Administracinė byla Nr. eA-430-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00394-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. T.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SG-217 (3.3) dėl atsisakymo taikyti reikalavimą ginčo adresu (duomenys neskelbtini) įrengtam stacionariam triukšmo šaltiniui viešoje vietoje atlikti privalomą triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą bei reikalauti nutraukti pažeidimą; 2) įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą.
2. Pareiškėja nurodė, kad vadovaudamasi Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių 25.3 punktu kreipėsi į Administraciją su prašymu nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini) poveikį jos sveikatai ir aplinkai. 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-2017 (3.3) Administracija informavo pareiškėją, kad Salos g. 14 valdoje nėra vykdoma ūkinė veikla, todėl toks vertinimas neatliekamas, valdos savininkas pateikė UAB „EKO2ŠILUMA“ oficialaus „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lietuvoje 2016 m. birželio 7 d. deklaraciją Nr. S160607-01, kurioje gamintojo oficialiais deklaruojamais techniniais parametrais, veikiant šildymo režimu, prietaisas skleidžia 51 dbA triukšmo lygį ir toks triukšmo lygis neviršija Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Pareiškėjos nuomone, Administracija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą. Nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) valdoje, kuri nuosavybės teise priklauso A. T., yra sumontuotas stacionarus triukšmo šaltinis – „(duomenys neskelbtini)“ PUHZ-SW75VHA šilumos siurblys. A. T. yra triukšmo šaltinio savininkas. Pareiškėjos nuomone, namų ūkis yra ūkinė veikla, o kenksmingas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai daromas nepriklausomai nuo to, kam naudojamas stacionarus triukšmo šaltinis: namų ūkyje ar naudojamas ūkinėje veikloje. Kenksmingas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai kyla dėl to, kad stacionarus triukšmo šaltinis stovi lauke, t. y. viešoje vietoje. Ginčo stacionarus triukšmo šaltinis pastatytas namų valdoje – lauke prie namo, jis pastatytas ir eksploatuojamas šildyti (vėdinti) namą, t. y. naudojamas namų ūkyje. Būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, jeigu teisės akte numatytas privalomas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą būtų susiaurintas iki tiek, kad būtų taikomas tik ūkinę veiklą vykdantiems asmenims, o šeimos ūkyje būtų leidžiama montuoti ir eksploatuoti be poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo. Nėra skirtumo, kur yra naudojamas stacionarus triukšmo šaltinis: namų ūkyje ar ūkinėje veikloje, vertinimo objektas yra tas, kad triukšmo šaltinis yra stacionarus ir jis stovi viešoje vietoje – lauke, Administracija nepagrįstai susiaurino vertinimo objektą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Administracija turi įgyvendinti visas triukšmo valdymo priemones, kurios užtikrintų gyventojų ir jų aplinkos apsaugą nuo gretimame sklype pastatytų stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo kenksmingo poveikio, nes gyvenamojoje aplinkoje turi būti griežčiausiai laikomasi reikalavimų apsaugai nuo triukšmo. A. T. stacionaraus triukšmo šaltinio buvimo vietos apžiūros metu pats patvirtino, kad jo šilumos siurblys yra per silpnas, ekonominei naudai pasiekti, anot tokių šilumos siurblių gamintojų atstovų, geriau, kai šilumos siurblys dirba kuo didesniu pajėgumu. Vadinasi, A. T. pasirinko siekti kuo didesnės naudos – pasirinko silpnesnį siurblį ir leidžia dirbti siurbliui kuo didesniu pajėgumu, taigi siekiama ekonominės naudos. Administracija neteisingai paskirsto įrodinėjimo pareigą. A. T. turi įrodyti, kad jo valdoje lauke pastatytas stacionarus triukšmo šaltinis veikia pagal teisės aktų reikalavimus, ir, veikiantis šildymo režimu naktį (51 dbA) jis neviršija leistinų triukšmo normų ar neviršija leistinų triukšmo normų dirbdamas ne šildymo režimu. A. T. privalo pateikti stacionaraus triukšmo šaltinio poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą, o Administracija privalo reikalauti, kad A. T. įrodytų, kad jis nepažeidžia imperatyvių normų reikalavimų, o neįrodžius – reikalauti, kad panaikintų neteisėtai pastatytą ir kenksmingą poveikį aplinkai ir kaimynų sveikatai darantį stacionarų triukšmo šaltinį. Pagal Triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, visiems stacionariems triukšmo šaltiniams, pastatytiems lauke (viešoje vietoje), be išimčių galioja reikalavimas atlikti privalomą pirminį (po pareikalavimo) poveikio vertinimą, nes nepriklausomai nuo to, ūkinėje veikloje ar namų ūkyje naudojami – jie kelia grėsmę visiems, be išimčių, gyvenantiems aplink.
4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja pateikė 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą, kuriame reikalavo nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. T., poveikį pareiškėjos sveikatai ir jos aplinkai. Atsakovo atstovai nuvyko į vietą, dalyvaujant pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T., patikrino pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus. 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) atsakovas pareiškėją informavo apie nustatytas aplinkybes, patikrinimo metu pateiktus dokumentus (šilumos siurblio techninius parametrus) ir nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentą (toliau – ir NVSC) dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai, apie gautas išvadas informuos atskiru pranešimu. 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) atsakovas kreipėsi į NVSC su prašymu padėti nustatyti minėto triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo lygį, apie gautas išvadas informuoti atsakovą, šio prašymo kopija buvo pateikta ir pareiškėjai. NVSC 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) informavo pareiškėją apie gautą atsakovo raštą, kad suderintų su pareiškėja atvykimo laiką dėl matavimų atlikimo, kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu. Tačiau, pareiškėjai informavus, kad yra pateiktas skundas dėl atsakovo ginčijamo sprendimo, toks tyrimas nebuvo atliktas. Atsakovas, gavęs pareiškėjos pareiškimą ir vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, atliko visus privalomus veiksmus tam, kad pareiškime nurodyta situacija būtų išnagrinėta tinkamai ir būtinos faktinės aplinkybės (triukšmo šaltinio skleidžiamas garsas) būtų nustatytos tam įgaliotų institucijų. Tik atlikus skleidžiamo triukšmo šaltinio matavimus ir nustačius higienos normų neatitikimus, atsiranda teisinis pagrindas reaguoti ir taikyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas poveikio priemones. Pareiškėja skunde nurodo tik savo subjektyvią nuomonę apie keliamą grėsmę, kuri paremta jos pačios nuomone arba informacija interneto šaltiniuose. Atsakovas neatsisakė atlikti triukšmo šaltinio keliamo garso matavimų ir ėmėsi visų priemonių, kad tokie matavimai būtų atlikti. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešosiose vietose taisyklių ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, jos dėl triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai atlikimo šiuo atveju netaikytinos, nes valdoje nėra vykdoma ūkinė veikla.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jam ir sutuoktinei jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kurio paskirtis – gyvenamoji (butų), o ne gamybinė. Gyvenamojo namo šildymui 2014 m. lapkričio 5 d. iš UAB „Anaga“ trečiasis suinteresuotas asmuo nusipirko „(duomenys neskelbtini)“ šildymo agregato bloką, kuris 2015 m. kovo 5 d. buvo sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti. Dalis šildymo agregato bloko yra sumontuota išorinėje gyvenamojo namo sienoje, veikdamas jis skleidžia garsą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas yra sublokuotas su gyvenamuoju namu, esančiu Salos g. 14a, Raizgių k., Šiaulių r., tačiau jokių nusiskundimų iš kaimynų trečiasis suinteresuotas asmuo nėra gavęs. 2015 m. gruodžio mėnesį pareiškėja žodžiu pareiškė pretenzijas, kad šildymo sistema veikia per garsiai. Gerbdamas kaimynę, savo žemės sklype nuo pareiškėjos sklypo pusės trečiasis suinteresuotas asmuo pastatė garsą sulaikančią sienelę. Gavęs raštu pareiškėjos pretenziją dėl šilumos siurblio skleidžiamo triukšmo, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į UAB „EKO2ŠILUMA“ – oficialų „(duomenys neskelbtini)“ atstovą Lietuvoje, kuris pateikė 2016 m. birželio 7 d. deklaraciją Nr. S160607-01, kad gamintojo oficialiais deklaruojamais techniniais parametrais, veikiant šildymo režimu, šilumos siurblys skleidžia 51 dbA triukšmo lygį. Gavęs pareiškėjos skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksmų tyrimo poskyrį, kurio specialistas 2017 m. gegužės 3 d. atliko aplinkos triukšmo tyrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 4 d. Pagal galiojančius teisės aktus, skirtumas tarp suminio ir momentinio garso slėgio lygio neturi viršyti 3 dBA, todėl pagal atliktą tyrimą akivaizdu, kad šilumos siurblio skleidžiamas triukšmo lygis neviršija nei įstatymo, nei Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. Administracija 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) pareiškėją informavo, kad kreipsis į NVSC dėl įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir jo keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai, nurodė, kad apie gautas išvadas informuos pareiškėją atskiru pranešimu. Taigi administracinė procedūra dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų prašymų nėra pasibaigusi, o galutinis sprendimas nepriimtas. Administracijos raštas Nr. SG-217 (3.3) laikytinas tarpiniu raštu nagrinėjant pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. prašymą, nesukeliančiu jai savarankiškų teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo objektu. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus, nėra ir ginčo, kurį galima nagrinėti administraciniame teisme. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko, paaiškino, kad yra gydytojas, dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, savo gyvenamojoje vietoje jokios ūkinės veiklos nevykdo. Šildymo agregato blokas naudojamas gyvenamojo namo šildymui, šilumos trečiasis suinteresuotas asmuo negamina ir neparduoda. Privataus gyvenamojo namo šildymas nėra ūkinė veikla, pagal savo pobūdį ir mastą neįrašytas į privalomo poveikio aplinkai vertinimo sąrašą, todėl poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas.
II.
7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos S. G. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Algirdą ir Z. T. su pareiškimu-pretenzija dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, prašydama iki 2016 m. birželio 22 d. pateikti (duomenys neskelbtini) įrengto triukšmo šaltinio – ginčo „agregato“ triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, kuris, anot pareiškėjos, vadovaujantis Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių 12 punktu buvo privalomas atlikti dar iki įrengiant stacionarų triukšmo šaltinį – ginčo „agregatą“. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, pareiškėjai žodžiu pareiškus pretenzijas, kad trečiojo suinteresuoto asmens šildymo sistema per garsiai veikia, jis, gerbdamas kaimynę, savo žemės sklype nuo pareiškėjos sklypo pusės pastatė garsą sulaikančią sienelę, kreipėsi į UAB „EKO2ŠILUMA“ – oficialų „(duomenys neskelbtini)“ atstovą Lietuvoje, kuris pateikė 2016 m. birželio 7 d. deklaraciją Nr. S160607-01, kurioje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ šilumos siurbliai, modelis PUHZ-SW75VHA, remiantis gamintojo oficialiais deklaruojamais techniniais parametrais, veikiant šildymo režimu, skleidžia 51 dbA triukšmo lygį, toks triukšmo lygis neviršija Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje. 2016 m. liepos 24 d. pareiškėja A. ir Z. T. pateikė pakartotinį įspėjimą dėl stacionaraus triukšmo šaltinio, kuriame nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateikta 2016 m. birželio 7 d. UAB „EKO2ŠILUMA“ deklaracija dėl šilumos siurblio skleidžiamo triukšmo nėra Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių 12 punkte minimo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens kieme stacionarus triukšmo šaltinis įrengtas neteisėtai ir trečiasis suinteresuotas asmuo eksploatuoti jo neturi teisės. Pareiškėja Administracijai 2017 m. kovo 10 d. pateikė pareiškimą, kuriame reikalavo nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. T., poveikį pareiškėjos sveikatai ir jos aplinkai ((duomenys neskelbtini)
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) atsakovas pareiškėją informavo apie nustatytas aplinkybes (2017 m. balandžio 5 d. 15.30 val. Administracijos atstovai, dalyvaujant pareiškėjai ir (duomenys neskelbtini) valdos savininkui (trečiajam suinteresuotam asmeniui), patikrino pareiškime pateiktus faktus. Valdoje adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtas šilumos siurblys. Lankantis pareiškėjos valdoje buvo girdimi aplinkui vykdomų statybų garsai. Siurblio skleidžiamas garsas patikrinimo metu buvo girdimas tik prie pat siurblio, kuris po kelių minučių automatiškai išsijungė. Patikrinimo dieną telefonu buvo apklaustas arčiausiai gyvenantis Salos g. 14-1 gyventojas, kuris pretenzijų dėl siurblio skleidžiamo triukšmo neturėjo). Administracija nurodė, kad vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsis į NVSC dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai. 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) atsakovas kreipėsi į NVSC su prašymu padėti nustatyti įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje skleidžiamo triukšmo lygio poveikį sveikatai ir aplinkai. NVSC 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) informavo pareiškėją apie gautą atsakovo raštą, siekdamas suderinti su pareiškėja atvykimo laiką dėl matavimų atlikimo, kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu. Tačiau, pareiškėjai informavus, kad yra pateiktas skundas dėl atsakovo ginčijamo sprendimo, toks tyrimas nebuvo atliktas.
10. Teismas nustatė, kad gavęs iš teismo procesinius dokumentus su nuoroda dėl atsiliepimo į pareiškėjos skundą pateikimo, trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksmų tyrimo poskyrį, kurio specialistas 2017 m. gegužės 3 d. atliko aplinkos triukšmo tyrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-198/2017 yra aprašytas bendras triukšmas aplinkoje veikiant Salos g. 14 namo kieme įrengtam šildymo agregato blokui „(duomenys neskelbtini)“ PUHZ-SW75VHA (maksimaliu pajėgumu). Tyrimas atliktas dienos metu nuo 15.45 val. iki 16.30 val. ties pareiškėjos sklypo tvora, skiriančia Salos g. 14 ir Salos g. 12 sklypus. Nustatytas maksimalus garso slėgio lygis (suminis) – 47,0 dBA, o leidžiama norma nakties metu yra 50,0 dBA. Momentinis maksimalus garso slėgio lygis – 46,0 dBA. Neveikiant šildymo agregato blokui, ekvivalentinis garso slėgio lygis (suminis) – 42,7 dBA, o leidžiama norma nakties metu yra 45,0 dBA. Neveikiant šildymo agregato blokui, ekvivalentinis garso slėgio lygis (momentinis) – 39,8 dBA.
11. Teismas aptarė Triukšmo valdymo įstatymo ir Triukšmo prevencijos Šiaulių rajono viešose vietose taisyklių, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-175 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas bei Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias poveikio aplinkai vertinimo atlikimą.
12. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) namo kieme yra įsirengęs šildymo agregato bloką „(duomenys neskelbtini)“ PUHZ-SW75VHA, skirtą dar efektyvesniam ir ekonomiškesniam šildymui bei buitinio karšto vandens ruošimui; jis savo gyvenamojoje vietoje jokios ūkinės veiklos nevykdo – blokas naudojamas gyvenamojo namo šildymui, šilumos trečiasis suinteresuotas asmuo negamina ir neparduoda. Teismas konstatavo, kad privataus gyvenamojo namo šildymas nėra ūkinė veikla, pagal savo pobūdį ir mastą neįrašyta į privalomo poveikio aplinkai vertinimo sąrašą, todėl poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas atlikti. Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens įpareigojimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjos argumentai ir paaiškinimai, jog namų ūkio veikla įeina į ūkinės veiklos sąvoką yra nepagrįsti, tai paneigia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje pateiktas ūkinės veiklos išaiškinimas.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs pareiškėjos skundo kopiją bei teismo pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo, ėmėsi priemonių, norėdamas įrodyti, jog jo prietaisas nekelia triukšmo, viršijančio įstatymo nustatytus reikalavimus. A. T. kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimos kyriaus Fizikinių veiksmų tyrimo poskyrį, kurio specialistas 2017 m. gegužės 3 d. atliko aplinkos triukšmo tyrimą trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje namų valdoje, kurio rezultatai įforminti 2017 m. gegužės 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-198/2017. Teismas, įvertino minėto tyrimo rezultatus ir Lietuvos higienos normos HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ nuostatas, kad skirtumas tarp suminio ir momentinio garso slėgio lygio neturi viršyti 3 dB, todėl konstatavo, jog šilumos siurblio skleidžiamas triukšmo lygis neviršija nei įstatymo, nei Visuomenės sveikatos centro nustatytų triukšmo ribų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje; siurblio garsas neviršija leistinų normų. Be to, pats trečiasis suinteresuotas asmuo savo iniciatyva atliko aplinkos triukšmo tyrimą, siekdamas paneigti pareiškėjos skunde išsakytus argumentus, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų pašalinti abejonėms dėl galbūt per garsiai veikiančio jam priklausančio šilumos prietaiso.
14. Teismas nurodė, kad Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 6–10 punktuose numatyta, jog savivaldybės įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka; atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę; atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Taisyklėse numatyta, jog jų vykdymo kontrolę atlieka Administracija, vietos seniūnas, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, Šiaulių rajono policijos komisariatas. Todėl Administracija turi pareigą rūpintis, kad nebūtų pažeidžiamos įstatymų nuostatos dėl triukšmo ir jo prevencijos vykdymo. Administracija, gavusi pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama vykdyti jai įstatymais nustatytas pareigas, t. y., 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) pareiškėja, be kita ko, buvo informuota ir apie tai, kad Administracija kreipsis į NVSC dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai, o apie gautas išvadas pareiškėją informuos atskiru pranešimu. 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) Administracija kreipėsi į NVSC su prašymu padėti nustatyti įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo triukšmo lygį. Nors triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis nustatytas nebuvo, dėl NVSC 2017 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) nurodytų aplinkybių, tačiau tai nepaneigia, jog atsakovas ėmėsi jam teisės aktais nustatytų funkcijų, elgėsi apdairiai, siekė spręsti kilusią ginčo situaciją. Teismas konstatavo, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos pareiškimą ir vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, atliko visus privalomus veiksmus tam, jog pareiškime nurodyta situacija būtų išnagrinėta tinkamai ir būtinos faktinės aplinkybės (triukšmo šaltinio skleidžiamas garsas) būtų nustatytas tam įgaliotų institucijų.
15. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą ginčo adresu (duomenys neskelbtini) įrengtam stacionariam triukšmo šaltiniui viešoje vietoje atlikti privalomą triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo ir tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Kadangi pareiškėjos skundas netenkintas, teismas taip pat netenkino ir prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
16. Pareiškėja S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą.
17. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad privataus gyvenamojo namo šildymas nėra ūkinė veikla, pagal savo pobūdį ir mastą neįrašyta į privalomo poveikio aplinkai vertinimo sąrašą, todėl poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas atlikti. Teismas šiuo atveju nesivadovavo teisės analogija, kuri pašalintų teisės reguliavimo spragas. Namų ūkis, kuris taip pat yra ūkinė veikla, nagrinėjamu atveju teisiškai nereguliuojama, taigi asmuo gali montuoti ir eksploatuoti didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai keliantį stacionarų triukšmo šaltinį be apribojimų. Vertinimo atrankos kriterijus poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai yra ne vykdomos veiklos poveikio vertinimas, o stacionarus triukšmo šaltinio, kuris stovi lauke (viešoje vietoje), poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas. Jeigu teisės akte numatytas privalomas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą būtų susiaurintas iki tiek, kad būtų taikomas tik ūkinę veiklą vykdantiems asmenims, o šeimos ūkyje būtų leidžiama montuoti ir eksploatuoti be poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, nes būtent gyvenamojoje aplinkoje asmuo turi turėti galimybę gali ilsėtis be kenksmingo poveikio jo aplinkai ir jo sveikatai.
18. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad ginčo įrenginio skleidžiamas garsas neviršija teisės aktais nustatytų ribinių dydžių. Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. atliko savo aplinkos triukšmo tyrimą, pažeidžiant metodinius triukšmo matavimo nurodymus. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 2 punkte numatyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. Pareiškėjos teigimu, tai apimtų didžiąja dalį jų teritorijos, o matavimai buvo atlikti gal tik 10 metrų atstumu. Todėl į bylą pateikti matavimai yra niekiniai dėl metodinių triukšmo matavimo nurodymų pažeidimo.
19. Pareiškėja nurodo, kad pastarosios aplinkybės, t. y. atliktas aplinkos tyrimas pažeidžiant metodinius triukšmo matavimo nurodymus, išeina už skundo dalyko ribų, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį nustatė pareiškėja, skunde suformuluodama savo materialinį teisinį reikalavimą.
20. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas, gavęs pareiškėjos prašymą atliko visus teisės aktais nustatytus veiksmus pagal kompetenciją. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. T. atsilepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad ne kiekvienai ūkinei veiklai yra taikomas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o tik tokiai, kuri patenka į planuojamos ūkinės veiklos sąvoką Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo prasme. Teismas teisingai aiškino ir taikė minėto įstatymo 3 straipsnio nuostatas dėl ūkinės veiklos išaiškinimo ir pagrįstai sprendė, kad privataus gyvenamojo namo šildymas nėra ūkinė veikla, todėl poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas, o Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad atsakovas neatliko jam nustatytų funkcijų. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą 2017 m. gegužės 4 d. Aplinkos triukšmo tyrimo protokolą Nr. F-AT- 198/2017 teismas vertino kaip rašytinį įrodymą, o tai nereiškia, kad teismas išėjo už pareiškėjos skundo ribų. Protokolas buvo surašytas nepažeidžiant metodinių triukšmo matavimo nurodymų. Pareiškėjos teiginys, kad matavimai turi būti atlikti aplinkoje, apimančioje ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų, o buvo atlikti gal tik 10 m atstumu, kaip tik rodo, kad jos teisės nėra pažeidžiamos, nes triukšmo dydis tiesiog proporcingas atstumui nuo jį skleidžiančio triukšmo šaltinio: kuo arčiau triukšmo šaltinis, tuo triukšmas didesnis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SG-217 (3.3) ir Šiaulių rajono savivaldybės įpareigojimo reikalauti pažeidėją A. T. pateikti (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Europos Ž. T. Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Administracijai 2017 m. kovo 10 d. pateikė pareiškimą, kuriame reikalavo nutraukti neteisėtai įrengto ir eksploatuojamo triukšmo šaltinio (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo A. T., poveikį pareiškėjos sveikatai ir jos aplinkai. 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SG-217 (3.3) atsakovas pareiškėją informavo, kad 2017 m. balandžio 5 d. 15.30 val. Administracijos atstovai, dalyvaujant pareiškėjai ir (duomenys neskelbtini) valdos savininkui (trečiajam suinteresuotam asmeniui), patikrino pareiškime pateiktus faktus. Valdoje adresu (duomenys neskelbtini) yra įrengtas šilumos siurblys. Lankantis pareiškėjos valdoje buvo girdimi aplinkui vykdomų statybų garsai. Siurblio skleidžiamas garsas patikrinimo metu buvo girdimas tik prie pat siurblio, kuris po kelių minučių automatiškai išsijungė. Patikrinimo dieną telefonu buvo apklaustas arčiausiai gyvenantis Salos g. 14-1 gyventojas, kuris pretenzijų dėl siurblio skleidžiamo triukšmo neturėjo. Administracija nurodė, kad vadovaudamasi Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kreipsis į NVSC dėl įrengto triukšmo šaltinio, adresu (duomenys neskelbtini) skleidžiamo pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nustatymo ir keliamo poveikio pareiškėjos sveikatai ir aplinkai. 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SG-222 (3.3) atsakovas kreipėsi į NVSC su prašymu padėti nustatyti įrengto triukšmo šaltinio adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos gyvenamojoje aplinkoje skleidžiamo triukšmo lygio poveikį sveikatai ir aplinkai. NVSC 2017 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 2.6-1367 (16.3.187.6.12) informavo pareiškėją apie gautą atsakovo raštą, siekdamas suderinti su pareiškėja atvykimo laiką dėl matavimų atlikimo, kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu. Tačiau, pareiškėjai informavus, kad yra pateiktas skundas dėl atsakovo ginčijamo sprendimo, toks tyrimas nebuvo atliktas.
28. Triukšmo valdymo įstatymas nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką (1 str. 1 d.). Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją pavesta įgyvendinti ir savivaldybių institucijoms (4 str. 4 p.), o ši kompetencija apibrėžta Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnyje. Tarp pagrindinių triukšmo valdymo priemonių šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, visuomenės sveikatos saugos ekspertizę, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta triukšmo šaltinių valdytojų, planuojančių savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius triukšmo šaltinius, pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą.
29. Įvertinęs aptartą reguliavimą bei atsižvelgęs į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo aktualias nuostatas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens įpareigojimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, o namų ūkio veiklos neapima ūkinės veiklos sąvokos. Detaliai nesikartodama teisėjų kolegija pritaria teisės aktų ir faktinių aplinkybių analize pagrįstoms pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad Administracija, gavusi pareiškėjos 2017 m. kovo 10 d. pareiškimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama vykdyti jai įstatymais nustatytas pareigas.