Administracinė byla Nr. TA-11-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01483-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. (A. Č.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 13 d. teismui pateikė (išsiuntė) prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, be kita ko, administracinėje byloje Nr. I-6720-320/2018 dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo,
ir patį apeliacinį skundą. Prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas teigia, jog šis terminas buvo praleistas nežymiai, o jo praleidimo priežastys yra svarbios. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl finansinių sunkumų jis tik 2018 m. gruodžio 13 d. galėjo įsigyti pašto ženklus ir vokus. Be to, pareiškėjas, būdamas Marijampolės pataisos namuose (iš kurių ir atsiųstas laiškas su minėtais prašymu ir apeliaciniu skundu; toliau – ir Marijampolės PN), buvo pradėjęs badavimą, dėl ko jam buvo ribojamos teisės gauti pasimatymus ir siųsti laiškus. Kadangi Marijampolės PN pareiškėjui nepateikia jo prašomų įrodymų, esant poreikiui, pareiškėjas teismo prašo išsireikalauti šiuos įrodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA502-69/2014, 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-438/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo padavė 2018 m. gruodžio 13 d., taigi, jis praleido vieno mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. TA-53-624/2015). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA624-70/2014, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-101-624/2015). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo nedelsiant imtis veiksmų ginčijamam teismo sprendimui panaikinti. Vertinant pareiškėjo veiksmus siekiant panaikinti (pakeisti) pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgtina į tai, jog jis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir dėl šios priežasties jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo atitinkamai suvaržytos.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą teigia, kad jis neturėjo lėšų įsigyti pašto ženklą, vokus, be to, dėl vykdomos bado akcijos Marijampolės PN administracija jam buvo uždraudusi, be kita ko, siųsti laiškus. Pareiškėjas tvirtina negalintis dėl minėtų aplinkybių pateikti jokių įrodymų, nes Marijampolės PN jam neteikia prašomos informacijos, ir prašo teismo išsireikalauti duomenis apie draudimus, parduotuvės darbo grafiką, pareiškėjo pinigines lėšas ir kt.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos būti aktyviu pažeidimas konstatuotinas tais atvejais, kai teismas, būdamas informuotas apie apsunkintą dokumentų gavimą, nepagrįstai atsisako tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl to neužtikrinamas visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-564-146/2017). Procesinio teismo aktyvumo renkant įrodymus ribų vertinimas yra aktualus šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų įgyvendinimo aspektu. Sisteminis proceso teisės normų aiškinimas suponuoja, jog teismas turi pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba
šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus (ABTĮ 56 str. 4 d.).
Ši teisės norma aiškintina kaip nustatanti taisyklę, kad įrodymus pateikia proceso dalyviai. Teismas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir teisėjų nešališkumo principų, paprastai išreikalauja
tuos įrodymus, kurių proceso dalyviai negali gauti patys, o savo iniciatyva imasi rinkti įrodymus
tik tuo atveju, jei to reikalauja viešasis interesas (kai jis byloje neginamas proceso dalyvių),
arba kai nesiėmus priemonių rinkti įrodymus būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (kai jie byloje neginami proceso dalyvių)
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-415/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis neturėjo piniginių lėšų pasinaudoti pašto paslaugomis (įsigyti vokus ir pašto ženklus), jam (nenurodytą laikotarpį) buvo uždrausta siųsti laiškus, įskaitant laiškus teismui, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog jis iš tiesų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas tokius duomenis pateikti, bet pataisos įstaiga atsisakė šiuos jo prašymus tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjui siūlė pateikti jo prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nurodytas šio termino praleidimo priežastis pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą minėta galimybe nepasinaudojo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti jo nurodytus duomenis ir konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo jo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir atsisakoma priimti jo apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
netenkinti pareiškėjo A. Č. (A. Č.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo padavimo terminą.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius