Administracinė byla Nr. eAS-769-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03062-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimus dėl pavojingų produktų Nr. 1IŠ-48, 1IŠ-49, Nr. 1IŠ-50, 1IŠ-51 (toliau – ir Sprendimai) (I t., b. l. 1–16).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Tarnyba Sprendimais uždraudė tiekti į Lietuvos rinką tam tikrus pareiškėjo gaminius. Pareiškėjas pastebėjo, kad Tarnyba apie tyrimus informavo tik gaminių platintoją Lietuvoje, bet ne pareiškėją, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės Tarnybos tyrimų metu teikti paaiškinimus ir oficialias analizes (įvertinimus) dėl gaminių galimai keliamos rizikos lygio.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Sprendimais buvo padaryta žala pareiškėjo reputacijai, nes buvo oficialiai nuspręsta, kad pareiškėjas, skiriantis didelį dėmesį savo gaminių saugos klausimams, tariamai teikia į rinką nesaugius (taigi, ir nekokybiškus) gaminius. Kai kurie pareiškėjo verslo partneriai apskritai išėmė visas pareiškėjo prekes (ne tik ginčo gaminius) iš prekybos, t. y. pareiškėjas patyrė didelių finansinių nuostolių.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Sąjungoje laikomasi bendros pozicijos, kad ne kiekvienas produktas, kuris yra panašus į maisto produktus, yra automatiškai pavojingas vartotojams. Pareiškėjas pastebėjo, kad jo gaminiai nėra pavojingi vartotojams, net jei jie gaminius nurytų. Be to, gaminiai yra kartūs, todėl jei vartotojas (vaikas) teoriškai gaminio atsikastų, jo natūrali reakcija būtų kąsnį išspjauti, o ne praryti. Gaminiai turi jų saugą patvirtinančius dokumentus, kuriais įrodoma, kad jie nekelia „rimto“ pavojaus vartotojams. Gaminių ingredientai naudojami maisto pramonėje, o gaminiuose esantys jų kiekiai yra saugūs vartoti. Pareiškėjas pastebėjo, kad nebuvo gauta jokių skundų ar pranešimų dėl šių gaminių supainiojimo su maisto produktais ir (ar) jų prarijimo.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Sprendimuose nepateikta argumentacija, kad prieš priimant Sprendimus, Tarnyba apskritai atliko kokį nors su gaminiais susijusį rizikos vertinimą ar kokį nors kitą išsamų tyrimą dėl gaminių galimai keliamo pavojaus. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba priėmė Sprendimus pagal gaminių nuotraukas, todėl negalėjo nustatyti šių gaminių tikrojo dydžio, kvapo, spalvos ir kitų elementų, pagal kuriuos būtų galėjusi įvertinti realų šių gaminių panašumą į maisto produktus ir jų galimai keliamą pavojų, negalėjo nustatyti gaminių sudedamųjų dalių cheminės sudėties.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (I t., b. l. 186–188).
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas siekia ginčyti kito juridinio asmens (MB „Erosa“) atžvilgiu priimtus Sprendimus. Teismas sprendė, kad skundžiamais Sprendimais pareiškėjui tiesiogiai pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
III.
Pareiškėjas Get Fresh Cosmetics Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (I t., b. l. 190–195).
Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia jo pamatinę teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos sprendimus gamintojui suteikia teisę skųsti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis.
Pareiškėjo nuomone, nors Sprendimai formaliai buvo priimti ir įteikti pareiškėjo produktų platintojui, tačiau jie sukuria teisinius padarinius pareiškėjui (gamintojui). Pareiškėjas pastebi, kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje.
Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnybos Sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių sukelia tiesioginius padarinius pareiškėjui, nes Sprendimuose nurodytais gaminiais Lietuvos rinkoje apskritai nebegali būti prekiaujama. Be to, pasak pareiškėjo, skundžiami Sprendimai gali turėti įtakos ir pareiškėjo bei platintojo tarpusavio teisiniams santykiams (pavyzdžiui, platintojas gali teikti pretenzijas pareiškėjui dėl negalėjimo prekiauti jo produktais).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (II t., b. l. 2–3).
Tarnyba pažymi, kad atliko kito juridinio asmens (MB „Erosa“) patikrinimą, ir Sprendimus priėmė būtent šio juridinio asmens atžvilgiu. Tarnybos nuomone, pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl Tarnybos priimtų Sprendimų panaikinimo, nes šie Sprendimai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai laikantis teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principo. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiami Sprendimai buvo skirti kitam subjektui (ne pareiškėjui – nesaugiais pripažintų gaminių gamintojui, o minėtų gaminių platintojui).
Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Šiuo aspektu taip pat svarbi ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, be kita ko, numatanti, kad skundą turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Administracinis aktas gali sukelti tam tikrų teisinių pasekmių ir tretiesiems asmenims, kuriems aktas nėra skirtas (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai vadovavosi tuo, kad skundžiami Sprendimai yra priimti kito juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgdama į aptartą teisminės gynybos prieinamumo principą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog sprendimai nėra tiesiogiai adresuoti pareiškėjui, negali trukdyti jam įgyvendinti teisę į teismą, jeigu jis mano, jog jo teisės minėtais sprendimais yra pažeistos.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą taip pat ir todėl, kad vertino, jog ginčijamais Sprendimais pareiškėjui pareigos ar teisės tiesiogiai nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Taigi, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Be to, minėta aplinkybė (dėl akivaizdumo fakto) teismo nutartyje turi būti motyvuota.
Nagrinėjamu atveju iš Sprendimų turinio matyti, kad pareiškėjo gaminami produktai buvo pripažinti pavojingais (keliančiais pavojų vartotojų, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, sveikatai ar saugai), juos buvo uždrausta tiekti į rinką bei įpareigota pašalinti iš rinkos joje esančius. Tai, kad Sprendimuose tiesiogiai nėra nurodytos tam tikros pareiškėjo pareigos (nėra įtvirtinti įpareigojimai pareiškėjui) savaime nereiškia, kad jau skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad šie Sprendimai nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui apskritai jokių teisinių pasekmių. Šioje situacijoje negalima teigti, jog nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad byla dėl to nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir tuo pagrindu, kad ginčijami Sprendimai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turi būti atsakingai vertinamos ir tos aplinkybės, kad skundžiami sprendimai gali kliudyti pareiškėjui tiekti produktus Lietuvos Respublikos rinkai, pareiškėjo gaminami produktai gali būti įtraukti į specialų registrą, pareiškėjas nukenčia ir ūkio subjekto reputacine prasme.
Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Get Fresh Cosmetics Limited atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.