HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL Į SĄJUNGAI SUSIRŪPINIMĄ KELIANČIŲ INVAZINIŲ SVETIMŲ RŪŠIŲ SĄRAŠĄ ĮRAŠYTŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ PATEKIMO KELIŲ IR PLITIMO VALDYMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2022 m. birželio 7 d. Nr. D1-172

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 taikymą, paskyrimo“ 1 punktą ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo 13 straipsnio 2 dalį:

1. T v i r t i n u Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų planą (pridedama). 

2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų direkcijoms nuo 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti šiuo įsakymu patvirtintame Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų plane nurodytas priemones.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                    Simonas Gentvilas

 


 

PATVIRTINTA 

Lietuvos Respublikos aplinkos 

ministro 2022 m. birželio 7 d. 

įsakymu Nr. D1-172

 

 

Į SĄJUNGAI SUSIRŪPINIMĄ KELIANČIŲ INVAZINIŲ SVETIMŲ RŪŠIŲ SĄRAŠĄ ĮRAŠYTŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ PATEKIMO KELIŲ IR PLITIMO VALDYMO VEIKSMŲ PLANAS

 

I SKYRIUS 

BENDROSIOS NUOSTATOS 

 

1. Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų planas (toliau – veiksmų planas) nustato veiksmus, kuriuos būtina įgyvendinti taikant prevencines, kontrolės ir naikinimo priemones ir pasitelkus administracinius pajėgumus užkirsti kelią į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas) įrašytoms gyvūnų rūšims patekti į Lietuvos Respubliką (toliau – Lietuva) ir veiksmingai valdyti jau esančių rūšių populiacijas, siekiant efektyviai mažinti jų daromą žalą biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai. Šis veiksmų planas parengtas įgyvendinant 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatomis, turi imtis priemonių naikinti ar kontroliuoti invazinių svetimžemių (svetimų) rūšių, įrašytų į Sąjungos sąrašą, kurios jau aptinkamos jų teritorijoje, plitimą arba užkirsti kelią joms patekti į šalį ir galimai plisti šalyje ar Sąjungos teritorijoje.

2. Veiksmų plano uždaviniai yra šie:

2.1. numatyti priemones riboti Lietuvoje paplitusių gyvūnų rūšių tolesnį plitimą šalies viduje ir į gretimas teritorijas, kontroliuoti ir naikinti esamas populiacijas;

2.2. numatyti priemones Lietuvoje dirbtinėmis sąlygomis pasitaikančių, bet gamtoje dar neaptinkamų gyvūnų rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemones;

2.3. parengti Lietuvoje mažą natūralizacijos ir plitimo tikimybę turinčių rūšių patekimo į šalį prevencijos priemonių sistemą, siekiant užkirsti kelią jų patekimui į aplinką šalyje ir į kitas Sąjungos valstybes;

2.4. įvertinti nuolatinių mokslinių tyrimų poreikį ir apimtis, kad būtų anksti aptinkamos į Sąjungos sąrašą įrašytos rūšys ir kuo anksčiau būtų imamasi jų kontrolės ir naikinimo priemonių;

2.5. numatyti teisės aktų pakeitimus ir (ar) papildymus, būtinus veiksmingai vykdyti į Sąjungos sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių plitimo prevenciją, kontrolę ir naikinimą;

2.6. numatyti visuomenės švietimo apie invazines rūšis ir jų daromą žalą biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai veiksmus.

3. Veiksmų planas taikomas gyvūnų rūšims, kurios įrašytos į:

3.1. 2016 m. liepos 13 d. patvirtintą Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2016/1141, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 nustatomas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas;

3.2. 2017 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/1263, kuriuo atnaujinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1141 pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 nustatytas Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašas.

4. Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 7 straipsnio nuostatose numatyta, kad į Sąjungos sąrašą įrašytos rūšys negali būti tyčia:

4.1. įvežamos į Sąjungos teritoriją, įskaitant tranzitu taikant muitinės priežiūrą;

4.2. laikomos, įskaitant uždaroje valdoje;

4.3. veisiamos, įskaitant uždaroje valdoje;

4.4. vežamos į Sąjungą, iš Sąjungos arba per Sąjungos teritoriją, išskyrus atvejus, kai rūšys vežamos į objektą likviduoti;

4.5. tiekiamos rinkai;

4.6. naudojamos arba mainomos;

4.7. patvirtinamos kaip rūšys, kurias leidžiama dauginti ar auginti, įskaitant uždaroje valdoje;

4.8. paleidžiamos į aplinką.

5. Lietuva turi įgyvendinti veiksmingas valdymo priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias plačiai paplitusioms svetimžemėms rūšims. Lietuva dėl tokių priemonių sprendžia savarankiškai atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatas, mokslinius tyrimus, geriausią kitų šalių praktiką. Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 pabrėžiama, kad rūšių plitimui stabdyti ir populiacijoms naikinti skirtos priemonės turėtų nedaryti neproporcingai didelės žalos aplinkai, kuri viršytų invazinės rūšies daromą žalą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad taikomų priemonių nauda turi būti didesnė už joms įgyvendinti reikalingas sąnaudas. Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 taip pat nurodoma, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į riziką, kurią kelia rūšys, nuo kurių plitimo reikia apsisaugoti, turi nustatyti priemonių prioritetus, jų taikymo mastą ir priemonių ekonominį efektyvumą. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 13 straipsnio:

5.1. 1 dalį per 18 mėnesių nuo Sąjungos sąrašo priėmimo dienos Lietuva atlieka išsamią tų Sąjungos susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių netyčinės introdukcijos ir plitimo kelių bent savo teritorijoje, taip pat savo jūrų vandenyse, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 punkte, analizę ir nustato patekimo kelius, dėl kurių veiksmų reikia imtis pirmiausia (toliau – prioritetiniai patekimo keliai) dėl tais keliais į Sąjungą patenkančių rūšių kiekio arba galimos rūšių daromos žalos;

5.2. 2 dalį per trejus metus nuo Sąjungos sąrašo priėmimo dienos Lietuva parengia ir įgyvendina vieną bendrą veiksmų planą arba kelis veiksmų planus, kuriuose aptariami prioritetiniai patekimo keliai, kuriuos ji nustatė pagal 13 straipsnio 1 dalį. Veiksmų planuose nustatomi veiksmų tvarkaraščiai ir apibūdinamos priimtos priemonės, taip pat, prireikus, savanoriški veiksmai ir geriausios praktikos kodeksai, siekiant spręsti prioritetinių patekimo kelių klausimą ir užkirsti kelią invazinių svetimų rūšių netyčinei introdukcijai ir plitimui į Sąjungą arba Sąjungoje;

5.3. 3 dalį Sąjungos valstybės narės užtikrina koordinavimą, kad būtų parengtas vienas bendras veiksmų planas arba keli veiksmų planai, suderinti atitinkamu regioniniu lygmeniu vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 22 straipsnio 1 dalimi. Kai tokių regioninių veiksmų planų nėra parengta, valstybės narės parengia ir įgyvendina veiksmų planus, apimančius jų teritoriją, kuo labiau suderintus atitinkamu regioniniu lygmeniu;

5.4. 4 dalį į 13 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmų planus pirmiausia įtraukiamos sąnaudų ir naudos analize pagrįstos priemonės, kuriomis siekiama:

5.4.1. didinti informuotumą;

5.4.2. kuo labiau sumažinti prekių, pagrindinių produktų, taip pat transporto priemonių ir įrangos užterštumo invazinių svetimų rūšių egzemplioriais galimybę, įskaitant priemones dėl invazinių svetimų rūšių vežimo iš trečiųjų šalių;

5.4.3. užtikrinti atitinkamą kontrolę Sąjungos pasienyje (kitą nei pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 15 straipsnį vykdomą oficialią kontrolę).

5.5. 5 dalį vadovaujantis 13 straipsnio 2 dalimi parengti veiksmų planai nedelsiant perduodami Komisijai. Bent kas šešerius metus valstybės narės tuos veiksmų planus peržiūri ir perduoda juos Komisijai.

6. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 15 straipsnio nuostatas Lietuva ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 2 d. turėjo įdiegti visapusiškai veikiančias struktūras, kurios vykdytų oficialią kontrolę, būtiną užkirsti kelią Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių tyčinei introdukcijai į Sąjungą. Ta oficiali kontrolė taikoma prekių kategorijoms, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai nurodyti Sąjungos sąraše, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 4 straipsnio 5 dalimi.

7. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 19 straipsniu, aptariamos plačiai paplitusių invazinių rūšių valdymo priemonės, kurios tiesiogiai taikomos ir Lietuvai:

7.1. per 18 mėnesių nuo invazinės svetimos rūšies įtraukimo į Sąjungos sąrašą valstybės narės įdiegia veiksmingas valdymo priemones dėl tų Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių, kurios, kaip nustatė valstybės narės, jų teritorijoje yra plačiai paplitusios, kad jų poveikis biologinei įvairovei, atitinkamoms ekosistemų funkcijoms, ir, kai tinkama, žmonių sveikatai ar ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas. Tos valdymo priemonės turi būti proporcingos poveikiui aplinkai ir turi būti pritaikytos specifinėms valstybių narių aplinkybėms, pagrįstos sąnaudų ir naudos analize, taip pat, kiek tai praktiškai įmanoma, turi apimti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 20 straipsnyje nurodytas atkūrimo priemones. Jos išdėstomos prioriteto tvarka, vadovaujantis rizikos vertinimu ir jų ekonominiu efektyvumu;

7.2. valdymo priemones sudaro mirtini ar nemirtini fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kuriais siekiama invazines svetimas rūšis likviduoti, kontroliuoti jų populiaciją arba jas izoliuoti. Prireikus valdymo priemonės apima priimančiajai ekosistemai taikomus veiksmus, kuriais siekiama padidinti tos ekosistemos atsparumą dabartinėms ir būsimoms invazijoms. Gali būti laikinai leidžiama komerciniais tikslais naudoti jau įsitvirtinusias invazines svetimas rūšis, jei tai laikoma viena iš valdymo priemonių siekiant jas likviduoti, kontroliuoti jų populiaciją ar jas izoliuoti, jei toks naudojimas yra griežtai pagrįstas ir taikomos visos atitinkamos kontrolės priemonės siekiant išvengti tolesnio plitimo;

7.3. taikydamos valdymo priemones ir pasirinkdamos metodus, kurie bus naudojami, valstybės narės deramai atsižvelgia į poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, pirmiausia netikslinėms rūšims ir jų buveinėms, ir užtikrina, kad tiksliniai gyvūnai nepatirtų išvengiamo skausmo, streso ar kančių, nepakenkiant valdymo priemonių veiksmingumui.

8. Institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatų įgyvendinimą, paskiria ir jų funkcijų pasiskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 475 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 taikymą, paskyrimo“, kuriame yra nustatyta, kad:

8.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavesta koordinuoti Reglamento Nr. 1143/2014 taikymą;

8.2. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra) pavesta:

8.2.1. išduoti leidimus, sustabdyti jų galiojimą, panaikinti galiojimą arba galiojimo sustabdymą įgyvendinant Reglamento Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsnius;

8.2.2. teikti Europos Komisijai paraiškas, numatytas Reglamento Nr. 1143/2014 9 straipsnyje, ir tvirtinti nenumatytų atvejų planus.

8.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms pagal kompetenciją pavesta įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų pateiktą Agentūrai informaciją ir teikti Agentūrai papildomą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti leidimą žemės ūkio veiklos subjektams naudoti invazines rūšis žemės ūkyje tikslais, susijusiais su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais;

8.4. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) paskirtas:

8.4.1. atsakingu už patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad įstaigos laikytųsi Agentūros išduotuose leidimuose naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų;

8.4.2. pagal kompetenciją vykdyti prekių kontrolę, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 2 dalyje.

8.5. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavesta:

8.5.1. įvertinti žemės ūkio veiklos subjektų pateiktą Agentūrai informaciją ir teikti Agentūrai papildomą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti leidimą žemės ūkio veiklos subjektams naudoti invazines rūšis žemės ūkyje tikslais, susijusiais su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais;

8.5.2. pagal kompetenciją dalyvauti Aplinkos apsaugos departamento vykdomuose patikrinimuose, siekiant užtikrinti, kad įstaigos laikytųsi Agentūros išduotuose leidimuose naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 8 straipsnio 8 dalyje;

8.5.3. pagal kompetenciją, nustatytą vykdant 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) su visais pakeitimais, 4 straipsnio nuostatas, būti atsakingai už pasienio kontrolę, siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą, ir už prekių sulaikymą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 5 dalies b punkte;

8.5.4. būti atsakinga už prekių sulaikymą ir tolesnę jų kontrolę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 5 dalyje, kai importas vykdomas pažeidžiant Reglamentą Nr. 1143/2014.

8.6. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar jo įgaliotos institucijos pagal kompetenciją paskirtos atsakingomis:

8.6.1. už oficialią pasienio kontrolę, siekiant užkirsti kelią neteisėtai invazinių rūšių introdukcijai, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 1 dalyje;

8.6.2. už prekių sulaikymą ir tolesnę jų kontrolę pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, kaip numatyta Reglamento Nr. 1143/2014 15 straipsnio 5 dalyje, kai importas vykdomas pažeidžiant Reglamentą Nr. 1143/2014.

9. Invazinių gyvūnų rūšių reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme (toliau – Įstatymas), kuriame:

9.1. pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį numatyta, kad laukinių gyvūnų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybių vykdomosios institucijos;

9.2. pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija nustato invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemones, tvirtina Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą, Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatus;

9.3. pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones. Aplinkos apsaugos departamentas atlieka kontrolę šalies viduje, Agentūra išduoda leidimus naudoti invazines rūšis pagal Įstatymo ir Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), nuostatas;

9.4. pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį savivaldybių vykdomosios institucijos Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą;

9.5. Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Invazinių rūšių kontrolės taryba (toliau – Taryba) teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, invazinių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas, siūlymus ir išvadas dėl laukinių augalų, grybų bei jų hibridų perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos, taip pat teikia pasiūlymus dėl invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo. Tarybą sudaro Aplinkos ministerijos ir jos įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, mokslo ir studijų institucijų atstovai.

10. Įstatymo 24 straipsnyje nustatytas Invazinių rūšių naudojimas, valdymas, gausos reguliavimas ir plitimo prevencija:

10.1. invazines rūšis draudžiama tyčia paleisti į laisvę, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje;

10.2. kai remiantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais nustatoma, kad tam tikrų svetimžemių rūšių gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų laikymas, veisimas, platinimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, tiekimas rinkai, mainymas, prekiavimas jomis ir kitoks naudojimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Invazinių rūšių naudojimo ribojimai ir draudimai bei draudimams taikomos išimtys nurodytos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše. Šias rūšis veisti, laikyti, platinti, tiekti rinkai, prekiauti jomis ir naudoti leidžiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir Tvarkos aprašo reikalavimų;

10.3. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą;

10.4. invazinių rūšių gyvūnai, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse priskirti medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu (toliau – Medžioklės įstatymas);

10.5. Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos praneša Europos Komisijai ir kitoms Sąjungos valstybėms narėms apie rūšių, įtrauktų į Sąjungos sąrašą, ankstyvą aptikimą ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, ir organizuoja šių rūšių likvidavimo priemonių taikymą Tvarkos apraše nustatyta tvarka;

10.6. uždaroje valdoje laikyti ir paplitę aplinkoje invazinių rūšių gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Tvarkos apraše nustatytą terminą.

11. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas (toliau – Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas), Įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, ir į Sąjungos sąrašą, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos sąrašą įtrauktų rūšių naudojimą.

12. Invazinių rūšių valdymas ir naikinimas, naudojimas ir gausos reguliavimo ir naikinimo būdai nustatomi Tvarkos apraše. Tvarkos apraše reglamentuojama invazinių rūšių kontrolė ir naikinimas, leidimų naudoti invazines rūšis išdavimas ir jų galiojimo sąlygos, invazinių rūšių sulaikymas, invazinių rūšių konfiskavimas ir leidimų naudoti invazines rūšis turėtojų veiklos tikrinimas.

13. Laukinių gyvūnų gausos reguliavimo būdus ir priemones nustato Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas, aplinkos ministro tvirtinami laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo tvarkos aprašai, programos, planai ir metodikos.

14. Tvarkos apraše reglamentuojama laukinių gyvūnų introdukcijos, reintrodukcijos, perkėlimo tvarka.

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos patvirtinimo“ patvirtino Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą (toliau – Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programa). Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 2 punkto 6 papunktyje nurodoma, kad vienas iš šios programos tikslų yra spręsti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių, keliančių pavojų biologinei įvairovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai, plitimo problemą:

15.1. Valstybinė aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 29.5 papunkčiu nustatytas tikslas, t. y. įvertinti invazinių gyvūnų rūšių plitimo pokyčius Lietuvoje ir atlikti invazinių gyvūnų rūšių, kurios įrašytos į Sąjungos sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą.

15.2. Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos priedo „Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų sąrašas“ 33 ir 34 vertinimo kriterijuose pateiktos invazinių rūšių priemonės, už kurių įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų direkcijos (toliau – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos):

15.2.1. įvertinti invazinių gyvūnų rūšių plitimo pokyčius Lietuvoje (pagal Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 29.5 p.), t. y. Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos įgyvendinimo laikotarpiu surinkta patikimų duomenų apie invazinių gyvūnų rūšių paplitimą, leidžiančių įvertinti jų plitimo pokyčius Lietuvos teritorijoje ir prognozuoti žalos biologinei įvairovei ir ekonomikai dydžius. Vertinimo kriterijaus reikšmė – ne mažiau kaip 80 procentų (nuo visų invazinių rūšių skaičiaus);

15.2.2. atlikti invazinių gyvūnų rūšių, kurios įrašytos į Sąjungos sąrašą ir Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, monitoringą (pagal Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programos 29.5.2 p.), t. y. nustatyti invazinių gyvūnų rūšių populiacijų paplitimo duomenis. Vertinimo kriterijaus reikšmė – ne mažiau kaip 20 teritorijų ar vektorių (žuvų ir vėžių rūšims) kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytoms rūšims); ne mažiau kaip po 10 teritorijų kiekvienai rūšiai, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytoms rūšims), ne mažiau kaip 5 teritorijos raštuotajam vėžliui ir ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus apželtkojui krabui.

16. Valstybinis mokslinis institutas Gamtos tyrimų centras kartu su partnere Aplinkos ministerija nuo 2019 m. birželio 25 d. vykdo projektą Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0012 „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“ pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“. Šio projekto metu bus ištirtas 100 svetimžemių ir invazinių rūšių, kurios įrašytos į Sąjungos sąrašą, Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ar yra potencialiai invazyvios, paplitimas Lietuvos gamtinėje aplinkoje. Projekto trukmė – iki 2023 m. birželio 30 d. Šio projekto rezultatai bus suvesti į Biologinės įvairovės informacinę platformą, kuri kuriama pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“ vykdomą projektą Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0020 „Biologinės įvairovės informacinės platformos sukūrimas“ (įgyvendinimo laikotarpis 2020–2023 m.).

17. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 4 dalį visuomenės ir atskirų subjektų informavimą apie tam tikrų svetimžemių gyvūnų rūšių laikymo, veisimo, platinimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją, tiekimo rinkai, mainymo, prekiavimo jomis ir kitokio naudojimo ribojimus ar draudimus organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.

18. Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teisės ir pareigos:

18.1. laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę:

18.1.1. naudoti laukinės gyvūnijos išteklius pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir jos išteklių naudojimą, reikalavimus;

18.1.2. įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę paramą invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti;

18.1.3. jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti. Jeigu Įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ištrūkusių į laisvę gyvūnų rūšims paimti iš aplinkos reikalingas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, savininkas per vieną mėnesį nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo dienos turi teisę šiuos gyvūnus sugauti. Prašymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus turi būti pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dienos, kai nustatomas laukinių gyvūnų ištrūkimo į laisvę faktas.

18.2. laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo:

18.2.1. įgyvendinti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;

18.2.2. Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo;

18.2.3. nedelsdami pranešti policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, apie kiekvieną nelaisvėje laikytą ir į laisvę ištrūkusį laukinį gyvūną ar hibridą;

18.2.4. savo lėšomis organizuoti gyvūnų sugavimą, nužudymą ar sumedžiojimą, jeigu tai būtina pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

 

II SKYRIUS

Į SĄJUNGAI SUSIRŪPINIMĄ KELIANČIŲ INVAZINIŲ SVETIMŲ RŪŠIŲ SĄRAŠĄ ĮRAŠYTŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ PATEKIMO KELIŲ IR PLITIMO VALDYMO VEIKSMŲ PLANO PRIORITETAI IR PRIEMONĖS

 

19. Lietuvoje natūralizavusių į Sąjungos sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių populiacijų kontrolės ir naikinimo prioritetai nustatyti atsižvelgus jų keliamą pavojų biologinei įvairovei, bendrijoms ir ekosistemoms, daromą žalą ekonomikai ir žmonių sveikatai, natūralius ir antropogeninius šių rūšių plitimo kelius ir būdus. Lietuvoje natūralizavusių į Sąjungos sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių naikinimo prioritetai ir rūšių prevencines, kontrolės ir naikinimo priemonės (priemonių aprašai pateikti 1 priede):

19.1. ondatra (Ondatra zibethicus):

19.1.1. populiacijų naikinimo eiliškumas pagal prioritetus:

19.1.1.1. populiacijos šalia gėlavandenės perluotės buveinių;

19.1.1.2. populiacijos saugomų vandens augalų buveinėse;

19.1.1.3. populiacijos šalia pažeidžiamų infrastruktūros objektų;

19.1.1.4. populiacijos saugomose gamtinėse teritorijose;

19.1.1.5. populiacijos saugomose buveinėse ir jų aplinkoje;

19.1.1.6. populiacijos šalia rekreacinių objektų;

19.1.1.7. naujos populiacijos;

19.1.1.8. nuo urbanizuotų teritorijų nutolusios populiacijos;

19.1.1.9. populiacijos, iš kurių plitimas mažai tikėtinas dėl plitimą stabdančių kliūčių.

19.1.2. populiacijos prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės:

19.1.2.1. priemonė Nr. 1. Sumažinti ondatrų gausumą medžiokliniais būdais:

19.1.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, medžiotojų asociacijos, medžioklės plotų naudotojai;

19.1.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.

19.1.2.2. priemonė Nr. 2. Ondatros plitimo monitoringas:

19.1.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.1.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.1.2.3. priemonė Nr. 3. Informacijos apie ondatrų poveikį aplinkai, ekonomikai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.1.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos, medžiotojų asociacijos;

19.1.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.

19.2. paprastasis meškėnas (Procyon lotor):

19.2.1. populiacijų naikinimo eiliškumas pagal prioritetus:

19.2.1.1. naujos įsikūrusios populiacijos;

19.2.1.2. populiacijos urbanizuotose teritorijose;

19.2.1.3. populiacijos saugomose gamtinėse teritorijose;

19.2.1.4. populiacijos šalia transporto infrastruktūros objektų;

19.2.1.5. populiacijos, iš kurių gyvūnas gali lengvai plisti į kitas teritorijas;

19.2.1.6. populiacijos saugomose buveinėse ir jų aplinkoje;

19.2.1.7. populiacijos greta kultūros paveldo objektų;

19.2.1.8. nuo urbanizuotų teritorijų nutolusios populiacijos;

19.2.1.9. populiacijos, kurių plitimas mažai tikėtinas dėl plitimą stabdančių kliūčių.

19.2.2. populiacijų prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės:

19.2.2.1. priemonė Nr. 1. Sumažinti paprastųjų meškėnų gausumą medžiokliniais būdais:

19.2.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, medžiotojų asociacijos, medžioklės plotų naudotojai;

19.2.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.

19.2.2.2. priemonė Nr. 2. Paprastųjų meškėnų plitimo monitoringas:

19.2.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.2.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.2.2.3. priemonė Nr. 3. Informacijos apie paprastųjų meškėnų poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.2.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos, medžiotojų asociacijos;

19.1.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.

19.3. mangutas (Nyctereutes procyonoides):

19.3.1. populiacijų naikinimo eiliškumas pagal prioritetus:

19.3.1.1. populiacijos urbanizuotose teritorijose;

19.3.1.2. populiacijos saugomose gamtinėse teritorijose;

19.3.1.3. populiacijos saugomose buveinėse ir jų aplinkoje;

19.3.1.4. nuo urbanizuotų teritorijų nutolusios populiacijos;

19.3.1.5. populiacijos, kurių plitimas mažai tikėtinas dėl plitimą stabdančių kliūčių.

19.3.2. populiacijų prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės:

19.3.2.1. priemonė Nr. 1. Sumažinti mangutų gausumą medžiokliniais būdais:

19.3.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, medžiotojų asociacijos, medžioklės plotų naudotojai;

19.3.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.

19.3.2.2. priemonė Nr. 2. Manguto plitimo monitoringas:

19.3.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.3.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.3.2.3. priemonė Nr. 3. Informacijos apie mangutų poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.3.2.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos, medžiotojų asociacijos;

19.3.2.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.4. nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii):

19.4.1. populiacijų naikinimo eiliškumas pagal prioritetus:

19.4.1.1. populiacijos urbanizuotose teritorijose, ypač rekreacinėse teritorijose, iš kurių žuvis gali būti lengvai pervežama į kitas teritorijas;

19.4.1.2. populiacijos saugomose gamtinėse teritorijose, saugomose buveinėse ir jų aplinkoje;

19.4.1.3. naujos įsikūrusios populiacijos;

19.4.1.4. populiacijos, iš kurių plitimas mažai tikėtinas dėl plitimą stabdančių kliūčių.

19.4.2. populiacijų prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės:

19.4.2.1. priemonė Nr. 1. Nuodėgulinio grundalo populiacijų naikinimas gausinant plėšriųjų žuvų populiacijas:

19.4.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

19.4.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat iki 2037 m.

19.4.2.2. priemonė Nr. 2. Nuodėgulinio grundalo plitimo monitoringas:

19.4.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.4.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.4.2.3. priemonė Nr. 3. Informacijos apie nuodėgulinių grundalų poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.4.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos, žvejų asociacijos;

19.4.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.5. rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva):

19.5.1. populiacijų naikinimo eiliškumas pagal prioritetus:

19.5.1.1. populiacijos urbanizuotose teritorijose, ypač rekreacinėse teritorijose, iš kurių žuvis gali būti lengvai pervežama į kitas teritorijas;

19.5.1.2. populiacijos saugomose gamtinėse teritorijose, saugomose buveinėse ir jų aplinkoje;

19.5.1.3. naujos įsikūrusios populiacijos;

19.5.1.4. valstybiniai ir privatūs žuvininkystės ūkiai;

19.5.1.5. populiacijos, iš kurių plitimas mažai tikėtinas dėl plitimą stabdančių kliūčių.

19.5.2. populiacijų prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės:

19.5.2.1. priemonė Nr. 1. Rytinio gružlelio populiacijų naikinimas gausinant plėšriųjų žuvų populiacijas:

19.5.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

19.5.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.5.2.2. priemonė Nr. 2. Rytinio gružlelio plitimo monitoringas:

19.5.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.5.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.5.2.3. priemonė Nr. 3. Žuvininkystės ūkių kontrolė:

19.5.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas;

19.5.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2027 m.

19.5.2.4. priemonė Nr. 4. Informacijos apie rytinių gružlelių poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.5.2.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos, žvejų asociacijos;

19.5.2.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.6. rainuotasis vėžys (Orconectes limosus):

19.6.1. priemonė Nr. 1. Informacijos apie rainuotųjų vėžių poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.6.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, savivaldybės, mokslo ir mokymo institucijos, žvejų asociacijos;

19.6.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.6.2. priemonė Nr. 2. Rainuotųjų vėžių populiacijų naikinimas juos gaudant vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis;

19.6.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, žvejai mėgėjai, vandens telkinių savininkai ir žvejybos plotų naudotojai;

19.6.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.6.3 priemonė Nr. 3. Rainuotųjų vėžių plitimo monitoringas:

19.6.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.6.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.7. žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus):

19.7.1. priemonė Nr. 1. Informacijos apie žymėtųjų vėžių poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.7.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, savivaldybės, mokslo ir mokymo institucijos, žvejų asociacijos;

19.7.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.7.2. priemonė Nr. 2. Žymėtojo vėžio plitimo monitoringas:

19.7.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo institucijos;

19.7.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (iki 2023 m. vykdyti pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą).

19.7.3. priemonė Nr. 3. Žymėtųjų vėžių populiacijų naikinimas juos gaudant vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis;

19.7.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, žvejai mėgėjai, vandens telkinių savininkai ir žvejybos plotų naudotojai;

19.7.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

19.8. apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis):

19.8.1. priemonė Nr. 1. Informacijos apie apželtkojo krabo poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

19.8.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos;

19.8.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

20. Lietuvoje atsitiktinai pasitaikančių rūšių arba laikomų nelaisvėje ir galinčių plisti gamtinėje aplinkoje rūšių prevencines, kontrolės ir naikinimo priemonės:

20.1. nutrija (Myocastor coypus), sibirinis burundukas (Tamias sibiricus), raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta):

20.1.1. priemonė Nr. 1. Rūšių populiacijų paieška ir ankstyvas jų naikinimas:

20.1.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

20.1.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

20.1.2. priemonė Nr. 2. Rūšių naudojimo (prekybos, veisimo ir pan.) kontrolė:

20.1.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas;

20.1.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

20.1.3 priemonė Nr. 3. Informacijos apie rūšių poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

20.1.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos, medžiotojų asociacijos;

20.1.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

20.2. šiurkštusis vėžys (Orconectes virilis):

20.2.1 priemonė Nr. 1. Informacijos apie šiurkščiojo vėžio poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

20.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos;

20.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

20.2.2. priemonė Nr. 2. Rūšių naudojimo (prekybos, veisimo ir pan.) kontrolė:

20.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas;

20.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21. Lietuvoje neaptiktų ir turinčių mažą plitimo šalyje tikimybę rūšių prevencinės, kontrolės ir naikinimo priemonės:

21.1. juodoji voverė (Sciurus niger), Palaso voverė (Callosciurus erythraeus), pilkoji voverė (Sciurus carolinensis), javinė mangusta (Herpestes javanicus), paprastasis koatis (Nasua nasua), kininis muntjakas (Muntiacus reevesii), jautinė varlė (Lithobates (Rana) catesbeianus), Klarko vėžys (Procambarus clarkii), marmurinis vėžys (Procambarus fallax f. virginalis):

21.1.1. priemonė Nr. 1. Rinkti informaciją apie kaimyninėse Sąjungos šalyse, trečiosiose šalyse rūšių galimą plitimą ir naudojimą (mokslo leidiniai, duomenų bazės ir kt.):

21.1.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, mokslo ir mokymo institucijos;

21.1.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat.

21.1.2. priemonė Nr. 2. Rūšių naudojimo (prekybos, veisimo, laikymo ir pan.) kontrolė:

21.1.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas;

21.1.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.1.3. priemonė Nr. 3. Rūšių individų paieška ir ankstyvas jų naikinimas:

21.1.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

21.1.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.1.4. priemonė Nr. 4. Informacijos apie invazinių gyvūnų poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

21.1.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos;

21.1.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.2. egiptinė žąsis (Alopochen aegyptiacus), indinė varna (Corvus splendens), baltaskruostė stačiauodegė (Oxyura jamaicensis), šventasis ibis (Threskiornis aethiopicus), paprastoji maina (Acridotheres tristis):

21.2.1. priemonė Nr. 1. Rinkti informaciją apie kaimyninėse Sąjungos šalyse, trečiosiose šalyse rūšių galimą plitimą ir naudojimą (mokslo leidiniai, duomenų bazės ir kt.):

21.2.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, mokslo ir mokymo institucijos;

21.2.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat.

21.2.2. priemonė Nr. 2. Rūšių naudojimo (prekybos, veisimo, laikymo ir pan.) kontrolė:

21.2.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas;

21.2.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.2.3. priemonė Nr. 3. Rūšių individų paieška ir ankstyvas jų naikinimas:

21.2.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

21.2.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.2.4. priemonė Nr. 4. Informacijos apie paukščių rūšių poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

21.2.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos;

21.2.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.2.5. priemonė Nr. 5. Rūšių įtraukimas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą:

21.2.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, mokslo ir mokymo institucijos;

21.2.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m. (pagal poreikį, nustačius rūšies plitimą Lietuvoje).

21.3. azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax):

21.3.1. priemonė Nr. 1. Auginti skirtų importuojamų augalų iš Azijos šalių ir valstybių, kuriose rūšis gali būti aptinkama, kontrolė:

21.3.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Muitinės departamentas;

21.3.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.3.2. priemonė Nr. 2. Importuojamos produkcijos iš Azijos šalių ir valstybių, kuriose rūšis gali būti aptinkama, su augalinės kilmės pakavimo medžiagomis ir mediniais padėklais kontrolė:

21.3.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas;

21.3.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.3.3. priemonė Nr. 3. Rinkti informaciją apie kaimyninėse Sąjungos šalyse, trečiosiose šalyse rūšių galimą plitimą (mokslo leidinių, duomenų bazių ir kt.):

21.3.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, mokslo ir mokymo institucijos;

21.3.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat.

21.3.4. priemonė Nr. 4. Rūšių individų paieška ir ankstyvas jų naikinimas:

21.3.4.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

21.3.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

21.3.5. priemonė Nr. 5. Informacijos apie rūšies poveikį aplinkai, plitimo prevencijos priemones ir naikinimo metodus sklaida:

21.3.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Lietuvos zoologijos sodas, mokslo ir mokymo institucijos;

21.3.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

 

III SKYRIUS

Į SĄJUNGAI SUSIRŪPINIMĄ KELIANČIŲ INVAZINIŲ SVETIMŲ RŪŠIŲ SĄRAŠĄ ĮRAŠYTŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ PATEKIMO KELIŲ IR PLITIMO VALDYMO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONĖS PAGAL GYVŪNŲ RŪŠIŲ NETYČINIO PATEKIMO KELIUS IR PLITIMO BŪDUS

 

22. Į Sąjungos sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių netyčinė introdukcija ir plitimas nustatomas vadovaujantis Europos Komisijos patvirtinta Europos svetimų rūšių informacijos tinklo (EASIN) netyčinės introdukcijos kelių klasifikacija. Rūšių patekimas ir plitimas pagal netyčinio patekimo į Lietuvą ir plitimo šalyje kelius (išsami analizė pateikta 2 priede):

22.1. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 1.3. Paleidimas į gamtą. Žvejyba laukinėje gamtoje (įskaitant mėgėjų žvejybą). Šiuo būdu plinta rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva). Tikimybė, kad šiuo keliu pateks invazinės vėžių rūšys, yra gana didelė;

22.2. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.2. Ištrūkimas į laisvę iš uždaros zonos. Akvakultūra. Rūšys: rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva). Faktiškas plitimo kelias;

22.3. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.3. Botanikos sodai, zoologijos sodai, akvariumai (išskyrus namų akvariumus). Rūšys: egiptinė žąsis (Alopochen aegyptiacus), šventasis ibis (Threskiornis aethiopicus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor), raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta), kininis muntjakas (Muntiacus reevesii), paprastasis koatis (Nasua nasua). Svarbu vykdyti laikymo ir veisimo kontrolę;

22.4. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.4. Gyvūnai augintiniai, akvariumų, terariumų rūšys (įskaitant tokioms rūšims skirtą gyvą maistą). Rūšys: Palaso voverė (Callosciurus erythraeus), jautinė varlė (Lithobates (Rana) catesbeianus), nutrija (Myocastor coypus), šiurkštusis vėžys (Orconectes virilis), Klarko vėžys (Procambarus clarkii), marmurinis vėžys (Procambarus fallax f. virginalis), paprastasis meškėnas (Procyon lotor), pilkoji voverė (Sciurus carolinensis), juodoji voverė (Sciurus niger), sibirinis burundukas (Tamias sibiricus), raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta). Tai vienas iš svarbiausių netyčinio patekimo kelių, apimantis patekimą į gamtą;

22.5. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.6. Miškininkystė (įskaitant miško įveisimą arba miško atkūrimą). Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta;

22.6. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.8: Sodininkystė. Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.7. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.9. Dekoratyvinė paskirtis, kuri nėra sodininkystė. Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.8. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 2.11. Gyvas maistas ir gyvas jaukas. Rūšys: nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva). Plitimo kelias išlieka reikšmingas;

22.9. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.1. Nepastebimų invazinių organizmų pervežimas. Žūklės, žvejybos įranga. Rūšys: rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus). Šis patekimo kelias reikšmingas;

22.10. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.2. Konteineriai, birūs kroviniai. Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.11. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.3. Pervežti (patekę) lėktuvais ar ant lėktuvų. Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.12. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.4. Pervežti (patekę) laivais, valtimis (išskyrus balastinį vandenį ir korpuso apžalą). Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.13. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.6. Žmonės ir jų bagažas, įranga (pirmiausia turizmo). Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.14. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.7. Organinės pakavimo medžiagos, pirmiausia medienos pakuotės. Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.15. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.8. Nepastebimų invazinių organizmų pervežimas. Laivų, valčių balastinis vanduo. Rūšis: apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis). Atvejų nenustatyta, vykdyti tęstinę kontrolę.

22.16. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.9. Nepastebimų invazinių organizmų pervežimas. Laivų, valčių korpuso apžala. Rūšis: apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis). Atvejų nenustatyta, vykdyti tęstinę kontrolę.

22.17. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 4.10. Transporto priemonės (automobiliai, traukiniai ir t. t.). Rūšis: azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Atvejų nenustatyta, reikia vykdyti tęstinę kontrolę;

22.18. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 5.1. Koridorius. Tarpusavyje sujungti vandens keliai, baseinai, jūros. Rūšys: apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis), rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii). Didžiausią reikšmę turi natūralizavusių rūšių patekimas per valstybės sienas iš kaimyninių šalių ir jų plitimas šalies viduje įvairiais gamtiniais koridoriais, ypač upėmis;

22.19. prioritetinių patekimo kelių kodas Nr. 6.1. Invazinių svetimų rūšių, kurios buvo introdukuotos 1–5 patekimo keliais, sklidimas per sienas natūraliu būdu. Rūšys: egiptinė žąsis (Alopochen aegyptiacus), šventasis ibis (Threskiornis aethiopicus), apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis), nutrija (Myocastor coypus), usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides), rainuotasis vėžys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), paprastasis meškėnas (Procyon lotor), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva), pilkoji voverė (Sciurus carolinensis), sibirinis burundukas (Tamias sibiricus), azijinis juodnugaris širšuolas (Vespa velutina nigrithorax). Didžiausią reikšmę turi natūralizavusių rūšių patekimas per valstybės sienas iš kaimyninių šalių ir jų plitimas šalies viduje veikiant įvairiems gamtiniams veiksniams.

23. Priemonės, reikalingos kontroliuoti į Sąjungos sąrašą įrašytų rūšių netyčinį patekimą ir plitimą:

23.1. priemonė Nr. 1. Vykdyti nuolatinius invazinių rūšių tyrimus didžiausią netyčinės introdukcijos riziką patiriančiose teritorijose, siekiant anksti aptikti invazinių rūšių populiacijas:

23.1.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

23.1.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

23.2. priemonė Nr. 2. Naujų aptiktų invazinių rūšių skubus naikinimas:

23.2.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

23.2.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat (pagal poreikį).

23.3. priemonė Nr. 3. Sukurti prevencinių priemonių sistemą, siekiant užkirsti kelią invazinių rūšių patekimui į aplinką žvejybos metu, su žvejybos, vandens sportui ir poilsiui skirtu inventoriumi:

23.3.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir saugomų teritorijų direkcijos, mokslo ir mokymo institucijos;

23.3.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2025 m.

23.4. priemonė Nr. 4. Intensyviau vykdyti žuvininkystės ūkių ir žuvivaisos įmonių tvenkinių kontrolę, siekiant anksti nustatyti galimus invazinių rūšių plitimo atvejus:

23.4.1. atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos departamentas;

23.4.2. įgyvendinimo laikotarpis: nuolat.

23.5. priemonė Nr. 5. Vykdyti nuolatinę importuojamos produkcijos ir auginimui skirtų augalų kontrolę, siekiant užkirsti kelią gyvų gyvūnų patekimui:

23.5.1. atsakingos institucijos ir partneriai: Aplinkos apsaugos departamentas, Muitinės departamentas;

23.5.2. įgyvendinimo laikotarpis: iki 2037 m.

___________________

part_6bacf1bf9be94997a15196def6e5fc29_end