Nuasmeninta
Byla Nr. 16-A/2020
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
dĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 158 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2022 m. vasario 10 d. Nr. KT20-A-N1/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2022 m. sausio 20 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 16-A/2020 pagal pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-213/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Prašymo aplinkybės ir pareiškėjos argumentai
1. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktais, buvo pateikusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą pagal jos skundą išnagrinėtoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nes buvo nepašalinti jo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodyti trūkumai – nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo.
2. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjos, Konstitucijos ir įstatymų suponuojama teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai jau išsprendus bylą paaiškėja naujos teisinės ar faktinės aplinkybės, turinčios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (įtvirtindamas apeliaciją ir kasaciją), – užtikrinti, kad būtų išvengta galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių, ir taip įvykdyti teisingumą apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą. Prašyme nurodoma, jog administracinio proceso atnaujinimo tikslai – garantuoti, kad teisinėje sistemoje neliktų neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų (šalinti teismo klaidas ir įvykdyti teisingumą užtikrinant žmogaus teises ir laisves), ir prisidėti prie teisingos teismų praktikos formavimo.
2.2. Pareiškėjos teigimu, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, jos negalima paneigti ar pernelyg apriboti. Tačiau ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį fizinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje turi surašyti advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ši teisė pernelyg apribojama arba iš viso paneigiama (kai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, nes jo pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytą dydį, arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes, pasak pareiškėjos, geriau žino faktines bylos aplinkybes).
2.3. Pareiškėja pažymi, kad visuose skirtingų rūšių bylų nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose (ABTĮ, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK)) yra įtvirtinti panašūs reikalavimai prašymui dėl proceso atnaujinimo (prašymui atnaujinti bylą). Tačiau, skirtingai nuo prašymų atnaujinti procesą civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje (prašymų atnaujinti atitinkamą bylą), prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje pateikimui ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta ribojamoji sąlyga – tokį prašymą turi pasirašyti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Pasak pareiškėjos, toks ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą.
2.4. Pareiškėjos nuomone, kadangi nei tiek, kiek jos nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, nei kitose ABTĮ nuostatose nėra nustatyta reikalavimo, kad atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, proceso šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Be to, remiantis ABTĮ nuostatomis, apeliacinį skundą gali surašyti ir paduoti patys asmenys nepaisant jų profesijos ar išsilavinimo – apeliaciniam skundui nėra nustatyta reikalavimo, kad jį surašytų advokatas arba pats fizinis asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tad, pasak pareiškėjos, asmenims nustatytos nevienodos sąlygos (tiek, kiek tai susiję su reikalavimo turėti teisinių žinių įtvirtinimu), nors reikalavimai pačių dokumentų (apeliacinio skundo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo) turiniui iš esmės yra panašūs. Taip, pareiškėjos nuomone, pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, pagal kurią įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėjos Mildos Masteikienės ir vyresniojo patarėjo Dainiaus Zebleckio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens atstovai, atsižvelgdami į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su Konstitucijoje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą, nurodo, kad pagal jas įstatymų leidėjui kyla besąlygiška pareiga užtikrinti galimybę asmenims kreiptis į pirmosios instancijos teismą, o vėliau – suteikti objektyvią galimybę apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Jeigu toks teisinis reguliavimas yra nustatytas ir asmenys gali pasinaudoti turima konstitucine teise kreiptis į teismą, ši teisė yra užtikrinama. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu paisoma nurodytų reikalavimų.
3.2. Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto asmens atstovai pabrėžia, kad proceso atnaujinimas yra ne pakartotinė bylos peržiūra, o išimtinė procedūra, kuria siekiama užtikrinti kuo didesnį objektyvumą nagrinėjant bylas. Todėl įstatymų leidėjas turi reguliuoti proceso atnaujinimą ne kaip įprastinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, o tik kaip ekstraordinarinę priemonę, kurios įgyvendinimui gali ir turi būti taikomos įstatymų leidėjo nustatytos sąlygos, įskaitant reikalavimą, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų surašytas advokato arba paties fizinio asmens, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
3.3. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, atsižvelgiant į administracinių bylų ypatumus (tokiose bylose vienai iš šalių visada atstovauja kvalifikuoti ir dalyvavimo teisminiuose ginčuose patirtį turintys darbuotojai), įstatymų leidėjas turi nustatyti tokią teisės į proceso atnaujinimą įgyvendinimo tvarką, kuria būtų užtikrinta tiek tai, kad asmenims, neturintiems deramų teisinių žinių, būtų tinkamai atstovaujama ir jie galėtų pateikti motyvuotus ir teisiškai pagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo, tiek tai, kad proceso atnaujinimas netaptų tik dar viena galimybe kreiptis į teismą dėl dar vieno bylos peržiūrėjimo teismine tvarka, taip pat tai, kad proceso atnaujinimas išliktų ekstraordinarine, t. y. išimtine, teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, apsaugančia visos teisėtvarkos darną ir pastovumą.
3.4. Proceso atnaujinimo institutas ABTĮ, pasak suinteresuoto asmens atstovų, įstatymų leidėjo vertinamas kiek kitaip nei procesą kitų rūšių bylose reguliuojančiuose teisės aktuose ir yra iš dalies artimas kasacijos civiliniame procese institutui. Atsižvelgus į tai ir buvo nustatytas ginčijamas teisinis reguliavimas.
3.5. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad, atsižvelgiant į veiklos sritį, kurioje, įstatymų leidėjo manymu, būtinos teisinės žinios, yra objektyvus pagrindas skirtingai vertinti asmenis, turinčius aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir asmenis, tokio išsilavinimo neturinčius. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, išskiriami iš kitų, tokio išsilavinimo neturinčių, asmenų, yra pagrįstas prezumpcija, jog tokie asmenys turi pakankamą kvalifikaciją, kad parengtų deramos kokybės teisinį dokumentą teismui.
III
Byloje gauta medžiaga
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanės prof. dr. Lyros Jakulevičienės pateikta Viešosios teisės instituto prof. dr. Eglės Bilevičiūtės ir Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto doktorantės Monikos Dumbrytės-Ožiūnienės (toliau – MRU Teisės mokykla) parengta rašytinė nuomonė, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof. dr. Tomo Davulio pateikta Privatinės teisės katedros doc. dr. Vigitos Vėbraitės (toliau – VU Teisės fakultetas) parengta rašytinė nuomonė.
4.1. MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad dalis ABTĮ įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų savo esme yra kasacinio bylos peržiūrėjimo dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo arba procesinių normų pažeidimo pagrindai. Tad nors proceso atnaujinimo instituto negalima visiškai prilyginti kasacinei teismų funkcijai, Lietuvoje nustačius tik dvi administracinių teismų pakopas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kartu atlieka ir kasacinę funkciją. Proceso atnaujinimas, kaip pažymima MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje, pagal savo pobūdį ir prigimtį yra fakultatyvi ir išimtinė stadija, kurioje byla nėra nagrinėjama iš esmės, – joje pagal asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų sąlygų ir tvarkos, patikrinama, ar yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, kaip nurodoma rašytinėje nuomonėje, teisinės žinios yra svarbios ne tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo teisme etape, bet ir surašant tokį prašymą.
Kaip nurodoma šioje rašytinėje nuomonėje, sprendžiant dėl ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumo vertintina ir tai, ar juo nesudaroma prielaidų riboti nepasiturinčių asmenų teises, tačiau šiame kontekste pažymima, kad Lietuvoje yra įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutas, t. y. ši pagalba suteikiama asmenims, kurie negali patys susimokėti už kvalifikuoto teisininko paslaugas.
MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje daroma išvada, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes juo užtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas asmenims administraciniame procese, lemiantis efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą.
4.2. VU Teisės fakulteto rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, ši kontrolė gali būti vykdoma tik esant įstatyme nustatytiems konkretiems pagrindams ir negali būti tapatinama su bylų nagrinėjimu apeliacine tvarka. Tad proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas gali būti specifinis, be kita ko, juo gali būti nustatyti specialūs reikalavimai teikiamiems prašymams atnaujinti procesą ir šie prašymai neturėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį. Pažymima ir tai, kad procesinio atstovavimo instituto paskirtis – užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese, tačiau teisė turėti advokatą negali būti paversta konstitucinę teisę į teisminę gynybą varžančia pareiga. VU Teisės fakulteto rašytinėje nuomonėje pabrėžiama, kad nustačius, jog prašymą atnaujinti procesą administraciniame procese turi pasirašyti tik advokatas, neprivalomas surašant apeliacinį skundą, gali būti neproporcingai varžomos asmenų teisės.
Rašytinėje nuomonėje pabrėžiama ir tai, kad negalima lyginti kasacinio proceso ir proceso atnaujinimo institutų ir negalima teigti, kad ABTĮ įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas prilygsta CPK įtvirtintam kasaciniam procesui, nes proceso atnaujinimo, kuris nėra susijęs tik su teisės klausimų nagrinėjimu, pagrindai yra susiję su faktų klausimais ir tik du proceso atnaujinimo pagrindai (įtvirtinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose) yra panašūs į bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Tuo tarpu prašymus atnaujinti procesą turi surašyti advokatas visais ABTĮ nustatytais pagrindais. Be to, tam tikrose bylose (pavyzdžiui, tose, kuriose Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimą) būtent proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė pažeidimui atitaisyti, todėl minėtu reikalavimu galėtų būti užkirstas kelias nepasiturinčiam asmeniui prašyti atnaujinti procesą ir tinkamai apginti savo teises.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Tyrimo ribos
5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.
5.1. ABTĮ 158 straipsnio „Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas“ 2 dalyje nustatyta: „Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo.“
5.2. Pareiškėja prašyme, be kita ko, nurodo, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius reikalavimą, kad fizinio asmens prašymą surašytų advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra pernelyg apribota asmens teisė kreiptis į teismą arba tam tikrais atvejais ši teisė iš viso paneigta – būtent tais atvejais, kai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos (jo pajamos ir turtas šiek tiek viršija Vyriausybės nustatytą dydį) arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes geriau žino faktines bylos aplinkybes.
Vadinasi, pareiškėja abejoja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatų konstitucingumu tiek, kiek pagal jas fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas.
6. Atsižvelgdamas į tai, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjos prašymą tirs, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas.
II
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
7. Seimas 1999 m. sausio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, kuris ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, be kita ko, Seimo 2016 m. birželio 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (su tam tikromis išimtimis)), kuriuo ABTĮ išdėstytas nauja redakcija.
ABTĮ nustatyta administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka (1 straipsnio 1 dalis).
8. Kaip minėta, pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo.“
Taigi ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyti subjektai, galintys surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
8.1. Aiškinant ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, jog jame yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas, taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys – nurodyti kiti subjektai, kurie tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali surašyti atitinkamai fizinio ar juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį reikalavimo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, gali būti nesilaikoma, jei tokį prašymą surašo asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jis atstovauja savo paties interesams arba yra juridinio asmens ar valstybės atstovo darbuotojas. Kiti subjektai, pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį galintys be advokato surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodyti ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose.
8.2. Pažymėtina, jog ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose nustatyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (4 punktas); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose, taip pat šio įstatymo 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos arba asociacijos (tokiu atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai)) (7 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 1268 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta galimybė asociacijai arba profesinei sąjungai būti grupės atstove tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai.
8.3. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju jame nurodytomis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktų, taip pat ABTĮ 1268 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad, be advokato, surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali:
– asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau tik tose bylose, kuriose atstovauja sau arba savo artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
– profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose; asociacijos arba profesinės sąjungos (kaip grupės atstovės) tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai.
Taigi pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose, 1268 straipsnio 1 dalyje, prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai ar kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys arba atskirais nurodytais atvejais – asmenys, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, tačiau turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinės sąjungos ar asociacijos (kaip grupės atstovės) vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai). Vadinasi, pagal ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
8.4. Pažymėtina, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), šiame įstatyme pirmą kartą įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu ir, jam įsigaliojus, pradėtas taikyti 2016 m. liepos 1 d. Pagal iki tol galiojusias ABTĮ nuostatas prašymą atnaujinti procesą turėjo teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidė jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (154 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. redakcija) 1 dalis); tad prašymą atnaujinti procesą galėjo surašyti inter alia pats fizinis asmuo, nors ir neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo.
Šiame kontekste paminėtina, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymo taisyklės (kaip nurodyta, analogiškos nustatytosioms CPK nuostatose, reguliuojančiose kasacinį procesą) nustatytos atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė teismo sprendimų peržiūros forma; siūlomu reglamentavimu buvo siekiama užtikrinti kvalifikuotą atstovavimą, kuris lemtų efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą (Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto).
9. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamas ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų ABTĮ nuostatų kontekste.
9.1. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalį bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies „Proceso atnaujinimas“ I skyriuje „Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.
Taigi, kaip matyti iš ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatų, ABTĮ nustatyta tvarka galimas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimas.
9.1.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 98 straipsnyje įtvirtinta, jog neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (1 dalis), apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (2 dalis), o teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (3 dalis).
Paminėtina, kad pagal ABTĮ 148 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 98 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, o pagal ABTĮ 99 straipsnį toks sprendimas tampa privalomas vykdyti.
9.1.2. Apibendrinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalyse, 99 straipsnyje, 148 straipsnio 1 dalyje, 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ gali būti sprendžiama tik dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo; pagal ABTĮ bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik ABTĮ nustatytais pagrindais.
9.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatyta:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatyta asmens teisė;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą;
13) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.“
Taigi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytas baigtinis pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas administracinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, sąrašas.
Kaip matyti iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtinto teisinio reguliavimo, juo nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai yra skirtingi:
– nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, leidžiantys prašyti atnaujinti procesą, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priima sprendimą arba Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priima išvadą byloje prieš Lietuvą (1 punktas);
– nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pareiškėjui naujai paaiškėja faktinės aplinkybės (t. y. esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) (2 punktas);
– nustatyti atitinkami proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su tam tikromis teismų sprendimuose (nuosprendžiuose) nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste, taip pat su individualaus teisės akto, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, panaikinimu kaip neteisėto (3–5, 11 punktai);
– nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų nesilaikymu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste (6, 7, 9 punktai) arba paaiškėjus, kad sprendimas ar nutartis yra be motyvų (8 punktas);
– nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai);
– nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas konstitucines teises ar laisves (13 punktas).
Taigi, šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrinant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad jame nustatytame baigtiniame pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas administracinėse bylose, sąraše įtvirtinti pagrindai yra skirtingi savo teisine prigimtimi: kaip antai vieni jų sudaro prielaidas kreiptis dėl proceso atnaujinimo teismų sprendimų, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, pagrindu, taip pat tam tikrų tarptautinio teismo sprendimų ar tarptautinės institucijos išvadų pagrindu, priimto sprendimo panaikinti kaip neteisėtą individualų teisės aktą, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, pagrindu, dar kiti proceso atnaujinimo pagrindai yra susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų nesilaikymu byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi; be to, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) taip pat yra įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
9.3. Paminėtinas šiai konstitucinės justicijos bylai aktualus ABTĮ 160 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinti reikalavimai prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti, be kita ko, nurodyta: įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas (4 punktas), proceso atnaujinimo motyvai (5 punktas), prašymo esmė (7 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad ABTĮ 160 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 161 straipsnio „Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka“ 1 dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėjanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 160 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pagal šio straipsnio 4 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualias ABTĮ 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktų, 2, 3 dalių nuostatas aiškinant kartu su ABTĮ 161 straipsnio 1, 4 dalimis, pažymėtina, kad, teisėjų kolegijai nustačius, jog prie prašymo atnaujinti procesą nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, jame nėra nurodyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, prašymo esmė ar prie prašymo nėra pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, toks prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas, o neįgyvendinus įstatyme nustatyto reikalavimo prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindais, procesas negalėtų būti atnaujinamas.
9.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 165 straipsnio „Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo“ 1 dalį, kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą sprendimą ar nutartį (2 punktas), taip pat gali panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį (3 punktas).
9.5. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalis, 99 straipsnį, 148 straipsnio 1 dalį, 156 straipsnio (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) 1, 2 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktus, 2, 3 dalis, 161 straipsnio 1, 4 dalis, 165 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio teisinio reguliavimo, proceso atnaujinimas – tai išimtinis administracinio proceso institutas: juo sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo, kuris galimas tik išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, inter alia įvykdžius prašymams dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjus įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus); atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar nutartį.
9.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs, jog proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos; įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį); tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-76-520/2019, 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-41-442/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-14-520/2021).
9.7. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalių, 99 straipsnio, 148 straipsnio 1 dalies, 156 straipsnio (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) 1, 2 dalių, 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktų, 2, 3 dalių, 161 straipsnio 1, 4 dalių, 165 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų kontekste, pažymėtina, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), taikoma visų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių teisinė prigimtis, kaip minėta, yra skirtinga, atžvilgiu: inter alia tiek prašant atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9 punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti procesą kitais proceso atnaujinimo pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai). Neįvykdžius šio tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti atnaujinamas.
9.8. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtini ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų kontekste aktualūs CPK įtvirtinti įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai – pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį yra šie pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka: materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (1 punktas); nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) (2 punktas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas (3 punktas).
9.8.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, jog, kaip matyti iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kasacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų (t. y. tik tais atvejais, kai yra padarytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, tačiau ne bet koks, o tik toks, kuris turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir tik jeigu toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui) arba esant poreikiui užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą (t. y. tais atvejais, kai skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ar ji ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda).
9.8.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (t. y. proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) savo teisine prigimtimi yra panašūs į CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka, kuriais, kaip minėta, laikomi materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas.
9.9. Šiame kontekste taip pat paminėtina aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, reikšminga atskleidžiant ABTĮ 156 straipsnio 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų turinį:
– siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (pavyzdžiui, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-90-502/2021); prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą; procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (pavyzdžiui, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018);
– prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pavyzdžiui, 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-438/2022); atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, vertinant tas aplinkybes ir joms taikant atitinkamas teisės normas buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pavyzdžiui, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012); siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, procesas turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-438/2022).
9.10. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu), išskyrus jos 10, 12 punktus, nustatyti proceso atnaujinimo administracinėse bylose pagrindai yra savo esme panašūs į CPK 366 straipsnio (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) 1 dalyje nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus civilinėse bylose.
Paminėtina ir tai, kad, skirtingai nei ABTĮ įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, proceso atnaujinimą reguliuojančiomis CPK, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis nėra įtvirtinta reikalavimo, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo atitinkamai civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje surašytų tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (CPK 365 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Baudžiamojo proceso kodekso 446 straipsnio 1 dalis, 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 457 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1, 2 dalys, Administracinių nusižengimų kodekso 659 straipsnis (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu)).
10. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiek, kiek nurodyta, ginčijamas ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), aiškintinas kartu su nustatytuoju Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas) nuostatomis.
10.1. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) valstybės garantuojama teisinė pagalba apima, be kita ko, dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose (antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba).
10.2. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, taip pat kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti arba kurie nurodyti šiame įstatyme kaip turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.
10.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra nurodyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama nepaisant to, kad asmenų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.
10.4. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15, 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.
10.5. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime yra nurodęs, kad, sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija), pažymėtina, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, asmuo kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas asmeniui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis arba nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad asmuo savarankiškai, be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus, asmuo per nustatytą laiką nepateikė nurodytų dokumentų.
10.6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su įtvirtintuoju ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, be kita ko, reikalaujama, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose parengti, teikiama asmenims, atitinkantiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia sąlygą, kad tokio asmens turtas ir gaunamų pajamų lygis neturi viršyti nustatytojo, taip pat nesant kitų atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagrindų, o išimtiniais atvejais, atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją, gali būti teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra kitų nurodytų pagrindų neteikti tokios pagalbos (išskyrus tokius pagrindus, kai dėl objektyvių priežasčių, kaip antai asmens skundas yra akivaizdžiai neperspektyvus ar asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, tokia pagalba negali būti teikiama).
III
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
11. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
12. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo – vieno pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; teisingumas gali būti įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų priešpriešos (2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas); viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (2006 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 4 d. nutarimai).
12.1. Teisingumo ir teisinės valstybės principų turinys yra išreikštas įvairiose Konstitucijos nuostatose, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia šią konstitucinę nuostatą, yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teismų įgaliojimų vykdyti teisingumą doktriną.
12.1.1. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas).
12.1.2. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis yra neatskiriamai susijusi su 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu, asmens prigimtine teise į teisingumą (2002 m. liepos 2 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).
12.1.3. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (inter alia 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai).
12.1.4. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius; įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje šalies teritorijoje (1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami (2010 m. gegužės 13 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).
12.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.
Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima ne tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti konstitucinę teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą, bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais.
12.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas įstatyme gali nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas). Tai nustatydamas įstatymų leidėjas turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.
12.3.1. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktuali Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kurioje yra įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas (2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas).
Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis; juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).
12.3.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) konstitucinės justicijos byloje pagal asmens, kuris gindamas savo konstitucines teises ar laisves kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui), prašymą priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą siekiant apginti to asmens konstitucines teises ar laisves (2019 m. lapkričio 25 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
Taigi Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo – tai Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui). Atsižvelgdamas į tai, įstatymų leidėjas, nustatydamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindus, privalo įstatyme įtvirtinti tokį Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatytą bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą.
12.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, įstatymų leidėjui įstatyme nustačius išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, jam kyla pareiga nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo tvarką, inter alia sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą) (kaip antai nustatyti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo).
Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą), inter alia įtvirtindamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, viena vertus, negali sudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų suponuojamos nuostatos, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, ir kartu, kita vertus, negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, esant įstatyme nurodytiems bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindams, įgyvendinimo.
12.4.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą (2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą (2011 m. birželio 9 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad konstitucinės teisės į gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių; įstatymu nustatant tokius reikalavimus advokatams siekiama užtikrinti labiau kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą gyventojams, t. y. sustiprinti žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir gynimo garantijas (inter alia 1996 m. liepos 10 d. nutarimas); tik būtiną profesinę kompetenciją turintiems teisininkams gali būti patikėtos atitinkamos funkcijos užtikrinant, kad būtų teisinėmis priemonėmis saugomos ir ginamos asmens teisės ir laisvės (inter alia 2008 m. vasario 20 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją teisė turėti advokatą, kaip viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų reguliuojant konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, negali būti paversta šią konstitucinę teisę varžančia pareiga inter alia tiek, kad būtų paneigta galimybė pasinaudoti pačia teise (inter alia 2019 m. kovo 1 d. nutarimas).
12.4.2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime, atskleisdamas įstatymų leidėjo diskrecijos nustatyti reikalavimus kasacinio skundo surašymui turinį, be kita ko, konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad advokato, kaip būtiną profesinę kompetenciją turinčio teisininko, dalyvavimas yra viena iš asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų, taip pat į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, inter alia į tai, kad bylos kasacinio proceso tvarka dėl galimai pažeistų asmens teisių ir laisvių gynimo nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją naudodamasis jam suteikta diskrecija nustatyti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, taip pat tam tikrus reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas; taip būtų sudarytos prielaidos užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą, o kartu ir teisingumo principo įgyvendinimą kasaciniame procese atsižvelgiant į šio proceso konstitucinę paskirtį ir funkcijas.
12.4.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, įstatyme įtvirtinęs išimtinę procesinę priemonę – įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimą, atsižvelgęs į šios išimtinės procesinės priemonės paskirtį, įstatyme nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, privalo inter alia diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo.
Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo veiksmingą įgyvendinimą, kai prašymas dėl konkrečios bylos (jos proceso) atnaujinimo grindžiamas įstatyme įtvirtintais bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindais, susijusiais, be kita ko, su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais ar su būtinybe užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo surašytų advokatas. Kita vertus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimas būtų nepagrįstai pasunkinamas tais atvejais, kai asmuo minėtą teisę galėtų veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos (kaip antai tada, kai paaiškėja nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai).
Kaip minėta, Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo – Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui). Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti tokį Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą. Nustatydamas jį įstatymų leidėjas negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo minėtu Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytu bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindu įgyvendinimo.
12.4.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, inter alia teisinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems kitaip ji įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį (2015 m. liepos 9 d., 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatyme nustatytais atvejais valstybės užtikrinama teisinė pagalba būtų teikiama inter alia civilinėse bylose tiems asmenims, kuriems tokios pagalbos nesuteikus apskritai nebūtų įmanoma įgyvendinti teisės kreiptis į teismą (2019 m. kovo 1 d. nutarimas).
13. Kaip minėta, pagal pareiškėjos prašymą tiriama tiek, kiek nurodyta, ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktis, be kita ko, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
14. Minėta, kad pareiškėja tiek, kiek nurodyta, taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos; įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
IV
Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalies
atitikties Konstitucijai vertinimas
15. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos prašymą tiriama ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
16. Pareiškėjos nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius reikalavimą, kad fizinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pernelyg apribota arba tam tikrais atvejais iš viso paneigta asmens teisė kreiptis į teismą – tais atvejais, kai aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos (jo pajamos ir turtas šiek tiek viršija Vyriausybės nustatytą dydį) arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes geriau žino faktines bylos aplinkybes.
17. Minėta, kad pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys arba atskirais nurodytais atvejais – asmenys, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, tačiau turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinės sąjungos ar asociacijos (kaip grupės atstovės) vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai).
Minėta ir tai, kad pagal ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti prašymo dėl proceso atnaujinimo.
18. Sprendžiant dėl ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė; tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo; Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima ne tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti konstitucinę teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą, bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas įstatyme gali nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas); tai nustatydamas įstatymų leidėjas turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais;
– įstatymų leidėjui įstatyme nustačius išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, jam kyla pareiga nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo tvarką, inter alia sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą) (kaip antai nustatyti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo); įstatymų leidėjas, nustatydamas šias sąlygas, inter alia įtvirtindamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, viena vertus, negali sudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų suponuojamos nuostatos, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, ir kartu, kita vertus, negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, esant įstatyme nurodytiems bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindams, įgyvendinimo;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, įstatyme įtvirtinęs išimtinę procesinę priemonę – įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimą, atsižvelgęs į šios išimtinės procesinės priemonės paskirtį, įstatyme nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, privalo inter alia diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo;
– įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo veiksmingą įgyvendinimą, kai prašymas dėl konkrečios bylos (jos proceso) atnaujinimo grindžiamas įstatyme įtvirtintais bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindais, susijusiais, be kita ko, su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais ar su būtinybe užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo surašytų advokatas; kita vertus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimas būtų nepagrįstai pasunkinamas tais atvejais, kai asmuo minėtą teisę galėtų veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos (kaip antai tada, kai paaiškėja nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai);
– pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą, kai Konstitucinis Teismas pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priima sprendimą, kuriuo konstatuoja, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui).
18.1. Minėta, kad pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą proceso atnaujinimas – tai išimtinis administracinio proceso institutas: juo sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo, kuris galimas tik išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, inter alia įvykdžius prašymams dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjus įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus); atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar nutartį.
18.2. Minėta, kad tiek, kiek nurodyta, ginčijamą teisinį reguliavimą nustačiusioje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), taikoma visų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių teisinė prigimtis yra skirtinga, atžvilgiu: inter alia tiek prašant atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9 punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti procesą kitais proceso atnaujinimo pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai); neįvykdžius šio tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti atnaujinamas.
18.3. Kaip minėta, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, privalo juos diferencijuoti, atsižvelgdamas, be kita ko, į įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus. Taigi įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, kai kuriais atvejais, įvertinęs konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, o kitais atvejais tokio reikalavimo negali nustatyti.
18.3.1. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose yra įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
18.3.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (t. y. proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) savo teisine prigimtimi yra panašūs į CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka, kuriais laikomi materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, jog, kaip matyti iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kasacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų arba esant poreikiui užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą; konstatuota ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad advokato, kaip būtiną profesinę kompetenciją turinčio teisininko, dalyvavimas yra viena iš asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų, taip pat į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją naudodamasis jam suteikta diskrecija nustatyti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, taip pat tam tikrus reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas.
18.3.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai sietini su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais – procesas gali būti atnaujinamas tik tais atvejais, kai yra padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, tačiau ne bet koks, o tik esminis, ir tik jeigu toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo ar nutarties priėmimui, – arba su viešojo intereso suponuojama būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (pavyzdžiui, tais atvejais, kai skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos arba ji ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo surašyti (inter alia jame nurodyti proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti ne tik tai, ar padarytas materialiosios teisės pažeidimas, bet ir tai, ar jis galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo (nutarties) priėmimui, nustatyti, ar byloje, priimant ją užbaigiantį teismo sprendimą ar nutartį, nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra prieštaringa, ir dėl to pateikti išsamius teisinius argumentus.
18.3.4. Vadinasi, įstatymų leidėjas, ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatydamas reikalavimą, kad inter alia fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), kai procesą prašoma atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, tinkamai įgyvendino Konstitucijos suponuojamą savo diskreciją įstatyme įtvirtinti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, inter alia atsižvelgė į ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį – į tai, kad jie susiję su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su viešojo intereso suponuojama būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Taigi konstatuotina, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu nesudaryta prielaidų nepagrįstai pasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimą, kai procesą prašoma atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
18.3.5. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindus, atsižvelgęs į konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį ir jų ypatumus, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ir kitais nei ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais atvejais.
18.3.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, inter alia jo 11 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 26 d. redakcija), įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia kasaciniam skundui civilinėse bylose parengti, gali būti teikiama asmenims, atitinkantiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas. Minėta ir tai, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) išimtiniais atvejais, atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją, valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra kitų nurodytų pagrindų neteikti tokios pagalbos.
18.3.7. Pažymėtina, kad, kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytame baigtiniame pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas administracinėse bylose, sąraše yra įtvirtinti ir kiti proceso atnaujinimo pagrindai, kaip antai: pagrindai, susiję su tam tikromis teismų sprendimuose (nuosprendžiuose) nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste, taip pat su individualaus teisės akto, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, panaikinimu kaip neteisėto (3–5, 11 punktai); pagrindai, susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų nesilaikymu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste (6, 7, 9 punktai); pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas konstitucines teises ar laisves (13 punktas).
18.3.8. Taigi, kaip matyti iš minėto ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatyto teisinio reguliavimo, joje nustatyti, be kita ko, tokie proceso atnaujinimo pagrindai, kurie sietini su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis: kai teismai nustato įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtai bylai reikšmingas aplinkybes (inter alia nustatomi žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai), panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, arba paaiškėja akivaizdūs procesinių reikalavimų pažeidimai (inter alia paaiškėjus, kad viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, kad sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų).
18.3.9. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, įvertinus ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų minėtų proceso atnaujinimo pagrindų, sietinų su tam tikromis inter alia nacionalinių teismų nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, ypatumus, matyti, jog jų buvimui pagrįsti nebūtina aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai. Taigi tokiais akivaizdžiais atvejais prašymas dėl proceso atnaujinimo galėtų būti surašomas (inter alia jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) ir nepasitelkiant advokato.
18.3.10. Minėta ir tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas konstitucines teises ar laisves.
Minėta, kad Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo – tai Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui).
Taigi įstatymų leidėjas, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustatydamas šį įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindą, įgyvendino jam iš Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kylančią pareigą įstatyme įtvirtinti joje nustatytą bylos (jos) proceso atnaujinimo pagrindą.
18.3.11. Minėta ir tai, kad, nustatydamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą, įstatymų leidėjas negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo minėtu Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytu bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindu įgyvendinimo.
18.3.12. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai Konstitucinis Teismas pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje jau yra priėmęs sprendimą, kuriuo konstatuota, kad teisės aktas (jo dalis), kurio pagrindu priimtas prašomoje atnaujinti byloje (jos procese) nagrinėjimo dalyku buvęs sprendimas, prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), t. y. Konstitucinis Teismas jau yra nustatęs atitinkamo teisės akto (jo dalies) prieštaravimą Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) yra pagrindas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos procesą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo galėtų būti surašomas (inter alia jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) ir nepasitelkiant advokato.
18.4. Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, šioje konstitucinės justicijos byloje tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinęs bendrą taisyklę, jog inter alia fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kuri taikytina ir visų kitų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus) atžvilgiu, nepaisė iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančios pareigos, atsižvelgus į proceso atnaujinimo kaip išimtinės procesinės priemonės paskirtį, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytų kitų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus), diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo; taigi nurodytu ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, nustatęs reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ir tais atvejais, kai proceso atnaujinimas siejamas, be kita ko, su tam tikromis inter alia nacionalinių teismų nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis (kaip antai paaiškėjus, kad nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai), nepaisė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo nepagrįstai nepasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimo.
18.5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
19. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija, TAR, 2016-06-02, Nr. 16849) 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.