

direktoriaus 2021 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. 2-42

VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KELIŲ

REGULIARIŲ SAUGUMO PATIKRINIMŲ PROCEDŪRA

I SKYRIUS

bendrosios nuostatos

1.      Valstybinės reikšmės kelių reguliarių saugumo patikrinimų procedūra (toliau − procedūra) nustato viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros (toliau – įstaiga) atliekamų reguliarių kelio saugumo patikrinimų planavimo ir vykdymo eksploatuojamuose valstybinės reikšmės keliuose (toliau – kelias) tvarką. Procedūra netaikoma atliekant patikrinimus kelio darbų vietose.

2. Procedūroje vartojamos sąvokos:

2.1.   Didelė eismo įvykio tikimybė – eismo įvykio tikimybės apibūdinimas, priskiriamas akivaizdžiai tarpusavyje nederantiems, galimai kelių norminių dokumentų reikalavimus pažeidžiantiems, važiavimo greičio ir kelio elementų deriniams.

2.2.   Išankstinis vaizdo ir vietos duomenų surinkimas (toliau – išankstinis duomenų surinkimas) – darbas kelyje, kurio metu procedūros 3.2 papunkčio reikalavimus atitinkančiu automobiliu su vaizdo ir vietos fiksavimo įranga surenkami vaizdo ir vietos duomenys, reikalingi atlikti patikrinimą nesant kelyje.

2.3.   Kelių saugumo inspektorius (toliau – inspektorius) – įstaigos darbuotojas, kuris turi aukštąjį išsilavinimą kelių infrastruktūros ar sausumos transporto srityje, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį kelių infrastruktūros srityje, yra gerai susipažinęs su kelių priežiūros ir projektavimo normatyvais ir pagal jam priskirtas funkcijas vykdo kelių saugumo patikrinimus.

2.4.   Reguliarus kelio saugumo patikrinimas (toliau – patikrinimas) – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugaus eismo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.

2.5.   Sunkios eismo įvykio pasekmės – eismo įvykio pasekmių apibūdinimas, priskiriamas situacijoms, kuriose prognozuojamas didelis eismo įvykio dalyvių judėjimo greičio arba masės skirtumas, įskaitant ir stacionarias kliūtis.

2.6.   Kitos procedūroje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

II skyrius

Darbų sauga

3.   Patikrinimas ir išankstinis duomenų surinkimas yra eismo įvykio riziką lemiantys darbai, nes kelyje yra dirbama automobiliu stoviniuojant, lėtai judant ar iš automobilio išlipant. Atsižvelgiant į tai, taikomi šie darbų saugos reikalavimai:

3.1.   magistralinių kelių be sustojimo juostos patikrinimai šviesiu paros metu ir visi patikrinimai tamsiu paros metu turi būti atliekami ne kelyje, panaudojant išankstinio duomenų surinkimo metu surinktus duomenis;

3.2.   patikrinimams ir išankstiniam duomenų surinkimui turi būti naudojamas tik specialiai paženklintas, iš aplinkos išsiskiriančios spalvos automobilis su oranžinės spalvos švyturėliais;

3.3.   vykdant patikrinimą kelyje ar išankstinį duomenų surinkimą šviesiu paros metu, automobilio švyturėliai turi būti įjungti;

3.4.   išankstinio duomenų surinkimo tamsoje metu, važiuojant greičiu, artimu eismo srauto greičiui, dėl kitų vairuotojų akinimo, švyturėlių rekomenduojama nenaudoti;

3.5.   inspektoriui patikrinimo kelyje metu ar išankstinio duomenų surinkimo metu draudžiama pačiam vairuoti automobilį;

3.6.   automobilyje patikrinimo ar išankstinio duomenų surinkimo metu negali būti pašalinių žmonių (išskyrus vairuotoją);

3.7.   inspektoriai kelyje privalo dėvėti ryškios spalvos darbo rūbus su šviesą atspindinčiais elementais (pavyzdžiui, ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais);

3.8.   patikrinime ar išankstiniame duomenų surinkime dalyvaujantys darbuotojai privalo vadovautis įstaigos saugos ir sveikatos instrukcijomis ir kitais darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais.

III SKYRIUS

Patikrinimų planavimas

4.      Patikrinimai vykdomi reguliariai, ne rečiau nei nurodyta procedūros 1 lentelėje.

5.      Patikrinimai, išskyrus rajoniniuose keliuose, turi būti atliekami tiek ir šviesiuoju paros metu, tiek ir tamsiuoju paros metu.

1 lentelė. Patikrinimų periodiškumas ir atlikimo paros metas pagal kelių reikšmes.

Kelias	Periodiškumas	Paros metas
Magistralinis	Ne rečiau kaip kas 3 metus	Šviesusis ir tamsusis
Krašto	Ne rečiau kaip kas 5 metus	Šviesusis ir tamsusis
Rajoninis	Ne rečiau kaip kas 7 metus	Šviesusis*

* – patikrinimai rajoniniuose keliuose gali būti atliekami ir tamsiuoju paros metu

6.      Patikrinimai turi būti atliekami abejomis eismo kryptimis.

7.      Planuojant lauko darbų grafiką rekomenduojama vadovautis procedūros 2 lentelėje pateiktomis darbo apimčių normomis.

2 lentelė. Rekomenduojamos lauko darbo apimčių planavimo normos.

Darbo pavadinimas	Kelio atkarpos, tikrinamos abejomis kryptimis, ilgis per darbo dieną
Patikrinimas	Iki 50 km
Išankstinis duomenų surinkimas	Iki 320 km
Patikrinimas ir išankstinis duomenų surinkimas	Iki 150 km (patikrinimas iki 50 km)

IV skyrius

patikrinimų vykdymas

8.      Patikrinimai vykdomi ieškant kelių saugumo trūkumų ir į standartinius patikros lapus (procedūros 1 priedas) surenkant apie juos duomenis. Kiekvienam nustatytam kelių saugumo trūkumui surašomas atskiras patikros lapas.

9.      Kelių saugumo trūkumų ieškoma vizualiniu būdu, papildomai gali būti pasitelkiama ir matavimų įranga, pvz., atstumo, atspindžio ar kt.

10.    Patikrinimo metu rekomenduojama naudoti standartinį klausimyną (procedūros 2 priedas).

11.    Nustatydamas kelių saugumo trūkumus inspektorius turi vadovautis gerąja kelių saugumo praktika ir kelių norminių dokumentų reikalavimais.

12.    Jeigu kelių saugumo trūkumą lemia akivaizdus kelio neatitikimas norminių dokumentų reikalavimams, patikros lape turi būti įrašytas to norminio dokumento pavadinimas ir punkto, kurio nuostatos yra pažeistos, numeris.

13.    Vykdant patikrinimus taip pat vadovaujamasi procedūros 5 ir 6 punktų nuostatomis. Patikrinimas atliekamas kelią pravažiuojant automobiliu, tačiau esant poreikiui inspektorius gali apžiūrėti kelią ir išlipęs iš automobilio.

14.    Patikrinimą atlieka ne mažiau kaip du inspektoriai, o išankstinis duomenų surinkimas turi būti atliekamas dalyvaujant ne mažiau kaip vienam inspektoriui.

15.    Rekomenduojama vengti patikrinimo ar išankstinio duomenų surinkimo, kai ant važiuojamosios dalies yra sniego, smarkiai sningant ar smarkiai lyjant.

V SKYRIUS

patikrinimo rezultatai

16.    Patikrinimų duomenys saugomi skaitmeninėje duomenų bazėje, kurioje yra rūšiuojami.

17.    Visi per praėjusius kalendorinius metus surinkti patikrinimų duomenys iki einamųjų metų sausio mėnesio 31 dienos perduodami kelių savininkams (valdytojams).

18.    Informacija apie užfiksuotus kelių saugumo trūkumus, kurių eismo įvykio tikimybė apibūdinta kaip didelė, o eismo įvykio pasekmė apibūdinta kaip sunki, ir kurie yra pažymėti kaip kelio neatitikimas norminių dokumentų reikalavimams, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patikrinimo pateikiama kelių savininkams (valdytojams) su prašymu per 20 darbo dienų informuoti, kaip bus užtikrintas eismo saugumas. Jeigu atsakymas iš kelio savininko (valdytojo) negaunamas, arba iš gauto atsakymo nėra aišku, kaip bus užtikrintas eismo saugumas, informacija apie užfiksuotus kelių saugumo trūkumus perduodama Lietuvos transporto saugos administracijai dėl galimo administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 ar 462 straipsnius taikymo.

19.    Kasmet iki sausio mėnesio 31 dienos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai teikiama apibendrinta informacija apie per praėjusius kalendorinius metus pagal procedūros nuostatas atliktus reguliarius kelių saugumo patikrinimus.

_____________

Valstybinės reikšmės kelių

reguliarių saugumo patikrinimų

procedūros

1 priedas

STANDARTINIS PATIKROS LAPAS

1.      Inspektorių vardai ir pavardės.

2.      Duomenų įvedimo data.

3.      Patikrinimo paros metas (šviesusis; tamsusis).

4.      Kelio numeris.

5.      Kelio pavadinimas.

6.      Vieta nuo, km.

7.      Vieta nuo, X ir Y koordinačių sistemoje.

8.      Vieta iki, km.

9.      Vieta iki, X ir Y koordinačių sistemoje.

10.    Kelio kryptis (pirmyn; atgal).

11.    Kelių saugumo trūkumo apibūdinimas.

12.    Pažeisto kelių norminio dokumento pavadinimas ir punkto numeris, jei tai kelių norminio dokumento pažeidimas.

13.    Kelių saugumo trūkumo nuotrauka (nuotraukos).

14.    Eismo įvykio tikimybė (maža; didelė).

15.    Eismo įvykio pasekmė (lengva; sunki).

16.    Siūlomos priemonės apibūdinimas.

17.    Reikalingų darbų pobūdis (priežiūros darbai; taisymo darbai; rekonstravimo darbai).

_____________

Valstybinės reikšmės kelių

reguliarių saugumo patikrinimų

procedūros

2 priedas

STANDARTINIS KLAUSIMYNAS

1.      Greitis: ar pakanka informacijos apie leistiną važiavimo greitį; ar leistinas važiavimo greitis yra saugus / racionalus šioje kelio vietoje – gal jį reikia sumažinti arba padidinti; ar leistinas važiavimo greitis nekinta pernelyg dažnai?

2.      Matomumas: ar sustojimo ir lenkimo matomumas atitinka minimalius reikalavimus; ar sankryžose ir pėsčiųjų perėjimo vietose matomumo neriboja kelio kreivės, landšaftas, augmenija ar kiti objektai?

3.      Sankryžos: ar saugus sankryžos tipas, sankryžos išplanavimas; ar reikia papildomų eismo juostų; ar netrūksta iškilių saugos salelių; ar aiškus horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas; ar aiškios eismo kryptys eismo juostose; ar pakanka pėsčiųjų perėjų ir dviračių pervažų?

4.      Žiedinės sankryžos: ar sankryža yra lengvai atpažįstama; ar apribotas kelio matomumas tiesiai už sankryžos; ar saugus centrinės salelės šlaitų nuolydis; ar yra nesaugių objektų salelėje?

5.      Pėsčiųjų perėjimo vietos: ar tinkamas pėsčiųjų perėjimo tipas; ar perėjimai įrengti tinkamose vietose; ar perėjimo vietos gerai matomos, ar tinkamai apšviestos; ar pėstiesiems patogu jomis naudotis (įskaitant žmones su regos ir judėjimo negalia); ar jos panašios visame kelio ruože?

6.      Kelkraščių ir šalikelės saugumas: ar saugus griovio profilis; ar neišsikišę šuliniai; ar šalia kelio nėra pavojingų kliūčių (nesaugių atramų, medžių, kolonų, sienų ir kt.)?

7.      Apsauginiai atitvarai: ar jų įrengta pakankamai, reikiamo tipo, reikiamo ilgio; ar saugūs pradiniai ir galiniai komponentai?

8.      Kelio ženklai: ar jų netrūksta, ar jų ne per daug; ar jie gerai matomi ir įskaitomi; ar jie neklaidina eismo dalyvių; ar aiškus maršrutinis orientavimas?

9.      Horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas: ar jo netrūksta; ar ženklinimas nenusidėvėjęs; ar jis gerai matyti.

10.    Apšvietimas: ar netrūksta apšvietimo ten kur jis įprastai turėtų būti: gyvenvietėse, žiedinėse sankryžose, pėsčiųjų perėjose, ant tiltų, viadukų, estakadų.

11.    Tiltai, viadukai ir estakados: ar netrūksta pėsčiųjų ir dviračių takų; ar apsauginiai atitvarai reikiamo ilgio, tipo, saugiais pradiniais ir galiniais komponentais; ar netrūksta apšvietimo; ar gera deformacinių siūlų būklė;

12.    Nuovažos: ar gruntu iš nuovažos neužteršta pagrindinio kelio danga?

13.    Pėsčiųjų ir dviračių takai, šaligatviai: ar tinkamo pločio; ar yra prieigos ir tęsiniai; ar yra jungtys su šalia esančiomis teritorijomis; laiptų, pandusų, turėklų būklė; pritaikymas žmonėms su regos ir judėjimo negalia; dangos būklė / patrauklumas eismui; apšvietimas?

14.    Autobusų sustojimai: ar užtikrintas saugus pėsčiųjų priėjimas; ar yra poreikis užtikrinti saugesnį perėjimą per kelią (gatvę); ar paženklinti dangos kraštai ir bortai; ar reikalingas apšvietimas?

15.    Dangos būklė: ar dangos būklė nekelia pavojaus saugiam eismui (daug plyšių arba provėžų, nutrupėję kelkraščiai ir pan.), ar reikalingi įspėjantys kelio ženklai?

_____________