Administracinė byla Nr. A-3539-822/2021
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00198-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant vertėjui H. E.,
apeliantei (duomenys neskelbtini) pilietei R. W. A. A., užsienietės atstovei advokatei Inesai Arbočienei, pareiškėjo atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės R. W. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl R. W. A. A. sulaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę R. W. A. A. (toliau – ir užsienietė) ir jos mažamečius vaikus D. H. A. ir N. H. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 10 d.
2. Centras paaiškino, kad 2021 m. gegužės 31 d. iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 4 (duomenys neskelbtini) piliečių šeima, iš jų – R. W. A. A. su dviem mažamečiais vaikais. Užsienietė su šeima buvo sulaikyti bei pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymai priimti ir nagrinėjami skubos tvarka. Apklausos metu užsienietė paaiškino, kad ji lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Baltarusiją, kur gyveno porą parų, po to neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną savo pasą palikdama Baltarusijoje. Jos tikslas buvo nuvykti į Šveicariją. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštu pateikė nuomonę, kad R. W. A. A. nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudodami nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną miško ruožu, taip pat jie paliko savo asmens dokumentus Baltarusijos Respublikoje, tokių būdu apsunkino jų tapatybių ir teisinės padėties nustatymą. Vengdami galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsieniečiai gali pasislėpti ar net nesulaukdami sprendimo dėl jų teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos. Palikdama savo asmens dokumentą Baltarusijoje užsienietė bandė suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę bei apsunkinti jos teisinės padėties nustatymą, Lietuvos Respublika buvo tik tranzitine šalis per kurią ji neteisėtai planavo patekti į Šveicarijos Konfederaciją.
3. Užsienietė paaiškino, kad nesutinka su sulaikymu. Ji dėl grėsmės jai ir jos vaikams išvyko iš (duomenys neskelbtini). Savo pasą ji paliko Baltarusijos viešbutyje, nes bijojo, kad turėdama dokumentus bus išsiusta į kilmės šalį. Ji gali susisiekti su giminėmis, kurie pateiks jos asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Ji su šeima vyko į Šveicariją, bet jos tikslas buvo paprašyti prieglobstį bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. Ji yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, yra nuimti jos pirštų antspaudai, todėl ji supranta, kad į kitą šalį išvykti negali ir to neketina daryti. Lietuvos Respublikoje ji neturi giminių, gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 10 d. sprendimu teikimą patenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliete R. W. A. A. gim. (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį Centre, apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus, kurių vardai iš užsienietės žodžių D. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
6. Teismas nustatė, kad 2021 m. gegužės 31 d. iš Baltarusijos Respublikos pusės pėsčiomis į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo 4 asmenų šeima. Jie prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais, vienas iš jų prisistatė R. W. A. A. vardu, kartu su ja buvo du mažamečiai vaikai, kuriuos pristatė kaip D. H. A. ir N. H. A.. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, šiuo metu prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės 2021 m. birželio 9 d. sprendimu užsienietė sulaikyta iki 48 val. Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies, 5 dalies nuostatomis.
8. Teismas nurodė, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, galutinis prašymas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje esantys dokumentai yra be asmens nuotraukos, todėl nepatvirtina jos tapatybės. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Taip pat, užsienietė nurodė, kad jos tikslas buvo Šveicarija, Lietuva – tik tranzitinė šalis. Teismas konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
9. Teismas pažymėjo, kad užsienietė turi mažamečius vaikus ir atsižvelgė į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodė, jog duomenų, kad užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, bet, kaip minėta, šiai dienai užsienietės asmenybė nėra nustatyta ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jos atžvilgiu negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Kadangi užsienietei negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, Lietuvos Respublikoje ji savarankiškai gyventi negali, todėl, teismo nuomonė, sulaikymas šiuo atveju, nepažeis geriausių vaikų interesų, nes vaikai su motina gyvens kartu, bus aprūpinti maistu, reikiamais atvejais, suteikta medicininė ar kitokia pagalba.
III.
11. Užsienietė R. W. A. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
12. Užsienietė teigia, kad jos asmens tapatybė yra nustatyta. Pripažintina, kad ji, nors ir nepateikė paso, tačiau pateikė kitus dokumentus, kurie yra pakankami asmens tapatybei nustatyti. Be to, užsienietė nurodė, kad gali susisiekti su giminėmis, kurie pateiks jos asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Kompetentinga institucija Migracijos departamentas yra priėmusi užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, užsienietė yra registruota Užsieniečių registre. Tai rodo, kad jos asmens tapatybė laikoma nustatyta.
13. Užsienietė pažymi, kad ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Ji yra nurodžiusi priežastis, dėl ko jai reikalingas prieglobstis, be to, buvo apklausta kompetentingos institucijos vykdytoje prieglobsčio prašytojo apklausoje, todėl iš savo pusės yra įvykdžiusi visas pareigas jos prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti. Laikytina, kad jie yra išaiškinti.
14. Užsienietė mano, kad yra pagrindas jai skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra tenkinamos visos sąlygos, kada ji gali būti skiriama. Be to, įvertintina, kad užsienietei taikytas sulaikymas yra pati griežčiausia asmens laisvės ribojimo priemonė ir sulaikymo taikyti nėra bei poreikio, nei būtinumo. Užsienietė pažymi, kad turi rūpintis dviem mažamečiais vaikais, kuriems taip pat turi būti užtikrinamos orios ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Sulaikius ją, nei ji, nei vaikai negalėtų išeiti pasivaikščioti, o tai prieštarauja principui dėl vaikų interesų atitikimo. Be to, mažamečiai vaikai turi įvairių poreikių, tad gal reikėti nueiti į parduotuvę ar skirti laiko laisvalaikiui. To padaryti sulaikyme būtų neįmanoma. Be to, vaikai nesulaikomi, tačiau užsienietė sulaikymas iš esmės sąlygoja ir tai, kad mažamečiai vaikai taip pat bus priversti gyventi sulaikymo sąlygomis, kas yra neteisėta. Užsienietė pažymi, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti užsienietę su dviem mažamečiais vaikais.
15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą.
16. Centras nesutinka, kad užsienietės tapatybė yra nustatyta. Pažymi, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdama jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Nei Užsieniečių registre esantys duomenys, nei Užsieniečio registracijos pažymėjimas nėra ir negali būti laikomi užsieniečio tapatybę patvirtinančiais dokumentais.
17. Pažymi, kad nei Migracijos departamento atliktos prieglobsčio prašytojo apklausos, nei priimto sprendimo nesuteikti prieglobsčio negalima laikyti faktine motyvų nustatinėjimo bei įrodymų pateikimo pabaiga. Pažymi, kad prieglobsčio prašytojui taip pat suteikta teisė dalyvauti teismuose, juose teikti paaiškinimus, prašyti pridėti bylai svarbius įrodymus ir pan.
18. Centras nurodo, kad užsienietė nėra atskirta nuo savo vyro ir vaikų, nes vyras taip pat yra sulaikytas, jis ir nepilnamečiai vaikai yra apgyvendinti kartu su ja. Šie užsieniečiai gyvena geriausiomis sąlygomis: yra įsikūrę naujausios statybos pastate, skirtame tik sulaikytoms šeimoms ir moterims, kuriame nėra grotų, jis nėra rakinamas ir užsieniečiai gali išeiti ir būti lauke 24 val. per parą, yra galimybė ne tik valgyti 3 kartus per parą į bendrabutį atvežamą maistą, bet ir bendroje virtuvėje pasigaminti patiems, vaikų užimtumu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir socialiniai darbuotojai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete R. W. A. A. prisistačiusį asmenį Centre, apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus, kurių vardai iš užsienietės žodžių D. H. A. ir N. H. A. iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
20. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino, konstatavęs, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, kadangi užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, taip pat užsienietė yra nurodžiusi, kad jos tikslas buvo Šveicarija, Lietuva – tik tranzitinė šalis. Teismas taip pat nusprendė, kad šiuo atveju užsienietei negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, Lietuvos Respublikoje ji savarankiškai gyventi negali, todėl, teismo nuomonė, sulaikymas šiuo atveju nepažeis geriausių vaikų interesų, nes vaikai su motina gyvens kartu, bus aprūpinti maistu, reikiamais atvejais, suteikta medicininė ar kitokia pagalba.
21. Užsienietė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, prašo jį pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė teigia, kad jos asmens tapatybė nustatyta, prieglobsčio motyvai yra išaiškinti, be to, atsižvelgiant į tai, kad ji turi du mažamečius vaikus, jai turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
23. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
24. Byloje nustatyta, kad užsienietė yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, galutinis sprendimas dėl jos prašymo dar nėra priimtas. Taigi užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja. Tačiau sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.
25. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
26. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
27. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas sulaikymo klausimas dėl užsienietės R. W. A. A., kuri į Lietuvos Respubliką neteisėtai atėjo ir buvo sulaikyta kartu su dviem mažamečiais vaikais (gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) bei vyru. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ji buvo sulaikyta Centre iki 2021 m. rugsėjo 9 d., apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus.
28. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.
29. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad „<...> pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. <…> nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tarp jų – taikyti sulaikymą, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.). <…>“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016).
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018).
32. Įvertinusi minėtą aplinkybių visetą, teisinį reguliavimą ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsienietei taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas, kas taip pat reiškia ir kartu su ja apgyvendinamų jos nepilnamečių vaikų gyvenimą iš esmės sulaikymo sąlygomis.
33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę (duomenys neskelbtini) pilietę R. W. A. A. gim. (duomenys neskelbtini), Tarnyboje (Centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus D. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) pilietės R. W. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) pilietei R. W. A. A. gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, apgyvendinant kartu su ja mažamečius vaikus D. H. A., (duomenys neskelbtini), ir N. H. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 9 d.
Nutartis neskundžiama.