LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 62, 10, 11 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111, 112, 113  sTRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

 

2021 m. gruodžio 16 d. Nr. XIV-784

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 221 dalimi:

221. Įskaitinis eismo įvykis – eismo įvykis, per kurį buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus.

2. Papildyti 2 straipsnį 231 dalimi:

231. Juodoji dėmė – avaringa kelio arba gatvės vieta, kurioje įskaitinių eismo įvykių skaičius yra pasiekęs susisiekimo ministro nustatytą ribinę reikšmę.

3. Papildyti 2 straipsnį 241 dalimi:

241. Kelio ruožo saugumo kategorija – kategorija, prie kurios priskiriami kelių tinklo kelio ruožai pagal objektyviai įvertintą jų saugumo lygį.

4. Papildyti 2 straipsnį 242 dalimi:

242. Kelių infrastruktūros projektas – poveikį kelių eismui darantis projektas, pagal kurį įrengiama nauja kelių infrastruktūra arba pertvarkomas esamas kelių tinklas.

5. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

25. Kelių saugumo auditas – nepriklausomas išsamus sisteminis ir techninis kelių infrastruktūros projekto patikrinimas ir kelių būklės įvertinimas eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais šio projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo ar rekonstravimo ir pradinio eksploatavimo.“

6. Papildyti 2 straipsnį 251 dalimi:

251. Kelių saugumo auditorius – fizinis asmuo, turintis kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti kelių saugumo auditą.“

7. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 26 dalį.

8. Papildyti 2 straipsnį 471 dalimi:

471. Pažeidžiamas eismo dalyvis – pėsčiasis, dviračio, motorinio dviračio vairuotojas ar keleivis, kitas eismo dalyvis – mopedo, motociklo, triračio, lengvojo keturračio, keturračio ar galingojo keturračio vairuotojas ar keleivis, kurie eisme dalyvauja nebūdami motorinėje transporto priemonėje (kabinoje (salone) arba kėbule).

9. Pakeisti 2 straipsnio 52 dalį ir ją išdėstyti taip:

52. Poveikio kelių saugumui vertinimas – strateginė lyginamoji naujo kelio ar esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio gretimo kelių tinklo saugumui analizė.“

10. Papildyti 2 straipsnį 601 dalimi:

601. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka eismo saugumo reikalavimus ir ar nėra saugumo tikslais šalintinų defektų.

11. Papildyti 2 straipsnį 721 dalimi:

721. Tikslinis kelio saugumo patikrinimas – tyrimas, per kurį vietoje atliekama esamo kelio arba kelio ruožo apžiūra ir kuriuo siekiama nustatyti pavojingas sąlygas, defektus ir problemas, lemiančius eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimų rizikos padidėjimą.

12. Papildyti 2 straipsnį 98 dalimi:

98. Viso kelių tinklo saugumo vertinimas – procedūra, kurios metu vertinama kelių tinklo eismo įvykių rizika ir kelių ruožai suskirstomi pagal kelio ruožo saugumo kategorijas.“

 

2 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

62 straipsnis. Techninės apžiūros kontrolierių, kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, nepriekaištinga reputacija

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti techninės apžiūros kontrolieriumi, kelių saugumo auditoriumi, asmeniu, atliekančiu poveikio kelių saugumui vertinimą, asmeniu, dėstančiu kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, jeigu jis:

1) pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

 

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, aptinkamų privalomosios techninės apžiūros ir techninio patikrinimo metu, sąrašą ir jų klasifikaciją, tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, remonto, priežiūros reikalavimus ir tvarką, taip pat dokumentus, nustatančius eismo organizavimo, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, poveikio kelių saugumui vertinimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą;“.

3. Pakeisti 10 straipsnio 11 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelių saugumui vertinimo atlikimą, juodųjų dėmių šalinimą valstybinės reikšmės keliuose;“.

4. Pakeisti 10 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

12. Užtikrindama eismo saugumą, viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra:

1) atlieka eismo saugumo rodiklių stebėseną ir analizę;

2) atlieka eismo įvykių tyrimus kelių infrastruktūros saugumo požiūriu;

3) tvarko eismo įvykių duomenis, atlieka jų stebėseną ir statistinę analizę;

4) teikia su eismo saugumu susijusią informaciją Lietuvos Respublikos ir tarptautinėms institucijoms, įstaigoms, valstybės įmonėms, bendrovėms ir kitoms organizacijoms, susijusioms su eismo saugumo sritimi;

5) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl Valstybinės eismo saugumo programos rengimo;

6) tvirtina valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimo, reguliarių kelio saugumo patikrinimų, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų, viso kelių tinklo saugumo vertinimo procedūras, kelių infrastruktūros saugumo valdymo gaires;

7) atlieka valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą, kuriuo remdamasi pateikia išvadą, taip pat atlieka reguliarius kelio saugumo patikrinimus, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimus, viso kelių tinklo saugumo vertinimą, kuriuo remdamasi rengia, reguliariai atnaujina ir, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina prioritetinių veiksmų planą;

8) nustato juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir atlieka jų tyrimą;

9) egzaminuoja kelių saugumo auditorius, išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimus, sustabdo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimo sustabdymą, panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimų galiojimą ir atlieka kelių saugumo auditorių veiklos priežiūrą;

10) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo, kelių saugumo audito atlikimo, kelių saugumo auditorių mokymo, egzaminavimo, kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, poveikio kelių saugumui vertinimo reikalavimų ir tvarkos;

11) atlieka kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą;

12) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

 

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Eismo saugumo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius, vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais. Eismo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti eismo organizavimo priemonių (šviesoforų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo) įskaitomumą ir pastebimumą vairuotojams ir automatizuotoms pagalbinėms vairavimo sistemoms.“

2. Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 3 dalį.

 

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu

Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 111 straipsniu:

111 straipsnis. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūrų įgyvendinimas

1. Kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūroms taikomi šie reikalavimai:

1) turi būti atliekamas visų viešajam eismui skirtų projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų kelių ir gatvių kelių saugumo auditas;

2) turi būti atliekamas planuojamų, projektuojamų, tiesiamų ar jau eksploatuojamų transeuropiniam kelių tinklui priklausančių kelių, automagistralių, greitkelių ir magistralinių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;

3) turi būti atliekamas ne miesto teritorijose esančių kelių, kurie nenaudojami susisiekimui su šalia vietinės reikšmės kelių esančiomis privačiomis teritorijomis ir kurie buvo nutiesti pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, išskyrus susisiekimui skirtą infrastruktūrą, kuri nėra skirta motorinių transporto priemonių eismui (pavyzdžiui, dviračių takai arba keliai, kurie nėra suprojektuoti tranzitiniam eismui, arba privažiuojamieji vietinės reikšmės keliai, kuriais privažiuojama prie pramonės, žemės ūkio ar miškų ūkio objektų ar teritorijų), ir tokių kelių projektų poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;

4) gali būti atliekamas krašto ir rajoninių kelių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas;

5) savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekamas savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimas, reguliarus kelio saugumo patikrinimas, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas ir viso kelių tinklo saugumo vertinimas.

2. Prieš patvirtinant kelių infrastruktūros projektą, susisiekimo ministro nustatyta tvarka atliekamas naujo kelio ar svarbaus esamo kelių tinklo pakeitimo poveikio kelių saugumui vertinimas. Valstybinės reikšmės kelių poveikio kelių saugumui vertinimą susisiekimo ministro nustatyta tvarka organizuoja planuojamo kelio savininkas (valdytojas). Poveikio kelių saugumui vertinimo išvada privaloma kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su poveikio kelių saugumui vertinimo išvada arba jos dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą pateikusiam subjektui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie poveikio kelių saugumui vertinimo išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į poveikio kelių saugumui vertinimo išvadą arba jos dalį.

3. Kelių saugumo auditas yra neatsiejama kelių infrastruktūros projekto dalis. Kelių saugumo auditas atliekamas rengiant projektą, taip pat prieš pradedant eksploatuoti kelią ir pradiniu kelio eksploatavimo etapu. Kelio savininkas (valdytojas) kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti kelių saugumo auditą atlikusio asmens duomenis ir su kelių saugumo auditu susijusią informaciją. Jeigu kelių saugumo auditą atlieka asmenų grupė, bent vienas šios grupės narys turi būti kelių saugumo auditorius.

4. Reguliarus kelio saugumo patikrinimas atliekamas pagal reguliarių kelio saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka. Kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimas atliekamas pagal kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimų procedūrą nustatytu periodiškumu ir tvarka.

5. Ne rečiau kaip kas 5 metus atliekamas viso kelių tinklo saugumo vertinimas, juo remiantis parengiamas prioritetinių veiksmų planas. Prioritetinių veiksmų planą įgyvendina kelio savininkas (valdytojas).

6. Atliekant viso kelių tinklo saugumo vertinimą, pagal poreikį atliekamas tikslinis kelio saugumo patikrinimas, siekiant nustatyti kelio (gatvės) defektus ar problemines vietas, dėl kurių padidėja eismo įvykių ir eismo dalyvių sužeidimo rizika.

7. Įgyvendinant kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras (poveikio kelių saugumui vertinimą, kelių saugumo auditą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą) atsižvelgiama į pažeidžiamų eismo dalyvių poreikius.

8. Kelių saugumo audito išvados privalomos kelio savininkui (valdytojui). Jeigu kelio savininkas (valdytojas) nesutinka su kelių saugumo audito išvadomis arba jų dalimi, kelio savininkas (valdytojas) pateikia kelių saugumo auditoriui nesutikimo argumentus (nesutikimo argumentai įforminami kelio savininko (valdytojo) protokolu arba raštu ir pridedami prie kelių saugumo audito išvados) ir jų pagrindu gali neatsižvelgti į kelių saugumo audito išvadą arba jos dalį.

9. Juodosios dėmės nustatomos, tiriamos ir šalinamos kasmet susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 112 straipsniu

Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 112 straipsniu:

112 straipsnis. Reikalavimai kelių saugumo auditoriams, asmenims, organizuojantiems ir dėstantiems kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, asmenims, atliekantiems poveikio kelių saugumui vertinimą

1. Kelių saugumo auditorius turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) būti užbaigęs kelių saugumo auditorių mokymą, išlaikęs kelių saugumo auditoriaus egzaminą ir gavęs kelių saugumo auditoriaus kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą;

4) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais).

2. Kelių saugumo auditorius negali dalyvauti audituojamo kelių infrastruktūros projekto rengimo ar įgyvendinimo darbuose, turi vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas. Kelių saugumo auditorius veiklos priežiūros tikslais viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros prašymu privalo pateikti atliktų kelių saugumo auditų ataskaitas, vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl kelių saugumo auditoriaus veiklos, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditoriaus veiklos priežiūrą.

3. Asmuo, pageidaujantis atlikti kelių saugumo auditą, privalo susisiekimo ministro nustatyta tvarka įgyti kelių saugumo auditoriaus kompetenciją. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija įgyjama kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminas. Išlaikiusiam kelių saugumo auditoriaus kompetencijos įgijimo egzaminą asmeniui viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo egzamino išlaikymo dienos išduoda kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti kelių saugumo auditą. Asmeniui leidžiama atlikti kelių saugumo auditą tik turint galiojantį kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą.

4. Kelių saugumo auditoriaus kompetencija tobulinama susisiekimo ministro nustatytu periodiškumu kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursuose; juos išklausius, viešojoje įstaigoje Transporto kompetencijų agentūroje laikomas kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzaminas. Vietoj kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų susisiekimo ministro nustatyta tvarka gali būti užskaitytas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad asmuo tobulino kelių saugumo auditoriaus kompetenciją eismo saugumo arba eismo organizavimo srityje. Kelių saugumo auditoriui, kuris nustatytu periodiškumu neišklausė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo kursų ir neišlaikė kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo egzamino, sustabdomas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Pašalinus priežastis, lėmusias kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.

5. Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos panaikina kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą, kai kelių saugumo auditorius:

1) miršta;

2) pateikė prašymą panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą;

3) neatitinka bent vieno šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo;

4) pažeidžia nors vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų arba jo (jų) nevykdo;

5) atlikdamas kelių saugumo auditą padarė eismo saugumo srities teisės aktų pažeidimų, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui, ir tai kelių saugumo auditorių veiklos priežiūros metu užfiksavo viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra;

6) per 2 metus nuo kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo neįvykdė šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dėl kelių saugumo auditoriaus kompetencijos tobulinimo.

6. Asmuo, kuriam už šio straipsnio 5 dalies 4 arba 5 punkte nurodytus pažeidimus buvo panaikintas kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gali gauti kitą kelių saugumo auditoriaus pažymėjimą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros sprendimo panaikinti kelių saugumo auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

7. Asmuo, atliekantis poveikio kelių saugumui vertinimą, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant poveikio kelių saugumui vertinimą patirtį.

8. Asmuo, organizuojantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

1) suderinti mokymo programą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra ir užtikrinti mokymo kokybę;

2) vykdyti viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros nurodymus dėl materialiųjų ir metodinių išteklių naudojimo, tinkamo kursų organizavimo, taip pat sudaryti galimybę viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai atlikti kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir kompetencijos tobulinimo kursų organizavimo ir dėstymo priežiūrą.

9. Asmuo, dėstantis kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, privalo:

1) turėti aukštąjį išsilavinimą kelių projektavimo, kelių saugumo inžinerijos arba eismo įvykių analizės srityse, įgytą baigus statybos inžinerijos arba transporto inžinerijos studijas, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba turėti ne mažesnę kaip 3 metų dalyvavimo atliekant kelių saugumo auditus patirtį;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) turėti teisę vairuoti bent vienos kategorijos transporto priemones, išskyrus atvejį, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali vairuoti transporto priemonių (tai asmuo turi įrodyti atitinkamais gydymo įstaigos išduotais dokumentais);

4) dėstyti šiuos kursus pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus atitinkančią mokymo programą, suderintą su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra, ir užtikrinti mokymo kokybę;

5) vykdyti šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

10. Asmenų atitiktį keliamiems kelių saugumo auditorių, asmenų, atliekančių poveikio kelių saugumui vertinimą, asmenų, dėstančių kelių saugumo auditorių kompetencijos įgijimo ir (arba) kelių saugumo auditorių kompetencijos tobulinimo kursus, reikalavimams tikrina viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra.

11. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytą kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją pripažįsta Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Fiziniai asmenys, įgiję kelių saugumo auditoriaus profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, gali teikti kelių saugumo auditoriaus paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.“

 

7 straipsnis. Įstatymo papildymas 113 straipsniu

Papildyti Įstatymo trečiąjį skirsnį 113 straipsniu:

113 straipsnis. Atlyginimas už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas

Už viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros teikiamas administracines paslaugas imamas atlyginimas. Atlyginimo dydis nustatomas (apskaičiuojamas) vadovaujantis ekonomiškai pagrįsta paslaugos savikaina. Į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su konkrečios paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Paslaugos savikainos (išlaidų) dydis turi būti pagrindžiamas vadovaujantis šiais ekonominiais rodikliais: viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros praėjusių finansinių metų materialinių ir joms prilygintų sąnaudų (ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos, komunalinių paslaugų, ryšio, remonto ir panašiai) ir darbo sąnaudų (darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir darbuotojų mokymų), turėtų teikiant konkrečią paslaugą, detalizavimu ir numatomos teikti konkrečios paslaugos galimų šių sąnaudų apskaičiavimu. Atlyginimo dydžio nustatymo (apskaičiavimo) metodiką nustato Vyriausybė, o konkrečius jo dydžius, vadovaudamasis šia metodika, – susisiekimo ministras.“

 

8 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936.“

 

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo teisę atlikti kelių saugumo auditą, turi teisę atlikti kelių saugumo auditą iki 2023 m. sausio 1 d., neatsižvelgiant į tai, ar jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus kelių saugumo auditoriams, ar ne.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija ir viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas                                                                                          Gitanas Nausėda