Administracinė byla Nr. A-1119-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01589-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 80 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario 20 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas iš karto buvo apgyvendintas 5 būrio 7 kambaryje, kurio plotas buvo 14 kv. m, jame gyveno 7 asmenys. Kambaryje buvo per mažai ploto, nebuvo ventiliacijos, per langą į patalpą patekdavo mažai šviesos.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2010 m. lapkričio 26 d. 3.30 val. jis buvo sumuštas, jam buvo sulaužytas klubo sąnarys, dėl to buvo gydytas ligoninėje, dėl sužalojimo koja sutrumpėjo 3 centimetrais, teko 2 metus vaikščioti su ramentais. Pareiškėjas teigė, kad dėl jo sumušimo kaltų asmenų nebuvo nustatyta.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. jį operavo Lazdynų ligoninėje, vėliau jis buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai, dėl to jam 3 kartus buvo iššokęs klubo sąnarys. Pareiškėjui pareikalavus, buvo uždėtas gipsas ant visos kojos. Laisvės atėmimo ligoninėje pareiškėjas gydėsi iki 2012 m. spalio 28 d.
5. Pareiškėjas teigė, kad grįžus į Pravieniškių PN-AK jis buvo stumdomas, buvo spardoma į jo operuotą koją, tačiau pataisos įstaigos administracija į jo nusiskundimus nekreipdavo dėmesio, pareigūnai nebūdavo baudžiami. Pareiškėjui būdavo atsakoma: „nereikia žaginti vaikų“.
6. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 metais buvo perkeltas į 8 būrio 5 kambarį, kurio plotas – 18 kv. m, jame gyveno 10 asmenų. Šio kambario plotas buvo itin mažas. Tokiomis sąlygomis teko gyventi iki 2013 m. birželio 5 d., kuomet buvo išvežtas į teismo posėdį į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
7. Pareiškėjas teigė, kad 2013 m. birželio 10 d. grįžo į Pravieniškių PN-AK, tačiau nebe į trečiąjį pataisos namų sektorių, o į antrąjį. Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje dingo jo daiktai: laikrodis „Festino“ už 15 000 Eur pirktas Šveicarijoje, odinė striukė ir batai, pagaminti iš krokodilo odos, tačiau jis to negali įrodyti.
8. Pareiškėjas teigė, kad dėl to, jog jis rašė skundus teismams, į tarptautines organizacijas, pataisos įstaigos administracija jam nepagrįstai skirdavo nuobaudas, jis 11 mėnesių buvo patalpintas į kameras, kuriose jam buvo sumažintas maisto davinys. Pareiškėjui nukrito svoris, būdamas 180 cm ūgio svėrė tik 68 kg, taip pat buvo 2 kartus nualpęs pasivaikščiojimų metu.
9. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo apgyvendintas 7 būrio 1 kambaryje, kurio plotas 50 kv. m, jame gyveno 34 asmenys. Taip pat pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose Nr. 10, 12 ir 16, kuriose buvo itin blogos sąlygos: neatsidarė langai, nebuvo ventiliacijos. Taip pat buvo apgyvendintas 7 kambaryje kurio plotas 30 kv. m, jame gyveno 30 asmenų, 11 būrio 1 kambaryje, kurio plotas – 60 kv. m, jame gyveno 34 asmenys. Minėtame kambaryje nebuvo vėdinimo, vasarą buvo karšta, dėl šio kambario remonto teko nakvoti lauke.
10. Pareiškėjas teigė, kad iš jo buvo atimta 20 Lt išmoka, nebuvo leista pasimatyti su iš Rusijos atvykusia seserimi.
11. Pareiškėjas teigė, kad buvo ketinama jį nužudyti, apie tai jį informavo kiti nuteistieji. 2015 m. rugpjūčio 13 d. 1.30 val. nakties buvo sumuštas 7 kambaryje, kuriame gyveno 30 asmenų.
12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Atsakovas nurodė, kad jog pareiškėjas šioje byloje iš dalies kelia tuos pačius reikalavimus dėl patalpos plotų neatitikimo teisės aktams, kurie buvo iškelti kitoje administracinėje byloje Nr. I-444-505/2017, todėl ta skundo dalis turėtų būti atmesta.
14. Atsakovas nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamam asmeniui bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto norma praktiškai nebuvo pažeista. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Nuteistieji miega nerakinamuose miegamuosiuose.
15. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu už režimo pažeidimus nuobaudas atliko uždarosios zonos patalpose, tai lėmė jo elgesys ir paties valia.
16. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriuje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sužalojimą 2010 m. lapkričio 26 d., todėl dėl minėto sužalojimo nebuvo atliktas tarnybinis tyrimas bei nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas. 2015 m. lapkričio 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00640-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo R. K. sužalojimo, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2015 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą.
17. Atsakovas nurodė, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nebuvo padaryta. Įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų.
18. Atsakovas pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. paliko nenagrinėtą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą Pravieniškių PN-AK nuo 2010 m. lapkričio 24 d. Skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. Teismas, vertindamas nurodyto teisės pažeidimo mastą ir pobūdį, sprendė, kad pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį žinojo apie tas laikymo sąlygas pataisos įstaigoje, kurios, jo nuomone, buvo nežmoniškos ir kankinančios. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o jo skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2013 m. liepos 31 d. (imtinai) taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, pritaikęs trejų metų senaties terminą, nagrinėjo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d.
21. Teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-1832-505/2016, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01935-2015-0) pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. (pareiškėjui kalint 8 būryje 7 gyvenamojoje vietoje) ir nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. (pareiškėjui kalint 8 būryje 5 gyvenamojoje vietoje) tenkino iš dalies. Pareiškėjas kreipėsi dėl perpildytų kamerų, kuriose trūko gyvenamojo ploto. Sprendimas neįsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, teismas sprendė, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. paliekama nenagrinėta.
22. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Kadangi objektyvių duomenų apie pataisos įstaigoje pareiškėjo buvimo tam tikroje brigadoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl teismas sprendė, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos plotą padalijant iš pataisos įstaigos pažymose nurodyto patalpų miegamųjų vietų skaičiaus.
23. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (144 dienas) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,91 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, todėl konstatavo, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.
24. Teismas nurodė, kad Taisyklių 111.2 punktas nustato, jog pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.
25. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuje 208 dienas nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl pripažino, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.
26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą sieja ir su jo sumušimu, kuris įvyko 2015 m. lapkričio 13 d. Atsakovas nurodė, jog 2015 m. lapkričio 13 d. Pravieniškių PN-AK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00640-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo R. K. sužalojimo. Jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2015 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, 170 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnyje numatyta, jog kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Apie tai, jog dėl šio įvykio būtų atliekamas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), įrodymų byloje nėra. Nei atsakovas, nei pareiškėjas duomenų apie atliekamą tyrimą prieš pareigūnus nepateikė, todėl teismas sprendė, kad pareigūnų neteisėtų veiksmų nėra nustatyta ir pareiškėjo argumentus dėl kilusios žalos atmetė.
27. Teismas, vadovaudamasis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 ir 24 punktais, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus; nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kliūčių, trukdančių išvėdinti patalpas, pašalinimo.
28. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 352 paras (144 paras bendrabučio tipo patalpose trūko 0,91 kv. m ploto; 208 paras kamerų tipo patalpose: 27 paras trūko 0,06 kv. m ir 181 parą trūko 0,53 kv. m ploto) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis ir pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje.
29. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.
30. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, kurios dydį įvertino 1 400 Eur.
III.
31. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
32. Pareiškėjas nurodo, kad dėl sumušimo 2010 metais kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Pravieniškių PN-AK jį buvo bandoma nužudyti du kartus: 2010 ir 2015 metais. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, susijusias su jo sumušimu ir gydymu, ir teigia, kad buvo sumuštas ir buvo siekiama jį nužudyti pataisos įstaigos direktoriaus nurodymu.
33. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN-AK buvo labai blogos, nežmoniškos, gyvenamasis plotas buvo per mažas, jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 80 000 Eur.
34. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, turi būti nušalinta, kaip netinkanti būti teisėja. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo nurodytas aplinkybes, nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo nuomone, ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas, nes pareiškėjas buvo laikomas pataisos namuose, kuriuose nėra leidinių su Lietuvos Respublikos įstatymais.
35. Pareiškėjo nuomone, valstybė netinkamai rūpinasi savo piliečiais, teismai netinkamai vykdo teisingumą.
36. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
37. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti motyvai, kodėl pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas. Pareiškėjas nepateikia svarių argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai būtų įvertinęs bylos aplinkybes, nebūtų pasisakęs dėl pareiškėjo keltų klausimų ar būtų pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Nagrinėjamos bylos dalykas – 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario 20 d. neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.
39. Pareiškėjas skunde, kurį nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, buvo nurodęs, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose ir kamerose nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui, gyvenamosiose patalpose buvo bloga ventiliacija, vasaros metu buvo karšta, tamsu, dėl patalpų remonto teko nakvoti lauke, iš jo buvo atimta 20 Lt išmoka, jam nebuvo leista pasimatyti su seserimi, jį perkėlus į kitą Pravieniškių PN-AK sektorių dingo dalis jo daiktų, atliekant paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose jam buvo sumažintas maisto davinys, buvo kėsinamasi jį nužudyti – buvo sumuštas 2010 ir 2015 metais, grįžus po gydymo, jis buvo spardomas į operuotą koją, tačiau pareigūnai į jo nusiskundimus nereaguodavo.
40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimams iki 2013 m. liepos 31 d. taikė trejų metų ieškinio senatį; nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (iš viso 352 paras) neužtikrino pareiškėjui teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui (144 paras bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui trūko 0,91 kv. m ploto; 27 paras kamerų tipo patalpose trūko 0,06 kv. m ir 181 parą kamerų tipo patalpose trūko 0,53 kv. m ploto); nustatė, kad dėl pareiškėjo sumušimo 2015 m. lapkričio 13 d. ikiteisminis tyrimas sustabdytas, byloje nėra duomenų, jog dėl šio įvykio būtų atliekamas tyrimas dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo), todėl sprendė, kad neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra nustatyta, ir pareiškėjo argumentus dėl to kilusios žalos atmetė. Taip pat nebuvo pripažinti pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo teiginiai dėl gyvenamosiose patalpose buvusios netinkamos ventiliacijos. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo partirtą neturtinę žalą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti visą jo prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą – 80 000 Eur. Pareiškėjas iš esmės remiasi skunde pirmosios instancijos teismui nurodytomis aplinkybės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senaties terminą, akcentuoja tai, kad buvo 2 kartus sumuštas.
42. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. vasario 8 d. skundą, kuris priimtas 2017 m. vasario 20 d., ir 2017 vasario 15 d. procesinį dokumentą, taip pat įvardytą skundu, kuriame išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Minėtas procesinis dokumentas pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino, todėl yra laikoma, kad šis procesinis dokumentas yra apeliacinis skundas.
43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2013 m. liepos 31 d. (imtinai), pagrįstai ir teisėtai šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį ar ieškinio senatį, gavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).
45. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
46. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
47. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
50. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.
51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. priteisimo dėl minimalus gyvenamojo ploto neužtikrinimo paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 4 p.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo, todėl ši sprendimo dalis taip pat paliekama nepakeista.
52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjui suteikto gyvenamojo ploto atitikimo Taisyklėse nustatytoms normoms, tačiau išsamiai neišnagrinėjo ir neištyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sumušimu 2015 m. lapkričio 13 d. Pravieniškių PN-AK, o priimdamas sprendimą pareiškėjo skundą šiuo aspektu atmetė iš esmės remdamasis tik tuo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtent pareigūnai prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), tačiau išsamiai aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nurodomu įvykiu, netyrė ir nenagrinėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė ir dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl apšvietimo gyvenamosiose patalpose, dėl to, kad 11 būrio 1 kambaryje atliekant patalpų remontą jam teko nakvoti lauke, iš pareiškėjo buvo atimta 20 Lt išmoka, jam nebuvo leista pasimatyti su seserimi, jį perkėlus į kitą Pravieniškių PN-AK sektorių dingo dalis jo daiktų, atliekant paskirtas nuobaudas kamerų tipo patalpose jam buvo sumažintas maisto davinys.
54. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina (Instrukcijos 7 p.).
55. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindama laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus.
56. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindamas situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Konvencijos 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams).
57. Įvertinus tai, kad pareiškėjas šioje byloje iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, jog 2015 m. lapkričio 13 d. jis buvo sumuštas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjo sumušimo fakto, dėl Lietuvos valstybės veiksmų, siekiant užtikrinti pareiškėjo asmens fizinę neliečiamybę ir pan.
58. Be to, teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2019-624/2015 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01620-2014-0), iš dalies patenkinęs pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą, nutarė priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2014 m. spalio 27 d., atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, įskaitant ir minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimą.
59. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo kalinimo sąlygomis nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.) (ABTĮ 86 str.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria neišnagrinėtas pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
61. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.), grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
63. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iki 2013 m. liepos 31 d. (imtinai) atmestas pritaikius ieškinio senatį, ir skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo palikta nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.), paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteista 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 19 d. (išskyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimą nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d.), panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė