Administracinė byla Nr. eA-3826-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04283-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. O. (V. O. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas V. O. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-1021(00424) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. O. O.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG).

2.    Paaiškino, jog tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo dukra ir kad jis mokosi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete pagal anglų kalba dėstomą bakalauro nuolatinių studijų programą „Industrinių technologijų vadyba“, 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Migracijos skyriui prašymą išduoti LLG ir dokumentus, patvirtinančius jo teisę gauti LLG. Departamentas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1541(00262) atsisakė išduoti pareiškėjui LLG. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo, 2017 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino ginčijamą Departamento sprendimą ir įpareigojo Departamentą pareiškėjo prašymą dėl LLG išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą (toliau – ir LVAT sprendimas). LVAT sprendime nurodė, kad atsakovas netinkamai vertino galimos grėsmės realumą ir akivaizdumą valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, atsakovo priimtas sprendimas buvo neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, atsakovas neįvertino visų prašyme dėl LLG nurodytų pagrindų. Atsakovas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui LLG, nustatęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka skirtos baudos, kurios dydis didesnis negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (Įstatymo 35 str. 1 d. 11 p.).

3.    Pažymėjo, kad Sprendime nurodyti atsisakymo išduoti LLG pagrindai yra tapatūs, kaip ir panaikintojo sprendimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas sąmoningai ignoruoja ir neatsižvelgia į jam skiriamas nuobaudas, todėl manytina, jog pažeidimai kartosis ir ateityje bei kels realų pavojų visuomenės viešajai tvarkai ir saugumui, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjui LLG buvo išduodami nuo 2013 m. spalio 30 d., paskutinis LLG buvo išduotas 2016 m. sausio 14 d. ir galiojo iki 2016 m spalio 29 d. Minėti LLG buvo išduodami nepaisant padarytų pažeidimų, atsakovas pareiškėjo nelaikė realia grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei, tai nurodyta ir LVAT sprendime. Ginčijamas Sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 7 d., o paskutinį administracinį pažeidimą pareiškėjas padarė 2016 m. lapkričio 25 d. Atsakovas turėjo įvertinti, kad pareiškėjo daryti teisės pažeidimai liovėsi ir jis nebekelia grėsmės nei viešajai tvarkai, nei žmonių sveikatai. Be to, Sprendime nurodytas pareiškėjo įsiskolinimas Lietuvos Respublikai (nesumokėta 1 448 Eur bauda) jau yra padengtas.

4.    Teigė, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog iš pareiškėjo vaiko motinos (V. D.) paaiškinimų sužinojo, jog pareiškėjas nebegyvena kartu su savo nepilnamete dukra, ja nesirūpina, nurodė daug neigiamų aplinkybių, susijusių su pareiškėju, iš kurių atsakovas sprendė apie pareiškėjo keliamą grėsmę savo nepilnametei dukrai ir jos motinai, tačiau atsakovas Sprendime vertino tik neigiamas pareiškėjo savybes, o ne visų savybių / elgesio visumą. Pareiškėjas pateikė V. D. rašytinius paaiškinimus apie jo elgesį po jų išsiskyrimo (nebegyvenant kartu), taip pat apie aplinkybes, kurios galėjo daryti įtaką pareiškėjo netinkamam elgesiui. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio ir prastai susiklosčiusių santykių su V. D., tačiau jis visada sieks palaikyti gerus santykius su ja ir prisidėti prie vaiko auklėjimo bei materialinio išlaikymo. Pareiškėjas nevengia išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nuolat skiria jai pinigų, padeda motinai ja rūpintis. V. D. neprieštarauja, kad pareiškėjas matytųsi su dukra ir prisidėtų prie vaiko išlaikymo, pareiškėjo santykiai su V. D. šiuo metu yra pagerėję, jie bendrauja draugiškai, dažnai tariasi dėl dukros auklėjimo ir kitų aplinkybių. Taigi atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo įvertinti visas aplinkybes ir atsižvelgti į kitų šeimos narių prašymus bei priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų viešąjį ir privatų (šeimos) interesą.

5.    Pažymėjo, kad atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl LLG išdavimo, nevertino kitų prašymo pagrindų (šeimos susijungimas, mokymasis universitete), nustatydamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Taip pat atsakovas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių apie pareiškėjui gresiantį pavojų kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje).

6.    Nesutiko su atsakovo Sprendime nurodytu vertinimu, kad Sprendimas atsisakyti išduoti LLG neužkerta pareiškėjui kelio su dukra bendrauti nuotoliniu būdu, pasitelkiant informacines technologijas, taip pat, jog jis į Lietuvos Respubliką galės atvykti su viza. Šie atsakovo nurodyti bendravimo su dukra būdai iš esmės apribos jo teises ir pareigas prisidėti prie nepilnametės dukros auklėjimo ir išlaikymo. Dukrai šiuo metu yra vieneri metai, todėl bendravimas pasitelkiant informacines technologijas nėra realus, vaikui reikia fizinio tėvo buvimo, tiesioginio bendravimo.

7.    Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.    Paaiškino, jog pareiškėjas šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena jo nepilnametė dukra G. O., Lietuvos Respublikos pilietė), pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė Kauno AVPK Migracijos skyriui prašymą pakeisti LLG ir kitus dokumentus. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui LLG, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, be to, pareiškėjas yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka skirtos baudos, kurios dydis didesnis negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Nustatyta, kad pareiškėjas yra linkęs daryti šiurkščius administracinius nusižengimus, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, kelti realų pavojų aplinkinių saugumui, gyvybei, valstybės ir asmenų turtui. Nors pareiškėjas ne kartą buvo drausmintas įvairiomis nuobaudomis, tačiau jos jokio poveikio jam nepadarė. Sistemingi ir šiurkštūs administraciniai nusižengimai (vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų; vairavimas neturint tam teisės; eismo įvykių sukėlimas; svetimo turto sugadinimas) buvo daromi kiekvienais metais. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nesirūpina savo nepilnamete dukterimi, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš dukters motiną, neteikia materialinės paramos, ne kartą savavališkai pasisavino šeimos biudžetui skirtas lėšas, formuoja itin neigiamą įvaizdį savo nepilnametei dukteriai, yra priklausomas nuo psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio. Taigi, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę ne tik viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai, tačiau ir jo nepilnametei dukrai bei jos motinai.

9.    Pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 77, 77¹ punktais ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti pareiškėjui LLG, 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (15/4‑17)10K‑39125 ir 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. (15/4-10) 10K-42520 kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu įvertinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Tiek 2016 m. spalio 21 d. rašte Nr. 5-S-8349, tiek 2017 m. lapkričio 6 d. rašte Policijos departamentas pateikė išvadas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Paskutinėje 2017 m. lapkričio 6 d. išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas po paskutinio jam išduoto LLG buvo padaręs šiuos nusikaltimus ir administracinius nusižengimus (analogiškus teisės pažeidimus pareiškėjas darė ir 2015 m.): 1) 2016 m. sausio 18 d. pakartotinai nubaustas už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį, nes, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, ir sukėlė eismo įvykį, kliudydamas stovintį automobilį; 2) 2016 m. birželio 9 d. vėl nubaustas už itin šiurkščius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 130² straipsnį, 124 straipsnio 4 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį, nes, pakartotinai būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (pagal anksčiau pateiktą informaciją pareiškėjui buvo paskirta 1 350 Eur bauda ir daiktų konfiskavimas); 3) 2016 m. lapkričio 25 d. nubaustas už itin šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį, nes, pakartotinai būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra (paskirta 1 448 Eur bauda); 4) Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio „Papirkimas“ 2 dalį, nes už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (už transporto priemonės vairavimą, esant 0,88 promilių neblaivumo laipsniui), policijos pareigūnui siūlė 1 000 Eur kyšį; pagal BK 11 straipsnį šis nusikaltimas kvalifikuojamas kaip apysunkis nusikaltimas. Policijos departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjo elgesys vairuojant automobilį ne kartą sukėlė pavojų saugiam eismui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, o policijos pareigūnų priimti sprendimai pareiškėjo elgesiui nepadarė įtakos, bauda ir administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti jį, kad jis gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – taip pat nepasiekė, bei vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarka) 12.1, 13.1 ir 13.4 punktais nustatė, kad pareiškėjo elgesys ateityje nesikeis, jis gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

10.  Nurodė, kad Departamentas 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris 2017 m. rugsėjo 27 d. nuvyko į šeimos namus patikrinti vaiko gyvenimo sąlygų, taip pat paėmė pareiškėjo dukros motinos V. D. rašytinį paaiškinimą apie pareiškėjo elgesį ir jo bendravimą su vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 13 d. rašte Nr. VS-2334 nurodyta, kad V. D. paaiškino, jog pareiškėjas turi priklausomybę alkoholiui ir marihuanai, dažnai kyla konfliktų, kuriuos mato dukra, net ir būdamas blaivus yra agresyvus, priekabus, psichologiškai smurtauja V. D. atžvilgiu, grasina pagrobti vaiką, neskiria pinigų dukters poreikių tenkinimui, mergaitei žaislų ir drabužių siunčia močiutė iš mamos pusės, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, dėl pareiškėjo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio V. D. su dukra persikėlė gyventi atskirai nuo pareiškėjo.

11.  Departamento vertinimu, šios iki Sprendimo priėmimo dienos nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo asmenį, pareiškėjo nenorą atsakingai dalyvauti šeiminiame gyvenime, prižiūrint ir ugdant nepilnametę dukrą, buvo pagrįstai įvertintos duomenų visumoje, vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Departamentas, įvertinęs visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą baudą, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG.

12.  Pažymėjo, kad LVAT sprendime, priešingai negu teigia pareiškėjas skunde, nebuvo nurodyta, jog pareiškėjo 2014–2016 m. padaryti pažeidimai nebuvo pakankamas ir proporcingas pagrindas neišduoti jam LLG, kai jo prašoma šeimos susijungimo pagrindu. LVAT konstatavo, kad visi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, taip pat nusikalstama veika, siekiant papirkti policijos pareigūną, pagrįstai buvo vertinami jo nenaudai, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu argumentuotai pasverti ginamas vertybes – viešąją tvarką ir teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. LVAT nusprendė panaikinti Departamento sprendimą dėl to, jog buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

13.  Nurodė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien tik Policijos departamento išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet įvertino ir pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, mastą, jo elgesį po pažeidimų padarymo ir kitas aplinkybes (padarytų pažeidimų pakartotinumas, pažeidimų sunkumas). Departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Sprendimą priėmė išsamiai išnagrinėjęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir Sprendimo priėmimo metu aktualią informaciją. Sprendime nurodyta visa Departamentui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytą nusikaltimą ir administracinius teisės pažeidimus, taip pat nurodyta, kad Policijos departamentas pateikė Departamentui išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. buvo įvertinta informacija, gauta iš institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Sprendimas priimtas kaip pareiškėjo elgesio pasekmė, o ne grindžiamas vien tik spėjimais.

14.  Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas jau įsigaliojus 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 140¹ straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymui (įstatymas įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kurio tikslas – užtikrinti veiksmingesnę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei riziką keliančių užsieniečių migracijos kontrolę, mažinti tokių asmenų laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvoje grėsmę. Įstatymo pakeitimais (pavyzdžiui, Įstatymo 4 str., 35 str. 1 d. 15 p. pakeitimais) įstatymų leidėjas įtvirtino didesnę viešosios tvarkos, visuomenės interesų apsaugą, mažesnį šių interesų pažeidimų toleravimo lygį.

15.  Akcentavo, kad Sprendimo priėmimo metu Departamentas neturėjo duomenų apie pareiškėjo baudos sumokėjimą. Antstolės raštas buvo surašytas 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. jau po Sprendimo priėmimo, rašte taip pat nenurodyta, kada pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą baudą. Taigi pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis baudą sumokėjo iki Sprendimo priėmimo, o tai reiškia, kad Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

16.  Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 13 d. rašte Nr. VS-2334 pažymėta, jog pats pareiškėjas skyriui buvo nurodęs, kad jis Lietuvos Respublikoje nedirba, šeimą materialiai išlaiko užsienyje gyvenantys jo giminaičiai, nors jis studijuoja Kauno technologijos universitete trečiame kurse, tačiau šiuo metu jo studijos yra sustabdytos. Dėl šių priežasčių Departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai nevertintini kaip ilgalaikiai, o duomenų, kad Lietuvos Respublikoje būtų susiklostę kiti jo ryšiai, nėra.

17.  Nesutiko, kad Departamentas turėjo vertinti aplinkybes apie pareiškėjui gresiantį pavojų jo kilmės valstybėje. Tokio pobūdžio aplinkybės vertinamos atliekant kitas procedūras – priimant sprendimus grąžinti ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 130 str.). Departamentas nenusprendė nei grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę, nei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, taigi skundo teiginiai, susiję su padėtimi pareiškėjo kilmės valstybėje, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi, juo labiau, nesudarantys pagrindo panaikinti Sprendimą.

18.  Departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Sprendimu pažeidžiama jo teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą. Vien pareiškėjo vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) gimimo faktas nereiškia, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti LLG, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 8 straipsnį. Sprendimu pareiškėjui neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, o pats pareiškėjas neįrodė, kad Sprendimas galėtų daryti neigiamą įtaką jo teisei į šeimos gyvenimo gerbimą. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui su dukra bendrauti nuotoliniu būdu, pasitelkiant informacines technologijas, taip pat į Lietuvos Respubliką atvykti gavus vizą ar kitokį dokumentą, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negalės pasinaudoti šiomis galimybėmis.

19.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20.  Pažymėjo, kad Policijos departamento Migracijos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė išvadą Nr. 5-S-10458, kurioje išvardijo pareiškėjo pažeidimus, taip pat nurodė ne vieną aplinkybę, kodėl pareiškėjas buvo pripažintas keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas skunde akcentavo tik 2014–2016 m. padarytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau visiškai nepasisakė apie teistumą, kuris nėra išnykęs.

II.

21.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, ginčijamą Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

22.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog atvyksta gyventi dėl šeimos susijungimo (Lietuvos Respublikoje gyvena jo nepilnametė dukra G. O., Lietuvos Respublikos pilietė) ir ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą arba doktorantūroje, 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno AVPK Migracijos skyriui pateikė prašymą pakeisti LLG skubos tvarka ir kitus dokumentus. Pareiškėjui buvo išduoti šie LLG: 2013 m. spalio 30 d. LT7333319, galiojęs iki 2014 m. rugsėjo 17 d., 2014 m. rugsėjo 17 d. LT7353290, galiojęs iki 2014 m. spalio 29 d., 2014 m. spalio 30 d. LT7355872, galiojęs iki 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d. LT7378588, galiojęs iki 2016 m. sausio 13 d., 2016 m. sausio 14 d. LT7383438, galiojimo terminas – iki 2016 m. spalio 29 d. Policijos departamentas, atsakydamas į Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. paklausimą, 2016 m. spalio 21 d. rašte Nr. 5-S-8349 „Dėl V. O. O. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, vadovaudamasis Tvarkos 12.1, 13.4 punktais, pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (toliau – ir Išvada 1). Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1541(00262) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. O. O.“ atsisakė išduoti pareiškėjui LLG (toliau – ir 2016 m. sprendimas). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2016 m. sprendimo, 2017 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1597-629/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04558-2016-4) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA‑3776‑822/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04558-2016-4) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino, panaikino VAAT sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. sprendimą, įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl LLG pakeitimo ir priimti naują sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka. Policijos departamentas, atsakydamas į Departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. paklausimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei ir galimos jo nelegalios migracijos grėsmės, 2017 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 5-S-10548 „Dėl V. O. O. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (toliau – ir Išvada 2). Departamentas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (15-01)3I-1021(00424) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. O. O.“, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjui LLG.

23.  Teismas nurodė, kad Sprendime, be kita ko, pažymėta, jog Departamentas gavo Išvadą 2, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo daromi administraciniai teisės pažeidimai kartosis ir ateityje bei kels realų pavojų visuomenės viešajai tvarkai ir saugumui. Iš esmės tokią pačią poziciją Policijos departamentas pakartojo ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

24.  Teismas tik iš dalies sutiko su Išvadoje 2 pateiktais vertinimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 7 d. priimant Sprendimą, dalis administracinių teisės pažeidimų turėjo būti vertinami kaip turintys nedidelę reikšmę galimam pareiškėjo daromam pavojui viešajai tvarkai. ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 36 straipsnyje buvo nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d., 40 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, jog, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

25.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 2 014,37 Eur baudų ir vykdymo išlaidų (2017 m. gruodžio 21 d. antstolės R. G. padėjėjos A. K. raštas Nr. 0090/11/00184/S‑2669).

26.  Teismas sutiko su Išvados 2 akcentu, kad pareiškėjo BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį yra kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies a punktą asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 m. po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Taigi pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2019 m. birželio 20 d.

27.  Teismas nesutiko su Sprendime nurodytomis abejonėmis, ar pareiškėjas dalyvauja auginant nepilnametę dukterį G. O. ir prisideda prie jos materialinio išlaikymo. Nors Migracijos departamentas buvo aktyvus ir gavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 13 d. raštą Nr. VS‑2334, taip pat V. D. 2017 m. spalio 2 d. paaiškinimą, tačiau teismas gavo naujesnius V. D. paaiškinimus, o taip pat apklausė ją kaip liudytoją teismo posėdyje. Liudytojos paaiškinimai leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėjas stengiasi būti tinkamu tėvu, remia dukrą, leisdamas ją į privatų darželį, kas savaitę su dukra susitinka. Liudytoja pabrėžė, kad pareiškėjo parama jai ir jos vaikui yra itin reikšminga, nes liudytojos tėvai gyvena Anglijoje, o Lietuvoje ji vaiką, nesant pareiškėjo pagalbos, augintų visiškai viena.

28.  Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas turėjo pasverti du gėrius: viena vertus, pareiškėjo teisę, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, be kita ko, apimančią jo pareigą rūpintis mažamete dukra, ir, kita vertus, visuomenės bendrą gėrį, t. y. viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat išreikšta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, yra svarbesnė teisinė vertybė negu viešoji tvarka, kuriai pareiškėjas grasina, padaręs apysunkį nusikaltimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo atliekamos pareigos mažametei dukrai yra itin svarbus teisine, moraline ir bendražmogiška prasme gėris, potencialiai nukreiptas į ateitį, į pareiškėjo šeimos, pagaliau pareiškėjo mažametės dukros G. O., gerovę. Praeityje pareiškėjo padaryti administraciniai pažeidimai, menkai begrasantys viešajai tvarkai, ir apysunkis nusikaltimas, dėl kurio teistumas išnyks 2019 m. birželio 20 d., bei, prisidengiant paminėtais teisės pažeidimais, atliekamas viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo gynimas negali paneigti žmogaus teisės į jo šeimos gyvenimo gerbimą, taip padarant tokią teisę menama. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo mažametė dukra yra Lietuvos pilietė, pareiškėjo dukros motina yra taip pat Lietuvos pilietė, jos abi gyvena Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas suteikti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, turi būti vertinamas iš naujo.

29.  Teismas nevertino aplinkybių, vykstančių pareiškėjo kilmės valstybėje, nes tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

30.  Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovo priimtas Sprendimas laikytinas neproporcingu žmogaus teisės į jo šeimos gerbimą prasme, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, atitinkamai turi būti panaikintas. Dėl šios priežasties buvo tenkintas ir kitas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III.

31.  Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

32.  Atsakovas akcentuoja, kad teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo netinkamai įvertinęs pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, turimą teistumą, jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Taip pat teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis.

33.  Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismas nepagrįstai nuvertino pareiškėjo įvykdytų teisės pažeidimų pavojingumą viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjo daromi teisės pažeidimai pasižymi sistemingumu, pakartotinumu. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu teisės aktų pažeidinėjimu, vertintinas kaip neigiamai apibūdinantis pareiškėjo asmenybę, reprezentuojantis nenorą laikytis šalies, kurioje gyvena, teisės aktų reikalavimų ir gerbti visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, keliantis grėsmę viešajai tvarkai. Pareiškėjas ne vieną kartą, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę bei sukėlė net du eismo įvykius, kurių metu sugadino kitus automobilius, siūlė policijos pareigūnui kyšį. Įstatymų leidėjas, siekdamas didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, už panašaus pobūdžio veikas įtvirtino ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.

34.  Teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime beveik visai nepasisakė dėl vieno iš pagrindų, kuriuo remiantis pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, pareiškėjas baudą sumokėjo tik 2017 m. gruodžio 29 d. (praėjus daugiau kaip metams nuo jos skyrimo), t. y. jau gavęs Sprendimą, kuris buvo priimtas 2017 m. gruodžio 7 d. Vadinasi, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, kuomet užsienietis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).

35.  Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis turimais aktualiausiais duomenimis, t. y. 2017 m. spalio 16 d. iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautais duomenimis ir pareiškėjo vaiko motinos pasirašytinai pateiktais rašytiniais paaiškinimais apie pareiškėjo turimas priklausomybes, jo ydingą elgesį bei neprisidėjimą prie vaiko auklėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik teismo posėdžio metu V. D. pateiktais paaiškinimais. Nors liudytoja apklausta V. D. nurodė, kad pareiškėjas pradėjo stengtis būti tinkamu tėvu, tačiau nebuvo paneigti jos anksčiau pateikti parodymai apie pareiškėjo elgesį, turimas priklausomybes alkoholiui ir marihuanai, tai, kad jis naudojo fizinį ir emocinį smurtą vaiko akivaizdoje prieš vaiko motiną. Vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę, priimant Sprendimą buvo įvertintos tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, pareiškėjo tyčinis dukros parvertimas, kuomet jo nepilnametė dukra, tyčia pastumta tėvo, trenkėsi galva į grindis.

36.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pateikė prašymą prisidėti prie atsakovo apeliacinio skundo su reikalavimu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

37.  Nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo keliamą realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovui išduodant LLG (2016 m. sausio 14 d.), jo veiksmų atsakovas nelaikė kaip keliančių grėsmę, tačiau Policijos departamentas 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 5-S-7670 įspėjo pareiškėją, jog sistemingas administracinių teisės pažeidimų darymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jo turimas leidimas gyventi gali būti panaikintas, t. y. suteikė galimybę pakeisti savo elgesį, pasitaisyti, tačiau, nepaisydamas įspėjimo, pareiškėjas toliau darė administracinius nusižengimus (tarp kurių buvo itin šiurkštus) bei įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą. Iš Policijos departamento 2017 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 5-S-10548 matyti, jog dėl 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžio priėmimo pareiškėjas buvo priskirtas prie asmenų, keliančių grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

38.  Mano, kad teismas turėjo kritiškai įvertinti pareiškėjo dukters motinos parodymus. 2017 m. gruodžio 19 d. V. D. paaiškinimai prieštarauja ankstesniems – dviejų mėnesių senumo paaiškinimams. Iš to matyti, jog pareiškėjas vykdo psichologinį smurtą prieš dukros motiną. Teismas privalėjo kritiškai vertinti paskutinius V. D. parodymus, juo labiau, kad šie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

39.  Pažymi, kad teismas netinkamai vertino ir pareiškėjo ryšį su Lietuvos Respublika, nepašalino neaiškumo dėl pareiškėjo ekonominių ir socialinių ryšių, t. y. nesiaiškino pareiškėjo gaunamų pragyvenimo pajamų šaltinio, jo pastovumo, ar kitų ryšių, tokių kaip darbas Lietuvos teritorijoje, registracija teritorinėje darbo biržoje ir pan., taip pat neišsiaiškino studijų Kauno technologijų universitete tikslo ir jų tęstinumo. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi jokių ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, išskyrus dukrą. Negana to, šeimos susijungimo prasme, pati V. D. yra nurodžiusi, kad nuo 2017 metų rugsėjo gyvena atskirai nuo pareiškėjo, kas rodo šeimoje nesant darnos ir harmonijos.

40.  Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41.  Pareiškėjas šiame procesiniame dokumente iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

42.  Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko savo pareigą ir pagrįstai vertino visas su byla susijusias aplinkybes, o ne tik atsakovo surinktus įrodymus. Atsakovo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. eA-3048-822/2016 buvo sprendžiamas klausimas, ar užsienietis, kuris prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo grindė realybės neatitinkančiais įrodymais, gali teikti kitus (skirtingus) įrodymus ginčijant Migracijos departamento sprendimo teisėtumą (kuris buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio pateikti dokumentai neatitinka realybės). Lietuvos vyriausias administracinis teismas pasisakė, kad „pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turimais įrodymais. Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą“. Nurodytos ir nagrinėjamos administracinių bylų aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nurodė šiuos pagrindus – šeimos susijungimo ir studijų Lietuvoje. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo šiuos pagrindus patvirtinančius ir realybę atitinkančius dokumentus. Pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu ir buvo pasirengęs jam teikti reikalingą informaciją ir dokumentus. Pirminiai V. D. parodymai buvo surinkti atsakovui apie tokius procesinius veiksmus neinformavus pareiškėjo. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su pirminiais V. D. parodymais prieš priimant Sprendimą. Atsakovas nesuteikė galimybės pareiškėjui išsakyti savo poziciją. Ši galimybė pareiškėjui atsirado tik skundžiant Sprendimą.

43.  Pareiškėjas, teikdamas naujus įrodymus bei kviesdamas liudininkus, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rinko naujus įrodymus, apklausė liudytojus, kad visapusiškai ištirtų visas bylai svarbias aplinkybes ir priimtų motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo teiginiai, jog teismas, spręsdamas dėl Sprendimo teisėtumo, negalėjo remtis pareiškėjo į bylą teiktais įrodymais, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės į teisingą teismą (teisė į teisingą teismo procesą) principui.

44.  Pažymi, kad naujesni V. D. parodymai nėra prieštaraujantys senesniems, tiesiog skiriasi parodymų vertinimo perspektyva. Juo labiau, kad V. D. savo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje papasakojo apie pareiškėjo elgesį po jų išsiskyrimo (nebegyvenant kartu), taip pat apie aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos pareiškėjo netinkamam elgesiui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

45. Teisinius santykius dėl užsieniečių prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Nagrinėjamu atveju išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui atsisakyta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytais pagrindais.

46. Iš esmės byloje yra sprendžiamas konfliktas tarp dviejų teisės normomis saugomų gėrių – pareiškėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kartu su dukra ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, viešosios tvarkos bei žmonių sveikatos.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinėje byloje surinktus įrodymus 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimo priėmimo metu, pareiškėjo keliamos grėsmės pobūdį ir jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu, daro išvadą, kad jo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, dėl ko atsisakymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje dėl turimų šeiminių ryšių.

48. Būtina pažymėti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

49. Po paskutinio galiojusio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, t. y. po 2016 m. sausio 14 d., pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. pakartotinai nubaustas už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį; 2016 m. sausio 21 d. nubaustas pagal ATPK 124⁵ straipsnį; 2016 m. gegužės 2 d. nubaustas už šiurkščius administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 130² straipsnį, 124 straipsnio 4 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį; 2016 m. spalio 13 d. pareiškėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį (Administracinių teisės pažeidimų registro 2016 m. gruodžio 29 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus; I t., b. l. 143–151). Be to, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes 2016 m. gegužės 2 d. siūlė kyšį pareigūnui. Ši veika kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas (I t., b. l. 129–131).

50. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 13.4 punkte įtvirtinta, jog užsienietis gali būti vertinamas, kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei jis sistemingai daro tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius teisės pažeidimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos yra pateikęs išvadas, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui (žr. šio sprendimo 9 p.).

51. Nagrinėdama šeiminių ryšių aspektą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teikia prioritetą ir laiko patikimais pirminius V. D. paaiškinimus, kuriuose minima apie pareiškėjo priklausomybę nuo alkoholio, nesirūpinimą dukra, psichologinį smurtą V. D. atžvilgiu, kas byloja, kad užsienietis neturi siekio saugoti ir puoselėti šeiminius ryšius, prisiimti atsakomybę, paisyti moralinių ir teisinių normų.

52. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad sprendimas atsisakyti užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi neužkerta jam kelio laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką susitikti su nepilnamečiu vaiku.

53. Dėl išdėstytų priežasčių, laikantis teisių ir pareigų vienovės principo, sutiktina bei patvirtintina, kad nagrinėjamu atveju išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo buvo atsisakyta teisėtai bei pagrįstai. Šis pagrindas kaip savarankiškas yra (buvo) visiškai pakankamas atmesti prašymą, kuriuo siekta gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kas eliminuoja teisinį poreikį pasisakyti dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte išdėstytos nuostatos pritaikymo teisėtumo bei pagrįstumo.

54. Priimtas sprendimas suponuoja apeliacinio skundo tenkinimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo naikinimą bei naujo sprendimo priėmimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius