Nr. DOK-2535

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36389-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos architektų rūmai, peržiūrėjimo.

Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas,  kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytinis pritarimas ir 2017 m. vasario 7 d. leidimas, atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įpareigota savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento lėšomis (lygiomis dalimis) per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) visus atliktus darbus ir atstatyti (atkurti) buvusią padėtį, sutvarkyti statybvietę; atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įpareigota savo lėšomis per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai atliktus darbus, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius, t. y. nugriauti (pašalinti) tarp pastato Gedimino pr. 27/A. Jakšto g. 2, Vilnius, kolonų išlietą pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas (blokus), su durimis, ir sutvarkyti statybvietę, atstatyti (atkurti) į buvusią padėtį; atsakovė UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“, neįvykdžius šiuo teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (pašalinti statybos padarinius) per nustatytą terminą, įpareigota mokėti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo valstybės naudai; valstybei iš atsakovės UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ priteistas 1444,74 Eur žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai nepagrįstai, nesivadovaudami kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad tinkamas statybų rūšies nustatymas yra teisės taikymo klausimas ir nustatė statybų rūšį (rekonstrukciją), kai šis klausimas priskirtinas prie specialių žinių reikalaujančių (ekspertinių) klausimų, o specialių žinių turinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, įvertinusi ginčo administracinių aktų išdavimo procedūrą, nenustatė, kad statybos rūšis abiem (rašytinio pritarimo ir leidimo) atvejais nustatyta neteisingai. Teismų išvados, kad ginčo atveju tiek pagal rašytinį pritarimą, tiek pagal leidimą buvo vykdomas ne pastato paprastasis remontas, o jo rekonstrukcija, suponavo pagrindą taikyti griežtesnius teisės aktų reikalavimus projekto rengimui bei prielaidą ginčo administracinius aktus pripažinti neteisėtais. Teismams neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso nebuvo atskleista bylos esmė, liko nenustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Teismai nepagrįstai nesivadovavo aukštesnio įrodinėjimo standartu, kuris taikytinas ieškovams reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo bei įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio ieškinio reikalavimo pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018). Teismai nepagrįstai nesvarstė, nemotyvavo jokių alternatyvių, viešojo intereso gynimą užtikrinančių, būdų, pritaikė netinkamą būdą. Ginčijamų aktų priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, o paprastojo remonto statybos darbai kultūros paveldo pastato dalyje (portiko įstiklinimas) iš esmės nėra įstatymais uždrausti, be to, net prie fasado saugomų elementų nepriskirti statybos darbai taip pat galimi. Teismų procesiniuose sprendimuose neįvardytos konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kurios būtų pažeistos. Dėl nereikšmingų procedūrinių taisyklių pažeidimo neatsiranda viešasis interesas. Kultūros paveldo departamento išvados, priešingai nei laikė teismai, nėra didesnę įrodomąją galią turintis (oficialus) įrodymas, jis vertintinas kitų įrodymų kontekste (CPK 197 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017). Teismai nusprendė, kad viešąjį interesą pažeidžia pastato bendraturčių sutikimo nebuvimas, tačiau šie asmenys neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nors pasisakyta dėl jų turtinių ir susijusių teisių. Spręstina, ar tai nėra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ (j. a. k. 122593433) už kasacinį skundą 2022 m. gegužės 6 d. per AB SEB banką sumokėtą 94 (devyniasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 81861).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas