LIETUVOS RESPUBLIKOS Ekonomikos ir inovacijų MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL REGIONINĖS VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO LAISVOSIOSE EKONOMINĖSE ZONOSE SCHEMOS PATVIRTINIMO

 

2022 m. vasario 15 d. Nr. 4-264

Vilnius

 

Siekdama užtikrinti 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais nuostatų įgyvendinimą:

1. T v i r t i n u Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u  netekusiu galios Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 4-53 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 4-512 „Dėl Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schemos patvirtinimo“ pakeitimo. “

 

 

 

 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė                                                                           Aušrinė Armonaitė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

ekonomikos ir inovacijų ministro

2022 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 4-264

 

REGIONINĖS valstybės PAGALBOS TEIKIMO LAISVOSIOSE EKONOMINĖSE ZONOSE SCHEMA

 

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schema (toliau – schema) skirta regioninės valstybės pagalbos teikimui Lietuvos Respublikoje įsteigtose laisvosiose ekonominėse zonose reguliuoti.

2. Regioninė valstybės pagalba (toliau – pagalba) laisvosiose ekonominėse zonose teikiama vadovaujantis 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais nuostatomis.

3. Schemoje vartojamos sąvokos atitinka Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme apibrėžtas sąvokas.

 

II SKYRIUS

PAGALBOS TIKSLAS

 

4. Pagalbos tikslas yra remiant investicijas skatinti Lietuvos ūkio ir laisvųjų ekonominių zonų plėtrą. Laisvosios ekonominės zonos steigiamos, siekiant padidinti savivaldybių, kuriose įsteigtos laisvosios ekonominės zonos, pramoninį patrauklumą ir sudaryti palankesnes sąlygas pritraukti investicijų, vystyti eksperimentinės plėtros ir inovacinę veiklą ir kurti naujas darbo vietas.

5. Laisvosios ekonominės zonos veikia pagal teisės aktų, reguliuojančių laisvųjų ekonominių zonų veiklą, nuostatas.

 

iii SKYRIUS

SCHEMos taikymo sritis

 

6. Schema taikoma tik toms laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms, besikreipiančioms dėl pagalbos, kurių veikla, vadovaujantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsniu, nėra priskirta prie draudžiamų investavimo ir veiklos sričių ir kurių investiciniai projektai atitinka visus Reglamento Nr. 651/2014 I skyriuje nustatytus bendruosius ir specialiuosius 13 ir 14 straipsnių reikalavimus, taikomus regioninei investicinei pagalbai (toliau – pagalbos gavėjas).

7. Visi to paties pagalbos gavėjo kontroliuojami subjektai turėtų būti laikomi viena įmone pagal Reglamento Nr. 651/2014 I priedo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.

8. Pagalba neteikiama Reglamento Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 dalyje nurodytoms įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Europos Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, taip pat sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios susiduria su bent viena iš aplinkybių, nurodytų Reglamento Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas su sąlyga, kad tokiomis schemomis sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms. Pagal nukrypti leidžiančią nuostatą Reglamentas Nr. 651/2014 taikomas įmonėms, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. nepatyrė sunkumų, o 2020 m. sausio 1 d.–2021 m. birželio 30 d. tapo sunkumų patiriančiomis įmonėmis.

9. Teikiama pagalba turi turėti skatinamąjį poveikį, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 651/2014 6 straipsnyje.

10. Pagal schemą pagalba gali būti teikiama pagalbos gavėjams, veikiantiems visuose ūkio sektoriuose, išskyrus Reglamento Nr. 651/2014 1 straipsnio 2–5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytus atvejus.

 

IV SKYRIUS

PAGALBOS teikimo sąlygos ir FORMA

 

11. Pagal schemą pagalba teikiama, vadovaujantis Reglamento Nr. 651/2014 14 straipsnio 3 dalimi.

12. Pagalba teikiama investicijų projektams, kuriais:

12.1. investuojama į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujos įmonės kūrimu, esamos įmonės pajėgumo didinimu, įmonės produkcijos įvairinimu, kai įmonė ima gaminti naujus produktus; arba

12.2. esamos įmonės bendro gamybos proceso esminiu keitimu; arba

12.3. įsigyjamas turtas, priklausantis įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų įsigyta, ir kurią įsigyja su pardavėju nesusijęs investuotojas, su sąlyga, kad naujoji veikla, kuri bus vykdoma naudojant įsigytą turtą, nėra tapati ar panaši į tą, kurią įmonė vykdė prieš įsigijimą.

13. Pagalbos intensyvumas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“:

didžiausia pagalbos suma = R × (A + 0,50 × B + 0 × C), kai

R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, nustatytas patvirtintame regioniniame žemėlapyje ir galiojantis pagalbos suteikimo dieną, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo mažoms ir vidutinėms įmonėms;

A – pradinė tinkamų finansuoti išlaidų dalis – 50 mln. Eur;

B – tinkamų finansuoti išlaidų dalis – nuo 50 iki 100 mln. Eur;

C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis – viršijanti 100 mln. Eur.

14. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 651/2014 11 straipsnyje, regioninė pagalba mokslinių tyrimų infrastruktūroms teikiama tik tuo atveju, jeigu pagalba susiejama su sąlyga, kad galimybė naudotis ta pagalba remiama infrastruktūra bus suteikiama skaidriai ir be diskriminacijos.

15. Pagalba investicijų  projektams įgyvendinti taip pat turi tenkinti kitas sąlygas, nustatytas Reglamento Nr. 651/2014 4–7 straipsniuose, 9 straipsnyje ir 14 straipsnio 5–7 ir 12, 14 dalyse.

16. Pagalbos pagal schemą forma yra pelno, nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčių sumažinimas arba nemokėjimas. Laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos tokios mokestinės lengvatos:

16.1. suteiktos pagalbos suma, skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktu;

16.2. neapmokestinimas nekilnojamojo turto mokesčiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis;

16.3. žemės nuomos mokesčio sumažinimas, vadovaujantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

17. Tinkamos finansuoti išlaidos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnio 4 dalies a punkte. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos investicinės išlaidos į materialųjį ir nematerialųjį turtą.

18. Nematerialusis turtas naudojamas investicinėms išlaidoms apskaičiuoti, jeigu tenkina šias sąlygas:

18.1. Jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą.

18.2. Jis turi būti nusidėvintis.

18.3. Jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju.

18.4. Jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus arba mažosios ir vidutinės įmonės atveju – trejus metus.

Didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidos tinkamos finansuoti tik iki 50 % visų pradinės investicijos tinkamų finansuoti investicinių išlaidų ribos.

19. Pabaigus investuoti, investicijos laisvojoje ekonominėje zonoje išlaikomos ne trumpiau kaip penkerius metus arba mažosios ir vidutinės įmonės atveju – ne trumpiau kaip trejus metus. Tai neužkerta kelio pakeisti per šį laikotarpį pasenusios arba sugedusios įrangos ar įrenginių, jeigu atitinkamoje laisvojoje ekonominėje zonoje ekonominė veikla išlaikoma atitinkamą minimalų laikotarpį.

20. Bet kokia pradinė investicija, kurią tas pats pagalbos gavėjas (grupės lygmeniu) pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita remiama investicija tame pačiame bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 3 lygio regione, pradžios, laikoma vieno investicinio projekto dalimi. Kai toks vienas investicinis projektas yra didelis investicinis projektas, visa pagalbos vienam investiciniam projektui suma neviršija pakoreguotos pagalbos dideliems investiciniams projektams sumos.

 

V SKYRIUS

PAGALBOS SUTEIKIMO KONTROLĖ IR STEBĖSENA

 

21. Teikiant pagalbą pagal schemą laikomasi Valstybės pagalbos laisvosiose ekonominėse zonose zonos įmonėms teikimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 754 „Dėl Valstybės pagalbos laisvosiose ekonominėse zonose zonos įmonėms teikimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatų, Reglamento Nr. 651/2014 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

22. Laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovės kiekvienais metais iki gegužės 15 d. pateikia Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai informaciją apie praėjusiais metais kiekvienai atitinkamoje laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančiai įmonei pagal schemą suteiktą pagalbą. Informacijoje nurodoma:

22.1. informacija apie įmonės statusą, nuo kurio priklauso, ar įmonė turi teisę gauti pagalbą kaip mažos arba vidutinės įmonės statusą turinti įmonė;

22.2. kokios konkrečios investicijos sudaro pradines investicijas (nurodyti jų dydį ir investavimo datą);

22.3. suteiktos pagalbos suma;

22.4. pasiektas pagalbos intensyvumas.

23. Pagalbos gavėjas per dvejus metus iki paraiškos gauti pagalbą pateikimo negali būti perkėlęs veiklos į įmonę, kuriai turi būti teikiama pradinė investicija, dėl kurios prašoma pagalbos, ir įsipareigoja to nedaryti ne daugiau kaip dvejus metus nuo pradinės investicijos, dėl kurios prašoma pagalbos, pabaigos, kiek tai nesusiję su įsipareigojimais, prisiimtais iki 2019 m. gruodžio 31 d., jei nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. vienoje iš Europos ekonominėje erdvėje esančio pagalbos gavėjo pradinių įmonių prarandama su ta pačia ar panašia veikla susijusių darbo vietų, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 14 straipsnio 16 dalyje. Kartu su schemos 22 punkte nurodyta informacija laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovės pateikia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai laisvos formos deklaraciją, kurioje pagal schemą gaunanti pagalbą įmonė patvirtina, kad pagalbos kreipimosi metu atitinka Reglamento Nr. 651/2014 14 straipsnio 16 dalyje nustatytą reikalavimą.

24. Ekonomikos ir inovacijų ministerija duomenis apie suteiktą pagalbą pateikia Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui (toliau – Registras), vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“. Informacija apie suteiktą valstybės pagalbą Registrui pateikiama per 20 darbo dienų nuo priimto sprendimo suteikti valstybės pagalbą įsigaliojimo dienos.

25. Pagalba sumuojama pagal Reglamento Nr. 651/2014 8 straipsnio nuostatas.

26. Vadovaujantis Reglamento Nr. 651/2014 9 straipsnio nuostatomis, informacija apie suteiktą pagalbą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos privalo būti skelbiama Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje.  

27. Sukaupti duomenys saugomi Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje 10 metų nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos.                 

 

________________