HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

 

DĖL NACIONALINĖS IŠMETAMŲJŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAITOS, PROGNOZIŲ, PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS, STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMO, KLIMATO KAITOS PRIEMONIŲ FINANSAVIMO DUOMENŲ RINKIMO, ATASKAITŲ RENGIMO IR INFORMACIJOS TEIKIMO SISTEMOS NUSTATYMO

 

2021 m. vasario 2  d. Nr. D1-64

Vilnius

 

Vadovaudamasis Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 388 „Dėl Informacijos ir ataskaitų, susijusių su Europos Sąjungos aplinkos sektoriaus teisės aktų įgyvendinimu ir teikiamų Europos Komisijai, Europos cheminių medžiagų agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai rengimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priedo 2.1, 2.5, 2.6 papunkčiais ir 4 punktu, užtikrindamas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK), ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, jos Kioto protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo, 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/841, JTBKKK Kioto protokolo Dohos pakeitimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo ratifikavimo, Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JTBKKK, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014, nuostatų įgyvendinimą:

1.        N u s t a t a u, kad:

1.1.     Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klimato politikos grupė:

1.1.1organizuoja ir koordinuoja Reglamente (ES) Nr. 2018/1999, Sprendime Nr. 529/2013/ES, Reglamente (ES) Nr. 2018/841, JTBKKK Šalių konferencijose, Kioto protokolo ir Paryžiaus susitarimo Šalių susitikimuose priimtuose sprendimuose nurodytų ataskaitų parengimą ir teikimą Europos Komisijai ir JTBKKK sekretoriatui;

1.1.2.  atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 15 straipsnio nuostatas ir IV priede pateiktus strategijos rengimo principus, rengia ilgalaikę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu grindžiamą strategiją, prireikus ją atnaujina kas penkerius kalendorinius metus;

1.1.3.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 37 ir 39 straipsnių, XII priedo nuostatomis, teikia pasiūlymus dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, politikos ir priemonių, iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų kiekio prognozių ataskaitų rengimo sistemos tobulinimo, teikia metodinę pagalbą institucijoms, atsakingoms už šių ataskaitų rengimą;

1.1.4.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 18 straipsnio, VI priedo ir Sprendimo Nr. 529/2013/ES 10 straipsnio nuostatomis, Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 XXIII ir XXIV prieduose nustatytu formatu ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d., vėliau – kas dvejus kalendorinius metus, rengia informaciją apie nacionalinę klimato kaitos politiką, jos įgyvendinimo priemones, kurią su Aplinkos apsaugos agentūros pateiktomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozėmis teikia Europos Komisijai ir užtikrina šios ataskaitos viešą paskelbimą;

1.1.5.  vadovaudamasi JTBKKK Šalių konferencijos Sprendimų 2/CP.17, 19/CP.18, 9/CP.16 ir JTBKKK 12 straipsnio nuostatomis, organizuoja kas dvejus kalendorinius metus dvimetės ataskaitos, kas ketverius kalendorinius metus – nacionalinio pranešimo apie klimato kaitą rengimą, abi ataskaitas teikia Europos Komisijai ir JTBKKK sekretoriatui iki atitinkamų metų sausio 1 d., pradedant nuo 2022 m.;

1.1.6.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis, organizuoja, koordinuoja atsakymų rengimą ir atsako į Europos Komisijos ekspertų vykdomos metinės nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos klausimus. Vadovaudamasi JTBKKK sprendimų nuostatomis, organizuoja, koordinuoja atsakymų rengimą ir atsako JTBKKK sekretoriato ekspertų vykdomos metinės nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, nacionalinio pranešimo ir dvimetės ataskaitos peržiūrų metu pateiktus klausimus ir pastabas;

1.1.7.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio 1 dalies, VIII priedo 1 dalies nuostatomis ir Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 I priede nustatytu formatu ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d., vėliau – kas dvejus kalendorinius metus, derinant su ataskaitų teikimo laikotarpiais, nustatytais JTBKKK ir Paryžiaus susitarime sutartuose reikalavimuose, rengia ir teikia Europos Komisijai ataskaitas apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas, nurodo įgyvendinamus ir planuojamus veiksmus, kuriais palengvinamas prisitaikymas prie klimato kaitos;

1.1.8teikia suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei informaciją apie atnaujintus Europos Sąjungos teisės aktus ir jų nuorodas, JTBKKK Šalių konferencijose, Kioto protokolo Šalių ir Paryžiaus susitarimo šalių susitikimuose priimtus sprendimus, reglamentuojančius su klimato kaita susijusių ataskaitų rengimą ir teikimą;

1.1.9.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio 2 dalies ir VIII priedo 3 dalies nuostatomis, Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 II priede nustatytu formatu kiekvienais metais rengia ir ne vėliau kaip iki liepos 31 d. teikia Europos Komisijai ataskaitas apie pajamų iš aukcionų ir projektų kreditų panaudojimą;

1.1.10.   vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio 3 dalies ir VIII priedo 2 dalies nuostatomis, Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 III, IV ir V prieduose nustatytais formatais kiekvienais metais rengia ir ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. teikia Europos Komisijai ataskaitas apie Lietuvos Respublikos suteiktą finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims laikydamasi pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą sutartų atitinkamų ataskaitų teikimo reikalavimų.

1.2.     Aplinkos apsaugos agentūra:

1.2.1.  renka ir kaupia su išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaita ir prognozėmis susijusius duomenis energetikos, pramonės procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose, naudoja šiuos duomenis atlikdama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio ir prognozių skaičiavimus pagal Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto parengtas metodines gaires atskiriems sektoriams;

1.2.2.  vadovaudamasi Reglamento Nr. (ES) Nr. 2018/1999 18 ir 26 straipsnių, V ir VII priedų, Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 7, 10–12, 15–17, 38 straipsnių, VI-XV ir XXV priedų nuostatomis, JTBKKK Šalių konferencijos sprendimais nustatytu formatu rengia ir teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei nacionalinę išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, tarpinę ir kas dvejus kalendorinius metus – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių ataskaitas;

1.2.3.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 17 straipsnio ir JTBKKK Šalių konferencijos Sprendimų 2/CP.17, 19/CP.18, 9/CP.16 ir JTBKKK 12 straipsnio nuostatomis, kas dvejus metus kartu su Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupe dalyvauja rengiant dvimetę ataskaitą, kas ketverius metus – nacionalinį pranešimą apie klimato kaitą;

1.2.4.  pagal kompetenciją rengia ir teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei atsakymus į Europos Komisijos ir JTBKKK sekretoriato ekspertų vykdomos metinės nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių ataskaitų, nacionalinio pranešimo ir dvimetės ataskaitos peržiūros metu pateiktus klausimus ir pastabas.

1.3.     Valstybinė miškų tarnyba:

1.3.1.  renka ir kaupia duomenis apie išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje, atlieka skaičiavimus, prognozes, rengia apibendrintą informaciją atsižvelgdama į Sprendimo Nr. 529/2013/ES 3–9 straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. 2018/841 5–10 straipsnių nuostatas, JTBKKK Šalių konferencijose, Kioto protokolo Šalių ir Paryžiaus susitarimo šalių susitikimuose priimtus sprendimus ir Tarpvyriausybinio klimato kaitos komiteto parengtas gaires ir ją teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei ir Aplinkos apsaugos agentūrai;

1.3.2.  vadovaudamasi Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 ir V priedo 1(c) dalimi, kiekvienais metais rengia ir iki gruodžio 10 d. teikia Aplinkos apsaugos agentūrai apibendrintą informaciją apie išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje;

1.3.3.  vadovaudamasi Sprendimo Nr. 529/2013/ES 10 straipsnio nuostatomis, rengia ir teikia Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei informaciją, reikalingą ataskaitoms Europos Komisijai teikti apie įgyvendinamas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje;

1.3.4.  vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 17 straipsnio ir JTBKKK Šalių konferencijos Sprendimų 2/CP.17, 19/CP.18 nuostatomis, 9/CP.16 ir JTBKKK 12 straipsnio nuostatomis, kas dvejus kalendorinius metus kartu su Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupe dalyvauja rengiant dvimetę ataskaitą, kas ketverius kalendorinius metus – nacionalinį pranešimą apie klimato kaitą;

1.3.5.  pagal kompetenciją rengia ir teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei atsakymus į Europos Komisijos ir JTBKKK sekretoriato ekspertų vykdomos metinės nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių ataskaitų, nacionalinio pranešimo ir dvimetės ataskaitos peržiūros metu pateiktus klausimus ir pastabas;

1.3.6.  ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui rengia ir teikia Europos Komisijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/841 8 straipsnio nuostatomis, nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, kuriuose nurodomas siūlomas Lietuvos miškų atskaitos lygis ir pateikiami visi Reglamento (ES) Nr. 2018/841 IV priedo B skirsnyje išvardinti elementai. Jei taikoma, remiantis techniniais įvertinimais ir techninėmis rekomendacijomis, ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. Europos Komisijai pateikia peržiūrėtą 2021–2025 m. laikotarpio miškų atskaitos lygį ir ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. – peržiūrėtą 2026–2030 m. laikotarpio miškų atskaitos lygį. Nacionaliniai miškininkystės apskaitos planai skelbiami Aplinkos ministerijos interneto svetainėje;

1.3.7.  prireikus 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje rengia ir teikia Europos Komisijai natūralių trikdžių foninių lygių apskaičiavimą, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/841 10 straipsnio ir VI priedo nuostatomis, siekiant į mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą neįtraukti dėl natūralių trikdžių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

1.3.8.  2021–2025 m. laikotarpiui – ne vėliau kaip iki 2027 m. kovo 15 d. ir 2026–2030 m. laikotarpiui – ne vėliau kaip iki 2032 m. kovo 15 d. rengia ir teikia Europos Komisijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/841 14 straipsnio ir Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atitikties ataskaitą Reglamento (ES) Nr. 2020/1208 XX priede nustatytu formatu, kurioje nurodomas atitinkamu laikotarpiu, kiekvienoje Reglamento (ES) Nr. 2018/841 2 straipsnyje nurodytoje žemės apskaitos kategorijoje, bendro išmesto ir bendro absorbuoto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio balansas apskaičiuotas atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas apskaitos taisykles.

1.4.     Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra:

1.4.1.  rengia ir teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei su Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro veikla susijusią informaciją, reikalingą ataskaitoms rengti, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio, 26 straipsnio 3 dalies, Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 II priede nustatytu formatu, JTBKKK 12 straipsnio ir Sprendimo 9/CP.16 nuostatomis;

1.4.2.  pagal kompetenciją rengia ir teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei atsakymus į Europos Komisijos ir JTBKKK sekretoriato ekspertų vykdomos metinės nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos, nacionalinio pranešimo ir dvimetės ataskaitos peržiūros metu pateiktus klausimus ir pastabas.

1.5.     Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio 1 dalį ir VIII priedo 1 dalies nuostatas, rengia ir teikia Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupei klimato kaitos prognozes, informaciją apie ekstremalias oro sąlygas, klimato kaitos poveikį, pažeidžiamumą klimato kaitos atžvilgiu ir riziką, didžiausius klimato kaitos pavojus, nurodytą Įgyvendinimo reglamento 2020/1208 I priedo dalyje, ir informaciją apie stebėjimo ir vertinimo sistemas.

2.        P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. D1-61 „Dėl Nacionalinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos, prognozių, strateginių dokumentų įgyvendinimo, klimato kaitos priemonių finansavimo duomenų rinkimo, ataskaitų rengimo ir informacijos teikimo sistemos nustatymo“ su visais jo pakeitimais ir papildymais.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                              Simonas Gentvilas