Administracinė byla Nr. eA-395-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00966-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2016 m. balandžio 12 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-415 (toliau – ir Reikalavimai) 6 punkto dalį, nustatančią, kad gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Sklypus pertvarkyti taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Jame yra pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis). Kitų dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Pastaruosiuose žemės sklypuose pastatų nėra. Pažymėjo, jog jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kesandra Group“ savininkas ir direktorius. Žemės sklype yra sandėliuojami naudoti automobiliai, jame vykdoma pavojingų atliekų tvarkymo veikla. Kadangi Žemės sklypo plotas yra 0,3030 ha, o jame esančio pastato plotas sudaro 833,58 kv. m, ūkinės veiklos vykdymui trūksta vietos. Pažymėjo, kad žemės sklypo pastato eksploatacijai formavimo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, kad Sandėlio aptarnavimui reikalingas daug didesnis žemės sklypas. Kadangi šalia nurodyto Žemės sklypo yra dar du kitos paskirties žemės sklypai, šio Žemės sklypo plotą jis nutarė praplėsti šalia esančių žemės sklypų sąskaita.
3. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu išduoti Reikalavimus, kurie buvo patvirtinti 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (12.13) Ar.5-415. Pagal Reikalavimus pareiškėjui leista pakeisti jam priklausančių gretimų žemės sklypų ribas (3 punktas), tačiau nurodyta, kad „Gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Sklypus pertvarkyti taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos“ (6 punktas). Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros skyriuje pareiškėjui paaiškinta, kad yra vadovaujamasi Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. Tl 1-166 1 punktu (toliau – ir Specialusis planas), sprendiniais, kuriais ginčo teritorijoje pramonės ir sandėliavimo veikla nenumatyta.
4. Pareiškėjas nurodė, kad ūkinė veikla – pavojingų atliekų tvarkymas, vykdoma ne pirmus metus, žemės sklypus ir ginčo pastatą pareiškėjas įsigijo būtent šiai veiklai vykdyti. Pareiškėjas tikėjosi pramonės ir sandėliavimo teritoriją praplėsti kitų dviejų jam priklausančių žemės sklypų, kurie yra buvusios fermos teritorijoje, sąskaita. Teigė, kad sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, yra susijęs su privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Atsakovas nenurodė įstatymo, kuris būtų pažeistas, jei pareiškėjas Žemės sklypą, kuriame vykdoma ūkinė veikla, padidintų kitų jam priklausančių žemės sklypų sąskaita.
5. Pareiškėjas motyvavo, kad iš Reikalavimų 6 punkto neaišku, kodėl Specialiojo plano sprendiniais jam uždrausta statyti gamybinius pastatus, leidžiant statyti tik kaimo turizmo statinius. Atkreipė dėmesį, kad Projekto rengimo tikslas yra pareiškėjui priklausančių žemės sklypų ribų pakeitimas, o ne statinių statyba.
6. Pareiškėjas manė, kad atsakovas nesivadovavo gero administravimo principu, nes nenurodė Reikalavimų apskundimo tvarkos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir konkrečiomis teisės normomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Teigė, kad atsakovo išduotų Reikalavimų 6 punkto dalis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu yra ydinga, padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl manė, kad administracinio akto ginčijama dalis turi būti panaikinta.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas prašė ištirti, ar Specialusis planas toje dalyje, kuria teritorijai, kurioje yra pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypai), buvo nustatytas apsaugos ir naudojimo režimas RKK 1.2 „Intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – specializuotos rekreacinės agrarinės teritorijos – agrorekreaciniai gamybiniai kompleksai“, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d.) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2000 m. liepos 18 d.) 4.39 straipsnio 1 dalį bei konstitucinį teisinės valstybės, konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos ir konstitucinį proporcingumo principą. Motyvavo, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau Specialiuoju planu pareiškėjui tai daryti uždrausta, tokiu būdu ribojant pareiškėjo nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu. Pareiškėjas manė, kad Specialiojo plano sprendiniai užkerta kelią pareiškėjui toliau vykdyti ūkinę veiklą, kuri galima pagal žemės sklypų pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Manė, kad tai Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų pažeidimas.
8. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Paaiškino, kad pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui (toliau – ir Klaipėdos rajono skyrius) 2016 m. kovo 17 d. pateiktą prašymą organizuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 12VĮ-376 nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – kitos paskirties Sklypų pertvarkymas, pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (perdalijimas), kai žemės sklypų dalys atidalijamos nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiamos su gretimu žemės sklypu. Administracijai 2016 m. balandžio 5 d. buvo pateiktas prašymas pateikti Reikalavimus. Prašyme nurodytas žemės sklypų pertvarkymo tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, uždaviniai – pakeisti gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas). Administracija 2016 m. balandžio 12 d. pateikė Reikalavimus, be kita ko, ir reikalavimą vadovautis Specialiojo plano sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, kad RKK 1.2 indeksu pažymėtose teritorijose užstatymo pobūdis ekstensyvus, dispersiškas, buvo nurodyta, kad gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, o pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Buvo nurodyta žemės sklypus pertvarkyti taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos.
10. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu ir pažymėjo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. Tl 1-166 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. Tl 1-289 papildė minėtą sprendimą 2 punktu bei pripažino, kad Specialiojo plano sprendiniai yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. Tl 1-111) sudedamoji dalis. Pagal Specialųjį planą pareiškėjo Sklypai patenka į teritoriją, plane pažymėtą indeksu RKK 1.2 – tai yra rekreacinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio teritorijos – intensyvaus pritaikymo agrarinės teritorijos. Tokio tipo kraštovaizdžiuose gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo ir turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai. Teritorijos naudojimo ir apsaugos reglamentai: intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zona – specializuotos rekreacinės agrarinės teritorijos – agrorekreaciniai gamybiniai kompleksai.
11. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo teismui nurodytas Projekto rengimo tikslas ir uždaviniai – Žemės sklypo, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ploto didinimas kitų jo nuosavybe esančių žemės sklypų sąskaita, prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams ir tai pažeidžia Taisyklių 2 punkto nuostatą. Atkreipė dėmesį, kad iš prašyme pateikti Reikalavimus nurodytų Projekto rengimo tikslų ir uždavinių buvo neaišku, kaip pareiškėjo Sklypai bus pertvarkomi. Pareiškėjas tik teismui pateiktame skunde nurodė, kokie yra jo tikrieji Projekto rengimo tikslai ir uždaviniai. Teigė, kad pareiškėjui detalizavus Projekto rengimo tikslus ir uždavinius, Administracija būtų atsisakiusi išduoti Reikalavimus, tikėtina, kad ir Klaipėdos rajono skyrius būtų atsisakęs organizuoti Projekto rengimą. Reikalavimuose kalbama ne tik apie statinių statybą, bet ir apie susisiekimo sistemą, inžinerinę infrastruktūrą, pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtrą ir t. t. Reikalavimuose nurodyta, jog būtina vadovautis Taisyklėmis bei Specialiuoju planu. Pažymėta, kokia veikla galima ginčo teritorijoje. Pažymėta, kad Reikalavimai rengiami pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/Dl-513 patvirtintą formą, kurioje nėra nurodyta reikalavimų apskundimo tvarka, todėl šiuo atveju būtina vadovautis Žemės įstatyme bei Taisyklėse nustatyta viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų apskundimo tvarka (Taisyklių 69 punktas).
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, kad rengiant projektus, jų tikslai negali prieštarauti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. Bendrieji ir specialieji planai nenagrinėja atskirų žemės sklypų, todėl susidarė situacija, kad du pareiškėjo nuosavybės teise valdomi žemės sklypai yra rekreacinės, o vienas – pramonės ir sandėliavimo paskirties, kurį pareiškėjas gali naudoti pagal tikslinę paskirtį. Nurodė, jog šalia ginčo teritorijos teka Minijos upė, todėl šioje teritorijoje numatyta vystyti rekreaciją. Atkreipė dėmesį, kad skundas paduotas dėl veiklos plėtimo, o prašyme ištirti norminį administracinį aktą nurodoma, kad Specialusis planas pareiškėjui užkerta kelią naudoti Sklypus pagal tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau tokia aplinkybė skunde nebuvo nurodyta. Teigė, kad Specialiojo plano teisėtumas nekelia abejonių. Prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama byla, todėl norminio administracinio akto tyrimas neturėtų būti pradėtas.
II.
13. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Reikalavimų 6 punkto dalies, kurioje numatyta, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privaloma vadovautis Specialiojo plano sprendiniais, nurodyta, kad RKK 1.2 indeksu pažymėtose teritorijose gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, pažymėta, kad sklypai turi būti pertvarkyti taip, kad pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos nebūtų padidintos, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Nustatyta, kad pareiškėjas yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Jame yra sandėliavimo paskirties pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
16. Pareiškėjas 2016 m. kovo 17 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono skyrių su prašymu organizuoti jam nuosavybės teise priklausančių Sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslu nurodė gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribų keitimą.
17. Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 12VĮ-376-(14.12.2.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti Projektą, kurio tikslu nurodytas kitos paskirties žemės sklypų pertvarkymas, pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribas (perdalijimas), kai žemės sklypų dalys atidalijamos nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiamos su gretimu žemės sklypu.
18. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 12 d. patvirtino Reikalavimus, kurių 6 punkto dalyje pažymėjo, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privaloma vadovautis Specialiojo plano sprendiniais, kad RKK 1.2 indeksu pažymėtose teritorijose gali būti statomi bei eksploatuojami tik kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, nes pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Nurodyta, kad sklypai turi būti pertvarkomi taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos.
19. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tvirtinimo tvarka reglamentuota Taisyklėse (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 19 d.). Vadovavosi Taisyklių 2, 12, 13, 25 punktais ir pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 buvo patvirtintas Specialusis planas, o Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T11-289 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T11-166 papildytas 2 punktu, kuriuo nustatyta, kad Specialiojo plano sprendiniai yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d sprendimu Nr. T11-111) sudedamoji dalis.
20. Teismas vadovavosi Specialiojo plano 8.7 dalies „Rekreacinio prioriteto kaimiško kraštovaizdžio sprendiniai“ 3.7 lentele ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neginčijama, jog pareiškėjo Sklypai patenka į indeksu RKK 1.1 pažymėtą ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Kadangi Reikalavimų 6 punkto dalis grindžiama Specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi, sprendiniais, ji laikytina teisėta. Reikalavimai atitinka Taisyklių 25 punkto nuostatas. Nors juose nėra nurodyta tokio administracinio akto apskundimo tvarka, akivaizdu, jog nurodyta aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl galimai pažeistos jo subjektinės teisės gynimo.
21. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis) arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis).
22. Iš skundo turinio matyti, jog subjektinės teisės pažeidimą pareiškėjas sieja su, jo nuomone, nepagrįsta Reikalavimų dalimi ir nekelia ginčo dėl Specialiojo plano sprendinių, kuriais teritorijai, į kurią patenka pareiškėjo nuosavybe esantys žemės sklypai, suteiktas tam tikras teisinis statusas, teisėtumo. Kadangi vertintina, jog prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia administracine byla, prašymas bylą stabdyti laikytas nepagrįstu ir netenkintas.
III.
23. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas nemotyvuotas, nes nėra aišku, kodėl teismas atsisakė tirti Specialiojo plano teisėtumą. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad Specialusis planas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo byloje ginčijamu sprendimu nes Reikalavimuose pareiškėjui neleista atlikti jo prašomų veiksmų, nes tai prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimais teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Teismo sprendimo kritika galima tik esant teismo sprendimo motyvams. Pabrėžia, kad teismas neaptarė visų argumentų bei neargumentavo jų remdamasis teisės normomis, todėl mano, jog teisė į teisminę gynybą buvo įgyvendinta netinkamai. Vienintelis pareiškėjo skundo netenkinimo argumentas – kadangi Reikalavimų 6 punkto dalis grindžiama Specialiojo plano, kuris yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sudedamąja dalimi, sprendiniais, ji laikytina teisėta. Pažymi, kad teismas atmetė pareiškėjo prašymą jo nemotyvuodamas ir taip pažeisdamas ABTĮ 113 straipsnio nuostatas. Mano, jog Specialiojo plano sprendiniai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir CK 4.39 straipsnio 1 daliai.
25. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
26. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų motyvų, kurių nebuvo pateikęs skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą nėra susijęs su teisme nagrinėjama administracine byla, nes pareiškėjas nesutinka su, jo nuomone, nepagrįstais reikalavimais ir nekelia ginčo dėl Specialiojo plano sprendinių, kuriais teritorijai, į kurią patenka pareiškėjo Sklypai, suteiktas tam tikras teisinis statusas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 12 d. patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 6 punkto dalies (gali būti statomi bei eksploatuojami kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Sklypus pertvarkyti taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos) teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui A. S. nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, iš kurių vieno žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Jame yra pastatas – sandėlis. Kitų dviejų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šiuose žemės sklypuose pastatų nėra. Pareiškėjas yra UAB „Kesandra Group“ savininkas ir direktorius ir Žemės sklype sandėliuoja naudotus automobilius ir vykdo pavojingų atliekų tvarkymo veiklą. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu organizuoti jam nuosavybės teise priklausančių Sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, norėdamas, kaip teigia teismui pateiktame skunde, Žemės sklypo plotą praplėsti šalia esančių žemės sklypų sąskaita, nes ūkinės veiklos vykdymui trūko vietos.
29. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 12VĮ-376-(14.12.2.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti Projektą.
30. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 12 d. patvirtino Reikalavimus, kurių 6 punkto dalyje pažymėjo, kad rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, privaloma vadovautis Specialiojo plano sprendiniais, kad RKK 1.2 indeksu pažymėtose teritorijose gali būti statomi bei eksploatuojami tik kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, nes pramonės ir sandėliavimo teritorijų plėtra RKK 1.2 indeksu pažymėtoje teritorijoje nenumatyta. Nurodyta, kad sklypai turi būti pertvarkomi taip, kad nebūtų padidintos pramonės ir sandėliavimo plėtros teritorijos.
31. Vertinant ginčijamos Reikalavimų 6 punkto dalies teisėtumą, pirmiausia pabrėžtina, kad, pagal Taisyklių (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 2 punktą, Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
32. Taisyklių 25 punkte numatyta, kad Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos.
33. Nagrinėjamu atveju ginčijama Reikalavimų 6 punkto dalis priimta remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. Tl 1-166, sprendiniais, kuriais ginčo teritorijoje pramonės ir sandėliavimo veikla nenumatyta.
34. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo Sklypai patenka į Specialiajame plane indeksu RKK 1.2 indeksu pažymėtą ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kurioje gali būti statomi bei eksploatuojami tik kaimo turizmo bei turistinės stovyklos paslaugoms teikti reikalingi statiniai, o pramonės ir sandėliavimo veikla nenumatyta. Pareiškėjui nenurodžius jokių kitų argumentų, kurie leistų abejoti Reikalavimų atitikimu Taisyklių 25 punkto reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju atsakovas ne tik turėjo, bet ir privalėjo remtis Specialiojo plano sprendiniais, nes, pagal Taisyklių 2 punktą, Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia Specialiojo plano sprendinių teisėtumo klausimą, manydamas, jog Specialiojo plano sprendiniai, kuriose numatyta, jog pareiškėjo Sklypai patenka į indeksu RKK 1.2 pažymėtą zoną, galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
36. Ginčas dėl norminio administracinio akto teisėtumo turėtų būti nagrinėjamas ABTĮ II skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 str.). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 str. 3 d.). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).
37. Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). ABTĮ 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).
38. Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, anot pareiškėjo, turėtų būti ištirtas Specialiojo plano sprendinių teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Specialiojo plano sprendinių, kuriose numatyta, jog pareiškėjo Sklypai patenka į indeksu RKK 1.2 pažymėtą zoną, atitiktimi Konstitucijos 23 straipsnio, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir CK 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą negali būti tenkinamas.
40. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo pagrindą, nes Specialiojo plano sprendiniai yra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis – jie buvo pagrindas priimti pareiškėjo byloje ginčijamus Reikalavimus, tačiau nustačius kitą įstatyme numatytą pagrindą minėto prašymo atmetimui (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.), konstatuotina, kad teismas iš esmės pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą.
41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, nors ir ne visai tinkamai pritaikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ir naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl iš dalies keistini tik pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija