Civilinė byla Nr. e3K-208-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00035-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.11; 3.2.4.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Riposta“, D. M. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Dasella“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens ir jo valdymo organų veiklos tyrimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė pradėti atsakovės UAB „Riposta“ (toliau – ir bendrovė) bei jos direktoriaus D. M. veiklos tyrimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovui priklauso 50 proc. bendrovės akcijų. Ieškovas, pasinaudodamas jam įstatymo suteiktomis teisėmis, 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimu kreipėsi į bendrovės direktorių dėl netinkamos veiklos nutraukimo, nurodė, jo manymu, netinkamą veiklą, motyvus, kodėl ji netinkama, terminą, per kurį ji turi būti nutraukta. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai į šį pranešimą tinkamai nesureagavo, pažeidimų nepašalino. Ieškovas tvirtina, kad bendrovės direktorius D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas pareigas. Ieškovas nurodė, kad bendrovės direktorius D. M. įsigijo 70 proc. trečiojo asmens UAB „Dasella“, kurios veikla sutampa su atsakovės veikla – didmeninė prekyba fasuotais saldumynais, akcijų ir veikdamas atsakovės vardu iš karto su minėta bendrove sudarė ilgalaikę prekių pirkimo–pardavimo sutartį, didžiąją dalį trečiojo asmens gautų pajamų (77 proc.) sudarė pajamos, gautos pagal minėtą sutartį. Po šios sutarties pasirašymo UAB „Dasella“ buvo pervesta 164 330,40 Eur (567 400 Lt), ši suma panaudota bendrovės veiklos pradžiai, taigi taip buvo ne tik bendrovės lėšomis finansuota tą pačią veiklą vykdančios UAB „Dasella“ komercinė veikla, bet ir sumažintos atsakovės galimybės, panaudojus minėtas lėšas, gauti pelną.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir nutarė pradėti atsakovės UAB „Riposta“ ir jos valdymo organo – direktoriaus – veiklos tyrimą nuo 2007 m. liepos 2 d. iki šios nutarties įteisėjimo dienos.
4. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovas nesilaikė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Teismas nustatė, kad ieškovas R. J. 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimu kreipėsi į UAB „Riposta“ dėl bendrovės ir jos direktoriaus netinkamos veiklos nutraukimo, nurodė tiek netinkamą veiklą, tiek motyvus, kodėl ši veikla yra netinkama, tiek reikalavimą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, skaičiuojant nuo kreipimosi gavimo dienos, nutraukti nurodytą veiklą ir pašalinti šios veiklos aplinkybes bei raštu informuoti apie visus veiksmus, atliktus siekiant nutraukti tokią veiklą. Ieškovas pažymėjo, kad bendrovė ir jos direktorius nustatytu terminu atsakė į ieškovo suformuluotą reikalavimą, paaiškinti kreipimosi turinio ar esmės nesiūlė, pratęsti nustatyto termino neprašė.
5. Išvadą, kad yra CK 2.126 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai pradėti bendrovės bei jos vadovo veiklos tyrimą, teismas padarė nustatęs, kad 2012 m. birželio 21 d. atsakovės direktorius D. M. įsigijo naujai įsteigtos UAB „Dasella“ kontrolinį akcijų paketą (70 proc. akcijų), šias akcijas 2016 m. liepos 18 d. perleido savo tėvui V. M.; kad 2012 m. liepos 3 d. atsakovė su UAB „Dasella“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dasella“ įsipareigojo pirkėjai UAB „Riposta“ parduoti prekes, o UAB „Riposta“ – už jas atsiskaityti (sutarties 1.1 punktas); kad pagal į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus 2010–2015 m. bendrovės grynasis pelnas sumažėjo nuo 6,33 proc. iki 2,3 proc., tuo tarpu UAB „Dasella“ pelningumas 2012 metais buvo 17,82 proc., o 2015 metais – 23,13 proc.; per 2012–2015 m. UAB „Dasella“ grynojo pelno uždirbo daugiau nei UAB „Riposta“, pastarosios pardavimo pajamos buvo 6,3 karto mažesnės.
6. Įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog UAB „Riposta“ ir UAB „Dasella“ dalyviai akcininkai D. M. ir V. M. veikia nesąžiningai, o UAB „Riposta“ direktorius D. M. bendrovės veiklą organizuoja ir vykdo netinkamai, taip pažeisdamas kito akcininko, ieškovo, įstatymo ginamus turtinius interesus, nes bendrovės pelningumas mažėja, jos ekonominiai rodikliai blogėja. Todėl yra pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK 2.126 straipsnio 4 dalis).
7. Teismas nepasisakė ir netyrė ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, kad atsakovas D. M. atskleidė UAB „Dasella“ visą informaciją, kurią sužinojo eidamas UAB „Riposta“ direktoriaus pareigas, inter alia (be kita ko), UAB „Riposta“ komercines paslaptis; kad bendrovės direktorius priima visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus vienašališkai, nekviesdamas ieškovo į susirinkimus; kad bendrovės direktorius neteikia ieškovui informacijos apie bendrovės veiklą. Teismas konstatavo, kad dėl šių aplinkybių pagrįstumo bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, gavus ekspertų išvadas dėl bendrovės veiklos.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį dėl atsakovės UAB „Riposta“ ir jos vadovo veiklos tyrimo atmetė.
9. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nustatė, kad ieškovas R. J. 2016 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į atsakovę dėl netinkamo bendrovės bei jos vadovo veiklos nutraukimo ir nurodė, kad D. M., įgydamas įsteigtos naujos UAB „Dasella“, kuri vykdo veiklą toje pačioje srityje kaip ir atsakovė, kontrolinį akcijų paketą (70 proc.), pažeidė juridinio asmens organų pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje. Dėl netinkamų pareigų vykdymo sumažėjo bendrovės grynasis pelnas, padidėjo sąnaudos, tuo tarpu analogišką veiklą vykdančio trečiojo asmens finansiniai rodikliai tik gerėjo, dėl to atsakovas D. M., būdamas UAB „Dasella“ kontrolinio akcijų paketo savininkas, gavo asmeninę naudą ir taip pažeidė bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis). Kreipimesi ieškovas nurodė, kad dėl šių neteisėtų vadovo veiksmų bendrovė patyrė 267 833,69 Eur žalą, kuri lygi UAB „Dasella“ 2012–2015 m. gautam grynajam pelnui. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Dasella“ atskleidė komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su prekių tiekėjais, taip pat praktinę verslo patirtį. Su bendrovės valdymu susiję sprendimai buvo priimami vienašališkai, neinformuojant ieškovo apie akcininkų susirinkimus, neišsaugoti šių susirinkimų protokolai, nebuvo teikiami dokumentai registrų tvarkytojui. Teismas padarė išvadą, kad iš pretenzijos turinio akivaizdu, jog ieškovas nurodė ne tik konkrečią netinkamą veiklą, nesąžiningus vadovo veiksmus, bet ir motyvus, kodėl ši veikla, jo nuomone, yra netinkama, todėl šiuo atveju nėra prielaidų sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo prieš kreipiantis į teismą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas kreipimesi į atsakovę nenurodė konkrečių būdų, kaip turėtų būti pašalinti ieškovo nurodyti pažeidimai, susiję su atsakovo D. M. dalyvavimu trečiojo asmens UAB „Dasella“ veikloje, atsakovės UAB „Riposta“ ir trečiojo asmens sutarčių tolesnio vykdymo galimybės, priemonės, padėsiančios padidinti bendrovės pelną, ir kt. Teismas pažymėjo, kad nei ginčui aktualiose įstatymo nuostatose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta reikalavimo nurodyti konkrečias priemones ar būdus, kuriais turi būti pašalinta galimai neteisėta veikla.
11. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad atsakovai 2016 m. gruodžio 1 d. pateiktame atsakyme į pretenziją išsamiai išdėstė savo poziciją bei pateikė atsikirtimus į kreipimesi išdėstytus argumentus, tačiau nei savo atsakyme į šią pretenziją, nei vėliau jiems nustatyto termino pakankamumo klausimo nekėlė ir jo pratęsti neprašė. Iš atsakovų atsakymo matyti, kad su nurodytais pažeidimais jie nesutiko ir net neketino imtis priemonių jiems šalinti. Su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ieškovas į teismą kreipėsi 2017 m. sausio 6 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo kreipimosi atsakovams išsiuntimo, ir į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad per šį laiką atsakovai būtų ėmęsi ar ketinę imtis kokių nors veiksmų ir ištaisyti ieškovo nurodytus bendrovės valdymo pažeidimus, todėl ir atsakovų atskirojo skundo teiginiai dėl termino nepakankamumo nėra pagrįsti. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.126 straipsnio 2 dalį.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. UAB „Riposta“ pardavimo pajamos sudarė 1 772 597,60 Eur, grynasis pelnas – 112 171,57 Eur; 2011 m. pardavimo pajamos – 2 014 524,73 Eur, grynasis pelnas – 87 956,15 Eur; 2012 m. pardavimo pajamos – 1 543 238,24 Eur, grynasis pelnas – 55 700,30 Eur; 2013 m. pardavimo pajamos – 1 940 987,31 Eur, grynasis pelnas – 63 917,85 Eur; 2014 m. pardavimo pajamos – 2 088 223,18 Eur, grynasis pelnas – 31 288,23 Eur; 2015 m. pardavimo pajamos – 2 332 567 Eur, grynasis pelnas – 53 680 Eur. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendrovės grynasis pelnas sumažėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo tokią aktualią aplinkybę, kad ieškovas netinkamą bendrovės valdymą tiesiogiai susiejo su momentu, kai jos vadovas D. M. 2012 m. birželio 21 d. įsigijo trečiojo asmens UAB „Dasella“ kontrolinį paketą. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad 2013 m. UAB „Riposta“ pelnas, lyginant su 2012 m., padidėjo 8217,55 Eur (63 917,85 Eur – 55 700,30 Eur). Taip pat matyti, kad nors 2014 m. buvo gautas mažiausias pelnas, tačiau 2015 m. jo jau gauta beveik dvigubai daugiau. Taigi iki UAB „Riposta“ vadovui įsigyjant trečiojo asmens akcijas UAB „Riposta“ gaunamas grynasis pelnas nežymiai mažėjo, vėliau – didėjo.
13. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą (priešingą nei pirmosios instancijos teismas), kad nežymūs atsakovės ūkinės komercinės veiklos rodiklių pokyčiai (grynojo pelno mažėjimas) patys savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija, kai, kiekvienu atveju bendrovės veiklos rodikliams nežymiai suprastėjus ar jai patyrus nuostolių, galėtų būti pradedamas tokio asmens veiklos tyrimas, kas kartą sutrikdant ir (ar) apsunkinant įprastinę juridinio asmens veiklą ar sudarant sąlygas nereikalingoms finansinėms sąnaudoms atsirasti.
14. Vien tai, kad bendrovės grynasis pelnas mažėjo, neteikia pagrindo spręsti apie netinkamą bendrovės valdymą ir (ar) apie vadovo nesąžiningumą. Vertinant bendrovės valdymo tinkamumą svarbu ir tai, kad atsakovė neturi skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, dėl jos nėra užvesta vykdomųjų bylų, o bendrovės klientų skaičius nuosekliai didėja (2012 m. buvo 558 klientai, 2013 m. – 716, 2014 m. – 803, 2015 m. – 800).
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Garbesta“ bankroto byla, kurios akcininkai taip pat yra ieškovas R. J. bei atsakovas D. M., valdę po 50 proc. akcijų, o šios bendrovės vadovu buvo R. J. Bendrovės akcininkas D. M. inicijavo teisminį procesą dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Garbesta“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu bankrotą pripažinti tyčiniu, vienas iš pagrindų – veiklos perkėlimas į su vadovu R. J. susijusią UAB „Konfesta“, kuriai vadovauja jo sūnus D. J. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-988-864/2017). Be to, šios bylos ieškovas R. J. 2016 m. sausio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui D. M. dėl 95 958,77 Eur žalos, kuri atsirado vadovui išsimokėjus didesnį, nei buvo nustatytas akcininkų, atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė konstatavęs, kad neįrodytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1383-480/2016; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-921-178/2016). UAB „Riposta“ po R. J. kreipimosi į teismą taip pat 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. J. dėl 32 458,29 Eur žalos, kuri atsirado jam išsimokėjus didesnį, nei buvo nustatyta, atlyginimą kitoje šalių bendrai valdomoje bendrovėje. Teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinys atmestas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-19651-868/2016). Iš esmės nėra galimybės paneigti atskirojo skundo argumento, kad ieškovas šį ieškinį pateikė ne įžvelgdamas aiškų savo, kaip bendrovės akcininko, teisių pažeidimą ar aiškiai netinkamą bendrovės valdymą, o kaip atsaką į šios bylos atsakovo D. M. inicijuotą teisminį procesą dėl UAB „Garbesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsakovės pelno mažėjimą taip pat, labiau tikėtina, galėjo lemti būtent pačių bendrovės akcininkų turtiniai nesutarimai ir išsiskyrę jų interesai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.124 straipsnyje ir 2.126 straipsnio 4 dalyje nustatytą pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Lietuvos apeliacinis teismas nevertino pagrindinio ieškinio argumento, kad UAB „Riposta“ direktorius D. M., įsigydamas naujai įsteigtos UAB „Dasella“, vykdančios veiklą toje pačioje srityje kaip ir UAB „Riposta“, kontrolinį akcijų paketą (70 proc. akcijų), pažeidė juridinio asmens organų pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje. Teisės aktai nenustato bendrovės vadovui draudimo įsigyti kitos bendrovės akcijas, tačiau bendrovės vadovas privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų. Šiuo atveju atsakovo veikla (vadovas įsigijo naujai įsteigtos UAB „Riposta“ konkurentės UAB „Dasella“ kontrolinį akcijų paketą, atsakovo vardu su savo kontroliuojama UAB „Dasella“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Riposta“ su UAB „Dasella“ vykdė daugkartinius prekių pirkimus ir pardavimus, iš kurių UAB „Dasella“ uždirbo labai didelį pelną) akivaizdžiai rodo CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimą.
17.2. Atsakovas pažeidė sąžiningumo bendrovei ir jos dalyviams pareigą. Atsakovas D. M. nesielgė taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačioms aplinkybėmis, nesielgė bona fides (gera valia) UAB „Riposta“ atžvilgiu. Slaptas pelningiausios bendrovės verslo dalies perkėlimas į savo įsteigtą bendrovę negali būti laikomas sąžiningu.
17.3. Atsakovas pažeidė lojalumo juridiniam asmeniui pareigą. Atsakovas nesirūpina UAB „Riposta“ gerove ir nesiekia įgyvendinti bendrovės tikslo uždirbti pelną, kadangi, perkeldamas pelningiausią UAB „Riposta“ verslo dalį į bendrovę, kurios didžioji dalis jam priklauso, išimtinai rūpinasi asmenine gerove.
17.4. Atsakovas nevykdo pareigos vengti interesų konflikto situacijos, kai juridinio asmens organo asmeninai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams. Atsakovas sąmoningai nesąžiningai slapta sukūrė interesų konflikto situaciją ir iš jos neteisėtai pasipelnė bei pelnosi toliau. Nepranešdamas apie interesų konfliktą kitam UAB „Riposta“ akcininkui, D. M. taip pat pažeidė CK 2.87 straipsnio 5 dalį. Tai, kad konkuruojančios bendrovės įsteigimas ir dalyvavimas jos veikloje pažeidžia pareigą vengti interesų konflikto ir pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2010 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010.
17.5. Atsakovas pažeidė pareigą nenaudoti savo ar trečiojo asmens naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo turto ir informacijos, kuri gauta būnant juridinio asmens organu nariu. Šiuo atveju bendrovės turtas buvo naudojamas D. M. kontroliuojamos UAB „Dasella“ naudai be ieškovo sutikimo.
17.6. Atsakovas pažeidė ir bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalį). Pažeisdamas savo pareigas atsakovas neužtikrino stabilios, veiksmingos, konkurencingos bendrovės, kaip rinkos dalyvio, veiklos, todėl sumažėjo bendrovės grynasis pelnas (2016 metais apskritai patirta nuostolių) ir padidėjo sąnaudos, o D. M. gavo asmeninę naudą kaip UAB „Dasella“ kontrolinio akcijų paketo savininkas. Atsakovui veikiant tinkamai atsakovė UAB „Riposta“ būtų uždirbusi daugiau pelno.
17.7. CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų pažeidimo neeliminuoja aplinkybės, kad bendrovė neturi skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, jos atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų ir klientų skaičius nuosekliai didėja. Bendrovė, neturinti skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, neturinti užvestų vykdomųjų bylų ir jos klientų skaičiui nuosekliai didėjant, gali veikti netinkamai, jos vadovas taip pat gali veikti netinkamai ir gali būti pradėtas šios bendrovės bei jos vadovo veiklos tyrimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl pagrindo pradėti juridinio asmens veikos tyrimą, suformavo praktiką, kad veiklos tyrimas pradedamas ir tais atvejais, kai bendrovė veikia pelningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).
17.8. Savarankiškas pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą yra tai, kad atsakovas D. M. atskleidė UAB „Dasella“ visą informaciją, sužinotą einant UAB „Riposta“ direktoriaus pareigas, inter alia, UAB „Riposta“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie prekių tiekėjus (gamintojus) bei verslo praktinę patirtį (angl. know how). UAB „Dasella“, neteisėtai pasinaudodama šia informacija, tapo tarpininke tarp UAB „Riposta“ prekių tiekėjų (gamintojų). UAB „Riposta“ dėl to gavo labai didelį pelną, beveik nepatirdama jokių sąnaudų, o atsakovo D. M. turimų UAB „Dasella“ akcijų vertė didėjo. Jeigu komercinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų buvusi atskleista, tai bendrovė prekes būtų įsigijusi tiesiogiai iš prekių tiekėjų (gamintojų), o ne iš UAB „Dasella“ gerokai didesnėmis kainomis. Atsakovų veiklos tyrimui aktualūs dokumentai yra slepiami net ir teismui įpareigojus juos pateikti. Už teismo įpareigojimo nevykdymą UAB „Dasella“ vadovui A. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1607-259/2017 paskirta bauda, tačiau teismo įpareigojimas nėra įvykdytas iki šiol. UAB „Dasella“ neįvykdė nurodytos Kauno apygardos teismo ir 2017 m. birželio 9 d. protokolinės nutarties, kuria ji įpareigota iki 2017 m. birželio 23 d. pateikti teismui prekių, kurios buvo parduotos UAB „Riposta“ ir nurodytos UAB „Riposta“ 2012 m. birželio 1 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpio prekių pajamavimo orderiuose, pirkimo sąskaitas, iš kurių būtų matyti prekių kaina ir pardavėjas. Šie įrodymai patvirtintų, kad UAB „Dasella“ bendrovei pardavinėja prekes iš tų tiekėjų, iš kurių bendrovė prekes iki UAB „Dasella“ įsteigimo įsigydavo pati gerokai mažesnėmis kainomis. UAB „Dasella“ nepateikus įrodymų, kuriuos bendrovė teismo buvo įpareigota pateikti, atsakovams yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
17.9. Savarankiškas pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą yra tai, kad ieškovas nebuvo kviečiamas nė į vieną bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, vykusį nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. D. M. netinkama veikla laikytina UAB „Riposta“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimas vienašališkai, nekviečiant 50 proc. visų bendrovės išleistų akcijų savininko R. J. į bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus. Taip D. M. pažeidė sąžiningumo pareigą (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro pagrindą pradėti atsakovų veiklos tyrimą.
17.10. Savarankiškas pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą yra ir tai, kad atsakovas D. M. neišsaugojo nė vieno nuo bendrovės įsteigimo iki 2015 m. spalio 30 d. įvykusio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo. Ieškovas neturi galimybės sužinoti apie UAB „Riposta“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Taip buvo šiurkščiai pažeistos akcininko R. J. teisės ir teisėti interesai bei buvo jam trukdoma įgyvendinti akcininko turtines ir neturtines teises. D. M. pažeidė sąžiningumo pareigą bendrovės dalyviams (CK 2.87 straipsnio 1 dalis).
17.11. Savarankiškas pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą yra tai, kad atsakovas D. M. nuo ieškovo slepia informaciją. Ieškovas, turėdamas teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, bendrovei ir jos direktoriui pateikė 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą pateikti dokumentus ir nurodė, kad įsipareigoja neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Bendrovės direktorius D. M. 2016 m. lapkričio 17 d. atsakyme atsisakė pateikti prašomus dokumentus, todėl darytina išvada, kad D. M. nuo akcininko R. J. slepia informaciją, inter alia, informaciją apie bendrovės veiklą bei siekia užkirsti kelią įgyvendinti akcininko teises (ABĮ 18 straipsnis). Atsakovas siekia, kad nebūtų nustatyta jo, kaip UAB „Riposta“ vadovo, netinkama veikla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3326-534/2017 nusprendė UAB „Riposta“ ieškinį dėl R. J. teisės gauti informaciją apribojimo atmesti. Iš teismo sprendimo matyti, kad UAB „Riposta“ neteisėtai reikalavo pripažinti, jog R. J. neturi teisės gauti duomenų apie prekių asortimentą ir savikainą, sutarčių su tiekėjais ir pirkėjais, prekių pirkimo–pardavimo sąskaitų faktūrų ir važtaraščių, nustatyti, kad su visais bendrovės dokumentais, su kuriais turi teisę susipažinti 50 proc. bendrovės akcijų turintis akcininkas, gali susipažinti tik du kartus per metus buveinės patalpose be teisės gauti dokumentų kopijas.
17.12. Savarankiškas pagrindas pradėti atsakovo veiklos tyrimą yra tai, kad vadovas nepateikė atsakymo dėl pastabų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, pavėluotai pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. 2016 m. rugpjūčio 10 d. įvyko bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, jo metu nuspręsta patvirtinti naują bendrovės įstatų redakciją pagal projektą, įpareigoti D. M. pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus ir įregistruoti juos VĮ Registrų centre. Iš viešo registro duomenų matyti, kad D. M. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais registro tvarkytojui nepateikė pakeistų bendrovės įstatų. Be to, UAB „Riposta“ 2016 m. gruodžio 1 d. atsakyme nurodyta, kad D. M. 2009 ir 2010 metų UAB „Riposta“ finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik 2016 m. lapkričio 28 d. Todėl direktorius pažeidė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktą.
17.13. Savarankiškas pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą yra ir bendrovės prekyba su vadovo kontroliuojama UAB „Dasella“ išskirtinėmis (išimtinai UAB „Dasella“ naudingomis) sąlygomis. UAB „Riposta“, prekiaudama su UAB „Dasella“, gavo itin mažai bendrojo pelno ar netgi parduodavo prekes pigiau, nei jos buvo įsigytos, pvz., 2013 metais UAB „Riposta“ prekes UAB „Dasella“ pardavė ir gavo tik 1,7–2 proc. bendrojo pelno (2013 m. kovo 20 d. UAB „Riposta“ PVM sąskaita faktūra, serija RRR Nr. 0067470; UAB „Granex Distribution“ 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GRDP 030886); 2013 metais UAB „Riposta“ prekes UAB „Dasella“ pardavė ir gavo tik 0,6–3,7 proc. bendrojo pelno (2013 m. liepos 9 d. UAB „Riposta“ PVM sąskaita faktūra, serija RRR Nr. 0071179, ir „ZWC Millano ZPChr“ 2013 m. kovo 8 d. sąskaita Nr. 1303U044). 2012 metais UAB „Riposta“ prekes bendrovei UAB „Dasella“ pardavė netgi 6,71 proc. pigiau, nei įsigijo (2012 m. spalio 12 d. UAB „Riposta“ PVM sąskaita faktūra, serija RRR Nr. 0062252, ir „Erfuti GmbH and Co KG“ 2011 m. lapkričio 11 d. sąskaita Nr. 90200762); 2012 metais UAB „Riposta“ prekes bendrovei UAB „Dasella“ pardavė ir gavo tik 4 proc. bendrojo pelno (2012 m. rugsėjo 7 d. UAB „Riposta“ PVM sąskaita faktūra, serija RRR Nr. 0061017, ir „Halioren Schokoladenfabrik AG“ 2012 m. birželio 15 d. sąskaita Nr. 3196011).
17.14. Šioje juridinio asmens veiklos tyrimo proceso stadijoje (veiklos tyrimo pradėjimas) teismas vertina ne veiklos tinkamumą, o tai, ar yra pagrindas manyti, kad atsakovų veikla yra netinkama. Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl atsakovų veiklos tyrimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015 suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių.
17.15. Tarp šalių vykę ir vykstantys kiti teisminiai ginčai neeliminuoja ir negali eliminuoti galimybės tirti atsakovų veiklą, kurios netinkamumą patvirtina byloje esantys įrodymai. Neturėtų būti formuojama nepagrįsta ir neteisėta teismų praktika, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas yra netaikomas tuo atveju, kai tarp akcininkų yra konfliktas. Tokia praktika skatintų akcininką, kuris siekia, jog bendrovės veikla nebūtų tiriama, konfliktuoti su kitais akcininkais vien tam, kad būtų išvengta veiklos tyrimo. Bendrovės pelnas sumažėjo (ir galiausiai bendrovė patyrė nuostolių 2016 metais) dėl to, kad pelningiausia bendrovės verslo dalis buvo neteisėtai perkelta į D. M. kontroliuojamą bendrovę, buvo vykdomi sandoriai su šia bendrove ir kita netinkama atsakovų veikla. Pelno mažėjimas dėl akcininkų nesutarimų nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovai neįrodinėjo, kad bendrovės pelno mažėjimas buvo dėl akcininkų nesutarimų, atvirkščiai, atsakovai įrodinėjo, kad bendrovės finansinė būklė yra gera.
18. Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ginčo atveju nagrinėjamu laikotarpiu nėra tendencingai ar nuolatos blogėjančių ar neaiškių bendrovės veiklos rezultatų. Jos turtas (materialiniai ištekliai, lėšos ir kt.) nenaudojamas D. M. ar trečiojo asmens naudai, turto lygis iš esmės nemažėjo, bendrovė veikė pelningai, jos pajamų lygis buvo stabilus, bendrovė nebuvo nemoki, nėra sudaryta nė vieno bendrovei nenaudingo sandorio, joks pelnas neperkeliamas į trečiąjį asmenį. Bendrovė ir trečiasis asmuo yra nesusiję asmenys. Priešingų įrodymų byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
18.2. Nebuvo ir nėra pagrindo pradėti atsakovų veiklos tyrimą, kadangi nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bendrovė ar jos vadovas D. M. netinkamai veikė (CK 2.214 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju turi būti remiamasi kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-412-415/2016, Nr. 3K-3-548/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-149/2012.
18.3. Skundžiamoje nutartyje buvo nustatytos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės bei padarytos teisingos bei pagrįstos išvados: nežymūs atsakovės ūkinės komercinės veiklos rodiklių pokyčiai (grynojo pelno mažėjimas) patys savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą; tai, kad atsakovas buvo įsigijęs trečiojo asmens akcijų, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis yra nesąžiningas; bendrovės pelno mažėjimą galėjo lemti būtent pačių bendrovės akcininkų turtiniai nesutarimai ir išsiskyrę jų interesai, juo labiau kad kitų bendrovės akcijų turėjimas ir panašios veiklos tose įmonėse vykdymas anksčiau nekliudė plėtoti bendro verslo ir UAB „Riposta“; atsižvelgiant į bendrovės akcininkų tarpusavio santykius, net ir pradėjus bendrovės veiklos tyrimą, nebūtų pasiekti ir įgyvendinti pirmiau aptarti šio instituto taikymo tikslai (ekspertų nustatytų bendrovės valdymo trūkumų ištaisymas); ieškovas turi galimybę reikšti kitus, ekonomiškesnius ir mažiau pačios bendrovės veiklą varžančius reikalavimus. Ieškovas kasaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų iškėlęs pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo (vadovo) veiklos tyrimą
19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismo išvada, ar yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju tirtina, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, esant teismų nustatytoms aplinkybėms, atsisakė pradėti UAB „Riposta“ ir jos vadovo veiklos tyrimą.
20. CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje (CK 2.124 straipsnis). Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 straipsnio 4 dalis). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė.
21. CK nedetalizuoja sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinio. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas, kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus. Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015; kt.).
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tiktai faktų, jog asmuo buvo vadovas dviejų įmonių, kurių vienos savininkas yra jis, o kitos – jis su kitais asmenimis, abiejų įmonių veiklos sritis pagal veiklos klasifikatorių yra tokia pati, šios įmonės tarpusavyje sudarinėjo sandorius to paties asmens vienvaldiškais sprendimais, be kitų įmonės dalyvių pritarimo, pagrindu galima daryti išvadą, kad tas asmuo pažeidė CK 2.87 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas pareigas būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2014).
23. Teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovas D. M. turi po 50 proc. UAB „Riposta“ akcijų. Atsakovas D. M. 2012 m. birželio 21 d. įsigijo 70 proc. UAB „Dasella“ kontrolinį akcijų paketą ir jį 2016 m. liepos 18 d. perleido savo tėvui V. M. UAB „Dasella“ vykdo veiklą toje pačioje srityje kaip ir UAB „Riposta“. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekontroliuojančio akcininko interesai gali būti pažeisti ir tuo atveju, jei įmonė yra moki, veikia pelningai, nes tikėtina, kad įmonė galėtų veikti dar pelningiau, jei vadovas nesudarinėtų sandorių su susijusiomis įmonėmis, todėl tik juridinio asmens veiklos tyrimas gali tinkamai nustatyti reikšmingas aplinkybes ir įgyvendinti efektyvius akcininko teisių gynimo būdus. Nagrinėjamoje byloje svarbi yra faktinė aplinkybė, kad UAB „Riposta“ valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų. Ši aplinkybė lemia, kad nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos ABĮ nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 3 d. atsakovė su UAB „Dasella“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Dasella“ įsipareigojo UAB „Riposta“ parduoti prekes, o UAB „Riposta“ – už jas atsiskaityti; kad pagal į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus 2010–2015 m. bendrovės grynasis pelnas sumažėjo nuo 6,33 proc. iki 2,3 proc., tuo tarpu UAB „Dasella“ pelningumas 2012 metais buvo 17,82 proc., o 2015 metais – 23,13 proc. Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad per 2012–2015 m. laikotarpį UAB „Dasella“ grynojo pelno uždirbo daugiau nei UAB „Riposta“. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, UAB „Riposta“ vadovui įsigijus trečiojo asmens akcijų, UAB „Riposta“ gaunamas grynasis pelnas nežymiai mažėjo, vėliau – didėjo, todėl nežymūs UAB „Riposta“ ūkinės komercinės veiklos rodiklių pokyčiai (grynojo pelno mažėjimas) patys savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį ir pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. bendrovės pelnas, lyginant su 2012 m., paaugo, taip pat nustatė, kad 2015 m. bendrovės pelnas, lyginant su 2014 m., paaugo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas vertino vien tik gautą pelną, nelygindamas jo santykio su gautomis pajamomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors UAB „Riposta“ pardavimo pajamos nuo 2012 m. augo, tačiau pelno padidėjimas, lyginant su gautų pajamų padidėjimu, buvo neproporcingai mažas.
25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip minėta šios nutarties 21 punkte cituojant kasacinio teismo praktiką, teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pradėti juridinio asmens ar jo valdymo organo veiklos tyrimą, atlieka netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimą, kuris skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas aiškiai nepagrįsto pareiškimo nenustatė, priešingai, pripažino, kad tam tikru metu UAB „Riposta“ pelnas mažėjo. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pradėti juridinio asmens ar jo valdymo organo veiklos tyrimą, neprivalo įsitikinti, kad buvo pažeisti akcininkų interesai. Pagal byloje nustatytus faktus apeliacinės instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, ir turi būti pradėtas atsakovės UAB „Riposta“ ir jos vadovo veiklos tyrimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pradėti atsakovės UAB „Riposta“ ir jos valdymo organo – direktoriaus – veiklos tyrimą.
26. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad tarp šalių vykę ir vykstantys kiti teisminiai ginčai neeliminuoja ir negali eliminuoti galimybės tirti atsakovų veiklą, kurios netinkamumą patvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra kilę ginčų, kurie sprendžiami kitose civilinėse bylose (dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl žalos atlyginimo ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šį ieškinį pateikė ne įžvelgdamas aiškų savo, kaip bendrovės akcininko, teisių pažeidimą ar aiškiai netinkamą bendrovės valdymą, o kaip atsaką į atsakovo D. M. inicijuotą teisminį procesą dėl UAB „Garbesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pelno mažėjimą, tikėtina, galėjo lemti bendrovės akcininkų turtiniai nesutarimai ir išsiskyrę jų interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinio asmens veiklos tyrimas – instrumentas, skirtas akcininkų konfliktams spręsti, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Kaip minėta, UAB „Riposta“ valdo du akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų. Taigi šiuo atveju kiti akcininko teisių gynimo būdais – informacijos apie bendrovę gavimu ar ieškinio dėl žalos atlyginimo vadovui pateikimu nebūtų pasiekta tai, kad būtų nutraukta neteisėta veikla, jei tokia būtų nustatyta. Tai, kad tarp akcininkų egzistuoja konfliktas ir yra daugiau bylų, susijusių su šių akcininkų nesutarimais, negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios neturėtų būti pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant bendrovės valdymo tinkamumą svarbu ir tai, jog atsakovė neturi skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, dėl jos nėra užvesta vykdomųjų bylų, o bendrovės klientų skaičius nuosekliai didėja. Ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad CK 2.87 straipsnyje reglamentuoto juridinio asmens valdymo organo pareigų pažeidimo minėtos teismo nustatytos aplinkybės neeliminuoja. Šiam kasacinio skundo argumentui pritartina. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl pagrindo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, suformavo praktiką, kad veiklos tyrimas pradedamas ir tais atvejais, kai bendrovė veikia pelningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Bendrovė, neturinti skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, neturinti užvestų vykdomųjų bylų ir jos klientų skaičiui nuosekliai didėjant gali veikti netinkamai, jos vadovas taip pat gali veikti netinkamai ir gali būti pradėtas šios bendrovės bei vadovo veiklos tyrimas.
28. Ieškovas kasaciniame skunde kaip savarankiškus pagrindus pradėti atsakovų veiklos tyrimą nurodė tai, kad: atsakovas D. M. atskleidė UAB „Dasella“ visą informaciją, sužinotą einant UAB „Riposta“ direktoriaus pareigas; ieškovas nebuvo kviečiamas į nė vieną bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, vykusį nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.; atsakovas D. M. neišsaugojo nė vieno nuo bendrovės įsteigimo iki 2015 m. spalio 30 d. įvykusio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, todėl ieškovas neturi galimybės sužinoti apie UAB „Riposta“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus; atsakovas D. M. nuo ieškovo slepia informaciją. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir netyrė ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, ar atsakovas D. M. atskleidė UAB „Dasella“ visą informaciją, kurią sužinojo eidamas UAB „Riposta“ direktoriaus pareigas; kad atsakovas priima visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus vienašališkai, nekviesdamas ieškovo į susirinkimus; kad jis neteikia ieškovui informacijos apie bendrovės veiklą. Teismas nurodė, kad dėl šių aplinkybių pagrįstumo bus sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, gavus ekspertų išvadas dėl bendrovės veiklos. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pradėti atsakovės UAB „Riposta“ ir jos valdymo organo – direktoriaus – veiklos tyrimą, dėl šių aplinkybių kasaciniame skunde nepasisako.
29. Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė juridinio asmens veiklos tyrimo pradžią reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pradėti tokio tyrimo, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų taikymo praktikos, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir šie pažeidimai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
32. Tenkinus kasacinį skundą, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovo už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 225 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų bei prašymų jas priteisti šalys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 11,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinį skundą tenkinant, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų UAB „Riposta“ (j. a. k. 134134288) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 50 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovų UAB „Riposta“ (j. a. k. 134134288) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 5,87 Eur (penkis Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas