LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2022 M. LIEPOS 25 D. ĮSAKYMO NR. D1-239 „DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-01 „SKATINTI PASTATŲ RENOVACIJĄ“ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. spalio 4 d. Nr. D1-319

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. D1‑239 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ įgyvendinimo“:

1. Pakeičiu nurodytą įsakymą ir jį išdėstau nauja redakcija (2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ aprašas ir Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 „Modernizavimo fondo kompensacinių išmokų mokėjimo savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti tvarkos aprašas“ nauja redakcija nedėstomi):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2022–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS APLINKOS APSAUGOS IR KLIMATO KAITOS VALDYMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-01 „SKATINTI PASTATŲ RENOVACIJĄ“ ĮGYVENDINIMO

Įgyvendindamas Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14¹ straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 87 punktą, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“, Modernizavimo fondo projektų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1059 „Dėl Modernizavimo fondo projektų atrankos komisijos sudarymo ir Modernizavimo fondo projektų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašo“, 12 punktą, vykdydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1K-227 „Dėl Strateginio valdymo metodikos taikymo“, 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 87 punktą ir atsižvelgdamas į Modernizavimo fondo nacionalines finansavimo kryptis 2021–2022 metams, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. D1-477/1-187 „Dėl Modernizavimo fondo nacionalinių finansavimo krypčių 2021–2022 metams patvirtinimo“,

tvirtinu pridedamus:

1. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ aprašą.

2. Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ projektų finansavimo sąlygų aprašą „Modernizavimo fondo kompensacinių išmokų mokėjimo savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti tvarkos aprašas“.

3. Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ veiklos „Skaitmenizavimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą.“

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1 „Modernizavimo fondo kompensacinių išmokų mokėjimo savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti tvarkos aprašas“:

2.1. Pakeičiu pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-01 „SKATINTI PASTATŲ RENOVACIJĄ“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS „MODERNIZAVIMO FONDO KOMPENSACINIŲ IŠMOKŲ MOKĖJIMO SAVIVALDYBIŲ VIEŠIESIEMS PASTATAMS ATNAUJINTI TVARKOS APRAŠAS“

2.2. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ projektų finansavimo sąlygų aprašas „Modernizavimo fondo kompensacinių išmokų mokėjimo savivaldybių viešiesiems pastatams atnaujinti tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) nustato paraiškų teikimo kompensacinei išmokai gauti, skirtą padengti dalį paramos gavėjo išlaidų atnaujinant savivaldybės viešąjį pastatą, kai kitos dalies išlaidoms padengti gauta Savivaldybių pastatų fondo paskola, jų vertinimo ir kompensacijos skyrimo sąlygas ir tvarką.“

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-239

(2022 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. D1-319 redakcija)

PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 02-001-06-04-01 „SKATINTI PASTATŲ RENOVACIJĄ“ VEIKLOS „SKAITMENIZAVIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS

VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS

Veiklos ar poveiklės pavadinimas

Finansavimo šaltinis

Prioritetas ar kompo-nentas

Uždavinys ar priemonė

Veikla ar poveiklė

Intervencinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Para

mos formos kodas

Pagrindi

nės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekonomi

nės veiklos kodas (-ai)

„Euro

pos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės matmens kodas

1.1. poveiklė –skaitmeninės metodinės priemonės žalių ir inovatyvių energinio efektyvumo priemonių planavimui renovuojamuose pastatuose ir renovacijos projektų administravimui sukūrimas ir įdiegimas;

Ekono-

mikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP) ir valstybės biudžeto lėšos

B.1.3.

B.1.3.2.

