Administracinė byla Nr. A-737-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02058-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui D. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. (toliau – ir atsakovas) 28 174,75 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2.    Pareiškėjas nurodė, kad jam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma vietinė rinkliava – privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėjas – pareiškėjas, pagal minėtų nuostatų 36 punktą turintis teisę išieškoti nesumokėti vietinę rinkliavą iš vietinės rinkliavos mokėtojų.

3.    Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs: 8 450,94 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 417,16 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 525,75 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2 648,76 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 840,60 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9 353,29 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 387,48 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 226,61 Eur vietinės rinkliavos už objektą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).    

 

II.

 

4.    Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies, iš atsakovo D. B. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priteisė nesumokėtą 16 088,92 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5.    Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 str. 1–2 p.).

6.    Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

7.    Teismas sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

8.    Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už tris nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko išrašo, NTR įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Teismas sprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį daiktą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus jis minėtais laikotarpiais buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal 2016 m. spalio 5 d. pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1995 duomenis apskaičiuota vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 11 807,98 Eur.

9.    Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už keturis nekilnojamojo turto objektus esančius adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas NTR centrinio duomenų banko išrašo, NTR įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kurio 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai: 1) įstaiga, naudojimo paskirtis: administracinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įstaiga, naudojimo paskirtis: administracinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) chemijos laboratorija, naudojimo paskirtis: gamybos, pramonės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) įstaiga, naudojimo paskirtis – administracinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). NTR centrinio duomenų banko išrašo 7.13 punkte nurodyta, kad atsakovas 2006 m. gegužės 5 d. nuomos sutarties Nr. 01-PN pagrindu aukščiau minėtus nekilnojamojo turto objektus, laikotarpiui nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2026 m. gegužės 4 d. išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dalyba“.

10.  Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad NTR centrinio duomenų banko išrašo 7.13 punkte nurodytas juridinis faktas yra klaidingas, teismas sprendė, kad nuomos sutarties galiojimo metu pagal Nuostatų 3 punktą ne pareiškėjas, o patalpų nuomininkas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą privalėjo būti skaičiuojama nuomininkui – UAB „Dalyba“.

11.  Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – ir Juridinių asmenų registras) išplėstinis išrašas patvirtina, jog nuo 2014 m. gruodžio 9 d. UAB „Dalyba“ teisinis statusas – išregistruota (likviduota, bankrutavusi). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas KRATC ieškinį, 2010 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2408-265/2010, iškėlė bankroto bylą UAB „Dalyba“. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-124-265/2014, nusprendė pripažinti, kad bankrutavusios UAB „Dalyba“ veikla pasibaigė ir patvirtintas galutinis patikslintas įmonei pareikštų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašas, kurio 29 punkte nurodytas ir KRATC kreditorinis reikalavimas 26 645,61 Lt sumai.

12.  Teismas sprendė, kad nuomos santykiai tarp atsakovo ir UAB „Dalyba“ nutrūko 2014 m. gruodžio 9 d., todėl nuo 2014 m. gruodžio 1 d. prievolė mokėti vietinę rinkliavą, už keturis nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo nekilnojamojo turto savininkui – D. B., tuo tarpu laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. vietinės rinkliavos mokėtoju buvo UAB „Dalyba“, ir atsakovui D. B. ši prievolė neperėjo.

13.  Teismas, vadovaudamasis Nuostatais ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus 2016 m. spalio 5 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1995 nustatė, kad atsakovo mokėtina vietinė rinkliava už šiuos nekilnojamojo turto vienetus nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra atitinkamai: 1) 317,06 Eur  (apskaičiuota: 306,04 Eur : 12 = 25,50 Eur rinkliava už 2014 m. gruodžio mėn. + 291,56 Eur rinkliava už 2015 m.) už nekilnojamąjį daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2 290,40 Eur (apskaičiuota: 2 210,75 Eur : 12 = 184,23 Eur rinkliava už 2014 m. gruodžio mėn. + 2 106,17 Eur rinkliava už 2015 m.) už nekilnojamąjį daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 717,92 Eur (apskaičiuota: 692,95 Eur : 12 = 57,75 Eur rinkliava už 2014 m. gruodžio mėn. + 660,17 Eur rinkliava už 2015 m.) už nekilnojamąjį daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 955,56 Eur (apskaičiuota 922,33 Eur : 12 = 76,86 Eur rinkliava už 2014 m. gruodžio mėn. + 878,70 Eur 2015 m. rinkliava) už nekilnojamąjį daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad iš viso minimu laikotarpiu atsakovui apskaičiuota tenkanti mokėti vietinė rinkliava už įvardijamus nekilnojamuosius objektus yra 4 280,94 Eur. 

14.  Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos (kuomet nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruotą NTR arba nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), arba nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriniais metais nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą (toliau – ir Vietinės rinkliavos prievolė) už einamuosius metus pradžios iki Vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos) taikymo, todėl mokėtina vietinė rinkliava pagrįstai apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto registre nurodytas nekilnojamųjų daiktų paskirtis. 

15.  Teismas nurodė, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 str.). Teismas konstatavo, kad iš viso atsakovui tenkanti mokėti vietinė rinkliava yra 16 088,92 Eur (4 280,94 + 11 807,98) ir ją priteisė iš atsakovo. 

 

III.

 

16.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

17.  Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Dalyba“ buvo iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos) laikomos pasibaigusiomis. Vadovaujantis šia nuostata, UAB „Dalyba“ vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal ginčo nekilnojamojo turto objektus, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Dalyba“ buvo apmokestinta iki 2011 m. sausio 31 d. Dėl nesumokėtos rinkliavos laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjas buvo kreditorius UAB „Dalyba“ bankroto byloje ir kreditorinis reikalavimas 26 645,61 Lt liko nepatenkintas. 2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-121 ši skola pripažinta beviltiška ir leista ją nurašyti. Pareiškėjas teigia, kad iš minėtų faktinių ir teisinių aplinkybių aišku, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. vietinės rinkliavos mokėtoju buvo UAB „Dalyba“ ir atsakovui D. B. ši prievolė neperėjo.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

18.  Byloje sprendžiamas klausimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

19.  Pareiškėjas KRATC kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo D. B. priteisti 28 174,75 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus: tris, esančius adresu (duomenys neskelbtini), vieną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir keturis, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

20.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 11 807,98 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei 4 280,94 Eur už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, priteisdamas dalį pareiškėjo prašomos sumos už objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), vadovavosi NTR duomenimis apie tai, kad minėti objektai buvo išnuomoti UAB „Dalyba“ laikotarpiui nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2026 m. gegužės 4 d., bei tuo, kad UAB „Dalyba“ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-124-265/2014 bankrutavusios UAB „Dalyba“ veikla pasibaigė, patvirtintas galutinis patikslintas kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuriuo KRATC kreditorinis reikalavimas sudarė 26 645,61 Lt, o pagal Juridinių asmenų registro duomenis 2014 m. gruodžio 9 d. UAB „Dalyba“ išregistruota. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomos santykiai tarp UAB „Dalyba“ ir atsakovo nutrūko 2014 m. gruodžio 9 d., taigi laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. atsakovas neturėjo prievolės mokėti vietinės rinkliavos, jam ši prievolė perėjo tik nuo 2014 m. gruodžio 1 d., ir, atitinkamai, priteisė dalį pareiškėjo prašytos vietinės rinkliavos sumos – 4 280,94 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

21.  Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad, jo nuomone, teismas neteisingai nustatė atsakovo prievolės mokėti vietinę rinkliavą pradžią už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, vietinė rinkliava atsakovui, vadovaujantis Įmonių bankroto 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu turėjo būti skaičiuojama nuo 2011 m. vasario 1 d., kuomet iškėlus bankroto bylą UAB „Dalyba“ (2010 m. spalio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis) per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o ne nuo 2014 m. gruodžio 1 d., kuomet 2014 m. gruodžio 9 d. bankrutavusi UAB „Dalyba“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pagal ginčui aktualios Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. liepos 5 d., 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vadovaujantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, darytina išvada, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

 

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Įmonių bankroto 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu. Minėta įstatymo norma, galiojusi nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, nustatė, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini), atsiradimo momentą, vadovavosi NTR duomenimis apie tai, kad minėtų objektų savininkas yra atsakovas bei įregistruotą juridinį faktą – sudarytą nuomos sutartį su UAB „Dalyba“ (b. l. 17–19), taip pat rėmėsi Juridinių asmenų registro duomenimis (b. l. 44), kuriuose nurodyta, kad UAB „Dalyba“ išregistruota 2014 m. gruodžio 9 d. (likviduota bankrutavusi). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį NTR įrašyti duomenys nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CK 2.95 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. CK 6.128 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

 

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą pažymi, kad nagrinėjamu atveju, prievolės atsakovui mokėti vietinę rinkliavą pradžios momentas Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu atsirasti galėtų tuo atveju, jei bankrutuojančios UAB „Dalyba“ administratorius būtų pranešęs apie tai, kad minėta NTR įregistruota nuomos sutartis nebus vykdoma. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki UAB „Dalyba“ veiklos pasibaigimo minėtas juridinis asmuo nebuvo nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), už kuriuos pareiškėjas apskaičiuota vietinę rinkliavą, valdytoju ir naudotoju, taigi pripažintina, kad būtent UAB „Dalyba“, o ne atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtoju. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė atsakovui mokėti vietinę rinkliavą atsirado nuo UAB „Dalyba“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento, ir, atitinkamai pagrįstai priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

 

28.  Apibendrindama nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų ir teisės taikymo aspektais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro  apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                   Stasys Gagys

 

 

Romanas Klišauskas

 

 

Ričardas Piličiauskas