I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagėgių savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatai nustato Pagėgių savivaldybės tarybos etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) funkcijas, darbo organizavimą, teises, pareigas, politiko elgesio tyrimą, Etikos komisijoje priimamų sprendimų ir jų paskelbimo tvarką bei kitus su Etikos komisijos veikla susijusius klausimus.
2. Etikos komisijos paskirtis – įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei.
3. Etikos komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II. ETIKOS KOMISIJOS SUDARYMAS
4. Etikos komisija Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui sudaroma iš 5 narių, Savivaldybės tarybos sprendimu.
5. Etikos komisija sudaroma laikantis proporcinio Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Etikos komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš Etikos komisijos narių – Savivaldybės tarybos narių, deleguoja Savivaldybės tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui. Etikos komisijos pirmininko pavaduotoją Etikos komisijos narių siūlymu iš Etikos komisijos narių – Savivaldybės tarybos narių daugumos, skiria Savivaldybės taryba. Jeigu Savivaldybės tarybos opozicija per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta Savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką Savivaldybės taryba Etikos komisijos narių siūlymu skiria iš šios Etikos komisijos narių – Savivaldybės tarybos narių mažumos. Jeigu visi Savivaldybės tarybos nariai sudaro Savivaldybės tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš Savivaldybės tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol Savivaldybės taryboje susidaro Savivaldybės tarybos mažuma ar Savivaldybės tarybos opozicija.
6. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka Savivaldybės mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.
7. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, ir kad Etikos komisijos pirmininku būtų skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti Savivaldybės tarybos sudaromos Etikos komisijos pirmininku, privalo užpildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ši deklaracija pateikiama Savivaldybės merui ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiama viešai Savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt ir ten skelbiama, kol Savivaldybės tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
8. Jeigu Etikos komisijos pirmininkas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų nesuėjus terminui Etikos komisijos narių siūlymu, Savivaldybės tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas buvo deleguotas Savivaldybės tarybos opozicijos, – jį Savivaldybės tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų Savivaldybės tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio Savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje Savivaldybės tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito Savivaldybės tarybos nario ar deleguoja Savivaldybės tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo Etikos komisijos pirmininko skyrimo Etikos komisijos narių siūlymu priima Savivaldybės taryba.
IV. ETIKOS KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Etikos komisijos pagrindinė veiklos forma – posėdis. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
11. Etikos komisijos posėdžius šaukia Etikos komisijos pirmininkas arba, jam nesant, pirmininko pavaduotojas. Jei nėra nei Etikos komisijos pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, Etikos komisijos narių sutarimu posėdžiui pirmininkauja Etikos komisijos narys.
12. Etikos komisijos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė Etikos komisijos narių.
13. Etikos komisijos posėdis gali vykti nuotoliniu arba mišriuoju būdu (daliai Etikos komisijos narių fiziškai susirinkus į Etikos komisijos posėdį, o kitai daliai Etikos komisijos narių dalyvaujant nuotoliniu būdu). Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu arba mišriuoju būdu priima komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs Etikos komisijos nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą Etikos komisijos posėdį organizuoti nuotoliniu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis pranešama Etikos komisijos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti Etikos komisijos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į Etikos komisijos posėdžių salę. Etikos komisijos posėdžiai nuotoliniu arba mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų Etikos komisijos narių, išskyrus:
13.1. kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino Etikos komisijos posėdžiai negali vykti Savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
13.2. artimiausią numatytą nuotoliniu arba mišriuoju būdu vyksiantį Etikos komisijos posėdį.
14. Nuotoliniu arba mišriuoju būdu vyksiančio Etikos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis Pagėgių savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas Savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu arba mišriuoju būdu priimant Etikos komisijos sprendimus, turi būti užtikrinamas Etikos komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
15. Etikos komisijos darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti jai nepriklausantys Savivaldybės tarybos nariai, suinteresuoti asmenys. Apie savo pageidavimą dalyvauti norintis asmuo turi pranešti Etikos komisijos pirmininkui. Etikos komisijos pirmininkas savo iniciatyva ir savo pasirinktu būdu taip pat gali kviesti minėtus asmenis.
16. Etikos komisijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžius protokoluoja Etikos komisijos atsakingasis sekretorius. Protokole turi būti nurodyta posėdžio data, vieta, posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, posėdžio dalyviai, posėdžio darbotvarkė, trumpa svarstymo eiga, balsavimo rezultatai (pažymima, kiek balsavo „už“ ar „prieš”), sprendimai arba nutarimai organizaciniais bei kitais klausimais, Etikos Komisijos narių atskiroji nuomonė. Protokolai saugomi Dokumentų valdymo ir teisės skyriuje.
17. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio atsakingasis sekretorius.
18. Etikos komisijos pirmininkas turi teisę gauti Etikos komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.
19. Etikos komisijos nariai sprendimą dėl svarstomo klausimo priima atviru balsavimu, dalyvaujant tik Etikos komisijos nariams, jei už jį balsavo ne mažiau daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Etikos komisijos narių. Balsuojant kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Etikos komisijos narys, nesutinkantis su daugumos sprendimu, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri yra pridedama prie posėdžio protokolo ar kurią privaloma užprotokoluoti.
20. Etikos komisijos nariai privalo vengti interesų konflikto. Teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinti nuo dalyvavimo svarstant ir priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, nusišalinimo faktą užfiksuojant atitinkamuose dokumentuose.
V. POLITIKO ELGESIO TYRIMAS
21. Valstybės politiko elgesio tyrimas Etikos komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
21.1. fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;
21.2. visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
22. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių nuostatų 21 punkte nurodyto pagrindo atsiradimo. Etikos komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Etikos komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Etikos komisija gali, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, pratęsti šioje dalyje nustatytą tyrimo terminą.
23. Etikos komisija, atlikdama tyrimą, turi teisę:
23.1. apklausti valstybės politiką, kurio elgesys tiriamas, bei kitus asmenis, susijusius su valstybės politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla;
23.2. apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;
23.3. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją;
23.4. prireikus išvykti į įvykio vietą;
23.5. pasitelkti specialistus.
24. Atlikdami tyrimą, Etikos komisijos nariai privalo:
24.1. vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais;
24.2. laikyti paslaptyje duomenis ar žinias, kuriuos jie sužinojo vykdydami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar žinios sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybos arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
24.3. nenaudoti 24.2 papunktyje nurodytų duomenų ar žinių asmeninei ar kitų asmenų naudai;
24.4. kol Etikos komisija nebaigia tyrimo, niekam neteikti jokios informacijos apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą, duomenis.
25. Šių nuostatų 24 punkto nuostatos taikomos ir Etikos komisiją aptarnaujantiems darbuotojams, ir pasitelktiems specialistams.
26. Atlikdami tyrimą, Etikos komisijos nariai, Etikos komisiją aptarnaujantys darbuotojai ir jos pasitelkti specialistai netrikdo valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo išankstinių vertinimų ir išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Etikos komisijos išvados.
27. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę:
27.1. teikti Etikos komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus;
27.2. baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga;
27.3. dalyvauti Etikos komisijos posėdžiuose.
28. Etikos komisija per 3 darbo dienas nuo tyrimo pradžios, surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki jam skirtame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Etikos komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia elektroniniu paštu.
29. Etikos komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šių veiklos nuostatų VI skyriuje numatytus sprendimus. Apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Jo neatvykimas į Etikos komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Etikos komisijai priimti sprendimą.
30. Etikos komisijos priimtas sprendimas dėl atlikto tyrimo įforminamas atskiru dokumentu ir išdėstomas taip:
30.1. įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo data ir vieta; komisijos pavadinimas; komisijos sudėtis; asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos; tiriami asmens veiksmai (tyrimo dalykas); teisės aktai ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis pradėtas tyrimas dėl asmens veiksmų;
30.2. aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodoma: komisijos nustatytos faktinės aplinkybės; asmens, kurio veikla tiriama, ir (ar) jo atstovo teikti paaiškinimai, prašymai ir pan.; įrodymai, kuriais grindžiamos komisijos išvados; argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri tiriamo asmens išsakyti teiginiai, kilusios pagrįstos abejonės, kurių pagrindu buvo pradėtas tyrimas; nuorodos į konkrečius teisės aktus ir šių aktų nuostatas, kurios buvo taikomos tiriant;
30.3. rezoliucinėje dalyje nurodoma: komisijos išvada dėl svarstomo asmens veiksmų, teisės aktas ir konkreti teisės akto nuostata, kuria vadovaujantis priimtas sprendimas; informacija apie komisijos išvados paskelbimo būdą ir vietą bei įteikimą suinteresuotiems asmenims, sprendimo apskundimo tvarka.
31. Pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Etikos komisijos sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Etikos komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio skundo gavimo. Etikos komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal šiuose veiklos nuostatuose nustatytas tyrimo procedūras.
32. Po kiekvieno Etikos komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Etikos komisijos pirmininkas ar Etikos komisijos įgaliotas jos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Etikos komisija.
33. Informaciją apie Etikos komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Etikos komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Etikos komisijos narys. Etikos komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją.
VI. ETIKOS KOMISIJOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS
34. Etikos komisija, atlikusi tyrimą, gali priimti šiuos sprendimus:
34.1. konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų;
34.2. konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus;
34.3. rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;
34.4. rekomenduoti viešai atsiprašyti;
34.5. įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.
35. Etikos komisija gali nutraukti tyrimą, jeigu iki tyrimo pabaigos valstybės politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ar institucija, kurioje jis eina pareigas, ir dėl to viešai atsiprašė.
36. Apie Etikos komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Etikos komisijai, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
37. Etikos komisijos priimti sprendimai yra vieši, jie skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt, skiltyje „Etikos komisija“.
38. Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Teismuose ar kitose institucijose Etikos komisijai atstovauja komisijos pirmininkas arba komisijos pirmininko įgaliotas komisijos narys.
41. Etikos komisija yra atskaitinga Savivaldybės tarybai. Etikos komisijos pirmininkas teikia Savivaldybės tarybai informaciją bei ataskaitą apie Komisijos veiklą vieną kartą per metus.
42. Etikos komisijos veiklos nuostatai keičiami, pripažįstami netekusiais galios Savivaldybės tarybos sprendimu.
