LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ITIN SPARTAUS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO PLĖTROS 2021–2027 M. PLANO PATVIRTINIMO
2021 m. spalio 4 d. Nr. 3-477
Vilnius
Siekdamas pasirengti įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo iškeltus skaitmeninio junglumo gerinimo 2021–2027 m. tikslus ir užtikrinti, kad būtų įvykdyta 2021–2027 m. finansavimo teminė reikiama sąlyga,
t v i r t i n u Lietuvos Respublikos itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros 2021–2027 m. planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo
ministro 2021 m. spalio 4 d.
įsakymu Nr. 3-477
LIETUVOS RESPUBLIKOS ITIN SPARTAUS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO PLĖTROS 2021–2027 M. PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Europos Komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 587 final) (toliau – Gigabitinės visuomenės komunikatas) valstybės narės skatinamos prisidėti prie trijų strateginių gigabitinės visuomenės kūrimo tikslų iki 2025 m. įgyvendinimo: užtikrinti gigabitinį junglumą, t. y. ne mažesnės kaip 1 Gbps spartos interneto ryšį vietose, kuriose yra socialinės-ekonominės plėtros iniciatyvų; užtikrinti 5G junglumą visų miestų teritorijose ir visose didžiausiose sausumos transporto magistralėse; sudaryti galimybę, kad visiems Europos namų ūkiams būtų prieinamas interneto ryšys, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės. Didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklai sudarytų prielaidas turėti geresnį ir spartesnį internetą, kuris yra svarbus įmonių konkurencingumui bei gyventojų socialinei įtraukčiai didinti.
2. 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, kuris pakeitė 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programą, nustatytas penktasis strateginis tikslas „gerinti transporto, energetinį ir skaitmeninį vidinį ir išorinį junglumą“. Siekiant šio strateginio tikslo numatyta „diegti naujus, pažangius, itin aukšto pralaidumo tinklus, kaip pagrindą kurti skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę, užtikrinti kuo ankstesnį naujos kartos judriojo ryšio (5G) technologijos diegimą bei tolygią esamų elektroninių ryšių plėtrą – sudaryti galimybę naudotis internetu net ir labiau nutolusių vietovių gyventojams bei verslui; užtikrinti infrastruktūros atsparumą klimato kaitai.“
3. Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ (toliau – 5G gairės), numatytas tikslas „užtikrinti efektyvią ir sparčią penktosios kartos judriojo ryšio (toliau – 5G ryšys) plėtrą Lietuvoje iki 2025 m.“. Iki 2025 m. 5G ryšys turi būti išplėtotas (pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos) Lietuvos miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“) ir kituose magistraliniuose automobilių keliuose ir valstybinės reikšmės magistralinėse geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.
4. Lietuvos Respublikos itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros 2021–2027 m. plano (toliau – Planas) tikslas – nustatyti priemones, kurias Lietuvos Respublikos valstybės institucijos turėtų įgyvendinti 2021–2027 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų finansavimo laikotarpiu, siekdamos Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytų itin spartaus (ne mažesnės kaip 100 Mbps spartos) plačiajuosčio ryšio plėtros tikslų.
5. Planas užtikrina plačiajuosčio ryšio plėtros, numatytos Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3-410-(E) „Dėl Lietuvos Respublikos naujos kartos interneto prieigos plėtros 2014–2020 m. plano patvirtinimo“ (toliau – NKP planas), tęstinumą, tačiau kartu įgyvendina ir jame numatytus plėtros Lietuvoje pokyčius, atsižvelgiant į Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytus itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros tikslus.
6. Planas parengtas pagal Išankstinį ES fondų investicijų į skaitmeninio junglumo gerinimo veiklą 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu vertinimą (toliau – Vertinimas), kuriame atlikta detali plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros ir jos panaudojimo analizė.
7. Plane vartojamos santrumpos:
II SKYRIUS
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
9. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į ES fondų iškeltus tikslus investuoti į skaitmeninio junglumo gerinimą 2021–2027 m. finansavimo laikotarpiu, užsakė Vertinimą, kurio tikslas – pasirengti įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo tikslus 2021–2027 m. investuojant į skaitmeninio junglumo gerinimą. Vertinime atlikta esamos ir planuojamos įrengti privačios ir viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų kokybės analizė, kurios pagrindu įvertintas ES fondų investicijų poreikis ES gigabitinio junglumo tikslams Lietuvoje 2021–2027 m. pasiekti ir apibrėžtos investavimo į skaitmeninio junglumo gerinimą kryptys, parengti itin spartaus plačiajuosčio ryšio baltųjų teritorijų žemėlapiai, pateikti pasiūlymai dėl tvaraus investavimo į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą modelio, labai didelio pralaidumo elektroninių ryšių tinklų naudojimo skatinimo priemonių ir rekomendacijų, taip pat įvertintos techninės paramos ir ekspertinės pagalbos suteikimo galimybės ir mechanizmai, įskaitant plačiajuosčio ryšio kompetencijos centrus. Vertinimo rezultatai, žemėlapiai, pasiūlymai ir kita aktuali informacija pateikiami galutinėje vertinimo ataskaitoje, paskelbtoje interneto svetainėje adresu:https://www.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai//isankstinis-es-fondu-investiciju-i-skaitmeninio-junglumo-gerinimo-veikla-2021-2027-m-finansavimo-laikotarpiu-vertinimas.
10. Remiantis atlikta esamos ir planuojamos įrengti privačios ir viešosios itin spartaus plačiajuosčio ryšio, užtikrinančio ne mažesnę kaip 100 Mbps duomenų perdavimo spartą, infrastruktūros analize, vertinime konstatuota:
10.1. 2019 m. viešasis fiksuotasis plačiajuostis ryšys Lietuvoje buvo prieinamas 76,9 proc. namų ūkių. Geriausiai viešojo fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklas išvystytas regionuose, į kuriuos patenka didieji Lietuvos miestai: Klaipėdos regione šio tinklo aprėptis siekė 84,7 proc. namų ūkių, Vilniaus regione – 83,4 proc., Kauno regione – 82,6 proc. Mažiausiai viešojo fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklas išvystytas Alytaus (62,7 proc.), Tauragės (62 proc.) ir Utenos (56 proc.) regionuose. Geriausiai savo fiksuotojo ryšio tinklą buvo išvysčiusi Telia Lietuva, AB, (76,1 proc. visų namų ūkių) ir UAB „Cgates“ (22,8 proc. visų namų ūkių).
10.2. Judriojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra ir 5G ryšio aprėptis yra fiksuojama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) 2020 m. sudarytuose trijų didžiųjų operatorių (Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“, UAB „Bitė Lietuva“) judriojo ryšio 4G (LTE) tinkle aprėpties žemėlapiuose, kurie skelbiami Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje, adresu: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-teoriniai-spartos-skaiciavimai/. Judrusis plačiajuostis ryšys 4G (LTE), užtikrinantis 100 Mbps ir didesnę duomenų perdavimo spartą, yra prieinamas 65,9 proc. Lietuvos namų ūkių. Iš jų didesnė aprėptis pastebima 5 didžiausiose Lietuvos miestų savivaldybėse (Vilniaus m. (72,4 proc.), Kauno m. (69,7 proc.), Klaipėdos m. (81,9 proc.), Šiaulių m. (70,2 proc.), Panevėžio m. (75,9 proc.). Šiose savivaldybėse yra 40 proc. visų Lietuvos namų ūkių. Tarp mažiau gyventojų turinčių savivaldybių didesne 100 Mbps ir spartesnio judriojo interneto ryšio aprėptimi pasižymi Alytaus m. sav. – 85,1 proc. namų ūkių, Neringos sav. – 80,3 proc. namų ūkių ir Jonavos r. sav. – 80,1 proc. namų ūkių. Mažiausia namų ūkių aprėptis pastebima Pagėgių sav. – 30,7 proc., Raseinių r. sav. – 42,1 proc. ir Kėdainių r. sav. – 43,1 proc. Silpniausiu signalu padengtos Lietuvos pasienio zonos, besiribojančios su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, taip pat silpnesnis signalas yra toliau nuo miestų ir rajonų centrų esančiose vietovėse.
10.3. Reikšmingiausios valstybinės intervencijos į plačiajuosčio ryšio plėtros sritį 2014–2020 m. buvo vykdomos, siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą kaimiškųjų vietovių gyventojams, verslui, viešosioms įstaigoms, žemės ūkio objektams – plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros kaimiškosiose vietovėse projektai (PRIP, PRIP2), naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas (RAIN3):
10.3.1. 2014–2020 m. siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio prieigą kaimiškosiose vietovėse, dviem etapais buvo įgyvendinti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projektai PRIP ir PRIP2. Projektais buvo siekiama sudaryti galimybes kaimiškųjų vietovių viešojo administravimo ir ūkio subjektams ir gyventojams naudotis plačiajuosčiu ryšiu, pagerinti paslaugų prieinamumą ir patrauklumą bei konkurencingumą šiose vietovėse. Per pirmąjį etapą buvo nutiesta 485 km šviesolaidinių kabelių linijų, prijungti 432 objektai, nauja infrastruktūra pasiekė daugiau kaip 400 gyvenviečių. Per antrąjį etapą buvo nutiesta 343 km šviesolaidinių kabelių linijų, prijungta 400 objektų, 79 tūkst. Lietuvos gyventojų sudarytos galimybės naudotis nauja arba geresne plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
10.3.2. 2014–2020 m. Lietuva tęsė interneto infrastruktūros plėtrą ir siekė, kad visoje šalies teritorijoje būtų prieinamas naujos kartos interneto ryšys, užtikrinantis 30 Mbps ir didesnę duomenų perdavimo spartą. 2018 metais pradėtas įgyvendinti trečiasis plačiajuosčio ryšio plėtros kaimo vietovėse etapas – naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas RAIN-3, finansuojamas ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė – apie 49,5 mln. Eur. Projekto RAIN-3 įgyvendinimo metu toliau plėtojama naujos kartos interneto prieigos infrastruktūra baltosiose teritorijose, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir sparčiojo interneto ryšio paslaugų teikimo statant bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas. Planuojama pastatyti apie 50 ryšio bokštų ir nutiesti apie 1 210 km šviesolaidinių kabelių linijų. Teritorijose, kuriose nėra galimybių suprojektuoti ryšio bokštų, planuojama įrengti pasyvaus šviesolaidinio tinklo (angl. Gigabit Passive Optical Network (GPON) tankinimo infrastruktūrą – įrengti naujus prisijungimo taškus. Nauja judriojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūra pasieks apie 254 000 namų ūkių, kurių teritorijos ir apie 9 150 km2 baltųjų teritorijų ploto projekto įgyvendinimo metu bus padengtos naujos kartos plačiajuosčiu ryšiu. Projektą planuojama užbaigti įgyvendinti 2022 m.
10.4. Įgyvendinti ir įgyvendinami projektai prisidėjo prie plačiajuosčio ryšio skvarbos rodiklių gerėjimo. 2014–2019 m. plačiajuosčio interneto skvarba Lietuvoje padidėjo 9,6 proc., kai ES augimas siekė 7,7 proc. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2020 m. III ketvirtį plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugomis naudojosi 52,8 gyventojo iš 100 (24,3 iš jų naudojosi judriuoju, o 28,5 – fiksuotuoju ryšiu).
10.5. Vertinime pateikti preliminarūs itin spartaus fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros aprėpties ir 100 Mbps spartos ryšio baltųjų teritorijų žemėlapiai parodė, kad Lietuvoje apie 10,35 proc. namų ūkių neturi prieigos prie 100 Mbps ar spartesnio plačiajuosčio ryšio. Daugiausia nepadengtų 100 Mbps ar spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu namų ūkių yra Vilniaus regione (8,9 proc., arba 30,5 tūkst. namų ūkių). Fiksuotuoju 100 Mbps ir spartesniu ryšiu padengta 60 proc. Vilniaus regiono namų ūkių, o judriuoju 100 Mbps ir spartesniu ryšiu – 30,1 proc.
10.6. 100 Mbps ir spartesnio judriojo interneto ryšio 4G (LTE) aprėptis TEN (angl. Trans European Network) tinklo keliuose siekia 72,8 proc. (405,8 km iš 557,1 km), Lietuvos magistralinių kelių tinkle – 66,7 proc. (padengta 805,2 km iš 1209,6 km).
10.7. Vertinime skaičiuojama, kad įdiegus 5G technologiją ir įrengus 5G siųstuvus visose 4G (LTE) bazinėse stotyse ir numatytuose pastatyti RAIN-3 bokštuose, 100 Mbps ir spartesnio interneto aprėptis sieks 76,0 proc. TEN tinklo keliuose (462,8 km iš 557,1 km) ir 75,6 proc. magistralinių kelių tinkle (bus padengta 914 km iš 1209,6 km).
10.8. Vertinime pateikta analizė rodo, kad nors plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra pakankamai gerai išvystyta Lietuvoje, tačiau 2021 m. išliks apie 19 proc. namų ūkių kaimiškosiose vietovėse, kurie neturės naujos kartos interneto prieigos galimybės. Šie namų ūkiai pasklidę teritorijoje, kuri sudaro net 54 proc. visos Lietuvos teritorijos, todėl jiems prijungti prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklo bus reikalingos didelės investicijos. Atsižvelgiant į tai, kad privačių operatorių investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą Lietuvoje mažėja ir kad privatūs operatoriai neketina plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros – statyti bokštų ir tiesti šviesolaidinių kabelių linijų labiau nutolusiose Lietuvos vietovėse – mažesniuose miesteliuose, gyvenvietėse ir kaimuose, be valstybės paramos šiose vietovėse įsikūrę namų ūkiai neturės naujos kartos interneto prieigos galimybės. Lietuvos ir ES dokumentuose nustatytas strateginis tikslas, kad visi namų ūkiai iki 2020 m. turėtų galimybę naudotis 30 Mb/s ir spartesniu ryšiu, liko nepasiektas. Lietuva pagal šį rodiklį 2019 m. atsiliko nuo ES apie 16 proc. Nors Lietuva 2014–2020 m. viršijo ES vidurkį pagal 100 Mbps ir didesnės spartos interneto skvarbą – 2014–2019 m. ne lėtesnio kaip 100 Mbps spartos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba nuo 6,2 proc. padidėjo iki 32 proc. (ES 2019 m. – 25,9 proc.), tačiau Europos skaitmeninėje darbotvarkėje numatytas tikslas, kad 50 proc. namų ūkių būtų prisijungę prie ne mažesnės kaip 100 Mbps spartos interneto 2020 metais, taip pat nebuvo pasiektas. Tai reiškia, kad, Lietuvai siekiant minėtų ir naujų itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros ir gigabitinės visuomenės kūrimo tikslų, valstybės indėlis yra būtinas.
11. Vertinime taip pat pateikiami itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros ir paslaugų paklausos statistiniai duomenys:
11.1. Gerai išvystyta šviesolaidinė plačiajuosčio ryšio infrastruktūra Lietuvoje lemia tai, kad didelė dalis plačiajuosčiu internetu besinaudojančių Lietuvos namų ūkių jau naudojasi sparčiuoju (30 Mbps ir didesnės spartos) internetu. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2020 m. III ketvirčio pabaigoje 49 proc. namų ūkių, naudodami fiksuotojo ryšio technologijas, buvo prisijungę prie 30 Mbps ir didesnės spartos interneto, 29,3 proc. – prie didesnės negu 100 Mbps spartos interneto. 2014–2019 m. 100 Mbps ir didesnės spartos fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skvarba padidėjo nuo 6,2 proc. iki 32 proc. (atitinkamai ES 2014 m. – 4,6 proc., 2019 m. – 25,9 proc.).
11.2. Judriojo plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų) Lietuvoje 2019 m. siekė 103,2 abonento (ES vidurkis siekia 100,2 abonento). Lietuva ES vidurkį aplenkė tik 2019 m. Nuo 2014 m. iki 2019 m. ES šių abonentų skaičius padidėjo mažiau nei Lietuvoje (50 proc., palyginti su 87 proc. atitinkamai).
11.3. 4G (LTE) ryšys Lietuvoje padengia beveik visus šalies namų ūkius (99,8 proc.), kai ES vidurkis – 96,5 proc., tačiau pagal 2020 m. DESI ataskaitą[1] pasirengimas diegti 5G ryšį ES 2020 m. siekė 20,5 proc., kai Lietuvoje – 0 proc.
11.4. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2020 m. ir toliau išliko interneto prieigos paslaugų naudojimo poreikis darbo, mokslo ir apsipirkimo tikslais. Paslaugų gavėjai naudojosi vis didesnės spartos fiksuotojo interneto paslaugomis. 2020 m. III ketvirčio pabaigoje 80,9 proc. tokių fiksuotojo ryšio paslaugų gavėjų naudojosi 30 Mbps ir didesnės spartos paslaugomis, o 48,4 proc. – 100 Mbps ir didesnės spartos interneto prieigos paslaugomis (prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 77,2 ir 47,2 proc.). Daugiau kaip 1 Gbps sparta Lietuvoje naudojosi 3 152 paslaugų gavėjai. Augo ir mobiliojo interneto poreikis. Tai rodo 2020 m. III ketvirtį, palyginti su 2019 m. III ketvirčiu, 5,9 proc. išaugęs aktyvių SIM kortelių, naudojamų interneto prieigos paslaugoms gauti, skaičius, kuris 2020 m. III ketvirtį siekė 3 205,6 tūkst.
11.5. Interneto ryšio kaina Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, yra viena mažiausių, pavyzdžiui, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio interneto prieigos paslaugų mėnesinis abonentinis mokestis, nepriklausomai nuo duomenų perdavimo spartos dydžio, yra apie 47 proc. mažesnis nei ES vidurkis.
11.6. Gyventojų naudojimasis internetu vis dar mažas, atsižvelgiant į Lietuvos strateginiuose dokumentuose iškeltus tikslus. Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, interneto prieigos paslaugomis Lietuvoje 2019 m. naudojosi 81,5 proc. namų ūkių. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo penkta nuo galo tarp ES valstybių (ES vidurkis – 90,5 proc.).
11.7. 2019 m. plačiajuosčio ryšio interneto prieigos vis dar neturėjo 22,8 proc. kaimo vietovių gyventojų, nors atotrūkis tarp miestų (išskyrus didžiuosius) ir kaimų per 2014–2019 m. laikotarpį sumažėjo. 2014 m. miestuose plačiajuosčio ryšio interneto prieigą turėjo 64,5 proc. namų ūkių, kaimuose – 56,7 proc. (7,8 proc. atotrūkis), o 2019 m. plačiajuosčio ryšio prieigą turėjo 79,3 proc. miestų gyventojų ir 77,2 proc. kaimų gyventojų (atotrūkis – 2,1 proc.). Pagal plačiajuosčio ryšio kainų indeksą Lietuva lenkė ES vidurkį (78,6 balo Lietuvoje palyginti su 64,2 balo ES).
12. Vertinant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros poreikį Lietuvoje, buvo apžvelgtos demografinės tendencijos, gyventojų išsidėstymas ir namų ūkių kaitos tendencijos. Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, nuo 2010 m. iki 2020 m. nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,3 mln. iki 2,8 mln., arba 15 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, kuriame koncentruota didžiausia dalis Lietuvos gyventojų, per šį laikotarpį gyventojų sumažėjo apie 19,5 proc., o Sostinės regione – tik 2,5 proc. Nuo 2018 m. Sostinės regione pastebimos gyventojų didėjimo tendencijos, tad investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą čia atsipirks greičiau ir bus lengviau padengti didesnę namų ūkių dalį. 2010–2020 m. Lietuvos miestuose gyventojų sumažėjo 15,4 proc., o kaimiškosiose vietovėse – 16,5 proc., tad gyventojų mažėjimo tendencijos panašios tiek miestuose, tiek kaimuose. Tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų pastebimi ne tik ryškūs demografiniai, bet ir ekonominiai skirtumai. BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2018 m. Sostinės regione siekė 23,4 tūkst. Eur, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 13,2 tūkst. Eur, arba 44 proc. mažiau. Reikšmingai skiriasi ir Lietuvos regionų investicinis patrauklumas. Sostinės regione tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui 2019 m. teko net 6,3 karto daugiau nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – atitinkamai 16,3 tūkst. Eur ir 2,6 tūkst. Eur.
13. Vertinime konstatuota, kad Lietuvoje yra ryški socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Sostinės ir kitų Lietuvos regionų ir planuojant investicijas reikėtų į tai atsižvelgti. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sparčiau mažėja gyventojų, senėja visuomenė. Atitinkamai šis regionas yra mažiau patrauklus tiesioginiams užsienio investuotojams. Skirtumai tarp regionų atskleidžia, kad Sostinės regionas dėl geresnės demografinės, ekonominės situacijos, didesnio gyventojų tankumo ir pajamų bus palankesnis investuotojams, todėl tikėtina, kad dalis Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono bus mažiau patraukli operatoriams investuoti, todėl valstybė turi imtis papildomų priemonių šiame Lietuvos regione.
14. Siekiant įvertinti plačiajuosčio ryšio paklausą, vertinime išanalizuota, kiek gyventojų dar neturi prieigos prie interneto, kokiomis paslaugomis naudojasi ir priežastys, kodėl dalis gyventojų dar neturi plačiajuosčio ryšio prieigos. Lietuvos standartizacijos departamento duomenimis, gyventojų, turinčių prieigą prie plačiajuosčio ryšio ir kompiuterį, dalis kasmet didėja. 2020 m. pradžioje Sostinės regione prieigą ir kompiuterį turėjo 83,3 proc. visų namų ūkių, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione 10 proc. mažiau – apie 73,2 proc. Pastebima, kad atotrūkis tarp regionų mažėja (2010 m. skirtumas siekė 12,7 proc.).
15. Lietuvoje internetu rečiausiai naudojasi senjorai – 65–74 metų asmenys, tačiau nuo 2010 m. pastebima pažanga visose amžiaus grupėse. Tarp 65–74 m. asmenų 2010 m. per paskutinius 3 mėnesius internetu nurodė naudojęsi 9,5 proc. respondentų, tačiau 2020 m. šis rodiklis siekė jau 46,1 proc. Aktyviausiai internetu naudojasi 16–44 metų gyventojų grupė – 2020 m. internetu naudojęsi nurodė 98,5 proc. respondentų.
16. Pagal paslaugų tipą internetu Lietuvos gyventojai dažniausiai naudojasi deklaruodami mokesčius (2019 m. – 29 proc. gyventojų), su sveikata susijusioms paslaugoms (23 proc.) ir darbo paieškai (10 proc.). Palyginti su 2015 m., visų elektroninių paslaugų naudojimo lygis 2019 m. išaugo, tačiau elektroninėmis paslaugomis naudojasi santykinai vis dar nedidelė gyventojų dalis.
17. Kita elektroninė paslauga, kuri atspindi paslaugų persikėlimą į elektroninę erdvę ir gyventojų naudojimąsi internetu, yra prekyba. Nuo 2010 m. internete paslaugų ar prekių užsisakiusiųjų dalis nuosekliai didėja ir 2020 m. šiomis paslaugomis naudojosi 41,6 proc. visų gyventojų (2010 m. – tik 6,4 proc.).
18. Priežastys, dėl kurių dalis namų ūkių dar neturi prieigos prie interneto, yra nesusijusios su paslaugų, įrangos kaina ar prieinamumu. 66,3 proc. neturinčiųjų interneto respondentų nurodė, kad jiems jis nėra reikalingas ir naudingas, o 43,8 proc. nurodė neturintys reikiamų žinių naudotis internetu. Ankstesnė demografijos analizė parodė, kad didžiausia dalis gyventojų, nenaudojančių interneto, yra vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, jiems svarbu parodyti, kokias viešąsias paslaugas jie gali gauti virtualiuoju būdu ir taip sutaupyti laiko ir pan.
19. Vertinime pateikiama analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų naudojimosi internetu poreikis kasmet didėja. Nors naudojimasis internetu išlieka žemiausias 65–74 m. amžiaus gyventojų grupėje, ilgalaikės tendencijos rodo spartų ir šios gyventojų dalies susipažinimą su interneto teikiamomis galimybėmis ir dažnesnį naudojimą. Gyventojų naudojimasis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis (ypač internetine prekyba) taip pat didėja, tačiau jomis vis dar nesinaudoja dauguma Lietuvos gyventojų. Todėl siekiant paskatinti daugiau namų ūkių jungtis prie įrengtos infrastruktūros, viešojo sektoriaus indėlis yra labai svarbus, supažindinant gyventojus (ypač vyresniuosius) su interneto teikiamomis galimybėmis, teikiamomis viešosiomis paslaugomis bei gerinant gyventojų skaitmeninius įgūdžius. Šie veiksmai, tikėtina, padės užtikrinti didesnį naudojimąsi sukurta plačiajuosčio ryšio infrastruktūra.
20. Vertinimo ataskaitoje išdėstyta operatorių situacija ir perspektyvos:
20.1. Bendros operatorių investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą 2014–2019 m. sumažėjo 10,2 proc. – nuo 82,3 mln. Eur iki 73,9 mln. Eur. Operatorių investicijos į elektroninių ryšių infrastruktūrą 2014 m. sudarė 13,6 proc. nuo visų pajamų, 2019 m. – 10,4 proc. Šiuo laikotarpiu daugiausia buvo investuojama į plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą – į judriojo 4G (LTE) ryšio ir šviesolaidinių kabelių linijų plėtrą.
20.2. Vertinimo metu, siekiant identifikuoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio baltąsias teritorijas ir nustatyti valstybės intervencijos poreikį joms padengti, vyko konsultacijos su visais ryšio operatoriais, kurių metu operatorių buvo prašoma pateikti informaciją apie artimiausiu metu, t. y. iki 2022 m. pabaigos, planuojamas investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių operatorių iki 2022 m. tokias investicijas planuoja ir, išankstiniu vertinimu, jos sieks apie 7,2 mln. Eur. Daugeliu atveju bus investuojama į esamos infrastruktūros tobulinimą, tad baltosios teritorijos, tikėtina, liks nepadengtos.
20.3. Operatoriai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos savivaldybėse, ypač Vilniaus regione, itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą (ypač bokštų statybą) riboja sudėtingas infrastruktūros įrengimo reglamentavimas ir Vilniaus rajono savivaldybės atsisakymas leisti plėtoti šią infrastuktūrą. Operatoriai nurodė, kad jie planuotų privačias investicijas į plačiajuosčio ryšio plėtrą šiame regione ir patys galėtų plėtoti infrastruktūrą, tačiau susiduria su atsisakymu išduoti leidimus. Tad bet kokios suplanuotos intervencijos ir investicijos negalės būti visiškai įgyvendinamos, kol nebus pašalintos reglamentavimo kliūtys ir Lietuvos savivaldybės nesutiks išduoti statybos leidimų ir suderinti visų reikalingų procedūrų. Todėl RAIN-3 projekto įgyvendinimo metu planuojami pastatyti ryšio bokštai vertinime skaičiuoti kaip vienintelė judriojo ryšio infrastruktūra, kurią artimiausiu metu numatoma įrengti, nes operatoriai nėra numatę statyti savo ryšio bokštų, o infrastruktūros plėtrai planuoja naudoti RAIN-3 projekto įgyvendinimo metu pastatytus bokštus. Įvertinus galimybę padidinti infrastruktūros aprėptį iš planuojamų pastatyti naujų RAIN-3 bokštų, planuojama 4G (LTE) 100 Mbps ir spartesniu interneto ryšiu padengti apie 66,6 proc. Lietuvos namų ūkių.
20.4. Taip pat operatoriai apklausų metu įvardijo priežastis, dėl kurių investicijos į atokias vietoves nėra patrauklios: dėl nedidelio gyventojų skaičiaus nebūtų surenkama pakankamai pajamų už paslaugas; investuojančios įmonės neturi jokios garantijos, kad net įrengus infrastruktūrą visi vietovės gyventojai norės prisijungti prie interneto ryšio (miestuose gyventojai prisijungia noriau); taip pat iš atokesnių vietovių gyventojai migruoja sparčiau; mažesnės gyventojų pajamos nutolusiose vietovėse lemia ir mažesnes galimybes mokėti už paslaugas. Dėl šių priežasčių operatoriai nurodė artimiausiu metu neketinantys geografine prasme plėsti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros.
III SKYRIUS
TVARAUS INVESTAVIMO MODELIS
21. Pasirinkto įgyvendinti tvaraus investavimo modelio esmė – itin spartaus interneto prieigos reikalavimus atitinkančio šviesolaidinio ryšio tinklo plėtra, užtikrinant plačios teritorijos aprėptį. Itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą viešojo sektoriaus lėšomis numatoma plėtoti taikant viešąjį planavimo, diegimo ir priežiūros modelį, kaip jis apibrėžtas Europos Komisijos 2013 m. sausio 26 d. komunikate „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės“ (2013/C 25/01) (toliau – EK komunikatas), ir išlaikant tinklą valstybės nuosavybės teise. Šis modelis leis užtikrinti sukurtos prieigos teikimą vienodomis sąlygomis operatoriams visą infrastruktūros tarnavimo laikotarpį, sudaryti geresnes sąlygas mažesniems operatoriams konkuruoti su didžiaisiais ir taip didinti konkurenciją šioje srityje, efektyviau panaudoti investicijas kuriant bendro naudojimo infrastruktūrą, mažinti paslaugų kainas galutiniams naudotojams, užtikrinti tęstinumą įgyvendinant plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektus.
22. Tvaraus investavimo modelis buvo išsamiai išanalizuotas ir pasiūlytas NKP plane, o atlikta nauja analizė, pateikta vertinime, patvirtino jo veiksmingumą Lietuvos situacijos specifikai ir poreikiams ir parodė, kad jo taikymas pasiteisino. Todėl, atsižvelgiant į tai, pasiūlyta, kad tvaraus investavimo į spartaus interneto prieigos infrastruktūrą modelio taikymas turėtų būti tęsiamas toliau, siekiant optimizuoti viešojo ir privataus sektorių veiksmus ir investicijas į šią sritį.
23. Įvertinta, kad gigabitinio junglumo tikslams užtikrinti galėtų būti skiriamos ES investicijos iš Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių fondo, Europos infrastruktūros tinklų priemonės CEF2, nacionalinės valstybės lėšos, taip pat įvertintos galimos investavimo modelių alternatyvos, numatytos EK komunikate. Vertinime taip pat konstatuota, kad turėtų būti tęsiami VšĮ „Plačiajuostis internetas“ projektai RAIN, užtikrinant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kaimiškosiose, labiau nutolusiose vietovėse, dėl jų pripažinimo sėkmingais ES mastu ir turimos įgyvendinimo patirties, investuojant tiek į fiksuotojo, tiek į judriojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą.
24. Itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, ypač skaitmeninei veiklai imlioms įmonėms ir įstaigoms, kūrimui finansuoti siūloma ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) (toliau –RRF). Siekdama padėti atitaisyti koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą, paskatinti Europos ekonomikos atsigavimą, išsaugoti ir kurti darbo vietas, 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisija pateikė svarbų pasiūlymą dėl Europos ekonomikos gaivinimo plano, grindžiamo visų ES biudžeto teikiamų galimybių panaudojimu. Kad gautų paramą pagal RRF, ES šalys turi pateikti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų išdėstytos reformų ir investicijų darbotvarkės iki 2026 m. RRF planai taip pat turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms padidinti savo ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį bei socialinį atsparumą, taip pat prisitaikyti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Planuojama, kad Lietuva daugiausia lėšų skirs žaliajai transformacijai ir skaitmenizacijai. Itin spartaus interneto prieigos plėtrai nutolusiose vietovėse planuojama skirti apie 50 mln. Eur.
25. Atlikta analizė ir sudaryti baltųjų teritorijų žemėlapiai parodė, kad prie fiksuotojo plačiajuosčio interneto, kurio duomenų perdavimo sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps, Lietuvoje neturi galimybės jungtis apie 32,2 proc., arba 429 546 namų ūkiai, taip pat net ir didžiausiuose Lietuvos miestuose itin spartus fiksuotasis plačiajuostis internetas nėra prieinamas apie trečdaliui namų ūkių. Ryšio operatoriai dažnai negali, o jiems ir ekonomiškai nenaudinga teikti plačiajuosčio interneto paslaugas galutiniams vartotojams, jei namas dar nėra prijungtas prie fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklo ar prijungimo prie fiksuotojo tinklo vieta yra toli. Atsižvelgiant į tai, vertinime pateikti keli galimi namų ūkių padengimo itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra scenarijai:
25.1. jeigu būtų vertinama, kad 5G nėra pakankama technologija užtikrinti nenutrūkstamą itin spartų plačiajuostį ryšį, tai siekiant visus 429 546 nepadengtus namų ūkius prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklo tik šviesolaidinėmis kabelių linijomis, reikėtų pakloti 64 462 km šviesolaidinių kabelių linijų, o reikalingos investicijos siektų apie 1,917 mlrd. Eur;
25.2. jeigu įskaičiuojami ir 5G judriojo ryšio technologija artimiausiu metu planuojami padengti namų ūkiai, tokiu atveju lieka apie 136,6 tūkst. 100 Mbps spartos ryšiu nepadengtų namų ūkių ir jiems padengti rekomenduojama pastatyti apie 215 telekomunikacijų bokštų labiausiai koncentruotose nepadengtų namų ūkių teritorijose ir nutiesti apie 2700 km šviesolaidinių kabelių linijų. Tokios namų ūkiams padengti skirtos ryšių infrastruktūros sukūrimas, išankstiniu vertinimu, kainuotų apie 130,2 mln. Eur.
26. Gigabitinės visuomenės komunikato siekis, kad iki 2025 m. visose miestų teritorijose, pagrindiniuose keliuose ir geležinkeliuose turėtų nenutrūkstamai veikti 5G ryšys, reikalauja atskiro sprendimo ir galimai specialios pagrindinius Lietuvos kelius padengti reikalingos ryšių infrastruktūros sukūrimo. Detali operatorių 4G (LTE) aprėpties žemėlapių bei ataskaitos apie esamų bokštų vietas prie pagrindinių kelių analizė rodo, kad pagrindiniuose keliuose yra daugiau negu 100 sričių, kuriose ryšys silpnas arba jo visai nėra, nes operatorių naudojama fizinė infrastruktūra yra įrengta pakankamai dideliu (vidutiniškai apie 1 km) atstumu nuo kelių, taip pat daugelis operatorių bokštų yra pastatyti toje pačioje geografinėje vietoje ir nėra tinkamos infrastruktūros ryšio stočiai tarp esamų bokštų įrengti. Tokios ryšių infrastruktūros 600 km TEN tinklo ir pagrindiniams Lietuvos magistraliniams keliams padengti sukūrimas, išankstiniais skaičiavimais, kainuotų apie 26,2 mln. Eur. Prioritetas turėtų būti teikiamas pagal statistinius eismo intensyvumo duomenis, t. y. toms kelių baltosioms sritims, kuriose eismas yra intensyviausias.
27. Atsižvelgiant į Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose nustatytus itin spartaus plačiajuosčio interneto ryšio plėtros ir gigabitinės visuomenės kūrimo tikslus, siūlomi viešojo ir privataus sektoriaus veiksmai, kurių reikia visuotiniam itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigos pasiekiamumui iki 2025 metų užtikrinti.
28. Viešojo sektoriaus veiksmai:
28.1. Siekiant padengti itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūra, užtikrinančia duomenų perdavimą ne mažesne kaip 100 Mb/s sparta, nepadengtas baltąsias teritorijas, numatoma įgyvendinti šiai infrastruktūrai plėtoti skirtą projektą – statyti ryšio bokštus ir tiesti šviesolaidines kabelių linijas. Vertinimo duomenimis, projekto įgyvendinimo metu siekiant optimalių rezultatų reikia pastatyti apie 215 ryšio bokštų, įsigyti aktyviąją ir kitą bokštų eksploatacijai reikalingą įrangą, plėtoti šviesolaidinę infrastruktūrą, siekiant prijungti prie šios infrastruktūros pastatytus naujus ryšio bokštus ir esamus infrastruktūros objektus, atlikti projekto veiklų valdymo, administravimo, techninės priežiūros, viešinimo veiksmus. Tačiau numatomo įgyvendinti projekto mastas priklausys nuo galimybių studijos (investicijų projekto) rezultatų ir finansavimo dydžio (numatomas finansavimo šaltinis – Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšos).
28.2. Siekiant padengti TEN tinklo ir pagrindinių Lietuvos magistralinių kelių baltąsias sritis, reikia pastatyti 200 ryšio bokštų ir nutiesti 600 km šviesolaidinių kabelių linijų jiems prijungti. Šiam tikslui reikėtų apie 26,2 mln. Eur investicijų. TEN tinklo ir pagrindinių magistralinių kelių baltųjų sričių padengimą siūloma finansuoti Europos infrastruktūros tinklų 2021–2027 m. priemonės CEF2 lėšomis. Europos infrastruktūros tinklų 2021–2027 m. priemonė skirta pažangiausiai skaitmeninei infrastruktūrai, kuria grindžiamas bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas, įrengti.
28.3. Privačios investicijos į baltųjų teritorijų padengimą itin spartaus plačiajuosčio interneto prieigos infrastruktūra ir paslaugų plėtrą bus skatinamos ne tik Plano 28.1 ir 28.2 papunkčiuose minimomis tiesioginėmis viešojo sektoriaus investicijomis, leisiančiomis operatoriams mažinti plačiajuosčio ryšio infrastruktūros įrengimo sąnaudas, bet ir tobulinant šios srities teisinį reglamentavimą ir koordinavimą. Numatoma įgyvendinti veiksmus / priemones, skatinančias kurti geresnes investavimo sąlygas:
28.3.1. peržiūrėti ir prireikus tobulinti elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo reglamentavimą, siekiant užtikrinti judriojo ryšio sistemų (įskaitant mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus) diegimą pastatuose ir miestų infrastruktūroje;
28.3.2. peržiūrėti ir prireikus tobulinti statybos leidimų ryšio bokštų statybai išdavimo reglamentavimą, siekiant, kad ryšio bokštams nebūtų taikomas ypatingų statinių klasifikavimas (iki 2017 m. jie buvo priskiriami nesudėtingiems statiniams);
28.3.3. peržiūrėti žemės panaudos plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą reglamentavimą, siekiant supaprastinti žemės savininkų leidimų gavimą, panašiai kaip tai reglamentuojama elektros tinklų tiesimo atveju;
28.3.4. šviesti visuomenę, siekiant sumažinti gyventojų priešpriešą plačiajuosčio ryšio plėtrai ir paneigti mitus, susijusius su 5G ryšio bokštų daroma neigiama įtaka gyventojų sveikatai;
28.3.5. įvertinti, ar tinkamai įgyvendinamos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti nuostatos (vertinimo metu nustatyta, kad nevyksta sklandaus bendradarbiavimo tarp operatorių įrengiant infrastruktūrą, pasitaiko infrastruktūros dubliavimo atvejų ir tinklų pažeidimų dėl nenustatytos infrastruktūros buvimo vietos, taip pat planuojant naujų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybą ne visada aiškiai numatomos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros įrengimo galimybės);
28.3.6. planuojant valstybės intervencijas į plačiajuosčio ryšio plėtros sritį, jų rezultatus ar poveikį, nuo 2023 m. vadovautis Europos Komisijos patvirtinta plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimų atlikimo metodika (Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama plačiajuosčio ryšio aprėptį, plačiajuosčiu ryšiu padengtu namu laiko pastatą, iki kurio atvesta šviesolaidinė kabelių linija ar metalinė vytos poros arba bendraašio kabelio linija. Vykdytuose valstybės plačiajuosčio ryšio plėtros projektuose analizuojant galimą ryšio aprėptį buvo vertinamas namų ūkių padengimas tam tikru spinduliu nuo ryšio bokšto ar šviesolaidžio. Tai gali klaidinti ir iškreipti valstybės planuojamų intervencijų poveikį. Ryšių reguliavimo tarnyba, suderinusi su kitomis kompetentingomis Lietuvos institucijomis, teikia Europos Komisijai apibendrintus operatorių elektroninių ryšių veiklos duomenis, vadovaudamasi Europos Komisijos užsakymu plačiajuosčio ryšio aprėpties vertinimą atliekančių ekspertų pateiktais metodiniais paaiškinimais. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija), 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Nacionalinės reguliavimo ir (arba) kitos kompetentingos institucijos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 21 d. atlieka elektroninių ryšių tinklų, kuriais galima teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas, aprėpties geografinį tyrimą, ir jį atnaujina ne rečiau nei kas trejus metus.“ Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Europos Komisija rengia metodiką, padėsiančią Europos Sąjungos šalims įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/1972 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvoje tikslinga vadovautis Europos Komisijos parengta atitinkama metodika, o ne rengti atskirą nacionalinę plačiajuosčio ryšio aprėpties vertinimo metodiką.);
28.3.7. tęsti / įgyvendinti gyventojų (ypač vyresnio amžiaus) informavimo apie interneto naudą, teikiamas viešąsias paslaugas internetu priemones, siekiant paskatinti daugiau vartotojų jungtis prie interneto, geriau išnaudoti infrastruktūrą, sumažinti riziką operatoriams, skatinti didesnį skaitmeninį raštingumą;
28.3.8. tolesniame etape numatant sprendinius dėl infrastruktūros įrengimo konkrečiose teritorijose, atsižvelgti ir įvertinti konkrečios teritorijos ypatybes ar teisinį statusą; tiesiamos šviesolaidinės kabelių linijos ar statomi ryšio bokštai neturi turėti neigiamo poveikio NATURA 2000 saugomoms teritorijoms;
28.3.9. planuojant investicijas į plačiajuosčio ryšio plėtrą atsižvelgti ir įvertinti, kad gigabitinį junglumą, be namų ūkių, svarbu užtikrinti ir pagrindinėms visuomeninės ir ūkinės veiklos erdvėms ir viešosioms įstaigoms, kur tai įmanoma, ir investuoti į šių objektų prijungimo projektus, teikiant pirmenybę vietovėms, kuriose viešosios institucijos būtų prijungiamos prie plačiajuosčio ryšio tinklo. Geriausiai itin didelę duomenų perdavimo spartą gali išnaudoti viešosios institucijos, pavyzdžiui, ligoninės, mokyklos ir pan., ir skaitmeninei veiklai imlios įmonės. Šioms įstaigoms ir įmonėms užtikrintas gigabitinis junglumas yra aktualiausias, siekiant efektyviai išnaudoti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą.
29. Privataus sektoriaus veiksmai:
29.1. Privatūs operatoriai toliau investuos į šviesolaidinę infrastruktūrą miestuose ir didesnėse gyvenvietėse (numatoma, kad iki 2022 m. investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą sieks 7,2 mln. Eur).
29.2. Operatoriai artimiausiu metu planuoja pradėti diegti 5G ryšį. Siekiant užtikrinti tolygią, ekonomiškai pagrįstą ir efektyvią 5G ryšio plėtrą numatoma, kad 5G ryšys Lietuvoje bus pradėtas diegti 2021 m. ir plėtojamas visoje valstybės teritorijoje pradedant didžiausiais miestais ir strateginiais valstybės objektais. 5G ryšio diegimo ir plėtros etapai, techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį, išdėstytos 5G gairėse.
30. Įgyvendinant pasirinktą investavimo modelį, atsižvelgiant į veikloms skirtą finansavimą, numatoma prisidėti prie Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose keliamų itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros tikslų įgyvendinimo. Numatomas vienas bendras teritorijų, kuriose bus įrengiama itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūra, parinkimo principas – tai turi būti itin spartaus plačiajuosčio ryšio baltosios teritorijos, kuriose nėra ir operatoriai neplanuoja per artimiausius 3 metus įrengti itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigos tinklo. Tiesiant šviesolaidines kabelių linijas, prioritetas turėtų būti teikiamas toms prijungiamoms baltosioms teritorijoms, kuriose namų ūkių tankumas yra didžiausias.
IV SKYRIUS
ITIN SPARTAUS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO PAKLAUSOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS
32. Gigabitinės visuomenės komunikate nurodoma, kad itin spartaus plačiajuosčio ryšio paklausa gali būti skatinama per viešąją interneto prieigą – suteikiama galimybė naudotis internetu bibliotekose, stotyse, mokymo įstaigose ir kitose viešosiose vietose. Ši nuostata buvo įtraukta ir į Lietuvos Respublikos skaitmeninę darbotvarkę.
33. Gigabitinės visuomenės komunikate taip pat nurodoma, jog itin spartus interneto ryšys reikalingas švietimo įstaigoms, siekiant užtikrinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą, naudojantis internetu naujausiomis švietimo paslaugomis. Viešųjų paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę didina itin spartaus plačiajuosčio interneto paklausą ir naudojimą dėl poreikio nenutrūkstamai piliečiams bei įmonėms teikti paslaugas. Prie itin spartaus plačiajuosčio ryšio paklausos didinimo prisideda ir transporto sektoriaus skaitmenizavimas, išmaniųjų eismo valdymo sistemų diegimas ir kt.
34. NKP plane buvo identifikuota, kad gyventojų naudojimasis internetu nėra pakankamas atsižvelgiant į iškeltus tikslus, vertinime taip pat akcentuojamas poreikis didinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius, diegti elektronines paslaugas siekiant sukurti didesnę itin spartaus interneto ryšio naudojimo paklausą.
35. Analizuojant itin spartaus interneto paklausos ir naudojimo skatinimą Lietuvos viešosiose įstaigose, konstatuota:
35.1. 2014–2020 m. buvo tęsiamas projektas „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“. Projektas pradėtas 2018 m. ir planuojamas baigti įgyvendinti 2021 m. Jo vertė – 10,7 mln. Eur. Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos. Projekto tikslas yra atnaujinti 1 200 viešosios interneto prieigos taškų (1 000 iš jų – kaimo bibliotekose) ir išmokyti 3 000 bibliotekos darbuotojų naudotis technine ir programine įranga. Atnaujinti viešosios interneto prieigos taškai suteikia galimybes atokesnių vietovių gyventojams naudotis greitesniu nei 30 Mbps spartos internetu.
35.2. Informacinės visuomenės plėtros komitetas vykdo projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ pagal tą pačią ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą kaip ir Plano 35.1 papunktyje minimas projektas. Įvertinus tai, kad Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio pagal internetą naudojančių gyventojų skaičių, projektas nukreiptas į 500 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie nesinaudoja internetu arba turi menkus skaitmeninius įgūdžius. Projekto švietimo veikloms pasitelkiama bibliotekose įrengta interneto prieigos infrastruktūra, e. skautų (savanorių) ir „skaitmeninių lyderių“ tinklas, kuris skatina gyventojus atrasti informacinių ir ryšių technologijų teikiamas galimybes, padėti išmokti ir pradėti naudotis internetu. Projektu siekiama, kad interneto paklausa augtų – internetu Lietuvoje nuolat naudotųsi ne mažiau kaip 87 proc. gyventojų ir būtų ne daugiau kaip 10 proc. niekada internetu nesinaudojusių gyventojų. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
36. Vertinime taip pat siūlomos šios plačiajuosčio interneto ryšio paklausai didinti skirtų priemonių grupės:
36.1. informacinių ir ryšių technologijų įrenginių naudojimą skatinančios priemonės – skatinama naudoti plačiajuostį ryšį mažiau pasiturinčiuose namų ūkiuose, subsidijuojant kompiuterių įsigijimą arba skatinant darbdavius (pvz., tam tikromis mokesčių lengvatomis) suteikti kompiuterius darbuotojams naudoti namuose;
36.2. paslaugų ir programų kūrimą skatinančios priemonės – e. valdžios sprendimai ir valstybine kalba kuriamos skaitmeninės paslaugos kuria poreikį gyventojams naudotis internetu; viena iš priežasčių, kodėl kai kurie namų ūkiai nesinaudoja internetu, yra poreikio nebuvimas, todėl svarbiausių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę gali juos paskatinti prisijungti ir naudotis interneto prieiga;
36.3. skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius skatinančios priemonės – silpniausius skaitmeninius įgūdžius turinčių gyventojų (pvz., senjorų, nedirbančių ar žemą išsilavinimą turinčių asmenų) mokymas naudotis internetu gali paskatinti interneto paklausą; itin svarbus ir vaikų skaitmeninių įgūdžių ugdymas, kadangi jie ne tik patys išmoksta naudotis internetu, bet ir paskatina gerinti įgūdžius savo tėvus ir kitus artimuosius, kurie padeda jiems mokytis;
36.4. prijungimo prie interneto kainos mažinimas plačiajuosčio ryšio prieigos neturintiems namų ūkiams – siekiant prijungti namų ūkius, esančius atokesnėse kaimiškosiose vietovėse, kad gyventojai nepatirtų didelių prisijungimo sąnaudų, paprastai subsidijuojama ryšių tinklo plėtra, mažinami operatorių mokami mokesčiai, skatinama derinti plačiajuosčio ryšio tinklų infrastruktūros plėtrą su civilinės inžinerijos darbais ir kt.
37. Vertinime nurodoma, kad dauguma paklausos skatinimo priemonių yra mažos apimties ir skirtos konkrečioms tikslinėms grupėms, taip pat pažymima, kad vietinės mažame administraciniame vienete įgyvendinamos priemonės duoda didžiausią naudą, kadangi vietos valdžia geriausiai žino savo bendruomenės poreikius. Svarbiausia dilema prisijungusiems prie interneto vartotojams išlieka dėl poreikio prisijungti prie dar spartesnio interneto, pvz., 100 Mbps ir didesnės spartos. Visos minėtos priemonės padėdavo pasiekti plačiajuosčio ryšio tinklų paklausos tikslų, tačiau vertinant dėl 100 Mbps ir spartesnio plačiajuosčio ryšio naudojimo užtikrinimo šios priemonės turi ribotą poveikį, išskyrus skatinimą pabandyti naudotis itin sparčiu internetu už namų ribų ir mokyklose, kur vaikai įvertina spartaus interneto teikiamas galimybes ir paskatina vyresniuosius šeimos narius naudotis spartesniu internetu.
38. Didžiausias interneto spartos poreikis iki 2025 m. numatomas debesų kompiuterijai, progresyviosioms medijoms ir pramogoms bei kompiuteriniams žaidimams. Didžiausia sparta reikalinga veikloms, kurios reikalauja didesnių skaitmeninių įgūdžių, ir jų paklausa didės tuo labiau, kuo geriau gyventojai įvaldys technologijas ir bus susipažinę su jų teikiamomis galimybėmis. Lietuvoje vykdomi projektai, skirti viešajai interneto prieigai išplėsti ir gyventojams skatinti internetu, turėtų prisidėti prie didesnės tinklų paklausos, todėl siūloma juos tęsti ir naujuoju finansavimo laikotarpiu.
39. Plėtojant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, svarbu užtikrinti ir jos paklausą bei naudojimą, kad investicijos būtų prasmingos. Vertinimo metu nustatyta, kad dalis gyventojų patys neprisijungia prie interneto ir juo nesinaudoja, nes nemato poreikio ar neturi tam pakankamų įgūdžių. Tos pačios priežastys lemia ir tai, kad gyventojai nemato poreikio rinktis spartesnį internetą ir išnaudoti visų jo teikiamų galimybių. Dėl to privatiems operatoriams kai kuriais atvejais kyla didelė rizika dėl neatsipirksiančių investicijų, todėl mažinama investicijų apimtis. Rekomenduojama tęsti valstybės vykdomas priemones – diegti interneto prieigą viešosiose įstaigose (mokyklose, bibliotekose ir kt.), šviesti nesinaudojančius internetu gyventojus apie interneto teikiamas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, pramogauti ir pan.
V SKYRIUS
PLAČIAJUOSČIO RYŠIO KOMPETENCIJŲ CENTRŲ STEIGIMO POREIKIO ANALIZĖ
40. 2015 m. Europos Komisija paragino valstybes nares savanoriškai dalyvauti kuriant Europos plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrų tinklą. Pagrindinis plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrų tinklo sukūrimo tikslas yra padėti valstybėms narėms pasiekti Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslus, skirti ypatingą dėmesį Europos bendrai skaitmeninei rinkai ir gigabitinei visuomenei.
41. Vertinime nurodoma, kad plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrai steigiami visose valstybėse narėse, pastebima, kad Rytų Europoje steigiami nacionaliniai centrai (dažniausiai – už ryšių sektorių atsakingos ministerijos), Vidurio ir Vakarų Europoje – regioniniai plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrai. Valstybės narės pačios gali nuspręsti, koks turėtų būti plačiajuosčio ryšio kompetencijų centras – nacionalinis, regioninis ar mišrus, pavyzdžiui, veikiantis keliuose regionuose.
42. Pagrindinės plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrų funkcijos – skatinti investicijų į plačiajuosčio ryšio plėtrą veiksmingumą ir efektyvumą; remti bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimą naudojantis viešosiomis investicijomis į plačiajuostį ryšį, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai; teikti pagalbą ir konsultacijas gyventojams bei verslui dėl plačiajuosčio ryšio diegimo (aprėpties, skvarbos, paslaugų kokybės ir pan.).
43. Vertinime konstatuojama, kad, atsižvelgiant į plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrų funkcijas ir vaidmenį diegiant plačiajuostį ryšį, siekį, kad plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrai keistųsi (šalies viduje ir su kitomis ES valstybėmis narėmis) gerąja praktika diegiant ir plėtojant plačiajuostį ryšį, ir į tai, kad Lietuvoje viešosios investicijos plačiajuosčio ryšio projektams įgyvendinti skirstomos per Susisiekimo ministeriją, plačiajuosčio ryšio plėtros projektus įgyvendina Susisiekimo ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, šiuo metu nėra poreikio keisti esamos sistemos ir siūloma Susisiekimo ministerijai vykdyti plačiajuosčio ryšio kompetencijų centrui priskirtas funkcijas.
VI SKYRIUS
PLAČIAJUOSČIO RYŠIO STEBĖSENA
44. Lietuvoje plačiajuosčio ryšio rodiklių stebėseną vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba. Ūkio subjektai, besiverčiantys elektroninių ryšių veikla, kas 3 mėnesius privalo teikti Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitas apie vykdytą elektroninių ryšių veiklą. Ataskaitos teikiamos per Ryšių reguliavimo tarnybos Periodinių ataskaitų teikimo informacinę sistemą. Ryšių reguliavimo tarnyba analizuoja, apdoroja ir apibendrina gautus duomenis apie elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjų vykdytą veiklą, rengia ir skelbia ketvirtines ir metines ryšių sektoriaus veiklos ataskaitas.
45. Taip pat viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų teikėjai kasmet iki sausio 31 d. privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie jų valdomų viešųjų fiksuotojo ryšio tinklų geografinį ir technologinį išvystymą, nurodyti pastatų, prijungtų prie ryšio linijų, adresus ir šių ryšio linijų tipus. Ši informacija turi būti pateikta per Ryšių reguliavimo tarnybos Operatorių tinklų informacinę sistemą.
VII SKYRIUS
PLANO ĮGYVENDINIMAS
47. Plano priede numatytos priemonės finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo, RRF fondo ir valstybės lėšų.
49. Plano priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją atsako už joms priskirtų priemonių įgyvendinimą. Iki einamųjų metų vasario 1 d. jos teikia Susisiekimo ministerijai informaciją apie jų kompetencijai priskirtų priemonių įgyvendinimą per praėjusius kalendorinius metus.
50. Susisiekimo ministerija reguliariai vertins plano įgyvendinimo eigą, remdamasi atsakingų institucijų pateikta informacija apie priemonių įgyvendinimą, ir prireikus inicijuos plano priede pateikiamo priemonių plano pakeitimus, siekdama užtikrinti, kad plane numatyti tikslai, uždaviniai ir rodikliai būtų pasiekti.
51. Prieš pradedant įgyvendinti projektą, skirtą itin spartaus interneto prieigos infrastruktūrai plėtoti statant bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas baltosiose šalies teritorijose, bus parengta jo galimybių studija (investicijų projektas), kurioje bus įvertinti šie esminiai projekto įgyvendinimo aspektai:
51.3. šviesolaidinių kabelių linijų tiesimo maršrutai, siekiant didžiausios projekto socialinės naudos;
51.4. tikslūs reikalingų investicijų kaštai (įvertinus konkrečių vietovių parametrus: geografines sąlygas, gyventojų tankumą, esamą infrastruktūrą, teisės aktų reikalavimus, operatorių poreikius ir kt.);
51.6. numatomos sukurti infrastruktūros paslaugų kainodaros principai (siekiant užtikrinti operatorių suinteresuotumą naudotis sukurta infrastruktūra) ir kt.;
51.7. tikslus namų ūkių ir vietovių, kurių teritorijose yra šie namų ūkiai, skaičius, kai padengimas itin sparčiu plačiajuosčiu ryšiu dėl didelių plačiajuosčio ryšio infrastruktūros įrengimo sąnaudų, nulemtų geografinių sąlygų ir gyventojų tankumo šiose vietovėse, iš esmės galimas tik palydovinio ryšio sistemomis.
52. Parengus investicijų projektą, bus parengta ir su Europos Komisija suderinta valstybės pagalbos teikimo projektui schema. Taip pat, esant poreikiui, bus nustatyta itin spartų plačiajuostį ryšį užtikrinančios įrangos įsigijimo kompensavimo tvarka Plano 51.7 papunktyje minėtiems namų ūkiams.
53. Atsižvelgiant į dinamišką elektroninių ryšių sektoriaus pobūdį ir poreikį nuolat turėti tikslius duomenis itin spartaus plačiajuosčio ryšio baltosioms teritorijoms nustatyti, prieš įgyvendinant plano priemonių plane numatytą projektą su operatoriais bus papildomai suderintos konkrečios baltosios teritorijos, kuriose planuojama įrengti itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigos infrastruktūrą. Įgyvendinant projektą ir jį įgyvendinus atsakingos institucijos interneto svetainėje numatoma skelbti žemėlapius, kuriuose bus pateikiama informacija apie planuojamus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros darbus ir jau sukurtą infrastruktūrą. Taip būtų užtikrinta efektyvi informacijos sklaida ir išvengta kuriamos infrastruktūros dubliavimo.
Lietuvos Respublikos itin spartaus
plačiajuosčio ryšio plėtros
2021–2027 m. plano
priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ITIN SPARTAUS PLAČIAJUOSČIO RYŠIO PLĖTROS 2021–2027 M.
PLANO PRIEMONIŲ PLANAS IR SIEKIAMI RODIKLIAI
| Tikslas |
Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakingas vykdytojas |
Finansa-vimas |
Veiklų pradžia |
Veiklų pabaiga |
| Plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio, užtikrinančio duomenų perdavimą ne mažesne kaip 100 Mbps sparta, infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir itin spartaus interneto paslaugų teikimo, skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis |
1. Viešosiomis investicijomis sukurti pažangią ir patikimą itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, užtikrinančią visuotinį itin spartaus interneto prieinamumą visoje šalyje
|
1.1. Plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą baltosiose šalies teritorijose, statant ryšio bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas |
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ |
1 169 900 Eur –Sostinės regionui (Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšos) |
2022 m. |
2027 m.
|
| 23 830 100 Eur – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui (ERPF lėšos) |
||||||
| 1.2. Sukurti gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą skaitmeninei veiklai imliems objektams |
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ |
49 mln. Eur – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšos |
2022 m. |
2025 m. |
||
|
|
2. Skatinti privačias investicijas į itin spartaus interneto prieigos infrastruktūros ir paslaugų plėtrą |
2.1. Įvertinus poreikį, teikti Ryšių reguliavimo tarnybai pasiūlymus dėl elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo teisinio reglamentavimo tobulinimo, siekiant užtikrinti judriojo ryšio sistemų (įskaitant mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus) diegimą pastatuose ir miestų infrastruktūroje |
Susisiekimo ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba |
|
2021 m. |
2022 m. |
|
|
|
2.2. Teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl statybos leidimų ryšio bokštų statybai išdavimo reglamentavimo peržiūros, siekiant sudaryti sąlygas spartesnei naujų technologijų judriojo ryšio plėtrai |
Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija
|
|
2022 m. |
|
|
|
|
2.3. Teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymus dėl žemės panaudos reglamentavimo, siekiant supaprastinti leidimų gavimą iš žemės savininkų, tiesiant šviesolaidines kabelių linijas |
Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija |
|
2022 m. |
|
|
|
|
2.4. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tęsti / įgyvendinti visuomenės informavimo ir švietimo priemones, paneigiančias gandus apie 5G ryšio bokštų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės daromą neigiamą įtaką gyventojų sveikatai |
Susisiekimo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
|
2022 m. |
|
|
|
|
2.5. Siūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai veiklos srities strateginiuose dokumentuose nustatyti gyventojų, nesinaudojančių internetu, informavimo priemones, supažindinant juos su interneto teikiamomis galimybėmis, viešosiomis paslaugomis bei gerinant gyventojų skaitmeninius įgūdžius |
Susisiekimo ministerija, |
|
2022 m. |
|
|
|
|
2.6. Koordinuoti teisės aktų projektų ir kitų priemonių bei veiksmų, reikalingų 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti nuostatoms įgyvendinti, parengimą |
Susisiekimo ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija |
|
2022 m. |
|
|
|
|
2.7. Planuojant valstybės intervencijas į plačiajuosčio ryšio plėtros sritį, jų rezultatus ar poveikį, nuo 2023 m. vadovautis Europos Komisijos patvirtinta plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimų atlikimo metodika |
Susisiekimo ministerija, VšĮ „Plačiajuostis internetas“, Ryšių reguliavimo tarnyba |
|
2023 m. |
|
|
|
|
2.8. Rengiant sprendinius dėl plačiajuosčio ryšio infrastruktūros įrengimo, tiesiant šviesolaidinių kabelių linijas ar statant ryšio bokštus, atsižvelgti ir įvertinti ar infrastruktūra bus diegiama NATURA 2000 saugomose teritorijose ir ar joms galimai nedarys poveikio |
Susisiekimo ministerija, VšĮ „Plačiajuostis internetas“
|
|
2022 m. |
|
SIEKIAMI RODIKLIAI
1. Valstybės investicijų lėšomis įgyvendinamo projekto rodikliai
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Pradinė reikšmė (2021 m.) |
Siektina reikšmė (2027 m. arba po 2 m. po projekto įgyvendinimo) |
| 1. |
Sostinės regione esantys nauji namų ūkiai, kuriems, įgyvendinant itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus sudarytos galimybės naudotis 100 Mb/s ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu* |
Skaičius |
0 |
1 314 |
| 2. |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione esantys nauji namų ūkiai, kuriems, įgyvendinant itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus sudarytos galimybės naudotis 100 Mb/s ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu* |
Skaičius |
0
|
15 656 |
| 3. |
Sostinės regione esančios naujos įmonės, kurioms, įgyvendinant itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus sudarytos galimybės naudotis 100 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu* |
Skaičius |
0 |
652 |
| 4. |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione esančios naujos įmonės, kurioms, įgyvendinant itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus sudarytos galimybės naudotis 100 Mb/s ir didesnės spartos interneto ryšiu* |
Skaičius |
0 |
7 815 |
| 5. |
Sostinės regione esantys namų ūkiai, kurie, įgyvendinus itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus užsisakę 100 Mb/s ir spartesnio plačiajuosčio interneto ryšio paslaugas |
Skaičius |
0 |
1 051 |
| 6. |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione esantys namų ūkiai, kurie, įgyvendinus itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus užsisakę 100 Mb/s ir spartesnio plačiajuosčio interneto ryšio paslaugas |
Skaičius |
0 |
12 525 |
| 7. |
Sostinės regione esančios įmonės, kurios, įgyvendinus itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus užsisakę 100 Mb/s ir spartesnio plačiajuosčio interneto ryšio paslaugas |
Skaičius |
0 |
522 |
| 8. |
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione esančios įmonės, kurios, įgyvendinus itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros baltosiose šalies teritorijose projektą, bus užsisakiusios 100 Mb/s ir spartesnio plačiajuosčio interneto ryšio paslaugas |
Skaičius |
0 |
6 252 |
| 9. |
Skaitmeninei veiklai imlūs objektai, kuriems bus sudarytos galimybės naudotis gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūra |
Skaičius |
0 |
5 000 |
* Rodiklio paaiškinimas: itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigos galimybę turi namų ūkiai ar įmonės, esančios itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėpties zonoje, kuri apima: 1) teritoriją, esančią 4 km spinduliu nuo bokšto, iki kurio nutiesta šviesolaidinė kabelinė linija; 2) teritoriją, esančią 0,5 km spinduliu nuo šviesolaidžio (arba savo galimybėmis jai ekvivalenčios infrastruktūros) paskirstymo taško; 3) miestų ir gyvenviečių, kur įdiegtas šviesolaidinis tinklas, teritorijas.
2. Plano tikslo ir uždavinių pasiekimo rodikliai
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
Pradinė reikšmė (2020 m.) |
Siektina reikšmė (2027 m.) |
| 1. |
Namų ūkių, turinčių galimybę naudoti 100 Mbps ir didesnės spartos interneto ryšį, dalis, procentais |
68
|
100
|
| 2. |
Namų ūkiai, kurie naudojasi 100 Mb/s ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu (visų Lietuvos namų ūkių dalis, procentais) |
30 |
65 |
| 3. |
Įmonės, kurios naudojasi itin sparčiu (100 Mb/s ir didesnės spartos) internetu (visų Lietuvos įmonių dalis, procentais) |
31 |
80 |
_____________________________