026a

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė
Veikia skaitmeninė metodinė priemonė, skirta ekologiškų ir inovatyvių energijos vartojimo efektyvumo priemonių planavimui renovuotuose pastatuose (investicinių projektų rengimui, tipinių techninių specifikacijų, skirtų projektavimui ir sutarčių sudarymui, pirkimui), produkto rodiklis	P-02-001-06-04-01-27 P.S.1051.1	Vienetai	1 (pasiekimo terminas – 2023 m. I ketv.)
Pradėjusios veikti ir teikti paslaugas trys – pastatų renovacijos planavimo, renovacijos projektų administravimo ir Lietuvos pastatų duomenų banko – informacinės sistemos, produkto rodiklis	P-02-001-06-04-01-29 P.S.1051	Vienetai	2 (pasiekimo terminas – 2025 m. III ketv.)
Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai, bendrasis rodiklis	R-02-001-06-04-01-37 RRFCI07	Naudotojų skaičius per metus

Veiklos ar poveiklės pavadinimas

Finansavimo šaltinis

Prioritetas ar kompo-nentas

Uždavinys ar priemonė

Veikla ar poveiklė

Interven

cinės priemonės kodas

Regionas, kuriam priskiriama veikla ar poveiklė

Para

mos formos kodas

Pagrindi

nės teritorinės srities kodas (-ai)

Ekonominės veiklos kodas (-ai)

„Euro

pos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Lyčių lygybės matmens kodas

1.2. poveiklė –Lietuvos pastatų duomenų banko sukūrimas ir įdiegimas.

Ekono-

mikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP) ir valstybės biudžeto lėšos

B.1.3.

B.1.3.2.

026a

Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė
Veikia Lietuvos pastatų duomenų bankas, produkto rodiklis	P-02-001-06-04-01-28 P.S.1051.2	Vienetai	1 (pasiekimo terminas ‒ 2025 m. II ketv.)
Pradėjusios veikti ir teikti paslaugas trys – pastatų renovacijos planavimo, renovacijos projektų administravimo ir Lietuvos pastatų duomenų banko – informacinės sistemos, produkto rodiklis	P-02-001-06-04-01-29 P.S.1051	Vienetai	1 (pasiekimo terminas ‒ 2025 m. III ketv.)
Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojai, bendrasis rodiklis	R-02-001-06-04-01-37 RRFCI07	Naudotojų skaičius per metus

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-04-01 „Skatinti pastatų renovaciją“ veiklos „Skaitmenizavimas“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose.

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planą, priimant sprendimą dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal Aprašą:

1.1. bendrieji:

1.1.1. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;

1.1.2. 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas CM4171/21 dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (toliau – planas „Naujos kartos Lietuva“);

1.1.3. 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė;

1.2. specialieji:

1.2.1. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas;

1.2.2. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas;

1.2.3. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas;

1.2.4. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas;

1.2.5. Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas;

1.2.6. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;

1.2.7. Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

1.2.8. Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“;

1.2.9. Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“;

1.2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“;

1.2.11. Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašas ir Saugos dokumentų turinio gairių aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“;

1.2.12. Elektroninių paslaugų kūrimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 3-416(1.5 E) „Dėl metodinių dokumentų patvirtinimo“ (toliau – Elektroninių paslaugų kūrimo metodika);

1.2.13. Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika, patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. T-29 „Dėl Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika);

1.2.14. Techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl techninių valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo ir Informacinių technologijų saugos atitikties vertinimo metodikos patvirtinimo“;

1.2.15. Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijos, patvirtintos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T-36 „Dėl Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijų patvirtinimo“;

1.2.16. Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. T-72 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. T-40 „Dėl Neįgaliesiems pritaikytų interneto tinklalapių kūrimo, testavimo ir įvertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“;

1.2.17. Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinių rekomendacijų, patvirtintų Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. T-65 „Dėl Kuriamų viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams užtikrinimo priemonių metodinių rekomendacijų patvirtinimo“;

1.2.18. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų;

1.2.19. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

2. Reikalavimai projektams

2.1. Galimi pareiškėjai:

2.1.1. poveiklei „Skaitmeninės metodinės priemonės žalių ir inovatyvių energinio efektyvumo priemonių planavimui renovuojamuose pastatuose ir renovacijos projektų administravimui sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinti – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, galimi partneriai – viešieji juridiniai asmenys, kurių vienintelis savininkas yra Lietuvos Respublika;

2.1.2. poveiklei „Lietuvos pastatų duomenų banko sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinti – VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra, galimi partneriai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių vienintelis savininkas yra Lietuvos Respublika.

2.2. Projektų pagal Aprašą veikloms įgyvendinti numatyta skirti iki 3 630 000,00 (trijų milijonų šešių šimtų trisdešimt tūkstančių) eurų, iš jų 3 000 000,00 (trys milijonai) eurų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, 630 000,00 (šeši šimtai trisdešimt tūkstančių) eurų – valstybės biudžeto lėšos netinkamam PVM finansuoti:

2.2.1. poveiklei „Skaitmeninės metodinės priemonės žalių ir inovatyvių energinio efektyvumo priemonių planavimui renovuojamuose pastatuose ir renovacijos projektų administravimui sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinti – iki 665 500,00 (šešių šimtų šešiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų) eurų, iš jų 550 000,00 (penki šimtai penkiasdešimt tūkstančių) eurų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, 115 500,00 (šimtas penkiolika tūkstančių penki šimtai) eurų – valstybės biudžeto lėšos netinkamam PVM finansuoti;

2.2.2. poveiklei „Lietuvos pastatų duomenų banko sukūrimas ir įdiegimas“ įgyvendinti – iki 2 964 500,00 (dviejų milijonų devynių šimtų šešiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų, iš jų 2 450 000,00 (du milijonai keturi šimtai penkiasdešimt tūkstančių) eurų – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, 514 500,00 (penki šimtai keturiolika tūkstančių penki šimtai) eurų – valstybės biudžeto lėšos netinkamam PVM finansuoti.

2.3. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; iki pateikiant projekto įgyvendinimo planą, turi būti sudaryta partnerystės sutartis. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių:

2.3.1. Partneris turi būti perskaitęs projekto įgyvendinimo planą ir susipažinęs su savo teisėmis ir pareigomis įgyvendinant projekto įgyvendinimo planą.

2.3.2. Įgyvendindamas projektą projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriu ir nuolat jį informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą.

2.3.3. Visi projekto įgyvendinimo plano pakeitimai, turintys įtakos partnerio įsipareigojimams ir teisėms, prieš kreipiantis į administruojančiąją instituciją pirmiausia turi būti suderinti su partneriu.

2.4. Projekto finansavimo forma – dotacija.

2.6. Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede.

2.7. Informavimo apie projektą ir komunikacijos veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.

2.8. Projektų veiklos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. rugsėjo 31 d. Tarpiniai stebėsenos rodikliai turi būti pasiekti: 1.1. poveiklės „Skaitmeninės metodinės priemonės žalių ir inovatyvių energinio efektyvumo priemonių planavimui renovuojamuose pastatuose ir renovacijos projektų administravimui sukūrimas ir įdiegimas“ – iki 2023 m. I ketv. pabaigos, 1.2. poveiklės „Lietuvos pastatų duomenų banko sukūrimas ir įdiegimas“ – iki 2025 m. II ketv. pabaigos.

2.9. Kartu su projekto įgyvendinimo planu administruojančiajai institucijai turi būti pateikta:

2.9.1. Partnerio deklaracija (taikoma, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais) (Partnerio deklaracija yra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 1 priedas);

2.9.2. informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius (taikoma, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu (-iais) (informacija teikiama pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 2 priedą);

2.9.3. investicijų projektas, parengtas pagal Investicijų projektų rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri skelbiama interneto svetainėje http://www.ppplietuva.lt/, skiltyje „viešųjų investicijų projektų rengimas“, prie „rengimas ir vertinimas“ (jei taikoma). Investicijų projektas rengiamas ir teikiamas tik tais atvejais, jeigu įgyvendinant projektą planuojama investuoti į ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, reikalingo viešosioms paslaugoms, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme, teikti ir (arba) viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, sukūrimą, įsigijimą arba jo vertės padidinimą ir projekto vertė viršija vieną milijoną eurų, kaip nurodyta Strateginio valdymo metodikos 120.5 papunktyje;

2.9.4. atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus, papildomai – galimybių studija arba galimybių studijoje reikalaujama informacija investicijų projekte; ši informacija turi būti pateikta vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika ir jos 3 priede nustatytais reikalavimais (jei kuriama nauja valstybinė informacinė sistema);

2.9.5. projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (sudarytų sutarčių kopijos, komerciniai pasiūlymai, taip pat pateikiamos nuorodos į rinkoje esančias kainas (pavyzdžiui, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje), jeigu išlaidos grindžiamos tiekėjų pasiūlymais – paklausimai tiekėjams; jeigu išlaidos, skirtos informacinei sistemai, registrui ar programinei įrangai kurti, modernizuoti, grindžiamos komerciniais pasiūlymais, juose turi būti detaliai, atsižvelgiant į informacinės sistemos, registro ar programinės įrangos kūrimo etapus, pateikta kaina, kūrimo laikas, būtini specialistai, jų įkainiai, išorinių sąsajų skaičius, įvertintos numatomos naudoti programinės įrangos licencijos, jų kaina ir pan.);

2.9.6. darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (veiklų sąrašas, kuriame nurodytos projektą vykdančių asmenų darbo valandos projekte, valandinis įkainis, jo pagrindimas) (jei taikoma).

2.10. Įgyvendinant projektą taikomi reikalavimai:

2.10.1. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija turi parengti valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektus. Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo.

2.10.2. Sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti atliktas atsparumo įsilaužimui testas, kaip nurodyta Elektroninių paslaugų kūrimo metodikoje; jei nustatoma kritinių klaidų, ištaisyti jas iki projekto veiklų pabaigos.

2.10.3. Sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti patvirtintas kuriamos arba modernizuojamos informacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, kaip nustatyta Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikoje.

2.10.4. Įgyvendinant projektą, elektroninės paslaugos turi būti kuriamos ar modernizuojamos taip, kad veiktų informacinių technologijų paslaugų teikėjo infrastruktūroje (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“).

2.1. Reikalavimai jungtinio projekto projektams

Netaikoma.

3. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) reikalavimai

Įgyvendinami projektai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontalaus principo įgyvendinimo bent vienu iš šių būdų:

· įgyvendinant projektą bus vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai;

· įgyvendinant projektą bus numatytas bendradarbiavimas su tyrėjais arba tyrėjai bus įdarbinti projekte kaip darbuotojai;

· įgyvendinant projektą bus remiamas skaitmeninių sprendimų diegimas, grįstas dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, didelio našumo kompiuterijos (angl. High-performance computing) technologijomis (išskirtos būtent šios, nes jos yra prioritetinės Europos skaitmeniniuose inovacijų centruose).

3.1. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) reikalavimai

Projektai neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).

4. Apskritis, kurioje gali būti įgyvendinami projektai

Netaikoma.

5. Reikalavimai valstybės pagalbai

Pagal Aprašą, valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais nuostatas, neteikiama.

6. Projektų atrankos kriterijai

Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nenustatomi.

7. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

Papildomi reikalavimai įgyvendinus projekto veiklas, kurie nenumatyti Taisyklėse ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, netaikomi.

8. Kiti reikalavimai

Kiti reikalavimai netaikomi.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

9. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai:

9.1. Projekto išlaidos turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.

9.2. Pagal Aprašą, netinkamos finansuoti projekto lėšos:

9.2.1. žemės arba kito nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos;

9.2.2. transporto priemonių pirkimo, lizingo (finansinės nuomos), eksploatavimo ir susijusios išlaidos;

9.2.3. įrangos, infrastruktūros ir programinės įrangos įsigijimo konsolidavimo ir optimizavimo procese dalyvaujančioms institucijoms (2015 m. gegužės 13 d. Nr. 498), kuri yra arba bus teikiama Valstybės debesijos paslaugų teikimo infrastruktūroje, išlaidos;

9.2.4. įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

9.2.5. nepiniginis projekto vykdytojo ir (arba) projekto partnerio įnašas.

9.3. PVM netinkamas finansuoti EGADP lėšomis. PVM gali būti finansuojamas Lietuvos biudžeto lėšomis vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

9.4. Kryžminis finansavimas netaikomas.

9.5. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Netinkamos finansuoti išlaidos ir projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo lėšų.

9.6. Pareiškėjas savo iniciatyva bei savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

10. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

☐ Indeksuojama X Neindeksuojama
Veiklos ir (ar) išlaidos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio versija	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
10.1. Netiesioginės projekto veiklos ir išlaidos joms apmokėti.	FN-01	01	7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma.
10.2. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-04	01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM.
10.3. Privalomos projektų matomumo ir informavimo apie projektus priemonės ir išlaidos.	FS-01-03	01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-01	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-02	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-03	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-04	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-05	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-06	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
Projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas, kurios apskaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų vykdančiojo personalo darbo užmokesčio išlaidų arba tiesiog projektą vykdančio personalo išlaidos už kasmetines atostogas.	FN-05-07	01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinės atostogos.

________________

Aplinkos tikslai	Pagrindimas	Pagrindimo dokumentai
1. Klimato kaitos švelninimas	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojamos priemonės veiklos (pagal savo pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į informacinių sistemų pastatų renovacijai projektuoti, renovacijos projektams administruoti ir Lietuvos pastatų duomenų bankui sukurti sukūrimą, diegiant šiuolaikines technologijas, kuriant reikalingas sąsajas ir skaitmeninį turinį.
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. neplanuojama, kad įgyvendinama priemonė prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Planuojamos priemonės veiklos (pagal savo pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į informacinių sistemų pastatų renovacijai projektuoti, renovacijos projektams administruoti ir Lietuvos pastatų duomenų bankui sukurti sukūrimą, diegiant šiuolaikines technologijas, kuriant reikalingas sąsajas ir skaitmeninį turinį.
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. ji nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka tausaus išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Įgyvendinant priemonę nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri galėtų turėti poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui - veiklos (pagal savo pobūdį) neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į informacinių sistemų pastatų renovacijai projektuoti, renovacijos projektams administruoti ir Lietuvos pastatų duomenų bankui sukurti sukūrimą, diegiant šiuolaikines technologijas, kuriant reikalingas sąsajas ir skaitmeninį turinį.
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, kadangi įgyvendinant reformas ir investicijas nenumatoma kurti infrastruktūros, kuri darytų žalą žiedinei ekonomikai, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, – veiklos (pagal savo pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į informacinių sistemų pastatų renovacijai projektuoti, renovacijos projektams administruoti ir Lietuvos pastatų duomenų bankui sukurti sukūrimą, diegiant šiuolaikines technologijas, kuriant reikalingas sąsajas ir kuriant skaitmeninį turinį.
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. ji nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ji atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą. Įgyvendinant priemonę nenumatoma kurti infrastruktūros, dėl kurios susidarytų didelė oro, vandens ir dirvožemio tarša, – veiklos (pagal savo pobūdį) neturi tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio šiam aplinkos tikslui.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į informacinių sistemų pastatų renovacijai projektuoti, renovacijos projektams administruoti ir Lietuvos pastatų duomenų bankui sukurti sukūrimą, diegiant šiuolaikines technologijas, kuriant reikalingas sąsajas ir skaitmeninį turinį.
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	Vertinama, kad planuojama įgyvendinti priemonė neturi numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba jis yra nereikšmingas, t. y. ji nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio visą gyvavimo ciklą, ir laikoma, kad ši priemonė atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą, – nenumatoma, kad priemonės veiklos turės neigiamą poveikį biologinei įvairovei ar ekosistemų apsaugai, nes kuriama skaitmeninė infrastruktūra jau urbanizuotoje teritorijoje.	Netaikoma, nes priemonės veiklos apima ir yra nukreiptos į informacinių sistemų pastatų renovacijai projektuoti, renovacijos projektams administruoti ir Lietuvos pastatų duomenų bankui sukurti sukūrimą, diegiant šiuolaikines technologijas, kuriant reikalingas sąsajas ir kuriant skaitmeninį turinį.