Administracinė byla Nr. eA-858-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01753-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.7

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir I. V., dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Irdaiva“) su skundu (I t., b. l. 23–28) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2019, VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 6-15-267, palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1)I-596, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, jog G. V., dirbusiam UAB „Irdaiva“ 2014 m. rugsėjo 17 d. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, tačiau atlikus papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, buvo papildytos nelaimingo atsitikimo priežastys, papildomai nurodant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą.

3.       Pareiškėjas pabrėžė, jog pagrindinio tyrimo metu buvo nustatyta ir VSDFV direktoriaus raštu patvirtinta, jog G. V. į pavojingą zoną pateko todėl, kad buvo neblaivus ir neįvertino jam galinčio kilti pavojaus, tad pagrindinė G. V. nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytinas jo neblaivumas. Pareiškėjo nuomone, formalios papildomame akte nurodytos priežastys neturi būti laikomos pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, turinčiomis įtakos VSDFV sprendimams.

4.       Bendrovės įsitikinimu, kaip teisingai buvo nustatyta pirminio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, būdamas neblaivus, G. V. adekvačiai neįvertino darbo proceso ir jame kylančių pavojų, dėl alkoholio poveikio atsiradus nepagrįstam pasitikėjimui savimi, praradęs savikontrolę, perėjo pro iškasos aptvarus ir pateko į pavojingą zoną, kurioje tuo metu jokiu būdu negalėjo būti jokio darbuotojo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad tai, jog A. Z. savarankiškai ir vienas pradėjo ardyti betoninę sienelę, nepaneigia to, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo G. V., priežastis yra paties G. V. neblaivumas. Būtent jo neblaivumas ir lėmė tai, kad jis, objektyviai neįvertinęs pavojaus, pateko į aptvertą pavojingą zoną, kurioje nieko negalėjo būti visą darbų atlikimo, t. y. sienelės ardymo, laikotarpį – iki to momento, kai būtų buvę išardyti aptvarai. Šiuo atveju neva neįvykdyti saugos priemonių nurodymai ar neužtikrinimas, kad pavojingose zonose nebūtų žmonių neturi jokios tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, kadangi, kaip minėta, aptvertoje zonoje visą sienelės ardymo darbų laikotarpį negalėjo būti jokio darbuotojo iki to laiko, kai įvykdžius darbus būtų išmontuoti aptvarai.

5.       Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (II t., b. l. 1-4) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.

6.       Paaiškino, Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2014 m. spalio 16 d. surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr. 1) pirmąja G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo nurodytas jo neblaivumas. VDI atlikus papildomą G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2015 m. gruodžio 2 d. įvykio darbe, įvykusio 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V., papildomo tyrimo akto (toliau – ir Aktas Nr. 2) 11 p. buvo pakeistos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nurodytos ankstesniame nelaimingo atsitikimo darbe akte, ir nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Nustačius, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant netinkamoms, nesaugioms arba sveikatai kenksmingoms darbo sąlygoms, remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas) 7 straipsnio 3 dalimi, faktas, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, netenka reikšmės.

7.       Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas remiasi teismų praktika, aiškinančia Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, galiojusias iki 2009 m. gruodžio 28 d., tuo tarpu priimant šioje byloje skundžiamus sprendimus buvo vadovautasi nuo 2009 m. gruodžio 28 d. galiojančia Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostata, kuria remiantis, priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir asmens neblaivumo yra nustatinėjamas tik tuo atveju, jei nelaimingas atsitikimas įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikoms darbo sąlygoms.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą (III t., b. l. 1-3).

9.       VSDFV nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant nelaimingas atsitikimas darbe nepripažįstamas draudiminiu įvykiu: pirma, turi būti įrodyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms, ir antra, turi būti nustatyta, kad nelaimingas atsitikimo priežastis – apdraustojo asmens neblaivumas.

10.     Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1) I-596, tačiau nedraudiminiu įvykiu nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas ne šiuo sprendimu, bet VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-15-378.

11.     VSDFV taip pat pažymėjo, kad papildomo tyrimo aktas patvirtina, jog šviesduobės demontavimo darbai, kurių metu nukentėjo G. V., buvo pradėti neįvykdžius paskyroje-leidime šviesduobės demontavimo darbams nurodytų saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant, kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų. Įmonės darbuotojas A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus, pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui G. V.. Ginčo dėl šių nelaimingo atsitikimo priežasčių nėra, nes papildomo tyrimo aktas nebuvo nuginčytas. Įrodymų, patvirtinančių, kad šio nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos G. V. neblaivumas, pareiškėjas nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad G. V. neblaivumas yra susijęs priežastiniu ryšiu su įvykusio nelaimingo atsitikimo padariniais – G. V. mirtimi dėl patirtų sužalojimų. Tokiu būdu, nelaimingo įvykio metu G. V. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad G. V., būdamas neblaivus, adekvačiai nevertino darbo proceso ir jame kylančių pavojų, dėl alkoholio poveikio atsiradus nepagrįstam pasitikėjimui savimi, praradęs savikontrolę, perėjo pro iškasos aptvarus ir pateko į pavojingą zoną, kurioje tuo metu neturėjo būti, nelaikytinos nelaimingo atsitikimo priežastimis. Papildomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. V. buvo sužalotas dėl techninių veiksnių – A. Z. nupjovus šviesduobės sieneles laikančiąsias armatūras, sienelė griuvo ir prispaudė iš išorinės šviesduobės pusės stovėjusį G. V.. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad nelaimingo įvykio metu G. V. nedirbo tinkamomis, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis.

12.     Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 105–108).

13.     Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. papildomo tyrimo akte nurodytos dvi priežastys, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Kaip matyti iš nelaimingo atsitikimo nurodytų priežasčių, nei viena nėra susijusi su G. V. neblaivumu, todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė teisėtus ir pagrįstus ginčijamus sprendimus, vadovaujantis kuriais nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu.

14.     I. V. nesutiko, kad be nurodytų Akte Nr. 2 išvardintų nelaimingo atsitikimo priežasčių, lieka galioti ir Akte Nr. 1 nurodytos priežastys. Atkreipė dėmesį, jog VDI jai išaiškino, jog N-l formos akte (Akte Nr. l) nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo pakeistos ir papildomo tyrimo akte išdėstytos nauja redakcija. Taigi, pareiškėjos teigimu, Akte Nr. l nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra neaktualios ir neteisingos, nes papildomo tyrimo metu buvo nustatytos kitos nelaimingo atsitikimo priežastys.

15.     I. V. taip pat atkreipė dėmesį, jog Aktas Nr. 2 nėra apskųstas, todėl abejoti jame nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis nėra jokio teisinio pagrindo. G. V. neblaivumas nelėmė nelaimingo atsitikimo kilimo priežasčių.

 

II.

 

 

16.     Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Irdaiva“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17.     Byloje ginčas kilęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu.

18.     Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. ant pareiškėjo užvirto ardoma šviesduobės sienelė. Nuo patirtų sužalojimų G. V. mirė.

19.     Teismas pažymėjo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi įstatymais ir kitais teisės aktais.

20.     Bylos duomenimis nustatyta, jog VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs VDI 2014 m. spalio 16 d. akte Nr. 1 nustatytas  G. V. nelaimingo įvykio aplinkybes (III t., b. l. 14–17), 2014 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 6-15-1869 (III t., b. l. 13), įvykį pripažindamas draudiminiu įvykiu. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (11.1)I-596 (III t., b. l. 32–33) nusprendė, kad įvykis nepripažintinas draudiminiu, nes jį nulėmė G. V. neblaivumas, todėl įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-15-378 G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. VDI 2015 m. gruodžio 2 d. atliko nelaimingo atsitikimo papildomą tyrimą ir surašė papildomo tyrimo aktą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 6-15-267 (I t., b. l. 13),  G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, o 2015 m. vasario 20 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-15-378 panaikintas. VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2019 (I t., b. l. 10–11) paliktas galioti atsakovo 2016 m. vasario 11 d. sprendimas.

21.     Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė Akto Nr. 1 ar Akto Nr. 2, todėl pastarieji laikytini galiojančiais ir teismas šioje byloje nevertina juose pateiktos informacijos teisėtumo ar pagrįstumo ir sprendžia tik dėl skundžiamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

22.     Kaip matyti iš ginčijamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 6-15-267, G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu.

23.     Bendrovė neginčija Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies sąlygų egzistavimo, tačiau mano, jog nagrinėjamu atveju G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nelaikytinas draudiminiu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį.

24.     Teismas vertino, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais turėjo vadovautis atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, šiuo atveju yra Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2 d. Teismas pažymėjo, kad, nors Akte Nr. 1 G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo nurodytas jo neblaivumas (saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas, tačiau Aktu Nr. 2 nelaimingo atsitikimo darbe priežastys buvo pakeistos, nurodant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą (šviesduobės demontavimo darbai buvo pradėti neįvykdžius saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų) bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą (A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui G. V.). Taigi, pakeitus (ne papildžius) Aktą Nr. 1, prie nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nebeliko G. V. neblaivumo, todėl ginčo situacijai negali būti taikoma Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis.

25.     Atkreipė dėmesį, net ir tuo atveju, jei G. V. neblaivumas būtų iš dalies lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, vienai iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių esant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumui, G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe vis tiek negalėtų būti pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu, nes, kaip minėta, Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. turinčios egzistuoti kartu.

26.     Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo nesivadovauti Akte Nr. 1 ir Akte Nr. 2 nurodytomis aplinkybėmis, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą G. V. darbe atsitikusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykių, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (11.1)I-2019 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 6-15-267 bei palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1)I-596.  

 

III.

 

27.     Pareiškėjas UAB „Irdaiva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Irdaiva“ skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

28.     Pareiškėjas nurodo, jog teismas sprendime pasisakydamas dėl 2015 m. gruodžio 2 d.  Akto Nr. 2 pakeitimų ir papildymų atlikus papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, visiškai neanalizavo bylos aplinkybių ir paties 2015 m. gruodžio 2 d. papildomo nelaimingo atsitikimo darbe akto pagrįstumo ir teisėtumo.

29.     Pažymi, jog vienintelis formalus teisinis pagrindas, kuriuo VSDFV privalėjo pripažinti arba nepripažinti nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu ar nedraudiminiu yra 2014 m. spalio 16 d. N-1 formos aktas, kuriame tyrimo priežastis buvo įvardinta G. V. neblaivumas. Tyrimo akte Nr. 1 išvardintos priežastys bei nelaimingo atsitikimo aplinkybės nebuvo paneigtos, buvo paliktos galioti. Tuo tarpu, papildomas tyrimas buvo atliktas praėjus daugiau nei metams po įvykio.

30.     Pareiškėjo vertinimu, pagrindinė Akte Nr. 1 nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – neblaivumas, neišnyko, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimo argumentu eliminuoti neblaivumo faktą, kaip pagrindinę nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

31.     Pažymi, jog sprendžiant  iš visos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad papildomo tyrimo metu (Aktas Nr. 2) nebuvo tirtos pagrindinės ir tikrosios priežastys, sąlygojusios nelaimingą atsitikimą darbe.

32.     Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo UAN „Irdaiva“ apeliacinį skundą atmesti.

33.     Atsakovas nurodo, jog Aktu Nr. 2 pakeitus nelaimingo atsitikimo darbe priežastis bei nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumui bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimui, faktas, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, netenka reikšmės.

34.     Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFVT prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35.     Teigia, kad teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

36.     Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Irdaiva“ apeliacinį skundą, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

37.     Pažymi, jog I. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotoją R. R., kuris nurodė, kad N-1 formos akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys buvo pakeistos ir Papildomo tyrimo akte išdėstytos nauja redakcija. I. V. nuomone, Akte Nr. 1 nurodytos priežastys yra neaktualios ir neteisingos, nes papildomo tyrimo metu buvo nustatytos kitos nelaimingo atsitikimo priežastys. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neskundė Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2, todėl jie laikytini galiojančiais.

38.     Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis skųsti atsakovo ir teismo sprendimus, siekiant, kad apdraustojo (žuvusiojo) motinai nebūtų išmokėta nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmoka.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

39.     Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Irdaiva“, kurio darbuotojas G. V. mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skundo reikalavimai panaikinti VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2019 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 6-15-267, kuriuo G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, bei palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1)I-596, teisėtumas ir pagrįstumas.

40.     Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V. įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. ant G. V. užvirto ardoma šviesduobės sienelė. Nuo patirtų sužalojimų G. V. mirė.

41.     Valstybinė darbo inspekcija  2014 m. spalio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe Akte Nr. 1 G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodė saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą, t. y. G. V. neblaivumą (G. V. kraujyje rasta 1,08 promilės etilo alkoholio). VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 6-15-1869 šis nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Pareiškėjas UAB „Irdaiva“ apskundė sprendimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (11.1)I-596 nusprendė, kad įvykis nepripažintinas draudiminiu, nes jį nulėmė G. V. neblaivumas, todėl įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naują sprendimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 6-15-378 G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, o VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 6-15-1869 panaikintas (III t., b. l. 34).

42.     Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. gruodžio 2 d. atliko papildomą tyrimą dėl G. V. įvykusio nelaimingo atsitikimo ir surašė papildomo tyrimo Aktą Nr. 2, kuriuo atliko Akto Nr. 1 pakeitimus ir papildymus. VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis VDI tyrimo aktu Nr. 2, 2016 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6-15-267, kuriuo G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, o 2015 m. vasario 20 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas Nr. 6-15-378 panaikintas. VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2019 paliko galioti atsakovo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą.

43.     Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Irdaiva“ skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, kad atsakovas VSFDV tinkamai įvertino Valstybinės darbo inspekcijos atliktą tyrimą ir priėmė pagrįstą sprendimą G. V. darbe atsitikusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamų VSDFV 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (11.1)I-2019 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 6-15-267 bei palikti galioti VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (11.1)I-596, kuriuo nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

44.     Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad 2014 m. spalio 16 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo priežastis buvo įvardinta aiškiai – G. V. neblaivumas, todėl nepagrįstai buvo vadovaujamasi papildomu tyrimo aktu N-2, kuriame užfiksuoti formalūs pažeidimai negalėjo turėti įtakos faktiniams įvykiams bei neatsargiam G. V. elgesiui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė formaliai pakartodamas VSDFV sprendimo argumentus, dėl ko toks sprendimas negali būti laikomas tinkamu ir išsamiu.

45.     Nagrinėjamu atveju, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog VSDFV priimtas sprendimas neatsižvelgiant į Akte Nr. 1 nustatytą faktą dėl G. V. neblaivumo, bei tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino priežasčių, nulėmusių nelaimingą atsitikimą.

46.     Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai <...>. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui; vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimas yra detalizuotas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Tyrimo nuostatų) X skyriuje, kurio nuostatos nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. nesikeitė.

47.     Tyrimo nuostatų 44 punkte įtvirtinta, kad sunkaus ir mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius. Įvykį darbe tyręs Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, gavęs darbdavio pasirašytus ar nepasirašytus N-1 formos aktus ir tyrimo dokumentų įmonėje patvirtintas kopijas, vieną šio akto egzempliorių su tyrimo medžiagos originalais palieka Valstybinėje darbo inspekcijoje ir po vieną akto egzempliorių su tyrimo medžiagos kopijomis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įteikia arba išsiunčia paštu, faksu ar elektroniniu paštu: atitinkamai teritorinei prokuratūrai ar įvykį tiriančiai ikiteisminio tyrimo institucijai; nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui ar šeimos atstovui; darbdaviui (buveinės adresu); Fondo valdybos teritoriniam skyriui; <...> (Tyrimo nuostatų 52 punktas).

48.     Tyrimo nuostatų 77 punkte įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, <...> tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją (Tyrimo nuostatų 78 punktas). Skundas paduodamas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo (Tyrimo nuostatų 80 p.).

49.     Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui atlikus papildomą tyrimą, papildomo tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, o papildomo tyrimo medžiaga išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo papildomo tyrimo pabaigos Nuostatų 51 arba 65 punkte nurodytiems gavėjams (Tyrimo nuostatų 82 punktas). Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Tyrimo nuostatų 83 p.).

50.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-672-146/2016 nurodė, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kaip specialiajame įstatyme, expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

51.     Nustatyta, jog dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu mirė UAB „Irdaiva“ darbuotojas G. V., Valstybinės darbo inspekcija 2014 m. spalio 16 d. surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (Aktas Nr. 1) (II t., b. l. 219-220), kurio pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius priėmė 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 6-15-1869  nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu (III t., b.l. 15). Atsižvelgiant į pareiškėjo skundą dėl priimto sprendimo, VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą 6-15-378, kuriuo nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu bei panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 6-15-1869 (III t., b. l. 38). Po pakartotinai atlikto tyrimo, Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. gruodžio 2 d. surašė papildomo tyrimo aktą  (Aktas Nr. 2) (III t., b. l. 45-47), kurio pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 6-15-267 G. V. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu (III t., b. l. 87).

52.     Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas UAB „Irdaiva“ neskundė Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. spalio 16 d. Nelaimingo atsitikimo darbe Akto Nr. 1 (forma N-1) ir 2015 m. gruodžio 2 d. papildomo tyrimo Akto Nr. 2, nors teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skųsti Aktą Nr. 1 ir / ar papildomą tyrimo Aktą Nr. 2, jeigu manė, jog Aktas (aktai) yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad nelaimingas atsitikimas darbe buvo netinkamai ir neišsamiai ištirtas, jame neišsamiai nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei netinkamai įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

53.     Pažymėtina, jog Valstybinės darbo inspekcijos 2015 m. gruodžio 2 d. papildomo tyrimo Akte Nr. 2 nurodoma, jog šiuo aktu darytini VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2014 m. spalio 16 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos Akto Nr. 1 pakeitimai ir papildymai, t. y. papildomos nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei keičiamos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurios išdėstomos: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas (kodas 25) bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (kodas 05), pažymint, jog įvykio metu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1, 2, 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto, UAB „Irdaiva“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 8/17-DS patvirtintų Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijų 161 punkto, Paskyros – leidimo šviesduobės demontavimo darbams 5 punkto 7 priemonės, reikalavimai (II t., b. l. 219-222).

54.     Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus G. Č. 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime Nr. SD-37-15221 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2014 m. rugsėjo 17 d. UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V., papildomo tyrimo“ nustatyta laikyti papildomo tyrimo aktą (toliau – Aktas) ir Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1, surašytą 2014 m. spalio 16 d., bei papildomo, pirminio tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi (III t., b. l. 41).

55.     Taigi, papildomo tyrimo metu nustatytomis naujomis aplinkybės, turėjusios reikšmę 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusiam nelaimingam atsitikimui darbe, buvo papildytas 2014 m. spalio 16 d. Aktas Nr. 1, nurodant papildomas nelaimingo įvykio aplinkybes. Taip pat, po atlikto papildomo tyrimo, įvertinus visas šio įvykio aplinkybes, buvo nustatytos naujos nelaimingo atsitikimo priežastys, pakeitusios tyrimo Akte Nr. 1 galiojusias  nelaimingo atsitikimo priežastis. Atsižvelgiant į priimtų tyrimo aktų pakeitimus ir papildymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad pagrindiniai dokumentai, kuriais turėjo vadovautis atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, yra Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2.

56.     Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu priimamas remiantis nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, sprendimus priima VSDFV teritoriniai skyriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22-24 punktuose detalizuota, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, VSDFV teritorinis skyrius pagal nelaimingo atsitikimo darbe aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. VSDFV teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2), tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo VSDFV skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis.

57.     Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, VSDFV priimdamas sprendimą, vadovaujasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu bei kita su įvykiu susijusia medžiaga. Nors nagrinėjamu atveju yra aktualūs abu nelaimingo atsitikimo darbe aktai (Aktas Nr. 1 ir Aktas Nr. 2), tačiau Aktu Nr. 2 pakeitus Akte Nr. 1 nurodytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, galiojančiomis laikytinos Akte Nr. 2 nurodytos priežastys, kurios turi teisinę reikšmę dėl įvykio pripažinimo ar nepripažinimo draudžiamuoju.

58.     Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje išdėstytą formuluotę, apdraustojo neblaivumas yra reikšminga teisinė aplinkybė tik tuo atveju, kai konkrečiu tiriamuoju atveju egzistavo visos įstatymo normoje išdėstytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju, 2015 m. gruodžio 2 d. papildomo tyrimo Akte Nr. 2 nustačius darbdavio (UAB „Irdaiva“) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumą bei saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimus, nelieka sąlygų (esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms) pripažinti įvykį nedraudiminiu. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad nebuvo įvertintos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo priežastys, kad nebuvo atsižvelgta į Akte Nr. 1 nustatytą faktą, jog G. V. buvo neblaivus.

59.     Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, jog UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pagrįstai pripažintas draudiminiu įvykiu Nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi priežastys, nulėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, pripažintos UAB „Irdaiva“ teisės aktų pažeidimais.

60.     Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

61.     Apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo bylos aplinkybių, nevertino nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, sąlygojusių nelaimingą atsitikimą darbe, netinkamai vertino Akte Nr. 1 pateiktus faktus, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių (tyrimo metu nustatytų nelaimingo atsitikimo priežasčių) taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

62.     Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.

63.     Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.     Pareiškėjas UAB „Irdaiva“ prašo priteisti iš atsakovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjo UAB „Irdaiva“ apeliacinio skundo,  pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, I. V. nepateikia įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos prašymas nėra sprendžiamas. Išaiškinama, kad prašymai  dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                       Ričardas Piličiauskas

 

 

Veslava Ruskan

 

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė