Administracinė byla Nr. A-1510-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03165-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja I. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (10.12) VPE-SP5-1621 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išmokėti H. L. V. įpėdiniams 1 973,83 Eur neišmokėtą sumą. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Sprendimu nuspręsta nemokėti pareiškėjai H. L. V., mirusio (duomenys neskelbtini), negautos socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, nes pareiškėjos prašymas pateiktas praleidus kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą. Pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymu, turėjo būti išmokėta 2 946,05 Eur dydžio senatvės pensijos kompensuojamoji suma per du kartus, t. y. 33 proc. šios sumos turėjo būti mokama 2016 metų antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį ir 67 proc. – 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Senatvės pensijos kompensuojamoji suma nepagrįstai išdėstyta į tris dalis ir paskutinę dalį numatyta išmokėti tik 2018 m. kovo mėn.
1.2. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja nežinojo, jog VSDFV yra neišmokėjusi jam visos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos iki jo mirties. Pareiškėja, 2019 m. gegužės mėn. tvarkydama savo mirusio sutuoktinio dokumentus, atsitiktinai rado 2016 m. gegužės 9 d. VSDFV sprendimą dėl H. L. V. apskaičiuotos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos.
1.3. Pareiškėja 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi su prašymu į Skyrių, kad būtų pateikta pažyma apie jos mirusiam sutuoktiniui neišmokėtas išmokas. Skyrius 2019 m. birželio 28 d. raštu atsisakė išduoti tokią pažymą, o Sprendimu atsisakė išmokėti sutuoktiniui neišmokėtą senatvės pensijos kompensuojamąją dalį.
1.4. VSDFV darbuotojai pažeidė gero administravimo principą, nes neinformavo pareiškėjos, kad jos mirusiam sutuoktiniui yra likusi neišmokėta 1 973,82 Eur suma, sustabdę mokėjimus nepaaiškino, kaip pareiškėjai inicijuoti procesą šiuo klausimu, kokius dokumentus pateikti. Pareiškėja dar sutuoktinio mirties dieną lankėsi VSDFV dėl finansinės pagalbos vyro laidotuvėms, taip pat pareiškėja 2017 m. VSDFV sprendė ir sau aktualius klausimus, tačiau niekas iš VSDFV darbuotojų neinformavo pareiškėjos, kad ji turi teisę į mirusiajam sutuoktiniui neišmokėtą pensijos kompensuojamąją dalį.
2. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė:
2.1. H. L. V. (pareiškėjos sutuoktiniui) 2010–2011 metais buvo mokama sumažinta pensija dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo pagal Lietuvos Respublikos socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), pagal kurio nuostatas senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais, 2016 metais išmokama 33 proc., 2017 metais – 33 proc. ir 2018 metais – 34 proc. senatvės pensijos kompensuojamosios sumos. Pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V. apskaičiuota 2 946,02 Eur senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir numatyti jos mokėjimo dydžiai 2016–2018 metais.
2.2. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), dėl to jam liko neišmokėta dalis pensijos kompensuojamosios sumos – 1 973,83 Eur. Pareiškėja prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklaususios H. L. V., išmokėjimo VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2019 m. liepos 19 d., t. y. pasibaigus Valstybinių draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui.
2.3. Teisės aktai nenustato pareigos VSDFV teritoriniams skyriams informuoti mirusių pensijų gavėjų paveldėtojus apie mirusiajam asmeniui priklausiusias, bet neišmokėtas kompensuojamąsias sumas. Liudijimas apie sutuoktinio palikimo priėmimą išduotas pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 18 d., taigi pareiškėja iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę ir galimybę kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam H. L. V., išmokėjimo, tačiau to nepadarė ir kreipėsi į atsakovą tik 2019 m. gegužės 29 d.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. V. skundą.
4. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
4.1. Teismas nustatė, kad Skyrius 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. PE-SP16-12583 nusprendė apskaičiuoti H. L. V. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kompensuojamąją sumą, t. y. 2 946,02 Eur. Šiuo sprendimu nutarta mokėti H. L. V. senatvės pensijos kompensuojamąją sumą Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais terminais ir dydžiais: 2016 m. birželio mėn. – 972,19 Eur, 2017 m. kovo mėn. 972,19 Eur, 2018 m. kovo mėn. – 1 001,64 Eur.
4.2. Pareiškėja 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama išduoti pažymą apie mirusiam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą. Skyrius 2019 m. birželio 28 d. atsisakė išduoti pareiškėjai pažymą, argumentuojant, kad H. L. V. iki jo mirties liko neišmokėta 1 973,83 Eur, tačiau senatvės pensijos kompensuojamoji dalis gali būti išmokėta asmenims, kurie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios dalies kreipėsi ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių pasibaigus nustatytam terminui, atsakovas 2019 m. birželio 28 d. raštu atsisakė pareiškėjai išduoti pažymą apie H. L. V. neišmokėtas išmokas.
4.3. Pareiškėja 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama išmokėti H. L. V. priklausančią senatvės pensijos kompensuojamąją sumą – 1 973,83 Eur, kuri liko neišmokėta jam mirus. Skyrius Sprendimu nutarė nemokėti pareiškėjai H. L. V. negautos socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, nes pareiškėjos 2019 m. liepos 19 d. prašymas pateiktas praleidus kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą (prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.).
5. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kompensavimo įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V. 2010–2011 metais mokėta sumažinta senatvės pensija, dėl to, pagal Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui turėjo būti kompensuojamas pagal šį įstatymą perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio pokytis ir ši apskaičiuota kompensavimo suma mokama pagal Kompensavimo įstatyme nustatytą tvarką.
6. Teismas nurodė, kad asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti šio Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą senatvės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinės pensijos kompensuojamąją sumą už mirusį asmenį, kuriam buvo taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos (Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Taigi mirus asmeniui, kuriam Laikinojo įstatymo pagrindu buvo sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, jo turto paveldėtojai turi teisę gauti kompensuojamąją sumą. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėja atitinka Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir turėjo teisę gauti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, apskaičiuotą H. L. V.
7. Teismas pabrėžė, kad teisė gauti senatvės pensijos kompensuojamąją sumą, apskaičiuotą mirusiam asmeniui, nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinta nustatyta tvarka bei terminais. Apžvelgęs Kompensavimo įstatymo nuostatas (2 str. 2–4 d., 6 d.), taip pat bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas prašymams pateikti iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra naikinamasis, pareiškėja į Skyrių kreipėsi po 2018 m. gruodžio 31 d. galutinio termino, todėl Skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjai H. L. V. priklausiusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą.
III.
9. Pareiškėja I. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neįpareigojo Skyrių išduoti pareiškėjai dokumentą, kurį pareiškėja galėtų pateikti notarui, kuris galėtų išduoti liudijimą pareiškėjai ir kitiems paveldėtojams pagal įstatymą dėl 1 973,83 Eur, likusių po pareiškėjos sutuoktinio mirties paveldėjimą.
9.2. 1 973,83 Eur suma – tai paveldima senatvės pensijos kompensuojamoji dalis, kaip ir kitoks paveldėjimo tvarka pereinantis turtas.
9.3. Po sutuoktinio netekties pareiškėjos statusą nustato tik notaro išduoti dokumentai, t. y. liudijimas įpėdiniams, kurį pareiškėja turi pateikti kiekvienai institucijai, kad ji ir vaikai (įpėdiniai pagal įstatymą), galėtų paveldėti turtą. Paveldimas turtas yra ir mirusio asmens pensija (šiuo atveju – pensijos kompensuojamoji dalis). Dokumentas, kuris apsprendžia pareiškėjos šeimyninį statusą – našlė – yra Trakų 2-ojo notaro biuro 2017 m. vasario 1 d. išduotas liudijimas (toliau – ir Notaro liudijimas), tai paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame notaras prašo išduoti reikiamas pažymas mirusio vyro turtui paveldėti.
9.4. Pareiškėja 2017 m. birželio–liepos mėnesiais buvo Skyriuje ir pateikė reikalingus dokumentus našlės pensijai gauti.
9.5. 2017 m. liepos 17 d. Skyrius pareiškėjai atsiuntė sprendimą skirti 21 Eur našlės pensiją ir nurodė, kad pensijos nepriemoka, atsiradusi nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. birželio 30 d. Pareiškėja šiame laiške nerado jokios pažymos, reikalingos notarui pareiškėjos sutuoktinio turtui paveldėti, nors notaro išduoto liudijimo 2 punkte tai prašoma, todėl pareiškėja nežinojo apie paveldėtą sutuoktinio pensijos dalį – 1 973,83 Eur.
10. Atsakovas Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą Skyrius grindžia šiais argumentais:
10.1. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginys, kad ji 2017 m. birželio 27 d., teikdama Vilniaus skyriui prašymą skirti našlių pensiją pateikė ir Notaro liudijimą, jog ji yra mirusiojo sutuoktinio turto įpėdinė, ir ši pažyma yra „prijungta prie našlės pensijos bylos“, taip pat teiginys, jog kreipdamasi dėl našlės pensijos skyrimo pareiškėja privalėjo pateikti Notaro liudijimą, nes būtent jis įrodo jos, kaip našlės, statusą, neatitinka tikrovės.
10.2. Duomenų apie tai, kad kartu su 2017 m. birželio 27 d. prašymu skirti našlės pensiją pareiškėja būtų pateikusi Notaro liudijimą, nėra nei minėtame prašyme (tai turėjo būti nurodyta skiltyse „Papildomi prašymai/Papildoma informacija“, „Pateiktų dokumentų sąrašas“), nei Skyriuje gautų ir užregistruotų prašymų/dokumentų sąraše. Nėra duomenų ir apie tai, kad ji būtų teikusi prašymą išduoti pažymą apie mirusiajam priklausiusias neišmokėtas sumas.
10.3. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, našlių pensijos skyrimas ir mokėjimas nėra siejamas su paveldėjimo teisiniais santykiais (našlių pensijų skyrimo ir mokėjimo tikslas – bent iš dalies kompensuoti dėl sutuoktinio mirties prarastas namų ūkio pajamas) ir Notaro liudijimas, jog asmuo yra mirusiojo įpėdinis, skiriant našlių pensiją nereikalaujamas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja dėl H. L. V. priklausiusios kompensuojamosios sumos išmokėjimo į Skyrių kreipėsi 2019 m. liepos 19 d., ir todėl yra praleidusi Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą (iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl 2020 m. kovo 31 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
11. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nemokėti pareiškėjai H. L. V., mirusio (duomenys neskelbtini), negautos socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, nes pareiškėjos prašymas pateiktas praleidus kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas prašymams pateikti iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra naikinamasis, o pareiškėja į Skyrių kreipėsi po 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimu pagrįstai atsisakyta išmokėti pareiškėjai H. L. V. priklausiusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamąją sumą.
13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 30 d.)nustatyta, kad asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos 2017 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiasi iki 2017 m. sausio 31 d. Jeigu dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipiamasi po 2017 m. sausio 31 d., bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos kompensuojamoji suma išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.
15. Pagal Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, kai jie Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės pensiją mirusiajam, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatytos formos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėja paveldėjo savo sutuoktinio turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos sutuoktiniui H. L. V. Skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. PE-SP16-12583 buvo apskaičiuota 2 946,02 Eur senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir numatyti jos mokėjimo dydžiai 2016–2018 metais. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), dėl to jam liko neišmokėta dalis pensijos kompensuojamosios sumos – 1 973,83 Eur. Pareiškėja 2019 m. liepos 19 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama išmokėti H. L. V. priklausančią senatvės pensijos kompensuojamąją sumą – 1 973,83 Eur, kuri liko neišmokėta jam mirus. Skyrius Sprendimu nutarė nemokėti pareiškėjai H. L. V. negautos socialinio draudimo senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, nes pareiškėjos 2019 m. liepos 19 d. prašymas pateiktas praleidus kreipimosi dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo terminą (atsakovas nurodė, kad prašymas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualias Kompensavimo įstatymo nuostatas, nesutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytas terminas yra naikinamasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nuostatoje įtvirtinti laikotarpiai yra susiję su senatvės pensijos kompensuojamųjų sumų išmokėjimo terminais, t. y. nustato per kiek laiko po kreipimosi bus išmokėta senatvės pensijos kompensuojamoji dalis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Kompensavimo įstatymo 3 straipsnio (Senatvės pensijų kompensavimo tvarka) 4 dalyje, kurioje nustatyta senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo tvarka, nėra nustatytas joks terminas tokioms išmokoms gauti.
18. Kompensavimo įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas). Nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, jog siekdamas užtikrinti, kad praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijų mažinimo, taip pat dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Nutarime taip pat akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatuota, jog teisinio reguliavimo koregavimas mažinant senatvės pensijas net ir dėl to, kad valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilusi ekonomikos krizė ir kt.), reiškia asmens konstitucinės socialinės garantijos – senatvės pensijos ribojimą; tokiu teisiniu reguliavimu tam tikru mastu yra ribojama asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisė; taigi įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia (be kita ko) dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, mažindamas senatvės pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo.
19. Atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kompensavimo įstatyme įtvirtintas pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimas turi būti efektyvus, teisingas ir veikiantis. Taigi, nėra jokio pagrindo vertinti, kad Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti terminai yra naikinamieji ir užkerta kelią asmeniui (šiuo atveju pareiškėjai) atgauti pensijos kompensuojamąją dalį.
20. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).
21. Nagrinėjamu atveju, nors teisės aktai imperatyviai nenumatė Skyriui pareigos informuoti pareiškėją apie teisę gauti jos mirusiam sutuoktiniam H. L. V. neišmokėtą pensijos kompensuojamąją dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja ne kartą lankėsi Skyriuje, siekdama gauti našlės pensiją, laikydamasis gero administravimo principo atsakovas turėjo ir galėjo pareiškėjai pateikti tokią informaciją. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Skyrius, turėdamas duomenis apie pareiškėjos sutuoktinio mirtį, turėjo teisę informuoti ir notarą apie likusią neišmokėtą H. L. V. priklausančios pensijos kompensuojamąją dalį (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-13278-937/2020). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimas jam būtų nutrauktas, nėra duomenų, kad būtų priimtas kitas sprendimas dėl likusios neišmokėtos pensijos kompensuojamosios dalies. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Skyriaus veiksmai (neveikimas) neatitiko gero administravimo principo, nes Skyrius neveikė pakankamai rūpestingai.
22. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai įvertinti visas su paveldėjimo teisiniais santykiais susijusias aplinkybes (iš bylos medžiagos (b. l. 76) matyti, kad pareiškėja nėra vienintelė H. L. V. turto paveldėtoja), nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti Skyrių pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios pareiškėjos sutuoktiniui, išmokėjimo išnagrinėti iš naujo.
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: „Pareiškėjos I. V. skundą tenkinti iš dalies – panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (10.12) VPE-SP5-1621 ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pareiškėjos prašymą dėl senatvės pensijos kompensuojamosios sumos, priklausiusios pareiškėjos sutuoktiniui, išmokėjimo išnagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.