ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2009-10-08 SPRENDIMO NR. T-207 „DĖL ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS NUOSTATŲ NAUJOS REDAKCIJOS TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. kovo 3 d. Nr. T-43
Alytus
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Alytaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a,
Pakeisti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-08 sprendimo Nr. T-207 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų naujos redakcijos tvirtinimo“ 1 punktu patvirtintus Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatus ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Alytaus miesto savivaldybės tarybos
2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-207 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos
2016 m. kovo 3 d.
sprendimo Nr. T-43 redakcija)
ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS
NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Alytaus miesto savivaldybės Etikos komisijos (toliau – Komisija) tikslus, funkcijas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, teises ir pareigas bei kitus su komisijos veikla susijusius klausimus.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Alytaus miesto savivaldybės tarybos ( toliau tekste –Taryba) veiklos reglamentu, Tarybos sprendimais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais politikų elgesį, rūpinasi, kad būtų tiksliai laikomasi šių teisės aktų.
3. Komisija savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais, remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis.
II SKYRIUS
KOMISIJOS SUDARYMAS
III SKYRIUS
KOMISIJOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
8. Komisijos tikslas - remiantis etinėmis nuostatomis ir teisės aktų reikalavimais, padėti valstybės politikams ugdyti demokratiškumą, politinę kultūrą, derinti įvairius požiūrius ir įsitikinimus, siekti santarvės, humaniškų tarpusavio santykių; skatinti Alytaus miesto savivaldybės mero, mero pavaduotojų, Tarybos narių (toliau – valstybės politikai) atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei, nagrinėjant klausimus, susijusius su valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų laikymusi, užtikrinant valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų valstybės politikų veiklą reglamentuojančių teisės aktų bei Tarybos veiklos reglamento pažeidimus.
9. Komisijos uždaviniai ir funkcijos:
9.1. Prižiūrėti, kaip Tarybos nariai laikosi LR vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų.
9.2. Tirti ir priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo. Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje taryboje įstatymo, savivaldybės tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms.
9.3. Nagrinėti savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės narių veiklos skaidrumo.
9.4. Analizuoti politikų nedalyvavimo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat LR vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis.
9.5. Teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl Tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jei šis politikas yra praleidęs iš eilės tris Tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.
9.6. Tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikti Tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
9.7. Sekti visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, Nuostatuose nustatyta tvarka, svarstyti klausimą dėl tyrimo pradėjimo.
IV SKYRIUS
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR JOS STATUSAS
11. Komisija rengia posėdžius ne rečiau, kaip kartą per mėnesį. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.
12. Komisijos posėdžius šaukia, jų datą, laiką nustato ir darbotvarkę sudaro Komisijos pirmininkas (jo nesant – pavaduotojas).
13. Komisijos posėdžiams pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jei jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas.
14. Komisijos pirmininkas (jo nesant – pavaduotojas):
14.1. Sudaro posėdžio darbotvarkę. Ji tvirtinama posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
14.4. Skiria Komisijos narį medžiagos surinkimui ir siūlymų parengimui pagal gautą informaciją apie politiko elgesio atitiktį Kodekso ir kitų teisės aktų normų reikalavimams.
14.5. Kreipiasi į Alytaus miesto savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų institucijų ir įstaigų vadovus dėl reikiamų dokumentų ir medžiagos, susijusios su vertinamu politiko elgesiu, pateikimo.
14.6. Komisijos nariui be pateisinamos priežasties (pateisinamomis laikomos - liga, komandiruotė, atostogos ir kitos svarbios priežastys) nedalyvavus daugiau kaip trijuose Komisijos posėdžiuose iš eilės, Komisijos pirmininkas turi teisę siūlyti Tarybai jį pakeisti kitu Tarybos nariu ar atšaukti bendruomenių deleguotą Komisijos narį.
15. Komisijos narys:
15.1. Dalyvauja Komisijos posėdžiuose. Jei Komisijos narys negali atvykti į posėdį, apie tai turi iš anksto pranešti Komisijos pirmininkui, o jam nesant – pavaduotojui, nurodydamas nedalyvavimo priežastį.
15.2. Komisijos narys, dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje, gali svarstomais klausimais raštu pateikti savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta Komisijos posėdyje ir įrašyta į protokolą, tačiau ji neįskaitoma į balsavimo rezultatus.
15.4. Laiko paslaptyje žinias ar duomenis, kuriuos sužinojo vykdydamas tyrimą, jeigu tokie duomenys ar žinios sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybos arba kitą įstatymų saugomą paslaptį.
16. Pranešimui Komisijos posėdyje svarstomu klausimu paprastai skiriama 5 minutės, pasisakymui 3 minutės. Kalbėti dėl to paties klausimo Komisijos narys gali ne daugiau kaip 2 kartus. Antrajam pasisakymui skiriamos 2 minutės. Pranešėjo baigiamajai kalbai skiriamos 3 minutės. Komisijos pirmininkas gali leisti kalbėti ir kitiems posėdžio dalyviams; vienam kalbėtojui skiriama ne daugiau kaip 3 minutės.
17. Komisijos nariai sprendimą svarstomu klausimu priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
18. Komisijos pirmininkas ar narys privalo nusišalinti svarstomu klausimu, jeigu jis yra susijęs su įtariamu valstybės politiku giminystės, darbo arba neturtiniais ar turtiniais santykiais, taip pat jeigu galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, jis privalo nusišalinti ir informuoti posėdžio komisijos narius. Nusišalinimo faktas, nurodant nusišalinusio komisijos nario vardą ir pavardę, užfiksuojamas posėdžio protokole.
19. Jei dėl Komisijos posėdžio metu priimto sprendimo Komisijos narys (nariai) pareiškia atskirą nuomonę, ji įrašoma į protokolą.
20. Komisijos atsakingasis sekretorius:
20.1. Rašo Komisijos posėdžių protokolus ir juos pasirašo kartu su pirmininkavusiu posėdžiui pirmininku, pavaduotoju ar kitu įgaliotu asmeniu ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po posėdžio.
20.2. Per 5 darbo dienas po posėdžio el.paštu pateikia protokolo projektą susipažinti visiems komisijos nariams.
20.4. Pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai informaciją apie Komisijos priimtus sprendimus bei informuoja apie pasikeitusią Komisijos sudėtį ir Nuostatus.
20.5. Iki kiekvienų metų vasario 1 dienos parengia Komisijos veiklos praėjusių metų ataskaitos projektą.
20.6. Komisijos pirmininko pavedimu Komisijos atsakingasis sekretorius:
20.6.1. Informuoja Komisijos narius ir kviestinius asmenis apie numatomus posėdžius, pateikiant informaciją apie posėdžio laiką, vietą ir darbotvarkę.
21. Komisijos atsakingajam sekretoriui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti Komisijos posėdyje, savivaldybės administracijos direktorius laikinai jo funkcijoms vykdyti paskiria kitą valstybės tarnautoją.
V SKYRIUS
ETIKOS PAŽEIDIMŲ TYRIMAS
23. Valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš Valstybės politikų elgesio kodekse įvardintų elgesio tyrimo komisijoje pradėjimo pagrindų: pagrindų:
23.1. Fizinio ar juridinio asmens skundui, kreipimuisi ar pranešimui apie galimą Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
23.2. Pasirodžius visuomenės informavimo priemonėse pagrįstai informacijai, kurioje yra duomenų apie galimą politiko Kodekso ir kitų teisės aktų normų reikalavimų pažeidimą.
24. Atsiradus pagrindui valstybės politiko elgesį tirti Komisijoje, atsakingasis sekretorius privalo nedelsiant pranešti Komisijos pirmininkui, o jam nesant dėl svarbių priežasčių (komandiruotės, ligos ar atostogų metu) – pirmininko pavaduotojui. Atitinkamai Komisijos pirmininkui ar pirmininko pavaduotojui nustačius šaukiamo Komisijos posėdžio datą, informuoti apie šaukiamą posėdį visus Komisijos narius ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki Komisijos posėdžio. Tais atvejais, kai Komisijos posėdžiuose kviečiami dalyvauti svarstomi valstybės politikai, apie šaukiamą posėdį Komisijos nariai informuojami ne vėliau, kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio pradžios.
25. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Kodekse nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai (pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą) ir 3 metai (pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą).
26. Anoniminiai skundai paprastai nenagrinėjami, tačiau išskirtiniais atvejais, kai yra pateikti labai konkretūs duomenys apie galimą pažeidimą, gali būti nagrinėjami. Anoniminiais skundais laikomi tokie skundai, kuriuose skundėjas nenurodo savo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, kontaktinių duomenų ir nepasirašo nei ranka, nei elektroniniu parašu.
27. Komisija, gavusi informaciją apie galimai padarytą politiko pažeidimą, priima šiuos sprendimus:
28. Tyrimas atliekamas, pasinaudojant šiomis teisėmis:
28.1. Apklausti politiką, kurio elgesys tiriamas, ir kitus asmenis, susijusius su politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla.
28.2. Apklausti skundo autorių dėl jo žinomos informacijos apie politiko galimai padarytą Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų principų ir nuostatų pažeidimą.
28.3. Teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją.
29. Komisijos atliekamas tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dvejiems mėnesiams, pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą.
30. Komisijos atsakingasis sekretorius per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisijos atsakingasis sekretorius šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu.
31. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti raštu pranešta apskųstajam valstybės politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.
32. Komisijos narys posėdžio metu, prieš pradedant klausimo svarstymą, informuoja Komisiją ir nusišalina, jeigu jis yra susijęs su svarstomu valstybės politiku giminystės, darbo arba neturtiniais ar turtiniais santykiais. Nusišalinimo faktas užfiksuojamas posėdžio protokole. Jeigu komisija nepriima nusišalinimo, protokole turi būti įrašytas nusišalinimo nepriėmimo motyvas ( pvz., nelieka kvorumo ir pan.).
33. Valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima tokius Kodekse numatytus sprendimus:
33.1. Konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų Valstybės politikų elgesio kodekse principų ar reikalavimų.
33.2. Konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus Valstybės politikų elgesio kodekse principus ar reikalavimus.
33.3. Rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais Valstybės politikų elgesio kodekse principais ar reikalavimais.
33.5. Įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai.
35. Sprendimai dėl valstybės politikų nedalyvavimo Tarybos, Tarybos kolegijos, komitetų ar komisijų posėdžiuose priimami vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu.
36. Komisijos sprendimas turi būti išdėstomas taip:
36.1. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo data ir vieta; komisijos pavadinimas; posėdyje dalyvaujantys asmenys; komisijos sekretorius; asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos; tiriami asmens veiksmai.
36.2. Aprašomojoje-motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: komisijos nustatytos faktinės aplinkybės; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai; įrodymai, kuriais grindžiamos komisijos išvados; argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodos į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant.
37. Pakartotiniai skundai apie galimą valstybės politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo. Komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal šiuose Nuostatuose nustatytas procedūras.
38. Komisija gali nutraukti tyrimą, jeigu iki tyrimo pabaigos valstybės politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ar institucija, kurioje jis eina pareigas, ir dėl to viešai atsiprašė.
39. Atlikdama tyrimą, Komisija (taip pat ir atsakingasis sekretorius, kiti aptarnaujantys darbuotojai ir pasitelkti specialistai) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais.
40. Atlikdami tyrimą, Komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, nariai, komisijos atsakingasis sekretorius ar kiti komisiją aptarnaujantys asmenys ir jos pasitelkti specialistai netrikdo valstybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados. Šie asmenys privalo laikytis 17.4., 17.5. ir 17.6. punktuose nustatytų pareigų. Už jų pažeidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
41. Apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
VI SKYRIUS
VALSTYBĖS POLITIKO, KURIO ELGESYS TIRIAMAS, TEISĖS
43. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę:
VII SKYRIUS
KOMISIJOS ATSKAITOMYBĖ IR KOMISIJOS NARIŲ ATSAKOMYBĖ
45. Komisija yra atskaitinga Tarybai. Komisija informuoja Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją apie priimtus sprendimus.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti rengiamas pranešimas žiniasklaidai. Pranešimą raštu arba žodžiu pateikia tik Komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas Komisijos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Komisija.
48. Informaciją apie Komisijos sprendimus žiniasklaidai korektiškai, dalykiškai ir santūriai teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę pateikti apie tai informaciją tik savo vardu.
49. Su Nuostatais etikos komisijos pirmininkas, nariai ir atsakingasis sekretorius supažindinami pasirašytinai.