LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 221 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1455

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 91 dalimi:

91. Energetikos įrenginių įrengimas – naujų energetikos įrenginių montavimas (tiesimas), įskaitant esamų energetikos įrenginių rekonstravimą, išmontavimą.

2. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.“

3. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

13. Energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių įrengimą ir (ar) eksploatavimą.“

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

15) tvirtina šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo tvarką;“.

2. Pakeisti 6 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

16) nustato asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas;“.

 

3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) Energetikos ministerijos nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimą;“.

 

4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 21 straipsnio 5 dalį 8 punktu:

8) paaiškėja, kad asmuo, kuris turi elektros įrenginių įrengimo atestatą ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo atestatą, vykdo atestatuose nurodytą veiklą neturėdamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo, kaip nustatyta šio įstatymo 221 straipsnyje.

2. Pripažinti netekusia galios 21 straipsnio 9 dalį.

 

5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

22 straipsnis. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams

1. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:

1) elektros įrenginių įrengimo;

2) gamtinių dujų įrenginių įrengimo;

3) elektros įrenginių eksploatavimo;

4) šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimo;

5) gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo;

6) suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo;

7) naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo.

2. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.

3. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, išduodami asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams, kurių reikia energetikos įrenginiams įrengti ar eksploatuoti, atlikti;

2) turi technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti įrengiamų, eksploatuojamų energetikos įrenginių techniniai duomenys ir įrengimo ar eksploatavimo procedūros;

3) energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai, kurie įrengs ar eksploatuos energetikos įrenginius, ir energetikos įmonių vadovai arba jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovaus energetikos įrenginių įrengimo ar eksploatavimo darbams, turi šio įstatymo 28 straipsnyje ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus, apibrėžtą kvalifikaciją ir yra atestuoti Energetikos ministerijos nustatyta tvarka;

4) turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kaip nustatyta šio įstatymo 221 straipsnyje. Šis reikalavimas taikomas tik asmenims, siekiantiems gauti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatus.

4. Energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, turintis asmuo privalo laikytis šių sąlygų:

1) teikdamas atestate nurodytas energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kaip nustatyta šio įstatymo 221 straipsnyje. Šis reikalavimas taikomas tik asmenims, turintiems šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatus;

3) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį;

4) teikti atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;

5) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų.

5. Elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti elektros įrenginius, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros įrenginius ypatinguosiuose statiniuose.

6. Gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintiems asmenims suteikiama teisė įrengti gamtinių dujų įrenginius, pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą laikomus kilnojamaisiais daiktais, išskyrus gamtinių dujų įrenginius ypatinguosiuose statiniuose.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytus energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 221 straipsniu

Papildyti Įstatymą 221 straipsniu:

221 straipsnis. Energetikos įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens profesinės civilinės atsakomybės draudimas

1. Elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.

2. Draudimo objektas yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens turtiniai interesai, susiję su pastarojo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl tokio asmens veiksmais padarytos žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, vykdant elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklą.

3. Draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.

4. Draudimo sutartis sudaroma vieniems metams, jeigu likęs elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminas yra ilgesnis negu vieni metai. Jeigu likęs elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminas yra trumpesnis negu vieni metai, draudimo sutartis sudaroma likusiam elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo terminui.

5. Suėjus draudimo sutarties terminui, draudimo sutartyje nustatytais atvejais draudimo sutarties terminas gali būti automatiškai pratęstas. Pratęsimas galimas ne ilgiau kaip vieniems metams arba iki elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestato galiojimo termino pabaigos, jeigu šis terminas yra trumpesnis negu vieni metai.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju automatinis draudimo sutarties pratęsimas įsigalioja, jeigu nė viena iš draudimo sutarties šalių raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki draudimo sutarties termino pabaigos, o kai sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai, – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą protingą terminą nepareiškia nesutikimo pratęsti sutartį.

7. Automatinių draudimo sutarties termino pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Automatinio draudimo sutarties termino pratęsimo sąlygos privalo būti draudimo sutarties šalių individualiai aptartos sudarant draudimo sutartį.

8. Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui, o kai elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui.

9. Nukentėjęs užsakovas ir (ar) trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

10. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis užsakovas ir (ar) trečiasis asmuo, ir (ar) elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.

11. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal užsakovo ir (ar) trečiojo asmens ieškinį elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčiam asmeniui dėl žalos atlyginimo, užsakovo ir (ar) trečiojo asmens ar kitų įstaigų ir įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos dydį, išvadas.

12. Jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turintis asmuo per 10 darbo dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be galiojančios draudimo sutarties, įskaitant šioje dalyje numatytą 10 darbo dienų laikotarpį naujai draudimo sutarčiai sudaryti, laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

13. Draudimo suma nustatoma draudiko ir elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip dešimt tūkstančių eurų metams.

14. Kai draudikas išmoka draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo sumos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neatskaičiuojant iš jos sumokėtų draudimo išmokų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad draudiko prievolė lieka galioti tik likusiai draudimo sumos daliai.

15. Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir elektros įrenginių įrengimo ir (ar) gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens susitarimas.“

 

7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

28 straipsnis. Energetikos įmonių vadovų ar jų įgaliotų asmenų, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo veiklai, energetikos objektus, įrenginius įrengiančių ir (ar) eksploatuojančių inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas

1. Energetikos įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo veiklai, energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir (ar) eksploatuojantys inžinerinių ir darbininkų kategorijų energetikos darbuotojai (toliau energetikos darbuotojai) ir energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais darbuotojų bendraisiais kvalifikaciniais (išsilavinimo ir darbo patirties) reikalavimais.

2. Energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo turėti inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų praktinio darbo patirtį energijos vartojimo efektyvumo srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, technologinių procesų vyksmo reikalavimus.

3. Energetikos objektus, įrenginius įrengiantys ir (ar) eksploatuojantys inžinerinių kategorijų darbuotojai privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, išskyrus Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo nustatytą išsilavinimo reikalavimą, turėti minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus.

4. Valstybinės svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus.

5. Energetikos įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip inžinerijos, technologijų ir (ar) fizinių mokslų studijų krypčių grupės aukštąjį koleginį arba jam prilygintą išsilavinimą, minimalią darbo patirtį energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių energetikos objektų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos reikalavimus.

6. Specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, taikomus energetikos darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, nustato Energetikos ministerija. Šiame straipsnyje nustatytuose bendruosiuose kvalifikaciniuose reikalavimuose, taikomuose inžinerinių kategorijų darbuotojų, energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų ir energetikos įmonių, kurios įrengia ir (ar) eksploatuoja energetikos objektus ir (ar) įrenginius, vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, Energetikos ministerija nurodo, kurios konkrečios aukštojo mokslo studijų krypties išsilavinimą turi turėti šie asmenys.

7. Valstybinė energetikos inspekcija Energetikos ministerijos nustatyta tvarka derina energetikos darbuotojų mokymosi programas, į kurias turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.“

 

8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2. Asmuo, turintis iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotą atestatą, suteikiantį teisę eksploatuoti elektros ir (ar) gamtinių dujų įrenginius, turi teisę vykdyti ir tokių įrenginių įrengimo veiklą iki išduoto atitinkamų energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestato galiojimo pabaigos, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą sąlygą.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė