LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL IŠSAMIOJO ENERGIJOS, ENERGIJOS IŠTEKLIŲ VARTOJIMO AUDITO ATLIKIMO PASTATUOSE METODIKOS PATVIRTINIMO

2023 m. kovo 30 d. Nr. 1-90

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 18 punktu ir įgyvendindamas 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo:

1.  T v i r t i n u Išsamiojo energijos, energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodiką (pridedama).

2.  N u s t a t a u, kad:

2.1. šis įsakymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.;

2.2. pagal pasirašytas sutartis iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo auditai baigiami ir koreguojami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusius reikalavimus.

Energetikos ministras                                                                                               Dainius Kreivys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2023 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-90

IŠSAMIOJO ENERGIJOS IR ENERGIJOS IŠTEKLIŲ VARTOJIMO AUDITO ATLIKIMO PASTATUOSE METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodika (toliau – Metodika) nustato energijos ir energijos išteklių (toliau – energija) vartojimo audito atlikimo pastatuose etapus ir šio audito ataskaitos parengimą.

2. Energijos vartojimo audito rūšys:

2.1. Išsamusis energijos vartojimo auditas, kurio tikslas – įvertinti esamą pastato atitvarų ir pastato inžinerinių sistemų būklę, nustatyti veiksnius, lemiančius energijos sąnaudas, parinkti tinkamas priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti ne tik pastato energijos sąnaudas, bet ir pagerinti komfortines sąlygas, padidinti pastato ar atskirų jo dalių gyvavimo trukmę;

2.2. Apžvalginis energijos vartojimo auditas, šis modelis renkamasis, kai atliekama kiekvienos pastato inžinerinės sistemos apžiūra, nustatant energijos vartojimo apimtis ir pateikiant preliminarius mažai kainuojančius energijos taupymo priemonių pasiūlymus, susijusias su sistemų valdymu ir priežiūra. Šio modelio auditas taip pat yra pirmoji pakopa renkant informaciją išsamiajam auditui atlikti. Apžvalginis auditas neatitinka Metodikos 2.1 punkte įvardinto išsamiojo energijos vartojimo audito atlikimo pastatuose nuostatų ir reikalavimų ir nėra atliekamas pagal šią Metodiką.

II SKYRIUS

NUORODOS

3. Metodikoje pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir standartus:

3.1. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016. „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“;

3.2. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005. „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“;

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. V-770 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“ patvirtinimo“;

3.4. A. Bučius, P. Juškevičius, A. Vitkauskas. „Rekomendacijos R 27-01. Statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamosios trukmės įvertinimas“, įregistruotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 122 „Dėl rekomendacijų R 27-01 „Statinių ir jų dalių gyvavimo skaičiuojamosios trukmės įvertinimas“ įregistravimo“;

3.5. LST 1678:2001 Pastatų vėdinimas. Patalpos vidaus aplinkos projektiniai kriterijai (CR 1752:1998). Lietuvos standartizacijos departamentas, 2001;

3.6. LST EN 15316-3:2017. Energinės pastatų charakteristikos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 3 dalis. Patalpoms skirtos skirstomosios sistemos (buitinio karšto vandens, šildymo ir vėsinimo). M3-6, M4-6, M8-6 moduliai. Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017;

3.7. LST EN 15316-2:2017. Energinės pastatų charakteristikos. Sistemos energijos poreikio ir sistemos našumo skaičiavimo metodas. 2 dalis. Spinduliuojančiosios sistemos (šildymo ir vėsinimo). M3-5, M4-5 moduliai. Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017;

3.8. LST EN 16798-5-1:2017. Energinės pastatų charakteristikos. Pastatų vėdinimas. 5-1 dalis. Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų energijos poreikio skaičiavimo metodai (M5-6, M5-8, M6-5, M6-8, M7-5, M7-8 moduliai). 1 metodas. Paskirstymas ir gamyba. Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017;

3.9. LST EN 15193-1:2017 +A1:2021. Pastatų energinis naudingumas. Energiniai apšvietimo reikalavimai. 1 dalis. Specifikacijos. M9 modulis. Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017;

3.10. LST EN 15459-1:2017. Energinės pastatų charakteristikos. Pastatų energinių sistemų ekonominio įvertinimo procedūra. 1 dalis. Skaičiavimo procedūros. M1-14 modulis. Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017;

3.11. LST EN 16798-3:2017. Pastatų energinis naudingumas. Pastatų vėdinimas. 3 dalis. Negyvenamieji pastatai. Vėdinimo ir patalpų kondicionavimo sistemų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai. (M5-1, M5-4 moduliai). Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017;

3.12. LST EN 15232-1:2017. Energinės pastatų charakteristikos. 1 dalis. Pastato automatizavimo, jo įrenginių reguliavimo ir techninio valdymo poveikis. M10-4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 moduliai. Lietuvos standartizacijos departamentas., 2017.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Metodikoje vartojamos sąvokos ir apibrėžtys:

4.1. Audito objektas (toliau – objektas) – audituojamas pastatų kompleksas arba pastatas, turintis energijos sąnaudų apskaitą.

4.2. Dienolaipsniai – tai pastato patalpų vidaus ir išorės oro temperatūrų skirtumo ir audituojamo laikotarpio parų skaičiaus sandauga.

4.3. Energijos išlaidos – kiekybiniai energijos išlaidų rodikliai, išreikšti piniginiais vienetais per audituojamą laikotarpį.

4.4. Energijos poreikiai – apskaičiuotas energijos kiekis, reikiamas palaikyti tam tikras patalpų sąlygas.

4.5. Energijos sąnaudos – apskaitos priemonėmis nustatytas suvartotos energijos kiekis, išreikštas kiekio matavimo vienetais per audituojamą laikotarpį.

4.6. Išsamusis energijos ir energijos išteklių vartojimo auditas (toliau – auditas) – audito atlikimo modelis, numatantis išsamų veiksnių, darančių įtaką objekto energijos ir karšto vandens sąnaudoms, tyrimą panaudojant matavimo prietaisus, energijos ir karšto vandens sąnaudų skaičiavimo metodikas ir pateikiant pasiūlymus ekonomiškai pagrįstoms energijos ir karšto vandens taupymo priemonėms įgyvendinti.

4.7. Normalizavimas – faktinių pastato energijos sąnaudų perskaičiavimas norminėms lauko ir patalpų sąlygoms.

4.8.Norminis šildymo sezonas – šildymo sezonas, kurio trukmė ir išorės oro vidutinė temperatūra yra lygi trisdešimties metų laikotarpio šildymo sezono trukmių ir išorės oro temperatūrų vidurkiui, išmatuotam meteorologinėje stotyje, esančioje arčiausiai audituojamo objekto.

4.9. Objekto dalinys (toliau – dalinys) – atskiras audituojamo objekto pastatas, korpusas ar pastato dalis, turinti skirtingas savybes nuo kitų pastatų ar jų dalių, ir kurią prasminga audituoti išskiriant. Laikoma, kad dalinys gali neturėti atskirų energijos sąnaudų apskaitos priemonių. Metodikos apimtyje sąvoka dalinys yra tapati sąvokai pastatas (ne objekto korpusui ar pastato daliai).

4.10.Pastato energetiniai parametrai – fizikiniai dydžiai, charakterizuojantys pastato energijos sąnaudas ir pastato inžinerinių sistemų darbą.

4.11. Pastato energijos poreikiai – patalpų energijos poreikių ir techninių energijos nuostolių sistemose, taip pat įvertinant ir energijos šaltinių efektyvumą, suma.

4.12. Pastato vidaus patalpų oro norminė temperatūra – pastato vidaus patalpų oro vidutinė temperatūra, nustatyta norminiais dokumentais įvairios paskirties patalpoms.

4.13. Patalpų energijos poreikiai – energijos poreikiai visoms pastato inžinerinėms sistemoms veikiant be techninių nuostolių.

4.14. Skaičiuojamojo modelio derinimas – skaičiuojamojo modelio šilumos poreikio korekcija pagal pastato normalizuotas šilumos sąnaudas iki energijos taupymo priemonių įdiegimo.

4.15. Užsakovas – juridinis asmuo, kuriam pastatas (pastatai) priklauso nuosavybės teise arba kuris pastatą (pastatus) valdo, naudoja bei juo (jais) disponuoja turto patikėjimo teise.

4.16 Vidutinė energijos vieneto kaina – energijos vieneto kaina eurais, kuri apskaičiuojama energijos metines išlaidas padalijus iš sunaudotos energijos kiekio.

4.17. Žemutinė kuro degimo šiluma – sudegusio kuro šiluma, kurios vertė nustatyta pagal išsiskyrusios šilumos kiekį degimo proceso metu, atėmus energijos dalį, kuri sunaudojama išsiskyrusių vandens garų kondensacijai.

Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos yra apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reguliuojančiuose energetikos sritį.

IV SKYRIUS

AUDITO ATLIKIMO PASTATUOSE ETAPAI

5. Audito atlikimo pastatuose etapai:

5.1. objektą apibūdinančių įvesties duomenų surinkimas;

5.2. objekto skaidymas į dalinius;

5.3. energetinių parametrų matavimai;

5.4. visų dalinių šilumos poreikių skaičiavimas;

5.5. objekto faktinių energijos sąnaudų išskirstymas daliniams;

5.6. kiekvieno nagrinėjamo dalinio analizė:

5.6.1. faktinių energijos sąnaudų normalizavimas ir skaičiuojamojo modelio derinimas;

5.6.2. atskirų renovavimo sprendinių parinkimas ir sprendinių derinių skaičiavimas;

5.6.3. renovavimo sprendinių derinių vertinimas ir pirminių sprendimų priėmimas;

5.7. objekto energijos šaltinių analizė ir bendrieji rezultatai:

5.7.1. normalizuotų energijos sąnaudų nustatymas;

5.7.2. energijos šaltinių variantų numatymas, jiems reikalingų investicijų nustatymas;

5.7.3. bendrųjų objekto rezultatų įvertinimas;

5.8. energijos taupymo priemonių ekonominio efektyvumo vertinimas;

5.9. audito ataskaitos parengimas.

V SKYRIUS

OBJEKTĄ APIBŪDINANČIŲ ĮVESTIES DUOMENŲ SURINKIMAS

6. Surenkama informacija apie objektą ir jo atskirus pastatus ir patalpas:

6.1. objekto pavadinimas ir adresas, objekto savininko (patikėtinio) įgaliotas asmuo ir jo kontaktai, pagrindiniai objekto duomenys pateikiami užpildant Metodikos 1 priedo lenteles;

6.2. objekto pastatų eksplikacijos schema, ir pagrindiniai kiekvieno pastato duomenys pateikiami užpildant Metodikos 11 priedo lenteles;

6.3. informacija apie pastatų patalpų grupių plotus, informacija apie patalpų paskirtį, darbo laiką, darbo vietų skaičių, vidutinį jų užimtumą, vėdinimo ir apšvietimo sąlygas pateikiama užpildant Metodikos 14 priedo lentelę (dalis informacijos pagal 32 priedo lentelę);

6.4. Duomenys nustatomi vadovaujantis objekto inventorizacinėmis bylomis, disponuojama projektine informacija, užsakovo atstovų apklausomis bei objekto apžiūromis;

6.5. fizikiniai dydžiai yra pateikiami SI sistemos vienetais arba jų kartotiniais dydžiais.

7. Surenkama informacija apie energijos sąnaudas ir išlaidas:

7.1. informacija apie objekto energijos ir karšto vandens sąnaudas bei išlaidas pateikiama užpildant Metodikos 4, 5 ir 6 priedų lenteles. Kartu nurodoma faktinės šildymo sezono pradžios ir pabaigos datos;

7.2. objekto energijos ir karšto vandens sąnaudų bei išlaidų pažyma (su lentelėmis pagal Metodikos 4, 5 ir 6 priedų lenteles), pasirašyta objekto savininko (patikėtinio) įgalioto asmens, pateikiama audito ataskaitos prieduose;

7.3. jei objekte ruošiamas karštas vanduo ir nėra jo sąnaudų apskaitos priemonės, audito ataskaitoje pateikiamos karšto vandens sąnaudų įvertinimo prielaidos;

7.4. nustatant šilumos energijos vieneto kainą, gaminant ją vietinėje katilinėje, surenkama informacija apie naudojamo kuro žemutinę šilumos vertę, drėgnumą bei išlaidas suvartotam kurui pirkti;

7.5. jei nėra duomenų apie šilumos energijos faktines sąnaudas, tai jos paskaičiuojamos pagal išlaidas energijai ir nustatytas energijos kainas atitinkamu laikotarpiu;

7.6. analizuojamų metų vidutinės mėnesių lauko oro temperatūros nustatomos naudojantis dienolaipsnių skaičiuokle, pateikta VšĮ Lietuvos energetikos agentūra tinklalapyje. Ši informacija pateikiama užpildant Metodikos 3 priedo lentelę.

8. Atliekama dalinių pastatų apžiūra ir surenkama informacija apie:

8.1. pastatų atitvaras:

8.1.1. atitvarų konstrukcijų tipai pateikiami užpildant Metodikos 19 priedo lentelę. Duomenys nustatomi vadovaujantis objekto inventorizacinėmis bylomis, disponuojama projektine informacija, užsakovo atstovų apklausomis bei objekto apžiūromis;

8.1.2. atitvarų šiluminio laidumo koeficientai pateikiami užpildant Metodikos 18 priedo lentelę. Koeficientai nustatomi vadovaujantis disponuojama projektine ir inventorizacinių bylų dokumentacija, pakankant duomenų apskaičiuojami pagal statybos techniniame reglamente (Metodikos 3.1 papunktis) patektas metodikas, kitu atveju įvertinami pagal pastato statybos metų norminius reikalavimus, atliekant matavimus;

8.1.3. atitvarų esamosios padėties ir numatomų variantų konstrukcijų savybių duomenys pateikiami užpildant Metodikos 20 priedo lentelę;

8.1.4. pastato atitvarų (per kurias vyksta šilumos mainai su aplinka) plotai bei kitos geometrinės savybės pateikiami užpildant Metodikos 21 priedo lentelę;

8.1.5. fiksuojami apžiūros metu nustatyti pastato atitvarų defektai ir aprašomi audito ataskaitoje;

8.2. pastatų inžinerines sistemas, kurios yra nagrinėjamos tiek, kiek jos yra susijusios su energijos taupymu pastate:

8.2.1. esamų ir numatomų energijos šaltinių duomenys pateikiami užpildant Metodikos 1 ir 2 priedų lenteles ir aprašomi atitinkamuose audito ataskaitos skyriuose. Duomenys nustatomi vadovaujantis disponuojama projektine, technine, bei normine informacija, užsakovo atstovų apklausomis bei objekto apžiūromis, bei atliekant matavimus;

8.2.2. pastato šildymo sistemų tipai, jų esama įranga, valdymo ir apskaitos priemonės, techninė būklė, šilumnešio vamzdynų izoliacijos būklė pateikiami užpildant Metodikos 11, 24 ir 25 priedų lenteles ir aprašomi atitinkamuose audito ataskaitos skyriuose;

8.2.3. fiksuojami apžiūros metu nustatyti šildymo sistemų elementų defektai ir aprašomi audito ataskaitoje;

8.2.4. pastato vėdinimo sistemų tipai, jų esama įranga, valdymo priemonės, techninė būklė, šilumnešio vamzdynų ir ortakių izoliacijos būklė pateikiami užpildant Metodikos 11 ir 26 priedų lenteles ir aprašomi atitinkamuose audito ataskaitos skyriuose;

8.2.5. fiksuojami apžiūros metu nustatyti vėdinimo sistemų elementų defektai ir aprašomi audito ataskaitoje;

8.2.6. pastato karšto vandens sistemų tipai, jų esama įranga, valdymo ir apskaitos priemonės, techninė būklė, šilumnešio vamzdynų izoliacijos būklė pateikiami užpildant Metodikos 11, 27, 28, 29 ir 30 priedų lenteles ir aprašomi atitinkamuose audito ataskaitos skyriuose;

8.2.7. fiksuojami apžiūros metu nustatyti karšto vandens sistemų elementų defektai ir aprašomi audito ataskaitoje;

8.2.8. pastato vėsinimo sistemų tipai, jų esama įranga, valdymo priemonės, techninė būklė, šaltnešio vamzdynų ir ortakių izoliacijos būklė pateikiami užpildant Metodikos 11 ir 31 priedų lenteles ir aprašomi atitinkamuose audito ataskaitos skyriuose;

8.2.9. fiksuojami apžiūros metu nustatyti vėsinimo sistemų elementų defektai ir aprašomi audito ataskaitoje;

8.2.10. pastato apšvietimo sistemų tipai, jų esama įranga, valdymo priemonės, techninė būklė pateikiami užpildant Metodikos 11, 32, 33 ir 34 priedų lenteles ir aprašomi atitinkamuose audito ataskaitos skyriuose;

8.2.11. fiksuojami apžiūros metu nustatyti apšvietimo sistemų elementų defektai ir aprašomi audito ataskaitoje;

8.2.12. pagal 3.12 papunktyje nurodytą standartą nustatyti ir Metodikos 11 priedo lentelėje nurodyti pastatų inžinerinių sistemų (šildymo, karšto vandens, vėsinimo, apšvietimo) automatikos ir valdymo klases. Jos gali būti apibrėžiamos pagal toliau pateiktus apibūdinimus:

8.2.12.1. A klasė atitinka didelio energetinio naudingumo pastatų automatikos ir valdymo sistemas ir techninį pastatų valdymą. Tai yra didžiausio energetinio efektyvumo klasė, joje veikia tinklinis patalpų automatizavimas su automatiniu poreikio valdymu, vykdomas energijos srautų stebėjimas, numatomi techninės priežiūros darbai, realizuotas tvarios energijos optimizavimas. Taip pat gali būti įdiegtas atskirų patalpų sistemų valdymas su grįžtamuoju ryšiu ir žmonių buvimo aptikimo funkcija;

8.2.12.2. B klasė atitinka sistemas, kurios yra mažesnio nei A klasės energetinio efektyvumo, atitinka pažangias pastatų automatikos ir valdymo sistemas ir kai kurias specifines techninio pastatų valdymo funkcijas. Joje veikia tinklinis patalpų automatizavimas be automatinio poreikio valdymo, vykdomas energijos srautų stebėjimas, galimas atskirų patalpų valdymas su ryšio linijomis;

8.2.12.3. C klasė atitinka standartines pastatų automatikos ir valdymo sistemas, pagrindiniai įrenginiai veikia pastatų automatikos tinkle, nėra elektroninės patalpų automatikos, naudojami radiatorių termostatiniai vožtuvai, nėra stebimi energijos srautai;

8.2.12.4. D klasė atitinka neefektyvias pastatų automatikos ir valdymo sistemas, jos yra žemiausio energetinio efektyvumo, pastatai su tokiomis sistemomis turi būti modernizuoti, naujuose pastatuose tokios sistemos neįdiegiamos. Šioje klasėje nėra tinklinio pastato automatizavimo funkcijų, nėra elektroninės patalpų automatikos, nėra energijos srautų stebėjimo.

8.2.13. Duomenys apie pastatų inžinerines sistemas nustatomi vadovaujantis sistemų apžiūrų ir užsakovo atstovų apklausų rezultatais bei disponuojama sistemų projektine informacija;

8.2.14. informacija apie kitą pastato elektros vartojimo įrangą, elektros vartojimo grupes, valdymo priemones, techninę būklę ir, jei racionaliomis darbo sąnaudomis įmanoma nustatyti, energijos sąnaudas pateikiama užpildant Metodikos 11 priedo lenteles. Duomenys nustatomi vadovaujantis įrangos apžiūrų ir užsakovo atstovų apklausų rezultatais bei disponuojama technine informacija;

8.2.15. fiksuojami apžiūros metu nustatyti neefektyvaus elektros vartojimo faktai ir aprašomi audito ataskaitoje.

VI SKYRIUS

OBJEKTO SKAIDYMAS Į DALINIUS

9. Objektas skaidomas į atskirus dalinius. Daliniu gali būti atskiras audituojamo objekto pastatas, korpusas ar pastato dalis, jei jų savybės pernelyg skiriasi, kad būtų nagrinėjamos kartu.

10. Energijos šaltiniai priklauso objektui, net jei jie būtų išdėstyti atskirų dalinių pastatuose ir energijos nebūtų galima perduoti kitiems daliniams. Jei dalinys turi atskirus energijos šaltinius ir jų energijos sąnaudų apskaitą, tokį dalinį galima nagrinėti ir kaip atskirą objektą.

11. Audito atlikimo metu atskirai nagrinėjamas kiekvienas dalinys.

VII SKYRIUS

ENERGETINIŲ PARAMETRŲ MATAVIMAI

12. Energetinių parametrų nustatymas atliekamas pasinaudojant vienu iš būdų:

12.1. vykdant  energetinių parametrų matavimus šildymo sezono metu;

12.2. pasinaudojant kitų fizinių ar juridinių asmenų atliktais matavimo rezultatais.

13. Pagrindiniai matuojami dydžiai yra patalpų mikroklimato parametrai:

13.1. patalpų oro temperatūros;

13.2. lauko oro temperatūra;

13.3. anglies dvideginio koncentracija:

13.3.1. oro kokybė;

13.3.2. oro kaita dėl oro infiltracijos;

13.4. apšvieta;

13.5. pastato elementų matmenys;

13.6. šilumnešių srautai;

13.7. elektros linijų atšakų srovės;

13.8. atitvarų konstrukcijų šiluminės varžos;

13.9. mechaninio vėdinimo sistemų ventiliatorių vartojama elektros energija;

13.10. karšto vandens sistemos tiekiamo karšto vandens temperatūra.

14. Patalpų oro temperatūros matavimams keliami reikalavimai:

14.1. matavimai atliekami registruojančiais prietaisais ne trumpesniu nei septynių parų laikotarpiu, apimančiu darbo ir poilsio dienas;

14.2. patalpų temperatūros registracijos dažnis turi būti ne retesnis kaip 15 minučių;

14.3. temperatūros matavimo prietaisų matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip 0,4°C;

14.4. pastato šildomų patalpų oro vidutinės temperatūros faktine reikšme yra laikomas išmatuotų temperatūrų verčių svertinio vidurkio reikšmė, svorio koeficientu laikant patalpų tūrį;

14.5 pagal matavimo rezultatus apskaičiavus aritmetinį vidurkį nustatoma kiekvienos matuotos patalpos oro temperatūra darbo ir nedarbo metu. Vadovaujantis skirtumu tarp šių temperatūrų įvertinama ar temperatūra žeminama patalpose nedarbo metu;

14.6. patalpų oro temperatūrų matavimo rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 16 priedo lentelę ir grafiniu pavidalu, aiškiai įvardinant koordinačių ašis, ašių skalę, matuojamo parametro vertes ir matavimo vienetus.

14.7. matavimams atlikti parenkamos patalpos, esančios pastato įvairiuose aukštuose ir skirtingose pastato fasaduose;

14.8. atliekant matavimus pastato patalpose, laikomasi higienos normoje (Metodikos 3.3 papunktis) nurodytų reikalavimų.

15. Pastato patalpų vidaus, išorės oro, šilumnešio temperatūrų ir kitų energetinių parametrų registravimas pradedamas kartu ir atliekamas pagal Metodikos 14.1, 14.2, 14.3, papunkčių reikalavimus.

16. Siekiant kuo tiksliau apskaičiuoti vidutinius pastato patalpų mikroklimato parametrus, reikia nustatyti būdingas pastato patalpų grupes (Metodikos 14 priedas), ir matavimus atlikti reprezentatyviose šių grupių patalpose (pvz.: kabinetai, koridoriai ir fojė, pagalbinės patalpos ir pan.). Patalpas grupuoti galima skirtingai – pagal temperatūras, darbo laiką, vėdinimo sąlygas, tačiau reikalinga laikytis vieno suskirstymo grupėmis varianto. Jei kažkurioje grupėje kažkurios sąlygos gerokai skiriasi, geriau tą grupę skelti į dvi ar daugiau dalių.

17. Lauko oro temperatūros matavimams keliami reikalavimai:

17.1. matuojant lauko oro temperatūrą matavimo prietaisą reikia įrengti taip, kad ant jo negalėtų patekti krituliai bei saulės spinduliuotė;

17.2. lauko oro temperatūros matavimo rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 16 priedo lentelę ir grafiniu pavidalu, aiškiai įvardinant koordinačių ašis, ašių skalę, matuojamo parametro vertes ir matavimo vienetus.

18. Anglies dvideginio koncentracijos matavimams keliami reikalavimai:

18.1. patalpas, kuriose būtų matuojama anglies dvideginio koncentracija, parinkti reikia remiantis tais pačiais principais, kaip ir patalpų oro temperatūrų atveju, tik papildomai reikėtų atsižvelgti į langų būklę bei vėdinimo būdą (natūralus ar mechaninis);

18.2. matavimo prietaiso paklaida turėtų neviršyti ±50 ppm (arba 5% matuojamosios vertės);

18.3. matavimo periodiškumas turėtų būti ne ilgesnis, kaip 15 min;

18.4. vertinant oro kokybę nustatoma vidutinė patalpos anglies dvideginio koncentracija darbo metu;

18.5. patalpų oro kokybė vertinama pagal patalpos ir lauko anglies dvideginio koncentracijų skirtumą (Metodikos 3.5 papunktis);

18.6. matuojant anglies dvideginio koncentraciją nedarbo metu, kai langai uždaryti ir vėdinimo sistema neveikia, pagal koncentracijos mažėjimą per tam tikrą laiką galima nustatyti oro kaitą dėl infiltracijos. Matuojant skirtinguose pastato fasaduose bei aukštuose galima nustatyti vidutinę parametro vertę;

18.7. oro kaita dėl infiltracijos, remiantis anglies dvideginio koncentracijos matavimo duomenimis apskaičiuojama pagal (1) formulę:

(1)

čia:

– oro kaitos kartotinumas patalpoje, h^-1;

– pradinė išmatuota dujų koncentracija patalpoje, ppm;

– galinė išmatuota dujų koncentracija patalpoje, ppm;

– dujų koncentracija išorėje, ppm;

– laikas, s.

18.8. patalpų anglies dvideginio koncentracijos rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 17 priedo lentelę ir grafiniu pavidalu, aiškiai įvardinant koordinačių ašis, ašių skalę, matuojamo parametro vertes ir matavimo vienetus.

19. Pastato elementų matmenis pakanka matuoti 1 cm tikslumu.

20. Atliekant elektrinių parametrų matavimus galima įvertinti elektros sąnaudas, tenkančias atskiriems įrenginiams.

21. Pastato atitvarų bei vamzdynų izoliacijos defektams įvertinti rekomenduojama atlikti termovizinius tyrimus. Termovizinių tyrimų ataskaitoje pateikiamos termogramos ir jų analizės rezultatai.

22. Mechaninio vėdinimo sistemų ventiliatorių vartojama elektros energija gali būti nustatoma tiesiogiai ją matuojant matuokliais, arba išmatavus oro srautą ir pilnutinio slėgio skirtumą prieš ir po ventiliatoriaus.

23. Karšto vandens tiekimo temperatūra matuojama kelis kartus pastato apžiūrų metu;

24. Jei, atliekant auditą objekte, pasinaudojama kitų fizinių ar juridinių asmenų atliktų energetinių parametrų matavimų rezultatais, tai prie audito ataskaitos pridedamos šių matavimų aktų, protokolų, grafikų kopijos.

25. Objekte (jo dalinyje) naudotų matavimo prietaisų duomenys pateikiami užpildant Metodikos 15 priedo lentelę.

26. Atliekama gautų energetinių parametrų matavimo rezultatų analizė. Analizės rezultatai pateikiami audito ataskaitoje.

27. Energetinių parametrų nustatymas gali būti atliktas, pasinaudojant pastate ar jo inžinerinėse sistemose stacionariai sumontuotais prietaisais, periodiškai fiksuojant šių prietaisų rodmenis. Gauti rezultatai įforminami energetinių parametrų matavimų akte ir pridedami prie audito ataskaitos.

VIII SKYRIUS

VISŲ DALINIŲ ENERGIJOS POREIKIŲ SKAIČIAVIMAS

28. Vadovaujantis apskaičiuotais dalinių esamosios padėties šilumos poreikiais, faktinės objekto energijos sąnaudos išdalinamos daliniams.

29. Jei kiekvienas audituojamas dalinys turi atskiras energijos sąnaudų apskaitos priemones iškart atliekama dalinio analizė, praleidžiant dalinių esamosios padėties šilumos poreikių skaičiavimą ir objekto faktinių energijos sąnaudų išskirstymą daliniams.

30. Šilumos poreikių skaičiavimai atliekami norminėms sąlygoms – patalpų sąlygos šio etapo pradžioje turi būti aprašytos mažiausiai dviem variantais esamosios padėties ir minimalių norminių sąlygų. Patalpų sąlygos aprašomos Metodikos 14 priedo lentelės forma.

31. Energijos poreikiai skaičiuojami pagal statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016. „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (Metodikos 3.1 papunktis) pateiktą metodiką, atsižvelgiant į toliau Metodikoje pateikiamus skaičiavimų patobulinimus.

32. Metodikoje skaičiuojant energijos poreikius įvedami šildymo sezono ribiniai mėnesiai, kai vieną dalį mėnesio pastatas šildomas, o kitą – vėsinamas.

33. Metodikoje energijos poreikiai, susiję su darbo laiku (mechaninio ir natūralaus vėdinimo, oro infiltracijos dėl lauko durų varstymo, apšvietimo ir šilumos prietaka nuo žmonių) skaičiuojami laikant, kad metuose yra 12 šventinių dienų, nebūtinai sutampančių su sekmadieniais, todėl skaičiuojant šiuos poreikius mėnesio dienų skaičius sumažinamas viena diena. Šilumos nuostoliai dėl durų varstymo skaičiuojami tik darbo dienomis.

34. Patalpų šilumos poreikiai skaičiuojami pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą, išskyrus paminėtą šildymo sezono trukmę ir Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.174 formulę, kuri naudojama nustatant šilumos prietakos naudingosios dalies koeficientą. Metodikoje šilumos prietakos naudingosios dalies koeficientas skaičiuojamas nevertinant mechaninio vėdinimo šilumos nuostolių.

35. Pastato šilumos nuostoliai per atitvaras ir ilginius šilumos tiltelius apskaičiuojami pagal Metodikos 3.1 papunkčio reglamentą, naudojant faktines (esamosios padėties) ir normines (atsižvelgiant į siekiamą pastato energinio naudingumo klasę) pastato atitvarų ir ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertes.

36. Oro infiltracijos šilumos nuostoliai apskaičiuojami pagal Metodikos 3.1 papunkčio reglamentą naudojant langų ir durų plotus ir jų sandarumo duomenis. Apskaičiuota oro kaitos dėl oro infiltracijos vertė gali nesutapti su nustatyta pagal CO₂ matavimus verte, todėl numatytas skaičiuojamojo modelio derinimo daugiklis – apskaičiuotosios vertės daugiklis. Analogiškas daugiklis numatomas oro kaitos dėl pastato išorinių durų varstymo vertei.

37. Skaičiuojant šilumos nuostolius dėl lauko durų varstymo žmonių skaičių pastate nustatyti ne pagal ploto normą, bet pagal audito atlikimo metu surinktus duomenis.

38. Bendra oro kaita dėl infiltracijos apskaičiuojama pagal (2) formulę:

(2)

čia:

– suderinta oro kaita dėl infiltracijos, 1/h;

– apskaičiuota pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą oro kaita dėl infiltracijos per langų ir durų nesandarumus, 1/h;

– apskaičiuota pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą oro kaita dėl lauko durų varstymo, 1/h;

– oro kaitos dėl infiltracijos per langų ir durų nesandarumus daugiklis;

– oro kaitos dėl išorinių durų varstymo daugiklis.

39. Skaičiuojant tiekiamo oro srautą, oro kaita dėl infiltracijos atimama iš norminės oro kaitos tik jei mechaninio vėdinimo sistema tiekia orą pagal poreikį (sistemoje yra atitinkama valdymo įranga).

40. Natūralaus vėdinimo oro kaitai apskaičiuoti naudojamos (3), (4), (5) ir (6) formulės:

Patalpose su natūralaus vėdinimo kanalais:

(3)

Patalpose be natūralaus vėdinimo kanalų ir patalpose su mechaniniu vėdinimu:

(4)

(5)

(6)

čia:

– apskaičiuotoji patalpų oro kaitos dėl natūralaus vėdinimo vertė, 1/h;

– norminės patalpų oro kaitos vertė, 1/h;

– trūkstamos patalpų oro kaitos vertė, 1/h; 

– patalpų oro kaitos dėl mechaninio vėdinimo vertė, 1/h;

– temperatūrinis proporcingumo koeficientas;

jei  ;  ; kitu atveju, pagal Metodikos (6) formulę;

– patalpų ir lauko oro temperatūros skirtumas, °C;

30°C; 3°C.

41. Natūralaus vėdinimo šilumos nuostoliai ypač priklauso nuo žmonių elgsenos (langų varstymo), todėl skaičiavime įvedamas derinimo daugiklis ir apskaičiuojama pagal (7) formulę:

(7)

čia:

– suderinta oro kaita dėl natūralaus vėdinimo, 1/h;

– apskaičiuotoji patalpų oro kaitos dėl natūralaus vėdinimo vertė, 1/h;

– oro kaitos dėl natūralaus vėdinimo daugiklis.

42. Šilumos prietaka dėl saulės spinduliuotės apskaičiuojama pagal Metodikos 3.1 papunkčio reglamentą. Tik dėl didelės galimos duomenų neapibrėžties įvedamas derinimo daugiklis ir šilumos prietaka skaičiuojama pagal (8) formulę:

(8)

čia:

– suderinta šilumos prietaka dėl saulės spinduliuotės, MWh;

– pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą apskaičiuota šilumos prietaka dėl saulės spinduliuotės, MWh;

– šilumos prietakos dėl saulės spinduliuotės daugiklis.

43. Šilumos prietaka nuo žmonių apskaičiuojama naudojantis papildomais audito atlikimo metu surinktais duomenimis apie žmonių skaičių ir jų darbo laiką pagal (9) formulę:

(9)

čia:

– mėnesio šilumos prietaka nuo žmonių, MWh;

– darbo vietų skaičius nagrinėjamose patalpose;

– darbo vietų užimtumo koeficientas (kokia vidutiniškai darbo vietų dalis būna užimta darbo metu);

– vieno žmogaus skleidžiamas jaučiamosios šilumos srautas, W/žm.; imamas iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.4 lentelės;

– skaičiuojamojo mėnesio trukmė paromis;

– savaitinis darbo valandų skaičius, h.

44. Patalpų vėsos poreikio dedamosios skaičiuojamos pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą, daromos tos pačios korekcijos, kaip ir skaičiuojant patalpų šilumos poreikius. Papildomai priimama, kad patalpos vėsinamos tik darbo metu ir kad vėsinamos ne visos pastato patalpos, jose nenumatomas reikiamo oro drėgnio palaikymas, todėl patalpų vėsinimo poreikius sudaro tik jaučiamosios šilumos pertekliaus šalinimas. Nevaldomo oro sausinimo (vykstant drėgmės kondensacijai vėsinimo prietaisuose) energijos poreikiai priskiriami vėsinimo sistemų poreikiams.

45. Bendruoju atveju vėsos poreikiai skaičiuojami pagal (10) formulę:

;

(10)

čia:

– vėsos poreikis, atsižvelgiant į vėsinimo sistemos veikimo valandų skaičių MWh;

– pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą apskaičiuotas visų dalinio patalpų jaučiamosios vėsos poreikis, neatsižvelgiant į vėsinimo sistemų veikimo valandas, MWh;

– vėsinamų dalinio patalpų dalis, skaičiuojama proporcingai patalpų tūriui;

– savaitinis vėsinimo sistemos veikimo valandų skaičius, h; nesant kitų prielaidų prilyginamas patalpų darbo laikui.

46. Patalpų šilumos poreikį apsprendžia patalpų šilumos nuostolių ir naudingos (įsisavintos) šilumos prietakos skirtumas. Mechaninio vėdinimo sistemose šildomas oras neprisideda prie patalpų šilumos poreikio, tačiau kaip ir kitų inžinerinių sistemų energijos nuostoliai, prisideda prie pastato šilumos poreikių.

47. Energijos šaltinių energijos poreikiai susideda iš objekto pastatų inžinerinių sistemų energijos poreikių. Energijos šaltinių techniniai nuostoliai taip pat pridedami prie objekto pastatų inžinerinių sistemų energijos poreikių.

48. Kiekvienos šildymo sistemos metinis šilumos poreikis skaičiuojamas pagal (11) formulę:

;

(11)

čia:

– šildymo sistemos metinis šilumos poreikis, MWh;

– dalinio patalpų metinis šilumos poreikis, apskaičiuojamas pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą, MWh;

– šilumos poreikių dalis dengiama konkrečios šildymo sistemos;

– konkrečios šildymo sistemos techniniai šilumos nuostoliai, MWh.

49. Šildymo sistemos techniniai nuostoliai skaičiuojami pagal (12) formulę:

(12)

čia:

– konkrečios šildymo sistemos techniniai šilumos nuostoliai, MWh;

– šildymo sistemos vamzdyno šilumos nuostoliai nešildomose erdvėse, MWh; nustatomi pagal Metodikos 3.6 papunktyje pateiktą standartą;

– dalinio patalpų metinis šilumos poreikis, apskaičiuojamas pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą, MWh;

– šilumos poreikių dalis dengiama konkrečios šildymo sistemos;

– šildymo sistemos šilumnešio srauto valdymo įtakos koeficientas (šilumos poreikių padidėjimas dėl neidealaus patalpų temperatūros palaikymo); nustatomas pagal Metodikos 3.7 papunktyje pateiktą standartą.

50. Kiekvienos šildymo sistemos metinis elektros poreikis skaičiuojamas pagal (13) formulę:

(13)

čia:

– konkrečios šildymo sistemos metinis elektros poreikis, MWh;

– konkrečios šildymo sistemos cirkuliacinių siurblių metinis elektros poreikis, MWh; nustatomas pagal Metodikos 3.6 papunktyje pateiktą standartą; skaičiuojamas atliekant auditą, kai atnaujinama šilumos punktas ir (ar) šildymo sistema;

– konkrečios šildymo sistemos pagalbinių įrenginių (pvz. šildymo prietaisų ventiliatorių) metinis elektros poreikis, MWh; nustatomas pagal Metodikos 3.7 papunktyje pateiktą standartą; jei tokių pagalbinių įrenginių šildymo sistemoje nėra, tuomet lygu 0.

51. Kiekvienos mechaninio oro tiekimo sistemos mėnesinis šilumos poreikis skaičiuojamas pagal (14) formulę:

(14)

čia:

– mechaninio oro tiekimo sistemos mėnesinis šilumos poreikis, MWh;

– sistema tiekiamo oro srautas, m³/h; esamose sistemose nustatomas naudojantis disponuojamomis priemonėmis (matuojant tiesiogiai, ar naudojantis esamomis oro ruoštuvo priemonėmis), numatomose sistemose – norminis; jei sistemos oro srautas kintamas, skaičiavimais ir pagrįstomis prielaidomis turi būti nustatytas vidutinis tiekiamo oro srautas, taip pat atsižvelgiant, ar oro srautas valdomas priklausomai nuo patalpų oro kokybės;

– oro tankis, (1,2 kg/m³);

– oro savitoji šiluma, (0,278 Wh/kg/K);

– sistema tiekiamo oro temperatūra, °C; nustatoma matuojant;

– vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra, °C;

– sistemos šilumogrąžos efektyvumas;

– mėnesio parų skaičius;

– sistemos savaitinis veikimo valandų skaičius, h;

– sistemos techniniai šilumos nuostoliai, MWh; nustatomi pagal Metodikos 3.8 papunktyje pateiktą standartą.

52. Metinis mechaninių oro tiekimo sistemų šilumos poreikis gaunamas sumuojant šildymo sezono mėnesių vertes.

53. Metinis kiekvienos mechaninio vėdinimo sistemos (įskaitant oro šalinimo sistemas, ir atskirai skaičiuojant oro tiekimo-šalinimo sistemų tiekimo ir šalinimo linijas) elektros poreikis skaičiuojamas pagal (15) ir (16) formules:

(15)

(16)

čia:

– metinis mechaninio vėdinimo sistemos elektros poreikis, MWh;

– sistema transportuojamas oro srautas, m³/h; esamose sistemose nustatomas naudojantis disponuojamomis priemonėmis (matuojant tiesiogiai, ar naudojantis esamomis oro ruoštuvo priemonėmis), numatomose sistemose – norminis; jei sistemos oro srautas kintamas, skaičiavimais ir pagrįstomis prielaidomis turi būti nustatytas vidutinis tiekiamo oro srautas;

– pilnutinio slėgio skirtumas prieš ir po ventiliatoriaus, Pa; esamose sistemose nustatomas naudojantis disponuojamomis priemonėmis (matuojant tiesiogiai, ar naudojantis esamomis oro ruoštuvo priemonėmis), numatomose sistemose – slėgio nuostoliai nuo oro ėmimo (išleidimo) angos iki nepatogiausio sistemos ruožo oro skleistuvo (trauktuvo) imtinai, taip pat įskaitant oro ruošimo įrenginio slėgio nuostolius;

– sistemos savaitinis veikimo valandų skaičius, h;

353 – metinis dienų skaičius atmetus šventines dienas (laikoma, kad metuose vidutiniškai yra 12 šventinių dienų, nesutampančių su sekmadieniais); 353/7 – metinis savaičių skaičius be šventinių dienų;

– bendrasis ventiliatoriaus mazgo efektyvumas, nustatomas pagal Metodikos 3.11 papunktyje pateiktą standartą;

– ventiliatoriaus efektyvumas, įskaitant guolių nuostolius;

– mechaninės transmisijos efektyvumas;

– elektrinio variklio, išskyrus visus valdiklius, efektyvumas;

– valdymo įrangos efektyvumas, įskaitant jos poveikį variklio nuostoliams;

Apytikrės vertės:

žemas ventiliatoriaus mazgo efektyvumas  - 0,50;

vidutinis ventiliatoriaus mazgo efektyvumas - 0,55;

aukštas ventiliatoriaus mazgo efektyvumas - 0,60.

54. Jei disponuojama elektros grandinės apkrovos matavimo priemonėmis, vėdinimo sistemos elektros poreikis gali būti skaičiuojamas pagal (17) formulę:

(17)

čia:

– metinis mechaninio vėdinimo sistemos elektros poreikis, MWh;

– išmatuota ventiliatoriaus naudojama galia, W;

– sistemos savaitinis veikimo valandų skaičius, h;

353 – metinis dienų skaičius atmetus šventines dienas (laikoma, kad metuose vidutiniškai yra 12 šventinių dienų, nesutampančių su sekmadieniais); 353/7 – metinis savaičių skaičius be šventinių dienų.

55. Matuojant naudojamą galią turi būti atsižvelgta į elektros variklio charakteristikas (cosϕ), taip daromos prielaidos dėl vidutinės metuose naudojamos galios vertės.

56. Kiekvienos karšto vandens sistemos metiniai šilumos poreikiai skaičiuojami pagal (18) ir (19) formules:

(18)

;

(19)

čia:

– konkrečios karšto vandens sistemos metinis šilumos poreikis, MWh;

– konkrečios karšto vandens sistemos dalis bendruose dalinio karšto vandens poreikiuose;

– konkrečios karšto vandens sistemos techniniai šilumos nuostoliai magistralėse, stovuose ir patalpų skirstomajame vamzdyne; MWh; apskaičiuojami pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateiktą reglamentą;

– dalinio karšto vandens ruošimo metinis šilumos poreikis, MWh;

– dalinio karšto vandens poreikis, m³; esamosios padėties – pagal apskaitos priemones arba vertinamuosius skaičiavimus; numatomų variantų – priklausomai nuo numatomų karšto vandens taupymo priemonių – pagal esamąją padėtį, arba pagal vertinamuosius skaičiavimus;

– karšto ir šalto vandens temperatūros, °C.

57. Kiekvienos karšto vandens sistemos metinis elektros poreikis skaičiuojamas pagal (20) formulę:

(20)

čia:

– konkrečios karšto vandens sistemos metinis elektros poreikis, MWh;

– konkrečios karšto vandens sistemos cirkuliacinių siurblių metinis elektros poreikis, MWh; nustatomas pagal Metodikos 3.6 papunktyje pateiktą standartą; skaičiuojamas atliekant auditą, kai atnaujinama karšto vandens sistema;

– konkrečios karšto vandens sistemos elektros šaltinio naudingumo koeficientas.

58. Kiekvienos vėsinimo sistemos nagrinėjamo laikotarpio vėsos gamybos elektros poreikis skaičiuojamas pagal (21) formulę:

(21)

čia:

– konkrečios vėsinimo sistemos nagrinėjamo laikotarpio vėsos gamybos elektros poreikis, MWh;

– pastato patalpų jaučiamosios vėsos (jaučiamosios šilumos šalinimo) poreikis pagal Metodikos 45 punktą, MWh;

– vėsos poreikių dalis dengiama konkrečios vėsinimo sistemos;

– konkrečios vėsinimo sistemos techniniai vėsos nuostoliai, MWh;

– konkrečios vėsinimo sistemos energijos šaltinio sezoninis vėsos gamybos efektyvumas; nustatomas pagal gamintojo techninius duomenis; numatomose sistemose gali būti įvertintas pagal Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.43 lentelę;

– vėsos poreikio jaučiamosios šilumos dalis; vėsinimo sistemose, kurioms vėsinant orą nevyksta drėgmės kondensacija (pvz. vėsinamųjų lubų, vėsinamųjų sijų),  =1; kitu atveju (kai vėsinamojo paviršiaus temperatūra žemesnė, nei patalpos oro rasos taško temperatūra), nustatomas skaičiavimais, arba apytikriai – pagal Metodikos 1 lentelę.

1 lentelė.  Apytikrės vertės įvairios paskirties pastatų patalpose

Patalpų paskirtis	SHR
Auditorijos, žiūrovų salės	0,65 - 0,75
Butai, gyvenamosios patalpos	0,80 - 0,95
Bankai, teismai, savivaldybės	0,75 - 0,90
Maldos namai	0,65 - 0,75
Restoranų salės	0,65 - 0,80
Kompiuterių klasės	0,80 - 0,95
Barai, kavinės, klubai	0,65 - 0,80
Įkalinimo įstaigos	0,80 - 0,95
Ligoninių palatos	0,75 - 0,85
Virtuvės	0,60 - 0,70
Bibliotekos, muziejai	0,80 - 0,90
Prekybos centrai	0,65 - 0,85
Medicinos centrai, klinikos, ambulatorijos	0,75 - 0,85
Viešbučių viešosios erdvės	0,75 - 0,90
Viešbučių kambariai	0,80 - 0,95
Policijos nuovados, gaisrinės, pašto skyriai	0,75 - 0,90
Tiksliosios gamybos patalpos	0,80 - 0,95
Restoranai	0,65 - 0,80
Vienbučiai namai, rezidencijos	0,80 - 0,95
Universalinės parduotuvės	0,65 - 0,90
Mokyklų klasės	0,65 - 0,80

59. Vėsinimo sistemos techniniai vėsos nuostoliai skaičiuojami pagal (22) formulę:

(22)

čia:

– konkrečios vėsinimo sistemos techniniai vėsos nuostoliai, MWh;

– vėsos poreikių dalis dengiama konkrečios vėsinimo sistemos;

– pastato patalpų jaučiamosios vėsos (jaučiamosios šilumos šalinimo) poreikis pagal Metodikos 45 punktą, MWh;

– vėsos poreikio jaučiamosios šilumos dalis; vėsinimo sistemose, kurioms vėsinant orą nevyksta drėgmės kondensacija (pvz. vėsinamųjų lubų, vėsinamųjų sijų),  =1; kitu atveju (kai vėsinamojo paviršiaus temperatūra žemesnė, nei patalpos oro rasos taško temperatūra), nustatomas skaičiavimais, arba apytikriai – pagal Metodikos 1 lentelę;

– vėsinimo sistemos vamzdyno šilumos nuostoliai nevėsinamose erdvėse, MWh; nustatomi pagal Metodikos 3.6 papunktyje pateiktą standartą; jeigu nėra vėsinimo sistemos ar vėsinimo sistemos nevėsinamose erdvėse, tuomet lygu 0.

– vėsinimo sistemos šilumnešio srauto valdymo įtakos koeficientas (šilumos poreikių padidėjimas dėl neidealaus patalpų temperatūros palaikymo); nustatomas pagal Metodikos 3.7 papunktyje pateiktą standartą.

60. Mėnesinis apšvietimo sistemų elektros poreikis skaičiuojamas pagal (23) ir (24) formules:

(23)

(24)

čia:

– konkrečios apšvietimo sistemos mėnesinis elektros poreikis, MWh;

_lgs,i – indeksas, nurodantis konkrečią apšvietimo sistemą, arba jos dalį, skirtą konkrečios patalpų grupės patalpoms;

n – tokių sistemų ar jų dalių skaičius dalinyje;

– konkrečios apšvietimo sistemos (ar jos dalies) suminė šviestuvų elektrinė galia, kW; įvertinama surinkus šviestuvų duomenis dalinyje (sumuojant patalpose esančių šviestuvų elektrines galias);

– konkrečios apšvietimo sistemos valdymo įtakos koeficientas; nustatomas pagal Metodikos 3.9 papunktyje pateiktą standartą; jei renovuojant nekeičiamas apšvietimo sistemos valdymas, o tik šviestuvai, galima laikyti, kad ir prieš ir po renovavimo =1;

– konkrečios apšvietimo sistemos (ar jos dalies) skaičiuojamojo mėnesio šviestuvų veikimo pilna galia savaitinis valandų skaičius, h;

– konkrečios apšvietimo sistemos (ar jos dalies) vidutinis savaitinis šviestuvų veikimo valandų skaičius, nustatomas renkant, ar matuojant duomenis dalinyje audituojamo mėnesio sąlygomis, h;

– konkrečios apšvietimo sistemos (ar jos dalies) vidutinis šviestuvų veikimo vienalaikiškumo koeficientas (kokia šviestuvų dalis vidutiniškai veikia vienu metu); nustatomas renkant, ar matuojant duomenis dalinyje;

– mėnesinis apšvietimo poreikio koeficientas, pagal audituojamo mėnesio (kurio sąlygomis nustatytas ) numerį parenkamas iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.19 lentelės;

– mėnesinis apšvietimo poreikio koeficientas, pagal skaičiuojamojo mėnesio numerį parenkamas iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.19 lentelės;

– skaičiuojamojo mėnesio parų skaičius.

61. Skaičiuojant šviestuvų keitimo variantus reikia įvertinti, ar naujų šviestuvų suminis skleidžiamos šviesos srautas nesumažėjo, lyginant su esamąja padėtimi. Šviestuvo skleidžiamos šviesos srautas apskaičiuojamas remiantis techniniais šviestuvo duomenimis pagal (25) formulę:

(25)

čia:

– šviestuvo skleidžiamas šviesos srautas, lm;

– šviestuvo elektrinė galia, W;

– šviestuvo balasto daugiklis;

– šviestuvo efektyvumas (kokia dalis šviesos išeina iš šviestuvo);

– šviestuvo lempų veiksmingumas, lm/W.

62. Suminis šviestuvų skleidžiamos šviesos srautas nustatomas sumuojant visų šviestuvų skleidžiamos šviesos srautus.

63. Savaitinis šviestuvų veikimo valandų skaičius bei šviestuvų vienalaikio veikimo koeficientas turi labai didelę neapibrėžtį, todėl apšvietimo energijos sąnaudos dauginamos iš derinimo daugiklio ir skaičiuojamos pagal (26) formulę:

(26)

čia:

– suderintas konkrečios apšvietimo sistemos metinis elektros poreikis, MWh;

– konkrečios apšvietimo sistemos metinis elektros poreikis, MWh;

– konkrečios apšvietimo sistemos mėnesinis elektros poreikis, MWh;

– apšvietimo elektros poreikio derinimo daugiklis.

64. Atskirai skaičiuojami šildomų ir nešildomų patalpų apšvietimo elektros poreikiai. Šildomų patalpų elektros poreikiai pridedami prie šildomų patalpų šilumos prietakos.

65. Elektros poreikiai kitoms, nei apšvietimo reikmėms, skaičiuojami pagal (27) formulę:

(27)

čia:

– kitoms, nei apšvietimo reikmėms, mėnesinis elektros poreikis, MWh;

– pastato (dalinio) faktinės elektros sąnaudos, MWh;

– apšvietimo sistemos mėnesinis elektros poreikis, MWh;

– apšvietimo elektros poreikio derinimo daugiklis.

66. Elektros poreikių dalis kitoms, nei apšvietimo reikmėms, patiriama šildomose patalpose, prisideda skaičiuojant patalpų šilumos prietaką pagal (28) formulę:

(28)

čia:

– mėnesio patalpų šilumos prietaka nuo elektros įrangos, MWh;

– kitoms (elektros įranga), nei apšvietimo reikmėms, mėnesinis elektros poreikis, MWh;

– elektros sąnaudų dalis šildomose patalpose; šio dydžio vertė parenkama iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.4 lentelės, tačiau ji gali būti tikslinama atsižvelgiat į apskaičiuotus inžinerinių sistemų elektros poreikius.

67. Savaitinis šviestuvų veikimo valandų skaičius bei šviestuvų vienalaikio veikimo koeficientas turi labai didelę neapibrėžtį, apskaičiuotos apšvietimo energijos sąnaudos gali gautis didesnės, nei bendros dalinio elektros sąnaudos. Elektros poreikiai kitoms, nei apšvietimas reikmėms, gali gautis neigiami, todėl keičiant derinimo daugiklio  vertę reikia to išvengti.

68. Kiekvieno dalinio šilumos poreikių skaičiavimo rezultatai pateikiami Metodikos 12 priedo lentelės forma.

69. Kiekvieno energijos šaltinio šilumos, kuro ir elektros poreikiai gaunami sumuojant visų dalinių nagrinėtų inžinerinių sistemų energijos poreikius ir dalinant iš šaltinio efektyvumo koeficiento atitinkamai pagal (29), (30) ir (31) formules:

69.1. Jei energijos šaltinio energijos rūšis – šiluma:

(29)

69.2. Jei energijos šaltinio energijos rūšis – kuras:

(30)

69.3. Jei energijos šaltinio energijos rūšis – elektra:

(31)

čia:

– atitinkamai objekto šilumos, kuro ir elektros metiniai poreikiai, MWh;

– dalinių skaičius;

,  – atitinkamai – dalinio šildymo, mechaninio vėdinimo, karšto vandens, vėsinimo ir apšvietimo sistemų, prijungtų prie konkretaus šaltinio skaičiai;

– indeksai, atitinkamai nurodantys šildymo, mechaninio vėdinimo, karšto vandens, vėsinimo ir apšvietimo sistemas;

– atitinkamai visų dalinių nagrinėtų inžinerinių sistemų atitinkamai šilumos ir elektros metiniai poreikiai, MWh;

– šaltinio naudojamo kuro žemutinis šilumingumas, MWh/vnt.;

– atitinkamai šaltinio šiluminis ir elektrinis naudingumo koeficientas.

IX SKYRIUS

OBJEKTO FAKTINIŲ ENERGIJOS SĄNAUDŲ IŠSKIRSTYMAS DALINIAMS

70. Prieš išskirstant objekto energijos šaltinių energijos sąnaudas nustatomos jų dedamosios naudojantis Metodikos (32)-(35) formulėmis.

71. Kiekvieno energijos šaltinio konkretų šildymo sezono mėnesį pagamintas šilumos kiekis skaičiuojamas pagal (32) formulę:

(32)

čia:

– energijos šaltinio per mėnesį pagamintas šilumos kiekis, MWh;

– energijos šaltinio per mėnesį suvartotas kuro kiekis, vnt.; vnt. – kuro kiekio matavimo vienetas, priklausomai nuo kuro rūšies, gali būti t, n.m³ ir pan.

– energijos šaltinio šilumos gamybos efektyvumas;

– energijos šaltinio naudojamo kuro žemutinis šilumingumas, MWh/vnt.;

72. Kai energijos šaltinis centralizuotas šilumos tiekimo tinklas, nustatomas šilumos apskaitos priemonėmis.

73. Kai objekte dalis elektros sąnaudų naudojama šilumos gamybai, energijos šaltinio per mėnesį pagamintas šilumos kiekis skaičiuojamas pagal (33) formulę:

(33)

čia:

– energijos šaltinio per mėnesį pagamintas šilumos kiekis, MWh;

– elektros šaltinio mėnesio elektros sąnaudos, MWh;

– šaltinio elektros sąnaudų dalis, panaudota šilumai gaminti;

– energijos šaltinio šilumos gamybos efektyvumas.

74. Energijos šaltinio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo nuostoliams kompensuoti skaičiuojamos pagal (34) ir (35) formules:

(34)

(35)

čia:

– energijos šaltinio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo nuostoliams kompensuoti, MWh;

– energijos šaltinio per mėnesį pagamintas šilumos kiekis, MWh;

– energijos šaltinio mėnesio šilumos sąnaudos karštam vandeniui ruošti, MWh;

– energijos šaltinio per mėnesį paruošto karšto vandens kiekis, m³;

– karšto ir šalto vandens temperatūros, °C.

75. Pastato apdaro ir vėdinimo mėnesio šilumos nuostoliai skaičiuojami pagal (36) formulę:

(36)

čia:

– pastato apdaro ir vėdinimo mėnesio šilumos nuostoliai, MWh;

– energijos šaltinio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo nuostoliams kompensuoti, MWh;

– naudingoji pastato šilumos prietakos dalis, nustatoma skaičiavimais, MWh;

n – pastato energijos šaltinių skaičius.

76. Sudaromos energijos šaltinių poreikių suvestinės užpildant Metodikos 7, 8 ir 9 priedų lenteles.

77. Kiekvieno dalinio šilumos ir elektros sąnaudų dalis pateikiama užpildant Metodikos 10 priedo lentelę. Stulpelyje „Q_apsk“ surašomi apskaičiuoti dalinių šilumos poreikiai (iš Metodikos 12 priedo lentelės „Bendras inžinerinių sistemų šilumos poreikis“).

78. Dalinio šilumos sąnaudų dalis gaunama kaip dalinio apskaičiuoto šilumos poreikio santykis su visų dalinių šilumos poreikio suma.

79. Kiekvieno dalinio elektros sąnaudų dalį auditorius nustato remdamasis surinktais duomenimis apie daliniuose naudojamą apšvietimo ir elektros įrangą.

X SKYRIUS

KIEKVIENO NAGRINĖJAMO DALINIO ANALIZĖ

80. Atliekant pastato faktinių energijos sąnaudų normalizavimą pasirenkamas vienas iš metodų:

80.1. vertinant tik nepakankamas temperatūrines ir oro kokybės sąlygas – tiksliausias faktinių energijos sąnaudų normalizavimo metodas;

80.2. vertinant faktinę oro kokybę;

80.3. nevertinant faktinės oro kokybės.

Faktinių energijos sąnaudų normalizavimas ir skaičiuojamojo modelio derinimas

81. Faktinės dalinio kiekvieno mėnesio kiekvieno energijos šaltinio energijos sąnaudos gaunamos dauginant atitinkamas objekto energijos sąnaudas iš dalinio šilumos arba elektros sąnaudų dalies. Rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 7, 8 ir 9 priedų lenteles.

82. Bendrų pastato energijos šaltinių mėnesio šilumos energijos faktinių sąnaudų perskaičiavimas norminiam šildymo sezonui gali būti atliekamas:

82.1. vertinant tik nepakankamas temperatūrines ir oro kokybės sąlygas pagal (37) formulę:

(37)

čia:

– normalizuotos bendros pastato energijos šaltinių mėnesio šilumos energijos sąnaudos, MWh;

– pastato apdaro ir vėdinimo mėnesio šilumos nuostoliai, MWh;

– norminė ir faktinė vidutinė patalpų oro temperatūra, °C;

– norminė ir faktinė mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra, °C;

– mėnesio norminis ir faktinis šildymo parų skaičius;

– naudingoji pastato šilumos prietakos dalis, nustatoma skaičiavimais, MWh;

– norminiai pastato mėnesio vėdinimo šilumos nuostoliai, MWh;

– faktiniai pastato mėnesio vėdinimo šilumos nuostoliai, MWh;

n – pastato energijos šaltinių skaičius.

82.2. vertinant oro faktinę kokybę pagal (38) formulę:

(38)

(39)

čia:

– normalizuotos bendros pastato energijos šaltinių mėnesio šilumos energijos sąnaudos, MWh;

– pastato apdaro ir vėdinimo mėnesio šilumos nuostoliai, MWh;

– norminė ir faktinė vidutinė patalpų oro temperatūra, °C;

– norminė ir faktinė mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra, °C;

– mėnesio norminis ir faktinis šildymo parų skaičius;

– naudingoji pastato šilumos prietakos dalis, nustatoma skaičiavimais, MWh;

– norminiai pastato mėnesio vėdinimo šilumos nuostoliai, MWh;

– faktiniai pastato mėnesio vėdinimo šilumos nuostoliai, MWh;

– šildomų patalpų tūris, m³;

– faktinė suderinta oro kaita dėl infiltracijos, 1/h;

– faktinė suderinta oro kaita dėl natūralaus vėdinimo, 1/h;

– mechaninio vėdinimo sistemų šilumos poreikiai, gaunami sumuojant visų mechaninio vėdinimo sistemų šilumos poreikius, faktinių duomenų pagrindu apskaičiuotus pagal Metodikos (14) formulę, MWh;

– oro tankis, (1,2 kg/m³);

– oro savitoji šiluma, (0,278 Wh/kg/K);

n – pastato energijos šaltinių skaičius.

82.3. nevertinant faktinės oro kokybės pagal (40) formulę:

(40)

čia:

– normalizuotos bendros pastato energijos šaltinių mėnesio šilumos energijos sąnaudos, MWh;

– pastato apdaro ir vėdinimo mėnesio šilumos nuostoliai, MWh;

– norminė ir faktinė vidutinė patalpų oro temperatūra, °C;

– norminė ir faktinė mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra, °C;

– mėnesio norminis ir faktinis šildymo parų skaičius;

– naudingoji pastato šilumos prietakos dalis, nustatoma skaičiavimais, MWh;

n – pastato energijos šaltinių skaičius.

83. Jei faktinio ir norminio šildymo sezono ribos nesutampa, normalizuoti reikia ne kiekvieno mėnesio šilumos sąnaudas, bet viso šildymo sezono (metų) ir taikyti pasirinktą (37), (38) ar (40) formulę. Kiekvieno mėnesio normalizuotos šilumos sąnaudos gaunamos sezono normalizuotas energijos sąnaudas dauginant iš to mėnesio norminio dienolaipsnių skaičiaus santykio su viso norminio sezono dienolaipsnių skaičiumi.

84. Kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo šilumos nuostoliams kompensuoti skaičiuojamos pagal (41) formulę:

(41)

čia:

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo šilumos nuostoliams kompensuoti, MWh;

– kiekvieno energijos šaltinio mėnesio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo nuostoliams kompensuoti, MWh;

– bendros pastato energijos šaltinių mėnesio šilumos energijos sąnaudos, MWh;

– normalizuotos bendros pastato energijos šaltinių mėnesio šilumos energijos sąnaudos, MWh;

85. Kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos skaičiuojamos pagal (42) formulę:

(42)

čia:

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos, MWh;

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos pastato apdaro ir vėdinimo šilumos nuostoliams kompensuoti, MWh;

– kiekvieno energijos šaltinio mėnesio šilumos sąnaudos karštam vandeniui ruošti, MWh.

86. Kiekvieno energijos šaltinio (išskyrus centralizuotą šilumos tiekimo tinklą) normalizuotos mėnesio kuro sąnaudos skaičiuojamos pagal (43) formulę:

(43)

čia:

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio kuro sąnaudos, MWh;

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio šilumos gamybos efektyvumas;

– energijos šaltinio naudojamo kuro žemutinis šilumingumas, MWh/vnt.

87. Kiekvieno energijos šaltinio (jei šaltinis elektra) normalizuotos mėnesio elektros sąnaudos skaičiuojamos pagal (44) formulę:

(44)

čia:

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio elektros sąnaudos, MWh;

– kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio šilumos gamybos efektyvumas;

– elektros šaltinio mėnesio elektros sąnaudos, MWh;

– šaltinio elektros sąnaudų dalis, panaudota šilumai gaminti.

88. Kiekvieno energijos šaltinio normalizuotos mėnesio išlaidos, pirminės energijos kiekis ir CO₂ emisija skaičiuojami pagal (45)-(53) formules:

88.1. Jei energijos šaltinio energijos rūšis – kuras:

; ;	(45) (46) (47)

čia:

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio išlaidos, €;

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio pirminės energijos sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio normalizuota mėnesio CO₂ emisija, t_CO2;

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio kuro sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio kuro vieneto kaina, €/vnt.;

– neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.18 lentelės);

– CO₂ emisijų faktorius, t_CO2/MWh (iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.18 lentelės);

– energijos šaltinio naudojamo kuro žemutinis šilumingumas, MWh/vnt.

88.2. Jei energijos šaltinio energijos rūšis – centralizuotai tiekiama šiluma:

; ; ;

(48) (49) (50)

čia:

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio išlaidos, €;

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio pirminės energijos sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio normalizuota mėnesio CO₂ emisija, t_CO2;

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio šilumos sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio centralizuotai tiekiamos šilumos vieneto kaina, €/MWh;

– neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.18 lentelės);

– CO₂ emisijų faktorius, t_CO2/MWh (iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.18 lentelės).

88.3. Jei energijos šaltinio energijos rūšis – elektra:

; ; ;

(51) (52) (53)

čia:

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio išlaidos, €;

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio pirminės energijos sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio normalizuota mėnesio CO₂ emisija, t_CO2;

– energijos šaltinio normalizuotos mėnesio elektros sąnaudos, MWh;

– energijos šaltinio elektros vieneto kaina, €/MWh;

– neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius (iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.18 lentelės);

– CO₂ emisijų faktorius, t_CO2/MWh (iš Metodikos 3.1 papunktyje pateikto reglamento 2.18 lentelės).

89. Pastato bendros normalizuotos mėnesio išlaidos energijai, pirminės energijos kiekis ir CO₂ emisija skaičiuojami pagal (54), (55) ir (56) formules:

(54) (55) (56)

čia:

– pastato bendros normalizuotos mėnesio išlaidos energijai, €;

– pastato bendros normalizuotos mėnesio pirminės energijos sąnaudos, MWh;

– pastato bendra normalizuota mėnesio CO₂ emisija, t_CO2;

– visų energijos šaltinių normalizuotos mėnesio išlaidos, €;

– visų energijos šaltinių normalizuotos mėnesio pirminės energijos sąnaudos, MWh;

– visų energijos šaltinių normalizuota mėnesio CO₂ emisija, t_CO2;

n – pastato energijos šaltinių skaičius.

90. Metiniai pastato šilumos, elektros, energijos išlaidų, pirminės energijos ir CO₂ emisijos kiekiai gaunami sumuojant atitinkamas mėnesių vertes.

91. Skaičiuojamojo modelio derinimas atliekamas vienu metu su faktinių sąnaudų normalizavimu, nes kai kurie derinimo daugikliai turi įtakos ir normalizavimo rezultatams.

92. Skaičiuojamasis modelis derinamas siekiant subalansuoti normalizuotas faktines energijos sąnaudas su apskaičiuotais šilumos poreikiais.

93. Skaičiuojamojo modelio derinimo vienoje siekiamos lygybės, formulė (57), pusėje yra faktinis normalizuotas visų energijos šaltinių pagamintas šilumos kiekis, o kitoje visų pastato šilumą vartojančių sistemų apskaičiuotas šilumos poreikis.

(57)

čia:

– visų energijos šaltinių pagamintas metinis normalizuotas šilumos kiekis, MWh;

– visų šildymo sistemų apskaičiuoti šilumos poreikiai, MWh;

– visų mechaninio vėdinimo sistemų apskaičiuoti šilumos poreikiai, MWh;

– visų karšto vandens sistemų apskaičiuoti šilumos poreikiai, MWh.

94. Metodikoje nustatyti derinimo daugikliai, kurie koreguoja jau agreguotus skaičiavimo rezultatus. Kai kurie jų turi įtakos ne skaičiuojamajam modeliui, bet faktinių sąnaudų normalizavimui. Kiti – turi įtakos ir skaičiuojamojo modelio ir faktinių sąnaudų normalizavimo rezultatams. Metodikoje nustatyti derinimo daugikliai pateikti Metodikos 2 lentelėje.

2 lentelė. Metodikoje nustatyti derinimo daugikliai

Nr.	Derinimo daugiklis	Simbolis ir Metodikos formulės Nr.	Kam turi įtakos?
			Faktinių sąnaudų normalizavimas	Energijos poreikio skaičiavimas
1.	Faktinė vidutinė patalpų oro temperatūra	,(37);(38);(40)	+	-
2.	Faktinė oro kaita dėl oro infiltracijos	; (39)	+, Nv	-
3.	Oro kaitos dėl infiltracijos per langų ir durų nesandarumus daugiklis	; (2)	-	+
4.	Faktinė oro kaita dėl natūralaus vėdinimo	; (39)	+, Nv	-
5.	Oro kaitos dėl natūralaus vėdinimo daugiklis	; (7)	-	+
6.	Apšvietimo energijos poreikio daugiklis	; (26)	+, Qg	+
7.	Šilumos prietakos dėl saulės spinduliuotės daugiklis	; (8)	+, Qg	+
8.	Lauko durų varstymo dažnio daugiklis	; (2)	-	+

Pastabos:

Nv – tik jei pasirinktas normalizavimo metodas, įvertinantis faktinę oro kokybę;

Qg – netiesiogiai, per šilumos prietaką.

95. Faktinių sąnaudų normalizavimo ir skaičiuojamojo modelio derinimo rezultatas yra balansas tarp apskaitos priemonėmis nustatytų šilumos sąnaudų ir apskaičiuoto šilumos poreikio, tik atlikus šiuos veiksmus sužinomas tikrasis esamosios padėties šilumos poreikis.

96. Faktinių sąnaudų normalizavimo ir skaičiuojamojo modelio derinimo rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 13 priedo lentelę.

Atskirų renovavimo sprendinių parinkimas ir sprendinių derinių skaičiavimas

97. Dalinio renovavimo sprendiniai susideda iš atskirų posistemių sprendinių ir gali apimti atitvarų konstrukcijų apšiltinimą ar keitimą, taip pat pastato inžinerinių sistemų rekonstrukciją, kuri gali būti įvairaus laipsnio, nuo sutvarkymo, suderinimo iki naujų sistemų įrengimo.

98. Nagrinėjamų atitvarų konstrukcijų variantai kuriami ir pateikiami užpildant Metodikos 20 priedo lentelę.

99. Atliekant auditą gali būti nagrinėjama daugiau nei po vieną kiekvienos atitvaros konstrukcijos variantą, kombinuojant atskirų atitvarų konstrukcijų variantus galima sudaryti įvairius renovavimo sprendinių derinius (pvz.: „v0“ sprendinys reiškia esamosios padėties sąlygas, „v1“ sprendinys reiškia minimalias normines sąlygas ir t.t.).

100. Atitvarų konstrukcijų variantų renovavimo sprendinių deriniai kuriami ir pateikiami užpildant Metodikos 22 priedo lentelę.

101. Atitvarų konstrukcijų variantų renovavimo sprendinių derinių rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 23 priedo lentelę.

102. Jei kurio nors atitvarų konstrukcijų variantų renovavimo sprendinio derinio rezultatai netenkina, galima keisti konstrukcijų variantus deriniuose ir perskaičiuoti rezultatus, kol bus gautas tenkinantis sprendinys.

103. Renovavimo sprendinių derinių skaičiavimai atliekami norminėms sąlygoms – patalpų sąlygos turi būti aprašytos mažiausiai dviem variantais esamosios padėties ir minimalių norminių sąlygų. Patalpų sąlygos aprašomos Metodikos 14 priedo lentelės forma.

104. Nagrinėjamų pastato inžinerinių sistemų galimų renovavimo variantų duomenys pateikiami papildant inžinerinių sistemų duomenų lenteles Metodikos prieduose:

104.1. šildymo sistemų – 24 ir 25 priedų lentelės;

104.2. mechaninio vėdinimo sistemų – 26 priedo lentelė;

104.3. karšto vandens sistemų – 27, 28, 29 ir 30 priedų lentelės;

104.4. vėsinimo sistemų – 31 priedo lentelė;

104.5. apšvietimo sistemų – 32, 33 ir 34 priedų lentelės.

105. Kiekvienos pastato inžinerinės sistemos esamosios padėties, pasirinkto varianto ir skirtumo tarp jų duomenys pateikiami apatinėse kiekvienos inžinerinės sistemos lentelės eilutėse. Lyginant gautus rezultatus pasirenkamas tinkamiausias kiekvienos inžinerinės sistemos variantas.

Renovavimo sprendinių derinių vertinimas ir pirminių sprendimų priėmimas

106. Bendras dalinio renovavimo visų sprendinių derinių skaičius, priklausomai nuo kiekvieno posistemio variantų skaičiaus, gali gautis labai didelis, ir visų jų rezultatus apskaičiuoti neracionalu, todėl reikia stebėti rezultatų pokyčius po kiekvieno sprendinio pakeitimo, įvertinti, ar tas pokytis svarbus, lyginant su kitų sprendinių keitimu, ir tokiu būdu sumažinti skaičiuotinų derinių skaičių.

107. Pasirinkto renovavimo sprendinių derinio rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 35 priedo lentelę.

XI SKYRIUS

OBJEKTO ENERGIJOS ŠALTINIŲ ANALIZĖ IR BENDRIEJI REZULTATAI

Normalizuotų energijos sąnaudų nustatymas

108. Objekto normalizuotos energijos sąnaudos gaunamos sumuojant visų objekto dalinių normalizuotas energijos sąnaudas. Rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 7, 8 ir 9 priedų lenteles.

Energijos šaltinių variantų numatymas, jiems reikalingų investicijų nustatymas

109. Numatomų energijos šaltinių variantai ir jiems reikalingų investicijų duomenys pateikiami užpildant Metodikos 2 priedo lentelę.

Bendrųjų objekto rezultatų įvertinimas

110. Bendrieji objekto energijos poreikiai gaunami sumuojant dalinių šilumos ir elektros poreikius pagal kiekvieną energijos šaltinį ir dalinant iš to šaltinio šilumos ar elektros gamybos efektyvumo.

111. Jei konkretus energijos šaltinis naudoja kurą, įvertinus kuro šilumingumo vertę, gaunamas to šaltinio kuro poreikis.

112. Objekto energijos išlaidų poreikis nustatomas naudojantis kiekvieno energijos šaltinio energijos (kuro) vieneto kaina.

113. Pirminės energijos poreikis ir anglies dvideginio emisija nustatoma pagal kiekvieno šaltinio energijos poreikį ir atitinkamus energijos (kuro) rūšies rodiklius (f_PRn ir m_CO2).

114. Objekto investicijos gaunamos prie bendrųjų dalinių investicijų pridėjus energijos šaltinių investicijas.

115. Bendrieji objekto rezultatai pateikiami užpildant Metodikos 35 priedo lentelę.

XII SKYRIUS

ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONIŲ EKONOMINIO EFEKTYVUMO VERTINIMAS

116. Audito atlikimas grindžiamas siūlomų įgyvendinti energijos taupymo priemonių gyvavimo ciklo analize, o ne paprastuoju investicijų atsipirkimo laiku, atsižvelgiant į per ilgąjį laikotarpį galimus sutaupyti energijos kiekius, ilgalaikių investicijų likutines vertes ir diskonto normas.

117. Energijos taupymo priemonių ekonominis efektyvumas įvertinamas rodikliais:

117.1. planuojamų investicijų energijos taupymo priemonėms įdiegti paprastasis atsipirkimo laikas (toliau – PAL), kuris nustatomas pagal (58) formulę:

(58)

čia:

– paprastasis atsipirkimo laikas, metais;

– investicijos į planuojamą energijos taupymo priemonę, ar jų rinkinį, €;

– planuojamos metinės santaupos įdiegus energijos taupymo priemonę, ar jų rinkinį, €.

117.2. apskaičiuotų investicijų energijos taupymo priemonėms įdiegti tikrasis atsipirkimo laikas (toliau – TAL), kuris nustatomas pagal (59) formulę:

(59)

čia:

– tikrasis atsipirkimo laikas, metais;

– metinė diskonto norma, įvertinus planuojamą energijos brangimą, išreikšta vieneto dalimis (toliau – vnt.d.);

– investicijos į planuojamą energijos taupymo priemonę, ar jų rinkinį, €;

– planuojamos metinės santaupos įdiegus energijos taupymo priemonę, ar jų rinkinį, €.

117.3. metinė diskonto norma, įvertinus planuojamą energijos pabrangimą, apskaičiuojama pagal (60) formulę:

(60)

čia:

– metinė diskonto norma, įvertinus planuojamą energijos brangimą, išreikšta vieneto dalimis, vnt.d.;

– banko nustatytų metinių palūkanų norma, vnt.d.;

– metinė energijos brangimo sparta, vnt.d.;

– bendroji metinė infliacija, vnt.d.

117.4. diskonto norma nevertinant energijos pabrangimo apskaičiuojama pagal (61) formulę:

(61)

čia:

– diskonto norma, vnt.d.;

– banko nustatytų metinių palūkanų norma, vnt.d.;

– bendroji metinė infliacija, vnt.d.

117.5. Gyvavimo ciklo kaštai (toliau – LCC). Skaičiuojant LCC atliekami tokie veiksmai:

117.5.1. nustatomas skaičiuojamasis laikotarpis, ir bendrieji ekonominiai duomenys;

117.5.2. nustatomi kiekvieno renovavimo sprendinių derinio metiniai energijos kaštai ir kiekvieno elemento:

117.5.2.1. kaina, tarnavimo laikas ir metinės priežiūros kaštai;

117.5.2.2. investicijos per skaičiuojamąjį laikotarpį;

117.5.2.3. likutinės vertės skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje;

117.5.2.4. LCC;

117.5.3. skaičiuojami rekonstrukcijos varianto bendrieji LCC.

118. LCC skaičiuojami pasirinkus tam tikrą skaičiuojamąjį laikotarpį, kuris pastatų atveju turėtų būti ne trumpesnis, kaip 20 metų. Jei nėra duomenų apie numatomą audituojamo pastato tarnavimo laiką, rekomenduojama taikyti Metodikos 3.10 papunktyje pateiktame standarte nurodomas vertes (prekybos pastatai – 20, gyvenamieji – 50, kiti pastatai – 30 metų).

119. Bendrieji ekonominiai duomenys (infliacija (i), bankų palūkanų norma (r), metinė energijos, priežiūros kaštų ir statybos produktų brangimo sparta atitinkamai e_e, e_m ir e_pr) nustatomi iš oficialių šaltinių.

120. Atitvaros konstrukcijos ar visas konkrečios pastato inžinerinės sistemos atnaujinimas vertinamas kaip vienas gyvavimo kaštų renovavimo elementas su viena investicijų bei tarnavimo laiko verte.

121. Renovavimo elementų atnaujinimo įkainiai bei investicijų poreikis nustatomi vadovaujantis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo arba rinkoje egzistuojančiomis darbų ir paslaugų kainomis, arba pareiškėjo turimais dokumentais, įrodančiais projekto biudžeto pagrįstumą (viešųjų pirkimų dokumentai, skaičiavimai, projektinės sąmatos, parengti pagal galiojančius paslaugų bei rangos darbų įkainius, arba ne mažiau, kaip 3 tiekėjų komerciniai pasiūlymai, gauti pastato audito ataskaitoje numatytoms energinio efektyvumo priemonėms ir darbams).

122. Atitvarų renovavimo tarnavimo laikas įvertinamas pagal Metodikos 3.4 papunktyje pateiktą šaltinį. Pastato inžinerinių sistemų vidutinis tarnavimo laikas bei vidutiniai metiniai priežiūros kaštai gali būti nustatomi remiantis Metodikos 3.10 papunkčio standarto D priede pateiktomis sistemų elementų tarnavimo laiko bei metinių priežiūros kaštų vertėmis.

123. Diskontuoti renovavimo sprendinių derinio skaičiuojamojo laikotarpio energijos kaštai skaičiuojami pagal (62) formulę:

(62)

(63)

čia:

– diskontuoti skaičiuojamojo laikotarpio energijos kaštai, €;

– metiniai energijos kaštai skaičiuojamojo laikotarpio pradžioje, €;

– skaičiuojamojo laikotarpio trukmė, metais;

– diskonto faktoriaus vertė skaičiuojamaisiais metais, vnt.d.;

– metinė energijos brangimo sparta, vnt.d.;

– diskonto norma, vnt.d.

124. Renovavimo elemento (j) bendrosios diskontuotos investicijos atsižvelgiant į elemento pakeitimus per skaičiuojamąjį laikotarpį nustatomos (64) formulę:

(64)

čia:

– elemento bendrosios diskontuotos investicijos atsižvelgiant į elemento pakeitimus per skaičiuojamąjį laikotarpį, €;

– elemento pirminės investicijos, €;

– elemento pakeitimų per skaičiuojamąjį laikotarpį skaičius;

– pakeitimo eilės numeris;

– metinė statybos produktų brangimo sparta, vnt.d.;

– elemento tarnavimo laikas, metais;

– elemento k-jo pakeitimo investicijų diskonto faktorius elemento pakeitimo metais, vnt.d.

125. Renovavimo elemento (j) diskontuoti priežiūros kaštai nustatomi pagal (65) formulę:

(65)

;

(66)

čia:

– renovavimo elemento diskontuoti priežiūros kaštai, €;

– renovavimo elemento metiniai priežiūros kaštai pirmaisiais skaičiuojamojo laikotarpio metais, €;

– metinė priežiūros kaštų augimo sparta, vnt.d.;

– skaičiuojamojo laikotarpio trukmė, metais;

– diskonto faktoriaus vertė skaičiuojamaisiais metais, vnt.d.;

– elemento priežiūros kaštų daugiklis (pirminių elemento investicijų dalis), vnt.d.; nustatomas iš Metodikos 3.10 papunkčio standarto D priedo;

– elemento pirminės investicijos, €.

126. Likutinė elemento diskontuota vertė skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje nustatoma iš paskutinio pakeitimo investicijų, laikant, kad nusidėvėjimas laiko atžvilgiu yra tiesinis, pagal (67) formulę:

(67)

čia:

– likutinė elemento diskontuota vertė skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje, €;

– elemento pirminės investicijos, €;

– metinė statybos produktų brangimo sparta, vnt.d.;

– elemento pakeitimų per skaičiuojamąjį laikotarpį skaičius;

– elemento tarnavimo laikas, metais;

– diskonto faktoriaus vertė skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje, vnt.d.;

– skaičiuojamojo laikotarpio trukmė, metais.

127. Renovavimo sprendinių derinio LCC skaičiuojami pagal (68) formulę:

(68)

čia:

– renovavimo sprendinių derinio gyvavimo ciklo kaštai, €;

– diskontuoti skaičiuojamojo laikotarpio energijos kaštai, €;

– bendras rekonstrukcijos elementų skaičius;

– elemento bendrosios diskontuotos investicijos atsižvelgiant į elemento pakeitimus per skaičiuojamąjį laikotarpį, €;

– renovavimo elemento diskontuoti priežiūros kaštai, €;

– likutinė elemento diskontuota vertė skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje, €.

128. Energijos taupymo priemonių ekonominio efektyvumo vertinimas atliekamas mikroekonominiu požiūriu, todėl visi kaštai skaičiuojami su mokesčiais.

129. Kiekvieno skaičiuojamo renovavimo sprendinių derinio LCC lyginami su esamosios padėties LCC. Esamosios padėties variante reikia numatyti bent jau santykinai nedideles periodinio remonto investicijas ir jų tarnavimo laiką. Vienkartiniai remonto kaštai šiuo atveju atitiktų investicijas, o tarnavimo laikas – remonto periodiškumą.

XIII SKYRIUS

ENERGIJOS AUDITO ATASKAITOS PARENGIMAS

130. Reikalavimai audito ataskaitos struktūrai:

130.1. ĮVADAS;

130.2. OBJEKTO APRAŠYMAS:

130.2.1. Bendroji informacija;

130.2.2. Problemų identifikavimas;

130.2.3. Objekto skaidymas į dalinius;

130.2.4. Nagrinėjami sprendiniai ir variantai;

130.2.5. Bendrosios ekonominės prielaidos;

130.3. BENDRIEJI OBJEKTO DUOMENYS:

130.3.1. Energijos šaltiniai;

130.3.2. Analizuojamų metų mėnesių vidutinės lauko oro temperatūros;

130.3.3. Faktinės 20.. m. energijos sąnaudos;

130.3.4. Objekto faktinių energijos sąnaudų išskirstymas daliniams;

130.4. (X1 DALINIO) DUOMENYS, SPRENDINIAI IR REZULTATAI:

130.4.1. Bendrieji dalinio duomenys;

130.4.2. Esamosios padėties šilumos poreikiai;

130.4.3. Faktinės objekto energijos sąnaudos, priskirtos nagrinėjamam daliniui;

130.4.4. Dalinio faktinių energijos sąnaudų normalizavimas ir skaičiuojamojo modelio derinimas;

130.4.5. Dalinio normalizuotos faktinės energijos sąnaudos;

130.4.6. Esamos padėties ir numatomų sprendinių variantų duomenys;

130.4.7. Skaičiavimų rezultatai;

130.4.8. (X1 dalinio) išvados;

130.5. (X2 DALINIO) DUOMENYS, SPRENDINIAI IR REZULTATAI;

130.6. (Xn DALINIO) DUOMENYS, SPRENDINIAI IR REZULTATAI;

130.7. BENDRIEJI OBJEKTO REZULTATAI:

130.7.1. Normalizuotos energijos sąnaudos;

130.7.2. Skaičiavimų rezultatai;

130.8. BENDROSIOS IŠVADOS;

130.9. PRIEDAI.

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

131. Audito atlikimo metu parenkant energinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemones turi būti atsižvelgiama į projektų finansavimo sąlygų aprašo (šį aprašą nurodo audito užsakovas), pagal kurį bus prašoma finansavimo audituojamo pastato renovacijai, keliamus reikalavimus renovuotinam pastatui finansavimui gauti.  

132. Audito ataskaitoje auditorius aprašo siūlomus sprendinius, pateikia naudojamų duomenų šaltinius, pagrindžia skaičiavimuose naudotas prielaidas ir (ar) kriterijus, pateikia jų reprezentatyvius šaltinius, atlieka skaičiavimo rezultatų analizę, nustato sprendimus dėl pasirinkto varianto.

133. Audito ataskaitos prieduose pateikiama svarbi audito požiūriu informacija – dokumentai (komerciniai pasiūlymai energinio efektyvumo priemonėms ir darbams, energinio efektyvumo sertifikatai, matavimo aktai, protokolai, grafikai ar jų kopijos, objekto energijos ir karšto vandens sąnaudų bei išlaidų pažyma ir panašūs dokumentai) fotografijos, kita informacija, kurios dėl didelės apimties ar kitų priežasčių neverta talpinti pagrindiniame audito ataskaitos tekste.

134. Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimui pastatuose naudojama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje įregistruota kompiuterinė programa.

part_a884b21423594c9cb614240501131d31_end

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių

vartojimo audito atlikimo pastatuose

metodikos

1 priedas

PAGRINDINIAI OBJEKTO DUOMENYS

1.	Duomenys apie objektą ir jo pastatus
1.1.	Adresas
1.2.	Objekto valdytojas, jo telefonas, elektroninis paštas
1.3.	Objekto kontaktinis asmuo, jo telefonas, elektroninis paštas
1.4.	Pastatų skaičius, jų pastatymo metai
1.5.	Pastatų aukštingumas
1.6.	Bendrasis pastatų plotas
1.7.	Pagrindinė patalpų paskirtis

2.	Objekto energijos šaltiniai ir energijos apskaita
2.1.	Šilumos šaltiniai (vienas ar daugiau, jų šilumos poreikio dalinimasis, energijos (kuro) apskaita, kuro šilumingumas, kaina, pristatymas ir sandėliavimas, ... mokėjimo už šilumą būdas, kaina)
2.2.	Elektros šaltiniai (vienas ar daugiau, apskaitos prietaisų skaičius, kokias grupes jie apskaito, tarifai, elektros tiekimo saugumo kategorija)

part_c35ccc8103214a05be92cfb0b048513e_end

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

2 priedas

OBJEKTO ENERGIJOS ŠALTINIŲ DUOMENYS

Nr.	Pavadinimas	Elektra	ηšil	ηel	Kaina,	PRK,	Tarn. laikas	Vnt.	Qž	Energijos kaina		fPRn	mCO2 t/MWh
					k€	€/y			MWh /vnt.	€/vnt.	€/MWh
1.
2.
	...

Dydžių paaiškinimas:

Elektra – ar šaltinis vartoja elektrą?; ηel – elektros gamybos ar perdavimo efektyvumas (kokia dalis įeinančios energijos rūšies gali būti paversta elektra); kogeneracinio įrenginio atveju įvedamas neigiamas, tačiau tas minusas yra tik kogeneracinio įrenginio atpažinimo ženklas; Vnt. – energijos rūšies apskaitos vienetas, naudojamas faktinių sąnaudų lentelėje. Kiekvieno energijos šaltinio šis vienetas gali būti skirtingas. Svarbu tolesnius du stulpelius užpildyti atsižvelgiant į pasirinką vienetą;

Kaina – energijos šaltinio įdiegimo kaina, k€; PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinio remonto kaštai perskaičiuoti metams; Qž – kuro žemutinė degimo šiluma arba vienetų pervedimo į MWh (dauginant) koeficientas; €/vnt. – pasirinkto energijos vieneto kaina eurais; €/MWh – programos apskaičiuota energijos kaina €/MWh; fPRn – neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius; mCO2 – anglies dvideginio emisija tCO2/MWH (= kgCO2/kWh).

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

3 priedas

ANALIZUOJAMŲ METŲ MĖNESINĖS VIDUTINĖS LAUKO ORO TEMPERATŪROS

Vietovė
Mėnuo	θe,m.	nd
	°C
20..-01
...
20..-12
12		365

Dydžių paaiškinimas:

θ_e,m. – lauko oro vidutinė temperatūra;

n_d – mėnesio dienų skaičius.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

4 priedas

OBJEKTO ŠILUMOS SĄNAUDŲ DUOMENYS

20.. m.	Kuro | Šilumos, vnt. | MWh	Išlaidų, €	Pastabos
Sausis
...
Gruodis
Iš viso:

Pastaba: Faktinės šildymo sezono pabaigos ir pradžios datos: 20.. MM DD ir 20.. MM DD.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

5 priedas

OBJEKTO KARŠTO VANDENS SĄNAUDŲ DUOMENYS

20.. m.	Karšto vandens, m³	Pastabos
Sausis
...
Gruodis
Iš viso:

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

6 priedas

OBJEKTO ELEKTROS SĄNAUDŲ DUOMENYS

20.. m.	Elektros, MWh	Išlaidų, €	Pastabos
Sausis
...
Gruodis
Viso:

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

7 priedas

(OBJEKTO│DALINIO) ENERGIJOS ŠALTINIŲ MĖNESIŲ (FAKTINIŲ│NORMALIZUOTŲ) SĄNAUDŲ SUVESTINĖS

Mėnuo	Šaltinių (faktinės│normalizuotos) sąnaudos
	Energijos šaltinis	Vnt.	Elektra			Šiluma (kuras)		KV,
			Sąnaudos, MWh	Šil.d.	Išlaidos, €	Sąnaudos, MWh	Išlaidos, €	m³
20..-01
20..-01
20..-02
20..-02
20..-03
20..-03
20..-04
20..-04
20..-05
20..-05
20..-06
20..-07
20..-08
20..-09
20..-09
20..-10
20..-10
20..-11
20..-11
20..-12
20..-12
Ʃ

Dydžių paaiškinimas:

Vnt. – kuro (energijos) apskaitos vienetas;
Šild.d. – energijos šaltinio energijos dalis, naudojama šilumai gaminti;
KV – karšto vandens sąnaudos.

part_01ed281ee3764feebab0da91b5d27f53_end

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

8 priedas

(OBJEKTO│DALINIO) ENERGIJOS ŠALTINIŲ METINIAI (FAKTINIŲ│NORMALIZUOTŲ) SĄNAUDŲ DUOMENYS

Nr.	Šaltinių faktinės sąnaudos											Energijos kaina, €/vnt.
	Energijos šaltinis	Vnt.	Elektra			Šiluma (kuras)		KV,	Išl. en.	PE,	mCO2,	El.	Šilumos (kuro)
			Sąnaudos	Šil.d.	Išl., €	Sąnaudos	Išl., €	m³	€	MWh	tCO2
1.
2.
Viso

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

9 priedas

(OBJEKTO│DALINIO) AGREGUOTŲ MĖNESIŲ (FAKTINIŲ│NORMALIZUOTŲ) SĄNAUDŲ SUVESTINĖ

Objekto

Laikotarpiai					Elektros sąnaudos, MWh				Šilumos sąnaudos, MWh
Mėnuo	nd	θef,m., °C	Viso	KV		ŠV	Kita		Šiluma iš ŠT ir iš kuro			Šiluma iš elektros		Viso šilumos
							MWh	kWh/d	Viso	KV	ŠV	KV	ŠV	KV	ŠV	Viso
20..-01
...
20..-12
Viso

Dalinio

Laikotarpiai						Elektros sąnaudos, MWh				Šilumos sąnaudos, MWh
Mėnuo	S	fh	nd	θef,m.,	DLθif;	Viso	KV	ŠV	Kita	Šiluma iš ŠT ir iš kuro			Šiluma iš elektros		Viso šilumos
				°C	θi=...					Viso	KV	ŠV	KV	ŠV	KV	ŠV	Viso
20..-01
...
20..-12
Viso

Dydžių paaiškinimas:

DL_θif – faktiniai dienolaipsniai pagal faktinę vidutinę lauko oro ir skaičiavimuose taikomą faktinę vidutinę patalpų oro temperatūrą;

S – sezonas: h – šildymo, m – pereinamasis, c – vėsinimo;
fh – mėnesio dalis kai reikia šildymo;
n_d – mėnesio dienų skaičius.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

10 priedas

OBJEKTO FAKTINIŲ ENERGIJOS SĄNAUDŲ IŠSKIRSTYMAS DALINIAMS

Nr.	Dalinio pavadinimas	A,	Qapsk,	Bendrųjų sąnaudų dalis		Daliniui priskirta, MWh
		m^2	MWh	Šilumos	Elektros	Qfakt	Efakt
1.
2.
	Viso

Dydžių paaiškinimas:

Qapsk – apskaičiuotas dalinio inžinerinių sistemų šilumos energijos poreikis;
Qfakt , Efakt – daliniui priskirtos šilumos arba elektros sąnaudos.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

11 priedas

PAGRINDINIAI DALINIO DUOMENYS

1.	Duomenys apie dalinio pastatą arba jo dalį (toliau – pastatas)
1.1.	Pastatymo metai
1.2.	Aukštų skaičius
1.3.	Išoriniai matmenys (ilgis x plotis x aukštis virš žemės)
1.4.	Pastato aukšto aukštis (jei yra skirtingų – nurodyti)
1.5.	Pastato patalpų aukštis nuo grindų iki lubų
1.6.	Vidutinis rūsio ir cokolio aukštis, ar su langais
1.7.	Vyraujanti patalpų paskirtis
1.8.	Nuolatinių darbo vietų ir lankytojų skaičius
1.9.	Paminėtinos architektūrinės savybės (pvz., architektūrinis paveldas, kompaktiškas, raižytos formos, didelis langų plotas, išorinės saulėsaugos priemonės, vien stiklo fasadai, plokščiu ar šlaitiniu stogu, ir pan)
1.10	Paminėtinos patalpų naudojimo ypatybės (pvz., netipinis darbo laikas, periodinis naudojimas, saviti technologiniai procesai, ir pan.)
1.11.	Pastato aplinka (įvairiais požiūriais: užuovėjos, šešėliavimo, triukšmo, oro kokybės, galimybės išdėstyti įrangą ant stogo ar šalia pastato, ...)
1.12.	Užsakovo nusiskundimai bei akivaizdžios problemos susiję su pastato energijos vartojimu ir patalpų mikroklimatu

2.	Plotai (m²) ir tūriai (m³)
2.1.	Bendrasis plotas (iš viso)
2.2.	Pagrindinių patalpų plotas
2.3.	Pagalbinių patalpų plotas
2.4.	Šildomų patalpų plotas
2.5.	Nešildomų patalpų plotas
2.6.	Vėsinamų patalpų plotas
2.7.	Užstatymo plotas
2.8.	Stogo plotas
2.9.	Rūsio plotas
2.11.	Pastogės plotas
2.12.	Pastato išorinis tūris (virš žemės paviršiaus)

3.	Bendrieji išoriniai fasadų plotai (pagal gabaritinius pastato matmenis – kontroliniai plotai), m²
3.1.	Orientacija (Š, ŠR, R,PR, P, PV, V, ŠV)	Ʃ
3.2.	Bendrasis fasado plotas

4.	Pastato atitvaros (esminiai bruožai)
4.1.	Laikančiosios konstrukcijos (pvz.: plytų mūras arba gelžbetonio paneliai)
4.2.	Pertvaros (pvz.: plytų mūras arba gelžbetonio paneliai)
4.3.	Išorinės sienos (pvz.: iš 30 cm gelžbetonio plokščių, neapšiltintos, tinkuotos iš vidaus)
4.4.	Rūsio perdenginys (pvz.: 30 cm gelžbetonio plokštė, medinės grindys ant gulekšnių, apšiltintos 5 cm mineralinės vatos sluoksniu)
4.5.	Aukšto perdenginys (pvz.: 30 cm gelžbetonio plokštė, medinės grindys ant gulėkšnių, neapšiltintos, tarpas 10 cm)
4.6.	Stogas (pvz.: plokščias, neapšiltintas, arba šlaitinis, su apšiltinta pastoge šlaite 20 cm mineralinės vatos sluoksniu)
4.7.	Langai (pvz.: mediniais atskirais rėmais su dvigubu įstiklinimu, su orlaidėm, 50% balkonų įstiklinta, dalis langų užsandarinta)
4.8.	Kita

5.	Pastato inžinerinės sistemos (esminiai bruožai)
5.1.	Šildymo sistema(-os): (automatikos ir valdymo klasė, energijos šaltinis, sistemos tipas, šilumnešis, valdymo įranga (valdiklis, vožtuvai), temperatūros žeminimas, apskaita, vamzdynai, jų izoliacija, šildymo prietaisai, jų uždengimo laipsnis, problemos)
5.2.	Vėdinimo sistema(-os): (automatikos ir valdymo klasė, skaičius, tipas, būklė, problemos, savaitinis veikimo laikas, įrenginių vieta, ortakių izoliacija, triukšmas, valdymas, ...)
5.3.	Karšto vandens sistema: (automatikos ir valdymo klasė, KV ruošimo būdas, energijos šaltinis, vartojimo apskaita, vamzdynai, cirkuliacinė linija, jų izoliacija, valdymo įranga, temperatūra)
5.4.	Vėsinimo (OK) sistema(-os): (automatikos ir valdymo klasė, vėsos generatorius, jo tipas, vieta, vėsos šaltinis, sistemos tipas, šaltnešis (vanduo, oras ar šaldymo agentas), jo temperatūros, vėsinimo prietaisai, drėgnio palaikymas, veikimo sezonas ir vidutinė savaitinė veikimo, trukmė, problemos, ...)
5.5.	Apšvietimo sistema(-os): (automatikos ir valdymo klasė, vyraujantis šviestuvų ir lempų tipas, apšvietimo valdymas (rankinis, automatinis pagal laiką,  apšvietą, žmonių buvimą ...), ar naudojamas išorinis pastato ar teritorijos apšvietimas)
5.6.	Paminėtina elektrą vartojanti įranga, procesai, stambesnės vartojimo grupės (pvz., kompiuterių, duomenų centrai, komunikaciniai mazgai, ir pan.)

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

12 priedas

DALINIO ESAMOSIOS PADĖTIES ENERGIJOS POREIKIAI (NEDERINTI REZULTATAI)

Nr.	Rodiklis	MWh
1.	Poreikiai prieš renovavimą
1.1.	Patalpų šilumos nuostoliai
1.1.1.	Šilumos nuostoliai atitvarose
1.1.2.	Vėdinimo orui sušildyti
1.1.2.1.	Dėl oro infiltracijos
1.1.2.2.	Dėl natūralaus vėdinimo
1.1.2.3.	Dėl mechaninio vėdinimo
1.1.3.	Šilumos poreikis karštam vandeniui ruošti
1.2.	Šilumos prietaka šildomose patalpose
1.2.1.	Nuo žmonių
1.2.2.	Nuo saulės spinduliuotės
1.2.3.	Nuo apšvietimo
1.2.4.	Nuo patalpų elektros įrangos
1.2.5.	Nuo karšto vandens sistemos vamzdyno
1.3.	Vidutinė šilumos prietakos naudingoji dalis
1.4.	Patalpų šilumos poreikiai
1.5.	Inžinerinių sistemų šilumos poreikis be techninių nuostolių
1.5.1.	Šildymo sistemų
1.5.2.	Mechaninio vėdinimo sistemų
1.5.3.	Karšto vandens sistemų
1.6.	Inžinerinių sistemų techniniai šilumos nuostoliai
1.6.1.	Šildymo sistemų
1.6.2.	Mechaninio vėdinimo sistemų
1.6.3.	Karšto vandens sistemų
1.7.	Bendras inžinerinių sistemų šilumos poreikis
1.7.1.	Šildymo sistemų
1.7.2.	Mechaninio vėdinimo sistemų
1.7.3.	Karšto vandens sistemų

part_ccdcd9138d38441bb0a0d8febb7abd83_end

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

13 priedas

DALINIO FAKTINIŲ SĄNAUDŲ NORMALIZAVIMO IR SKAIČIUOJAMOJO MODELIO DERINIMO DAUGIKLIAI

			Pagal faktinius/norminius vėdinimo duomenis
	Faktinės		Normalizuotos		Apskaičiuotos
Šilumos sąnaudos, MWh
Skirtumas
		%		%
Normalizavimo metodas
Normalizavimo / derinimo daugikliai			Pagalbinė informacija/Pastabos
Faktinė vidutinė patalpų temperatūra
Faktinė oro kaita dėl oro infiltracijos
skaič. oro kaitos dėl infiltracijos daugiklis
lauko durų varstymo dažnio daugiklis
Faktinė oro kaita dėl natūralaus vėdinimo
skaič. oro kaitos dėl natūralaus vėdinimo daugiklis
Apšvietimo veikimo laiko daugiklis
Šilumos prietakos dėl saulės spinduliuotės daugiklis

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

14 priedas

DALINIO PATALPŲ GRUPIŲ DUOMENYS

Variantas	Patalpų grupė		Geometrija			Darbo laikas				Žmonės			Temperatūra				Vėdinimas
	Nr.	Pavadinimas	A,	H,	V,	nuo	iki	dww	hww,	nwp	qp,	kocc	Vės. sist.Nr.	θi,H,	Dθi,H,	θi,Hw,	Norminis			Mechaninis tiekimas		Infiltracija ir natūralus
			m²	m	m³	h:min	h:min		h		W/žm.			°C	°C	°C	vnt.	Int.	Ln, m³/h	Sist.Nr.	Lt, m³/h	Lang.	NV kn.	Ninf,m
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties
		Minimalios norminės sąlygos

Pastaba: lentelėje rodoma tik šildomų patalpų plotų ir tūrių suma

Dydžių paaiškinimas:

d_ww – savaitės darbo dienų skaičius;

h_ww – savaitinis darbo valandų skaičius;

n_wp – darbo vietų skaičius;
q_p – vieno žmogaus skleidžiamas jaučiamosios šilumos srautas;
k_occ – vidutinis darbo vietų užimtumo laipsnis;
θ_i,HDθ_i,Hθ_i,Hw – atitinkamai patalpų vidutinė temperatūra darbo metu, temperatūros žeminimas ne darbo metu ir vidutinė temperatūra per savaitę;
Int. – (norminis) oro tiekimo intensyvumas pasirinktais vienetais (vnt. nurodomi stulpelyje iš kairės);
L_n, ir L_t, – norminis ir tiekiamo oro srautas;
Sist.Nr – oro tiekimo sistemos numeris;
Lang. – kokia patalpų dalis turi varstomus langus;
NV kn. – ar patalpose yra natūralaus vėdinimo kanalai? (1-taip; 0-ne);
n_inf,m – matavimais nustatyta oro kaitos dėl infiltracijos vertė.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

15 priedas

NAUDOTŲ MATAVIMO PRIETAISŲ CHARAKTERISTIKOS

Nr.	Matavimo prietaiso pavadinimas, gamintojas, prietaiso modelis	Matuoto parametro pavadinimas ir matavimo vienetai	Prietaiso paklaidos dydis
1.
2.
	...

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

16 priedas

DALINIO PATALPŲ ORO TEMPERATŪRŲ MATAVIMŲ REZULTATAI

Laikas	Patalpų numeriai ir oro temperatūros, °C
	Lauke	Pat. Nr.1	Pat. Nr.2	Pat. Nr.3	Pat. Nr.4	Pat. Nr.5	Pat. Nr.6	...
20..-04-01 00:00
20..-04-01 00:15
20..-04-01 00:30
...
Vidurkis darbo metu
Vidurkis nedarbo metu
Skirtumas

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

17 priedas

DALINIO PATALPŲ ANGLIES DVIDEGINIO KONCENTRACIJOS MATAVIMŲ REZULTATAI

Laikas	Patalpų numeriai ir anglies dvideginio koncentracija, ppm
	Lauke	Pat. Nr.1	Pat. Nr.2	Pat. Nr.3	Pat. Nr.4	Pat. Nr.5	Pat. Nr.6	...
20..-04-01 00:00
20..-04-01 00:15
20..-04-01 00:30
...
Vidurkis darbo metu
Vidurkis nedarbo metu
Skirtumas

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

18 priedas

DALINIO KONSTRUKCIJOS SAVYBĖS

Atitvaros sluoksniai	Žymė	δ, m	ρ, kg/m^3	m, kg/m^2	λ, W/(mK)	R, (m^2K)/W
	Rsi
1.	R1
2.	R2
...	...
	Rse
	Σ		-		-
U, W/(m^2K)

Dydžių paaiškinimai:

R – sluoksnių šiluminė varža;
Rsi ir Rse – atitinkamai vidinio ir išorinio atitvaros paviršių šilumos atidavimo varžos;
δ – sluoksnio storis;
ρ – sluoksnio medžiagos tankis;
m – sluoksnio 1 m² masė;
λ – sluoksnio medžiagos šilumos laidumo koeficientas;
U – konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

19 priedas

DALINYJE NAUDOJAMŲ KONSTRUKCIJŲ SĄRAŠAS

Nr.	Kodas	Pavadinimas	Tipas	γ , °	Variantų skaičius	Pastabos
1.
2.
...
Viso

Dydžių paaiškinimai:

Kodas – pagal konstrukcijos numerį (negali kartotis) sudaromas konstrukcijos kodas;

γ – konstrukcijos kampas nuo horizontalios plokštumos;
Tipas – konstrukcijos tipo kodas:

Neskaidrios atitvaros („opaque“), besiribojančios su oru:

ow – neskaidri siena, besiribojant su oru, išskyrus stogą;

or  – neskaidrus stogas, besiribojantis su oru;

od – neskaidrios durys;

oo – kita neskaidri atitvara;

b – šilumos tiltelis („bridge“).

Skaidrios atitvaros („transparent“):

t   – bet kuri skaidri atitvara, išskyrus duris;

td – skaidrios durys.

Atitvaros, besiribojančios su gruntu arba virš nešildomų rūsių ar pogrindžių:

g1 – grindys ant grunto – vienoda konstrukcija;

g2 – grindys ant grunto – pakraščiai apšiltinti;

g3 – šildomo rūsio grindys ir siena;

g4 – grindiys virš vėdinamų pogrindžių;

g5 – grindys virš nešildomų vėdinamų rūsių.

Variantų skaičius – nagrinėjamų konstrukcijos variantų skaičius.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

20 priedas

DALINIO ATITVARŲ KONSTRUKCIJŲ VARIANTŲ SAVYBĖS

Nr.	Konstr. kodas	Tipas	Kontrukcijos pavadinimas	Var. Nr.	Var. kodas	Kontrukcijos varianto apibūdinimas	U, W/m²/K Ψ, W/m/K	Kaina, €/m²	PRK €/m²/y	TL, metai	Šilumos pritekėjimo duomenys		Oro skverbties duomenys				Konstrukcijų, besiribojančių su gruntu, duomenys
											Vėdinama?	Saulės praleistis, g	G, m³/m²/h	Durų varstymo pr.		w, m		Ubw , W/m²/K	Ubf , W/m²/K	Uw , W/m²/K	dh.ins , m	λh.ins , W/m/K	dv.ins , m	λv.ins , W/m/K
														kd1	kd2
1.
2.
	...

Dydžių paaiškinimas:

Konstrukcijos varianto aprašas – laisvas tekstas, palengvinantis atsiminti varianto esmę; U, Ψ – atitinkamai atitvaros konstrukcijos arba šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas atitinkamai W/m²/K arba W/m/K. Įvedamos vertės turi būti jau įvertinus vidinio ir išorinio paviršiaus šilumos atidavimo šilumines varžas Rsi ir Rse. Atitvarų konstrukcijų, besiribojančiu su gruntu atveju, įvedama konstrukcijos šilumos perdavimo vertė neįvertinant grunto įtakos. Kaina – konstrukcijos atnaujinimo kaina €/m². Esamosios padėties atveju – „0“; PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinio remonto kaštai perskaičiuoti metams; Vėdinama – požymis, nurodantis, ar konstrukcija vėdinama, durų atveju – ar yra tambūras. Galimi įvesties variantai: „v“ – konstrukcija vėdinama; „n“ – konstrukcija nevėdinama; „k“ – kita. Durų ir vartų atveju: „dt“ – durys su tambūru; „dk“ – kitas atvejis. g – įstiklinimo visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas (pagal langų gamintojo duomenis). Imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 4.1 lentelės; G – oro skverbtis esant 100 Pa slėgio skirtumui. Imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.12 lentelės ir 4 priedas;

kd1 – pataisos koeficientas durims. Imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.14 lentelės; kd2 – pataisos koeficientas durims. Imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.15 lentelės; w – grindis ribojančios sienos storis, m; Ubw – rūsio sienos, besiribojančios su gruntu šilumos perdavimo koeficientas, W/m²/K; Ubf – grindų konstrukcijos, besiribojančios su gruntu šilumos perdavimo koeficientas. Naudojama tik grindų virš nevėdinamų pogrindžių arba virš vėdinamo nešildomo rūsio. Kitais atvejais naudojamas konstrukcijos U; Uw – rūsio sienos antžeminės dalies šilumos perdavimo koeficientas. Nesant duomenų Uw=3 W/m²/K; dh.ins – apšiltinimo pakraščiuose horizontalaus šilumos izoliacijos sluoksnio storis, m; λh.ins – apšiltinimo pakraščiuose horizontalaus šilumos izoliacijos sluoksnio šilumos laidumo koeficientas, W/m/K; dv.ins – apšiltinimo pakraščiuose vertikalaus šilumos izoliacijos sluoksnio storis, m; λv.ins – apšiltinimo pakraščiuose vertikalaus šilumos izoliacijos sluoksnio šilumos laidumo koeficientas, W/m/K;

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

21 priedas

DALINIO PAVIRŠIŲ, PER KURIUOS VYKSTA ŠILUMOS MAINAI, SAVYBĖS

Nr.	Paviršiaus apibūdinimas	Orientacija	Konstrukcijos			Plotas, m²		km	Šilumos srauto per gruntą duomenys					Saulės pritėkių duomenys
						Šilumos mainų	Darbų		P, m	zbf, m	hw, m	Dh, m	Dv, m	Įstiklinta, %	Feg	gov	gjal	gfinK	gfinD	α,°	βK,°	βD, °
			kodas	tipas	pavadinimas
1.
2.
...

Dydžių paaiškinimas:

Nr. – paviršiaus numeris; Apibūdinimas – laisvai įvedamas tekstas, skirtas nepamiršti, kokio paviršiaus duomenys įvedami; Orientacija – iš iškrentančio meniu pasirenkamas orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu variantas („Š“, „ŠR“, „R“, „PR“, „PV“, „V“, „ŠV“); Konstrukcijos kodas – iš iškrentančio meniu, kurio turinys automatiškai suformuojamas pagal anksčiau sudarytą konstrukcijų sąrašą, pasirenkamas konstrukcijos kodas; Konstrukcijos tipas ir pavadinimas – automatiškai perkeliami duomenys iš konstrukcijų sąrašo; Šilumos mainų plotas – plotas, per kurį vyksta šilumos nuostoliai arba šilumos prietaka, m². Šis plotas bus naudojamas pastato energijos poreikių skaičiavimuose; Darbų plotas – plotas, kuris bus rekonstruojamas, m². Šis plotas, gali sutapti, bet nebūtinai, su šilumos mainų plotu. Gali pasitaikyti, kad dėl estetinių ar konstrukcinių reikalavimų turi būti rekonstruojama ir ta atitvaros dalis, per kurią nėra šilumos mainų. Šis plotas bus naudojamas rekonstrukcijos kainos skaičiavimuose; km – koeficientas, įvertinantis šilumos srauto sumažėjimą, kai atitvara nesiriboja su lauko oru. Priklausomai nuo atitvaros tipo imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2-o priedo IV-X skyriuose pateikiamų lentelių; P – išorinių sienų perimetras, m. Taikomas tik skaičiuojant nuostolius per atitvaras besiribojančias su gruntu, arba grindis virš nešildomų rūsių ar pogrindžių; zbf – rūsio požeminės dalies aukštis (įgilinimas), m; hw – rūsio antžeminės dalies aukštis, m; Dh – pakraščiuose apšiltintų grindų ant grunto horizontalaus apšiltinimo sluoksnio plotis, m. Dv – pakraščiuose apšiltintų grindų ant grunto vertikalaus apšiltinimo sluoksnio plotis, m;

Įstiklinta – įstiklintos atitvaros skaidriosios dalies ploto santykis su visu lango plotu, %; Feg – koeficientas, įvertinantis Saulės spinduliuotės sumažėjimą per skaidrią atitvarą dėl tarp šios atitvaros ir išorės esančių kitų pastato elementų. Imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.25 lentelės; gov – virš skaidrių atitvarų įrengtų apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonių (stogelių) visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas. Kai šios priemonės nėra įvedamas „-„, kai visiškai nepermatoma – įvedamas 0, kitu atveju – tarp 0 ir 1; gjal – priešais skaidrias atitvaras įrengtų žaliuzių visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas. Kai šios priemonės nėra įvedamas „-„, kai visiškai nepermatoma – imama 0, kitu atveju – tarp 0 ir 1; gfinK – kairiajame skaidrios atitvaros šone įrengtos apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas. Kai šios priemonės nėra įvedamas „-„, kai visiškai nepermatoma – imama 0, kitu atveju – tarp 0 ir 1; gfinD – dešiniajame skaidrios atitvaros šone įrengtos apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės visuminės Saulės energijos praleisties koeficientas; Kai šios priemonės nėra įvedamas „-„, kai visiškai nepermatoma – imama 0, kitu atveju – tarp 0 ir 1; α – kampas (°), kaip parodyta [Metodikos 3.1 papunktis] 2.10.–2.12. pav. Jei pastato išorėje įrengtos judriosios žaliuzės, imama α = 50°; βK – kairiajame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip parodyta [Metodikos 3.1 papunktis] 2.13. pav.; βD – dešiniajame skaidrios atitvaros šone esančios apsaugos nuo Saulės spinduliuotės priemonės kampas (°), kaip parodyta [Metodikos 3.1 papunktis] 2.13. pav..

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

22 priedas

DALINIO ATITVARŲ KONSTRUKCIJŲ VARIANTŲ DERINIŲ LENTELĖ

Nr.	Rekonstruojamos atitvarų konstrukcijos ir jų variantų deriniai	Konstrukcijų variantų deriniai
		v0	v1	v2	v3	v4	...
1.
2.
	Rekonstruojamų atitvarų konstrukcijų skaičius

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

23 priedas

DALINIO ATITVARŲ KONSTRUKCIJŲ VARIANTŲ DERINIŲ SKAIČIAVIMO REZULTATŲ IR PIRMINIO VERTINIMO LENTELĖ

Eil. Nr	Energijos srautų per atitvaras skaičiavimo rezultatai	Konstrukcijų variantų deriniai
		v0	v1	v2	v3	v4	...
1.	Atitvarų šilumos balanso dedamosios šildant pastatą, MWh
1.1.	Šilumos nuostoliai per atitvaras
1.2.	Šilumos nuostoliai dėl oro infiltracijos ir išorinių durų varstymo
1.3.	Bendrieji patalpų šilumos nuostoliai
1.4.	Šilumos prietaka nuo saulės spinduliuotės
1.5.	Šilumos prietaka nuo apšvietimo
1.6.	Šilumos prietaka nuo patalpų elektros įrangos
1.7.	Šilumos prietaka nuo žmonių
1.8.	Šilumos prietaka nuo karšto vandens vamzdyno
1.9.	Bendroji šilumos prietaka
2.	Reikiama tiekti per atitvaras prarandamos šilumos dalis
2.1.	MWh
2.2.	kWh/m² grindų
2.3.	€/m² grindų
2.4.	k€
2.5.	CO2, t
2.6.	PE, MWh
3.	Investicijos
3.1.	Investicijos, k€
3.2.	Valstybės parama investicijoms, k€
3.3.	Investicijos, įvertinus paramą, k€
3.4.	Investicijos, €/m² grindų
4.	Santaupos
4.1.	Šilumos santaupos, MWh
4.2.	Šilumos santaupos, k€
4.3.	Šilumos santaupos kWh/m² grindų
4.4.	Šilumos santaupos €/m² grindų
4.5.	Šilumos santaupos, %
4.6.	Gyvavimo ciklo kaštų (LCC), k€
5.	Rodikliai
5.1.	Vidutiniai šilumos rodikliai:
5.1.1	kaina, €/MWh
5.1.2	neatsinaujinančios pirminės energijos faktorius
5.1.3	anglies dvideginio emisija, tCO2/MWh
5.2.	Paprastasis atsipirkimo laikas (PAL)
5.3.	Tikrasis atsipirkimo laikas (TAL)
5.4.	Gyvavimo ciklo kaštai (LCC), k€

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

24 priedas

DALINIO ŠILDYMO SISTEMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Variantas	Šildymo sistema		Energijos šaltinio nr.		fs	Qr,	Ecirk,	Qpip,	Eaux,	kctrl	Qtn,	Kaina	PRK	Tarn. laikas, metai	Qš,	Eš,	Se,	PE,	mCO2,	PAL,
	Nr.	Pavadinimas	Šil.	El.		MWh	MWh	MWh	MWh		MWh	k€	€/y		MWh	MWh	k€	MWh	tCO2	metai
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties
		Skirtumas

Dydžių paaiškinimas:

Energijos šaltinio nr. – energijos šaltinio numeris energijos šaltinių lentelėje; fs – sistemos dalis bendrame šildymo sistemomis tiekiamame šilumos kiekyje; Qr – reikiamas tiekti šilumos kiekis; Ecirk – siurblių elektros poreikis; Qpip – vamzdyno šilumos nuostoliai nešildomose erdvėse; Eaux – papildomi elektros poreikiai (pvz. šildymo prietaisų ventiliatorių ...).; Ehs – elektros sąnaudos šildymo sistemoje (ne šilumos gamybos); kctrl – šilumnešio srauto valdymo įtaka (šilumos poreikių padidėjimas dėl neidealaus patalpų temperatūrų palaikymo);

Qtn – techniniai šilumos nuostoliai (vamzdyne ir patalpose, dėl neidealaus jų temperatūrų palaikymo); Kaina – sistemos įrengimo kaina; su visais pagalbiniais darbais (apdailos ardymo, senos sistemos elementų demontavimo, naujos sistemos montavimo, apdailos atstatymo ...); PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinio remonto kaštai perskaičiuoti metams; Tarn.laikas – sistemos tarnavimo laikas; Qš – šaltinio šilumos poreikis; Eš – šaltinio elektros poreikis; Se – išlaidos šilumai ir elektrai; PE – pirminės energijos poreikis; mCO2 – anglies dvideginio emisija; PAL – atsipirkimo laikas lyginant su esamąja padėtimi.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

25 priedas

DALINIO ŠILDYMO SISTEMŲ MAGISTRALINIŲ VAMZDYNŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Variantas	Vamzdyno dalis		Dalis nešildomose patalpose	θs,	Uis,	Lin, m	Pastato matmenys		Lcal, m	L, m
	Nr.	Pavadinimas		°C	W/m/K		LB, m	BB, m
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties

Dydžių paaiškinimas:

Dalis nešildomose patalpose – magistralių dalis nešildomose patalpose; θs – vidutinė tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūra šildymo sezono metu; Uis – šilumos izoliacijos šilumos perdavimo koeficientas, imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.22 lentelės;

Lin – bendras magistralių vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); įvedamas, jei žinomas; LB, BB, – išoriniai pastato matmenys; Lcal, – pagal pastato matmenis apskaičiuotas bendras magistralių vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); L – skaičiavimuose taikomas bendras magistralių vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų).

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

26 priedas

DALINIO MECHANINIO VĖDINIMO SISTEMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var	Vėdinimo sistema		Energijos šaltinionr.		Ap,	Ln,	L,	θs,	hwo,	ηhr	kTN	E,	SFP	Qr,	Qtn,	Kaina	PRK	Tarn. laikas, metai	Qš,	Eš,	Se,	PE,	mCO2,	PAL,
	Nr.	Pavadinimas	Šil.	El	m²	m³/h	m³/h	°C	h			MWh		MWh	MWh	k€	€/y		MWh	MWh	k€	MWh	tCO2	metai
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties
		Skirtumas

Dydžių paaiškinimas:

Energijos šaltinio nr. – energijos šaltinio numeris energijos šaltinių lentelėje; Ap – aptarnaujamų patalpų plotas; Ln , L – norminis ir tiekiamas oro srautas; θs  – tiekiamo oro temperatūra; hwo – savaitinis veikimo valandų skaičius; ηhr  – šilumogrąžos efektyvumas; kTN – techninių šilumos nuostolių koeficientas (nešildomose erdvėse, šilumokaičių atitirpinimo ir pan.); tarp 0 ir 1. E – ventiliatorių elektros poreikiai; SFP – ventiliatoriaus savitoji galia;

Qr – šilumos poreikis tiekiamam orui šildyti; Qtn – techniniai šilumos nuostoliai (vamzdyne ir patalpose, dėl neidealaus jų temperatūrų palaikymo); Kaina – sistemos įrengimo kaina; su visais pagalbiniais darbais (apdailos ardymo, senos sistemos elementų demontavimo, naujos sistemos montavimo, apdailos atstatymo ...); PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinio remonto kaštai perskaičiuoti metams; Tarn.laikas – sistemos tarnavimo laikas; Qš – šaltinio šilumos poreikis; Eš – šaltinio elektros poreikis; Se – išlaidos šilumai ir elektrai; PE – pirminės energijos poreikis; mCO2 – anglies dvideginio emisija; PAL – atsipirkimo laikas lyginant su esamąja padėtimi.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

27 priedas

DALINIO KARŠTO VANDENS SISTEMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var.	Karšto vandens sistema		Energijos šaltinio nr.		Su cirkuliacine linija?	fs	VDHW,	Qr,,	θs,	Ecirk,	Qpip,	Kaina,	PRK,	Tarn. laikas, metai	Qš,	Eš,	Se,	PE,	mCO2,	PAL,
	Nr.	Pavadinimas	Šil.	El.			m³	MWh	°C	MWh	MWh	k€	€/y		MWh	MWh	k€	MWh	tCO2	metai
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties
		Skirtumas

Dydžių paaiškinimas:

Energijos šaltinio nr. – energijos šaltinio numeris energijos šaltinių lentelėje; Su cirkuliacine linija? – ar sistema turi cirkuliacinę liniją? (1-taip; 0-ne); fs – sistemos dalis bendruose karšto vandens ruošimo šilumos poreikiuose; VDHW  – karšto vandens sąnaudos; θs  – tiekiamo karšto vandens temperatūra; Ecirk – siurblių elektros poreikiai; Qr – karšto vandens ruošimo šilumos poreikis; Qpip – vamzdynų šilumos nuostoliai;

Kaina – sistemos įrengimo kaina; su visais pagalbiniais darbais (apdailos ardymo, senos sistemos elementų demontavimo, naujos sistemos montavimo, apdailos atstatymo ...); PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinio remonto kaštai perskaičiuoti metams; Tarn.laikas – sistemos tarnavimo laikas; Qš – šaltinio šilumos poreikis; Eš – šaltinio elektros poreikis; Se – išlaidos šilumai ir elektrai; PE – pirminės energijos poreikis; mCO2 – anglies dvideginio emisija; PAL – atsipirkimo laikas lyginant su esamąja padėtimi.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

28 priedas

DALINIO KARŠTO VANDENS SISTEMŲ MAGISTRALINIŲ VAMZDYNŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var.	Vamzdyno dalis		Kartu ir šildymo?	Dalis nešildomose patalpose	Uis,	Lin, m	Pastato matmenys		Lcal, m	L, m
	Nr.	Pavadinimas			W/m/K		LB, m	BB, m
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties

Dydžių paaiškinimas:

Kartu ir šildymo – 1 – kai tie patys vamzdynai naudojami ir šildymo sistemos šilumnešiui transportuoti; 0 – kitu atveju; tarpinis skaičius, jei yra dalis vieno ir dalis kito atvejo; Dalis nešildomose patalpose – magistralių dalis nešildomose patalpose; Uis – šilumos izoliacijos šilumos perdavimo koeficientas, imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.22 lentelės;

Lin – bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); įvedamas, jei žinomas; LB, BB, – išoriniai pastato matmenys; Lcal, – pagal pastato matmenis apskaičiuotas bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); L – skaičiavimuose taikomas bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų).

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

29 priedas

DALINIO KARŠTO VANDENS SISTEMŲ STOVŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var.	Vamzdyno dalis		Kartu ir šildymo ?	Uis,	Lin, m	Pastato matmenys			Lcal, m	L, m
	Nr.	Pavadinimas		W/m/K		LB, m	BB, m	HB, m
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties

Dydžių paaiškinimas:

Kartu ir šildymo – 1 – kai tie patys vamzdynai naudojami ir šildymo sistemos šilumnešiui transportuoti; 0 – kitu atveju; tarpinis skaičius, jei yra dalis vieno ir dalis kito atvejo; Uis – šilumos izoliacijos šilumos perdavimo koeficientas, imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.23 lentelės;

Lin – bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); įvedamas, jei žinomas; LB, BB, HB – išoriniai pastato matmenys; Lcal, – pagal pastato matmenis apskaičiuotas bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); L – skaičiavimuose taikomas bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų).

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

30 priedas

DALINIO KARŠTO VANDENS SISTEMŲ SKIRSTOMŲJŲ VAMZDYNŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var.	Vamzdyno dalis		Uis,	Lin, m	Pastato matmenys			Lcal, m	L, m
	Nr.	Pavadinimas	W/m/K		LB, m	BB, m	nf, m
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties

Dydžių paaiškinimas:

Uis – šilumos izoliacijos šilumos perdavimo koeficientas, imamas iš [Metodikos 3.1 papunktis] 2.24 lentelės; Lin – bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); įvedamas, jei žinomas; LB, BB, HB – išoriniai pastato matmenys;

nf – aukštų, kuriuose naudojamas KV skaičius; Lcal, – pagal pastato matmenis apskaičiuotas bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų); L – skaičiavimuose taikomas bendras vamzdyno ilgis (tiekimo ir grąžinimo linijų).

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

31 priedas

DALINIO VĖSINIMO SISTEMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var.

Vėsinimo sistema

Energijos šaltinio nr.

Qc,r,wsub

fcs

Ap,

Qc,r,sens

SHR

Ecirk,

Qpip,

Ecd,

Eav,

Ecv,

kctrl

Qtn,

Kaina,

PRK,

Tarn. laikas, metai

Qcš,

Eš,

Se,

PE,

mCO2,

PAL,

Nr.

Pavadinimas

Vės.

El.

MWh

m2

MWh

MWh

MWh

MWh

MWh

MWh

MWh

k€

€/y

MWh

MWh

k€

MWh

tCO2

metai

Pasirinkto varianto

Esamos padėties

Skirtumas

Dydžių paaiškinimas:

Energijos šaltinio nr. – energijos šaltinio numeris energijos šaltinių lentelėje; Qc,r, wsub – reikiamas tiekti vėsos kiekis, neatsižvelgiant į vėsinimo sistemų darbo laiką; Ap – aptarnaujamų patalpų plotas; fcs – sistemos dalis bendrame vėsinimo sistemomis tiekiamame vėsos kiekyje; Qc,r, sens – reikiamas tiekti vėsos kiekis, atsižvelgiant į vėsinimo sistemų darbo laiką; SHR – vėsos poreikio jaučiamosios šilumos dalis (sensible heat ratio); jei vėsinant orą nėra kondensacijos – 1; Kitu atveju – pagal Metodikos 1 lentelę; Ecirk – siurblių elektros poreikis; Qpip – vamzdyno vėsos nuostoliai; Ecd – vėsinimo prietaisų ventiliatorių elektros poreikiai; Eav – jei vėsinimo sistema orinė – ventiliatorių el. poreikių skirtumas, lyginant su vėdinimo sistema, cirkuliuojančia tik vėdinimo poreikiams reikalingą oro srautą.; Ecv – aušyklių ventiliatorių elektros poreikiai;

kctrl – šaltnešio srauto valdymo įtaka (vėsos poreikių padidėjimas dėl neidealaus patalpų temperatūrų palaikymo); Qtn – techniniai vėsos nuostoliai (vamzdyne ir patalpose, dėl neidealaus jų temperatūrų palaikymo); Kaina – sistemos įrengimo kaina; su visais pagalbiniais darbais (apdailos ardymo, senos sistemos elementų demontavimo, naujos sistemos montavimo, apdailos atstatymo ...); PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinio remonto kaštai perskaičiuoti metams; Tarn.laikas – sistemos tarnavimo laikas; Qš – šaltinio šilumos poreikis; Eš – šaltinio elektros poreikis; Se – išlaidos šilumai ir elektrai; PE – pirminės energijos poreikis; mCO2 – anglies dvideginio emisija; PAL – atsipirkimo laikas lyginant su esamąja padėtimi.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

32 priedas

DALINIO APŠVIETIMO SISTEMŲ DUOMENYS IR REZULTATAI

Var.	Patalpų grupė		A, m²	hww	hw	ksmlt	hwfp	Instaliacijos kaina be šviestuvų		P,	Ф,	kctrl	El. sąnaudos,	Šviestuvų kaina,	Bendros invest.,	PRK, € /y	Tarn. laikas,	El. šalt. Nr.	Eš,	Se,	PE,	mCO2,	PAL,
	Nr.	Pavadinimas			m.nr.			€ / m²	k€	kW	kLm		MWh	k€	k€		metai		MWh	k€	MWh	tCO2	metai
		Pasirinkto varianto
		Esamos padėties
		Skirtumas

Dydžių paaiškinimas:

A – patalpų plotas; hww – darbo valandų skaičius savaitėje; hw – savaitinis apšvietimo veikimo laikas, nustatytas pagal tam tikro mėnesio duomenis (to mėnesio numeris nurodomas žemiau); m.nr. – mėnesio numeris, pagal kurį nustatytas savaitinis apšvietimo veikimo valandų skaičius; ksmlt – vienalaikiškumo koeficientas, kokia dalis šviestuvų veikia naudojant apšvietimą; hwfp – veikimo pilna galia laikas vidutinę metų savaitę; P – suminė šviestuvų elektrinė galia;

Ф – bendras šviestuvų šviesos srautas tūkstančiais liumenų (kLm); kctrl – apšvietimo sistemos energijos poreikių pokytis dėl valdymo įtakos (daugiklis); El. šalt. Nr. – sistemos šaltinio numeris energijos šaltinių lentelėje; PRK – kasmetinės priežiūros ir periodinių remontų kaštai perskaičiuoti metams; Eš – šaltinio elektros poreikis; Se – išlaidos elektrai; PE – pirminės energijos poreikis; mCO2 – anglies dvideginio emisija; PAL – atsipirkimo laikas lyginant su esamąja padėtimi.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

33 priedas

DALINIO APŠVIETIMO SISTEMŲ ŠVIESTUVŲ DUOMENYS

Nr.	Tipas, apibūdinimas	P, W	kb	LOR	η, Lm/W	Ф, Lm	Kaina, €/vnt.
1.
2.
3.
	...

Dydžių paaiškinimas:

P – šviestuvo elektrinė galia kartu su balastu; kb – balasto daugiklis, kai šviestuvas neturi balasto – įvedamas 1; LOR – šviestuvo efektyvumo koeficientas - kokia dalis šviesos išeina iš šviestuvo; η – lempų veiksmingumas;

Ф – šviestuvo šviesos srautas; Kaina – šviestuvo pakeitimo kaina su naujo montavimo ir seno demontavimo darbais;

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

34 priedas

ŠVIESTUVŲ DALINIO PATALPOSE DUOMENYS

Var.	Patalpų grupė		A, m²	Šv. nr.	nšv	n/A, vnt./m²	P, kW	P/A, W/m²	Ф, kLm	Kaina, k€
	Nr.	Pavadinimas

Dydžių paaiškinimas:

A – patalpų plotas; Šv. nr. – šviestuvo numeris šviestuvų lentelėje; nšv – bendras šviestuvų skaičius patalpų grupėje; n/A – šviestuvų skaičius tenkantis vienetiniam plotui;

P – suminė šviestuvų elektrinė galia; P/A – šviestuvų galia, tenkanti vienetiniam plotui; Ф – bendras šviestuvų šviesos srautas, tūkstančiais liumenų (kLm); Kaina – suminė šviestuvų kaina.

Išsamiojo energijos ir energijos išteklių vartojimo audito atlikimo pastatuose metodikos

35 priedas

DALINIO ARBA OBJEKTO SKAIČIAVIMO REZULTATAI

Nr.	Rodiklis vnt.	MWh	kWh/m²	k€	€/m²	%
1	Poreikiai prieš renovavimą
1.1	Patalpų šilumos nuostoliai
	Šilumos nuostoliai atitvarose
	Vėdinimo orui sušildyti
	Šilumos poreikis karštam vandeniui ruošti
1.2	Šilumos prietaka šildomose patalpose
	Nuo žmonių
	Nuo saulės spinduliuotės
	Nuo apšvietimo
	Nuo patalpų elektros įrangos
	Nuo karšto vandens vamzdyno
1.3	Vidutinė šilumos prietakos naudingoji dalis
1.4	Patalpų šilumos poreikiai
1.5	Inžinerinių sistemų šilumos poreikis be techninių nuostolių
	Šildymo sistemų
	Mechaninio vėdinimo sistemų
	Karšto vandens sistemų
1.6	Inžinerinių sistemų techniniai šilumos nuostoliai
	Šildymo sistemų
	Mechaninio vėdinimo sistemų
	Karšto vandens sistemų
1.7	Bendras inžinerinių sistemų šilumos poreikis
	Šildymo sistemų
	Mechaninio vėdinimo sistemų
	Karšto vandens sistemų
1.8	Vėsinimo sistemų vėsos poreikis
	Bendroji šilumos prietaka
	Nuo žmonių
	Nuo saulės spinduliuotės
	Nuo apšvietimo
	Nuo patalpų elektros įrangos
	Nuo karšto vandens vamzdyno
	Šilumos nuostoliai
	Per atitvaras
	Dėl vėsesnio lauko oro
	Vidutinė šilumos nuostolių naudingoji dalis
	Dalinio vėsos poreikiai
	Vėsinamų patalpų vėsos poreikiai
	Vėsinimo sistemų techniniai nuostoliai
	Vėsos poreikis dėl drėgmės kondensacijos
1.9	Vėsinimo sistemų elektros poreikiai
	Šaldymo įrenginių kompresorių
	Aušyklių ventiliatorių
	Orinių sistemų ventiliatorių
	Ventiliatorinių konvektorių ventiliatorių
	Siurblių
1.10	Bendrieji elektros poreikiai
	Šilumos gamybos
	Šildymo sistemų įrangos
	Vėdinimo sistemų įrangos
	Karšto vandens sistemų įrangos
	Vėsos gamybos
	Vėsinimo sistemų įrangos
	Apšvietimo
	Kitos elektros įrangos
1.11	Neatsinaujinančios pirminės energijos
1.12	CO2 emisijos (vietoje MWh - t, vietoje kWh - kg)
1.13	Viso išlaidų energijai
1.14	Priežiūros ir remonto kaštai
1.15	Gyvavimo ciklo kaštai (LCC)
2	Energijos taupymo priemonių ir norminio funkcionalumo atstatymo investicijos
2.1	Atitvarų apšiltinimas
2.2	Mechaninio vėdinimo sistemų rekonstrukcija
2.3	Šildymo sistemų rekonstrukcija
2.4	Karšto vandens sistemų rekonstrukcija
2.5	Vėsinimo sistemų rekonstrukcija
2.6	Apšvietimo sistemų rekonstrukcija
2.7	Energijos šaltinių rekonstrukcija
2.8	Viso
2.9	Valstybės parama pirminėms investicijoms
2.10	Viso, įvertinus valstybės paramą
3	Papildomos investicijos gerinant pastato funkcionalumą, komfortą ir vertę
3.1	-
3.2	-
3.3	-
3.4	Viso papildomų investicijų
	Viso investicijų
4	Poreikiai po renovavimo
4.1	Patalpų šilumos nuostoliai
	Šilumos nuostoliai atitvarose
	Vėdinimo orui sušildyti
	Šilumos poreikis karštam vandeniui ruošti
4.2	Šilumos prietaka šildomose patalpose
	Nuo žmonių
	Nuo saulės spinduliuotės
	Nuo apšvietimo
	Nuo patalpų elektros įrangos
	Nuo karšto vandens vamzdyno
4.3	Vidutinė šilumos prietakos naudingoji dalis
4.4	Patalpų šilumos poreikiai
4.5	Inžinerinių sistemų šilumos poreikis be techninių nuostolių
	Šildymo sistemų
	Mechaninio vėdinimo sistemų
	Karšto vandens sistemų
4.6	Inžinerinių sistemų techniniai šilumos nuostoliai
	Šildymo sistemų
	Mechaninio vėdinimo sistemų
	Karšto vandens sistemų
4.7	Bendras inžinerinių sistemų šilumos poreikis
	Šildymo sistemų
	Mechaninio vėdinimo sistemų
	Karšto vandens sistemų
4.8	Vėsinimo sistemų vėsos poreikis
	Bendroji šilumos prietaka
	Nuo žmonių
	Nuo saulės spinduliuotės
	Nuo apšvietimo
	Nuo patalpų elektros įrangos
	Nuo karšto vandens vamzdyno
	Šilumos nuostoliai
	Per atitvaras
	Dėl vėsesnio lauko oro
	Vidutinė šilumos nuostolių naudingoji dalis
	Dalinio vėsos poreikiai
	Vėsinamų patalpų vėsos poreikiai
	Vėsinimo sistemų techniniai nuostoliai
	Vėsos poreikis dėl drėgmės kondensacijos
4.9	Vėsinimo sistemų elektros poreikiai
	Šaldymo įrenginių kompresorių
	Aušyklių ventiliatorių
	Orinių sistemų ventiliatorių
	Ventiliatorinių konvektorių ventiliatorių
	Siurblių
4.10	Bendrieji elektros poreikiai
	Šilumos gamybos
	Šildymo sistemų įrangos
	Vėdinimo sistemų įrangos
	Karšto vandens sistemų įrangos
	Vėsos gamybos
	Vėsinimo sistemų įrangos
	Apšvietimo
	Kitos elektros įrangos
4.11	Neatsinaujinančios pirminės energijos
4.12	CO2 emisijos (vietoje MWh - t, vietoje kWh - kg)
4.13	Viso išlaidų energijai
4.14	Priežiūros ir remonto kaštai
4.15	Gyvavimo ciklo kaštai (LCC)
5	Papildomos metinės išlaidos gerinant pastato funkcionalumą, komfortą ir vertę
5.1	-
5.2	-
5.3	-
5.4	Viso
	Viso metinių išlaidų
6	Santaupos
6.1	Šilumos
6.2	Vėsos
6.3	Elektros
6.4	Energijos išlaidų
6.5	Priežiūros ir remonto kaštų
6.6	Bendrųjų Išlaidų (be papildomų metinių išlaidų)
6.7	Bendrųjų išlaidų su papildomom metinėm išlaidom)
6.8	Gyvavimo ciklo kaštų (LCC)
6.9	Neatsinaujinančios pirminės energijos
6.10	CO2 emisijos (vietoje MWh - t, vietoje kWh - kg)
7	Energijos taupymo priemonių vertinimo rodikliai
7.1	PAL, metai
7.2	TAL, metai
8	Bendrųjų investicijų vertinimo rodikliai
8.1	PAL, metai
8.2	TAL, metai