Administracinė byla Nr. I-7167-463/2016
Proceso Nr. 3-61-3-01761-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.6.7; 3.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės atstovėms D. R. ir V. V.-G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir apsaugos darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos trečiajam Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
n u s t a t ė:
Pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Tarnybos trečiojo (toliau – ir III) teritorinio skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. darbingumo lygio aktą Nr. DL-4562 (toliau – ir Aktas) ir 2015 m. gruodžio 29 d. išvadą Nr. DPS-2644 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygą“ (toliau – ir Išvada), įpareigoti Tarnybą dar kartą įvertinti pareiškėjos „Ligas ir būkles“ ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (patologines būkles), asmens darbingumui nustatyti; panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-397 „Dėl E. B. darbingumo lygio“; panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. S-114 „Dėl E. B. darbingumo lygio“ (b. l. 39–43).
Pareiškėja skunde ir paaiškinimuose nurodė, kad priimant Aktą buvo įvertinta tik 12 ligų diagnozių, o sveikatos priežiūros įstaigos išduotame siuntime darbingumo lygiui nustatyti buvo nurodyta 14 ligos diagnozių. Pabrėžė, kad Tarnyba nevertino diagnozių pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM; toliau – ir TLK-10-AM) kodus: (duomenys neskelbtini), o diagnozės (duomenys neskelbtini) nebuvo klasifikuojamos. Taip pat Akte neteisingai įvertinta jos sveikatos būklė, susijusi su regėjimu. Nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos skundus ir gydytojų duomenis dėl sveikatos būklės: oftalmologų išvadas, stuburo išvaržas. Tarnyba nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų duomenų surinkimo.
Pareiškėjos teigimu, Akte nepagrįstai vidutinio sunkumo diagnozei F33.1 nustatytas maksimalus 90 procentų darbingumo lygis. Nors yra nustatytas aklumas vienai akiai (diagnozė (duomenys neskelbtini)), jai nepagrįstai nustatytas 90 procentų darbingumo lygis. Taip pat nepagrįstai trims nervų ligų diagnozėms ((duomenys neskelbtini)) bendrai nustatytas 60 procentų darbingumo lygis, nors kiekviena diagnozė turėjo būti vertinta atskirai. Be to, nevertintos ir diagnozės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nors jas turėjo vertinti, kaip sutrikimus, turinčius įtakos darbingumui. Pabrėžė, kad jai nustatyta apatinės dalies stuburo išvarža ir reikalinga operacija. Teigė, kad vertinant darbingumą, Tarnyba nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte nustatyto objektyvumo principo ir 8 straipsnio 1 punkte nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Akcentavo, kad sprendimai yra neobjektyvūs ir nepagrįsti.
Pareiškėja pateikė paaiškinimus (b. l. 175–178), kuriuose nesutiko su atsakovės atsiliepimo argumentais. Pabrėžė, kad Tarnyba netinkamai taikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (TAR 2014-03072, 2014-16257; 2015-11-18) patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) nuostatas, iškraipė medicininius kriterijus, siekiant pabloginti neįgaliųjų finansinę padėtį. Teigė, kad netinkamai buvo įvertinti funkciniai sutrikimai.
Pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 191), negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, neatvykimo priežastys nežinomo, todėl byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant.
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 90–94).
Nurodė, kad, vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis įvertinus medicininius bei socialinius kriterijus. Tarnybai kartu su siuntimu pateikti pareiškėjos sveikatos būklę aprašantys medicininiai dokumentai buvo išsamūs ir pakankami, todėl nebuvo objektyvių priežasčių abejoti pareiškėją gydančio gydytojo pateiktais medicininiais dokumentais ir poreikio kreiptis dėl duomenų patikslinimo. Pabrėžė, kad Tarnyba vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patiriamą jutimą atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Tarnyba vertina ne sveikatos, o darbingumo lygį. Nurodė, kad nustatytos ligos pagal TLK-AM 10 kodus: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), G54.2 (kaklo nervų šaknelių sutrikimai) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), negali būti vertinamos atskirai, kadangi tai yra vienos sistemos pažeidimai ir pagrįstai buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunktis, kuris apima visus šiuos susirgimus. Diagnozė pagal TLK-AM 10 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vertinama pagal išliekančią simptomatiką po taikyto specifinio gydymo. Šis punktas taikomas dėl vidutinio sunkumo depresijos, parenkant procentinę reikšmę įvertinus visus reikšmingus faktorius. Pareiškėjos funkciniai sutrikimai (kardiologinė, stuburo bei psichikos sistemos patologijos) buvo vertinti kaip vidutiniai. Diagnozuotas regėjimo sutrikimas įvertintas 90 proc. bazinio darbingumo verte, kadangi E. B. nustatytas regėjimo aštrumo sumažėjimas – dešinės akies regėjimo aštrumas siekia 0,2 su korekcija, kairės akies 1,0 su korekcija. Akcentavo, kad diagnozės pagal TLK-AM 10 kodus: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nevertintos, nes neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų ir pareiškėjos darbingumo lygio neįtakoja. Pabrėžė, kad ginčijami sprendimai buvo priimti kompetentingų specialistų, vadovaujantis gydytojų pateiktais dokumentais.
Tarnyba nurodė, kad ribojimai ir rekomendacijos suformuoti atsižvelgiant į tuo metu asmeniui nustatytus ir bylos dokumentais patvirtintus funkcinius sutrikimus. Nustatyti kitų apribojimų, tiesiogiai nesusijusių su E. B. sveikatos būkle, nebuvo pagrindo. Akcentavo Tarnyba, kad, vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir laikėsi juose nustatytų procedūrų.
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad įvertinus visus pareiškėjos sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus, pareiškėjai buvo nustatytas darbingumo lygis. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, darbingumo lygis nustatytas įvertinus medicininius bei socialinius kriterijus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos III Vilniaus skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centro poliklinikos 2015 m. lapkričio 23 siuntimu Nr. 11877 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėja buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (b. l. 167–168). Siuntime buvo nurodytos šios diagnozės: pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) ([(duomenys neskelbtini)]-[ (duomenys neskelbtini)]+), lėtinė forma, įvardyta TLK-10-AM kodu (duomenys neskelbtini). Taip pat Siuntime nurodytos ir kitos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kartu su siuntimu buvo pateikti žemiau išvardyti medicininiai dokumentai:
2015 m. sausio 26 d. UAB „Vilniaus Medea klinika“ magnetinio rezonanso 1,5 T tomografijos tyrimo vaizdų vertinimas Nr. 16883 (b. l. 166), 2015 m. balandžio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ultragarsinio širdies tyrimo Nr. 695, #498795#695 duomenys (b. l. 165), 2015 m. balandžio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kardiologo konsultacijos išvada (b. l. 164); 2015 m. balandžio 9 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos biocheminio tyrimo Nr. 6637385 duomenys (b. l. 163), 2015 m. gegužės 11 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos diagnostinio tyrimo Nr. CTA-15-7529, pilvo kompiuterinės tomografijos duomenys (b. l. 162); 2015 m. gegužės 12 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos stuburo kaklinės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenys (b. l. 161); 2015 m. gegužės 21 d. VšĮ Centro poliklinikos Radiologijos skyriaus juosmeninės dalies stuburo MRT Nr. 1702 duomenys (b. l. 158); 2015 m. gegužės 22 d. VŠĮ Centro poliklinikos Radiologijos skyriaus krūtinės ląstos rentgenorafijos duomenys (b. l. 157); 2015 m. gegužės 28 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Neurologijos centro neurologo konsultacijos išvada (b. l. 156); 2015 m. birželio 23 d. VšĮ Centro poliklinikos neurologo konsultacijos išvada (b. l. 154–155); 2018 m. rugpjūčio 21 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos hematologo konsultacijos išvada (b. l. 153); 2015 m. rugpjūčio 28 d. VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neurologo konsultacijos išvada (b. l. 152); 2015 m. lapkričio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kardiologo konsultacijos išvada (b. l. 151); 2015 m. lapkričio 16 d. VšĮ Žirmūnų Psichikos sveikatos centro psichologo konsultacijos išvada (b. l. 149–150, 159–160); 2015 m. lapkričio 19 d. VšĮ Centro poliklinikos neurologo konsultacijos išvada (b. l. 148); VšĮ Centro poliklinikos kraujo tyrimo duomenys; Neurologo konsultacijos išvada (b. l. 148).
Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius vertino pareiškėjos darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, papildomų medicininių tyrimų duomenimis, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis ir 2015 m. gruodžio 29 d. Akte nustatė 54 procentų (BDL = 60 x 0.9) bazinį darbingumą. Funkcijų sutrikimas: psichikos, rankų, kraujotakos, kitų, liemens – lengvas. Tarnybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.1.2.1 punktu, XIII dalies 76.2.1 punktu ir II dalies 23 punktu, nustatė E. B. 55 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (21) prilygino koeficientui 1, nustatė 55 procentų darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. (b. l. 133–140). Buvo išduota darbingumo lygio pažyma (b. l. 124). Tarnybos Vilniaus III teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis E. B. „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai triukšmo ekspozicijos lygis viršija 80 dB (A); veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims); veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m, požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais“ (b. l. 126).
Pareiškėja E. B. 2016 m. sausio 9 d. apskundė Tarnybos direktoriui Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimą, prašė pakartotinai įvertinti jos darbingumo lygį, išreikalauti papildomus dokumentus, o jei medicininiai dokumentai neišsamūs, reikalauti paaiškinti, kodėl nebuvo atlikti vieni ar kiti tyrimai ar diagnozuota liga (b. l. 123).
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. sausio 11 d.–2016 m. vasario 9 d. pakartotinai vertino E. B. darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, specialistų ir konsultantų bei apžiūros ir pokalbio išvadų duomenimis bei remdamasis Aktu, priėmė 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. SS-397 „Dėl E. B. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus E. B. nustatytą 55 procentų darbingumo lygį, 45 procentų netektą darbingumą dėl priežasties „ligos arba būklės“, galiojantį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 23 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 29.3 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, dėl ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 60 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK- 10-AM kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,9. Konstatavo, kad Tarnybos teritorinis skyrius dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) netinkamai taikė Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 76.2.1 punktą dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) netinkamai taikė Kriterijų aprašo 41.1.2.1 punktą, dėl diagnozių (duomenys neskelbtini) papildomai taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo III dalies 29.3 punktas. Konstatavo, kad taikytų punktų pasikeitimai įtakos asmens darbingumo lygiui neturėjo. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 21 balu, prilygino koeficientui 1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius taip pat paliko galioti suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 109–113).
Pareiškėja 2016 m. vasario 25 d. Komisijai pateikė skundą dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. SS-397 „Dėl E. B. darbingumo lygio“ (b. l. 64–66). Komisija 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. S-114 „Dėl E. B. darbingumo lygio“ pareiškėjos skundą atmetė ir ginčijamą sprendimą paliko nepakeistą. Komisija, įvertinusi medicininiuose dokumentuose aprašytą pareiškėjos sveikatos būklę (dėl labiausiai darbingumą ribojančių kraujotakos ir periferinės nervų sistemos funkcinių sutrikimų), konstatavo, kad E. B. nustatytas 55 procentų bazinis darbingumas, o Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas lygus 1, Atlikus sandaugos veiksmą bei remiantis Kriterijų aprašo 9, 10 ir 11 punktais, pareiškėjai pagrįstai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 procentai (b. l . 98–107).
Pareiškėja nesutinka su jai nustatytu darbingumo lygiu ir teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinta jos sveikatos būklė, netinkamai taikytos Kriterijų aprašo nuostatos. Teigė, kad turėjo būti išreikalauti papildomi medicininiai duomenys ir objektyviai įvertinta jos sveikatos būklė.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 20 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad atsakovė, nustatydama pareiškėjai darbingumo lygį, nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo nuostatomis, kadangi būtent NSIĮ nukreipia į minėtų aktų taikymą. Teismas nenustatė, kad atsakovę Tarnyba ar Komisija būtų diskriminavusi.
Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).
Pagal NSIĮ 18 straipsnio 1 dalį ir Tvarkos aprašo 2 punktą, Tarnyba nustato darbingumo lygį, o ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Komisija (NSIĮ 20 str. 2 d., Tvarkos aprašo 41 p.).
Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis pagrindine diagnoze pagal TLK-10 kodą (duomenys neskelbtini). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 23 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 29.3 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, dėl ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nustatė 60 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2. punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodas) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,9. Be to, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 21 balui, prilygino koeficientui 1.
Teismo nuomone, Tarnyba, kurios sprendimą vertino Komisija, pagal jai suteiktą kompetenciją turi teisę vertinti pareiškėjos medicininius kriterijus, remdamasi medicininiais dokumentais, t. y. siuntimo, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininių kriterijų vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant analogišką situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teismas šiuo atveju iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.
Pažymėtina, kad įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Konstatuotina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Teismui tokia kompetencija nesuteikta.
Pareiškėja rėmėsi faktine savo sveikatos būkle, kuri, be kita ko, buvo vertinta, atsižvelgus į objektyvią jos būklę.
Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl, jos vertinimu, netinkamai taikytų Kriterijų aprašo nuostatų, detaliai įvertinti Komisijos sprendime. Be to, pažymėtina, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius dėl netinkamai taikytų Kriterijų aprašo nuostatų detaliai pasisakė ir nurodė, kad šiuo sprendimu pareiškėjai taikyti Kriterijų aprašo nuostatai neturėjo įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui nustatyti. Komisija pritarė Tarnybos priimtam sprendimui. Teismo vertinimu, pareiškėjai darbingumo lygis buvo atliktas laikantis Kriterijų aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatų.
Pažymėtina, kad Tarnybos 2016 m. vasario 9 d. sprendimų kontrolės skyriaus sprendime Nr. SS-397 nurodė, kad asmens darbingumo lygio vertinimas atliktas dėl 2015 m. lapkričio 23 d. siuntime į NDNT Nr. 11877 nurodytų diagnozių pagal TLK-10 AM kodus. Pareiškėjos teiginiai, kad vertinant jos bazinį darbingumą dėl nustatytų ligų pagal TLK-AM 10 kodus: (duomenys neskelbtini) turi būti nustatomos atskirai dėl kiekvienos diagnozės, atmestini kaip nepagrįsti. Siuntime buvo nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini), kurios, kaip nustatyta ginčijamuose sprendimuose, atitinka taikytą Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 papunktį. Akte taikytas minėto Kriterijų aprašo 76.2.1 papunktis pripažinta, kad buvo taikytas nepagrįstai. Kriterijų aprašo 76.2.2 papunktis taikomas, kai asmeniui diagnozuota dviejų ir daugiau sąnarių artrozė: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, esant II funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), II rentgenologinei stadijai: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas. Taigi, taikant šį papunktį nustatomas 60 proc. bazinis darbingumo lygis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai buvo nustatyta II° funkcinio nepakankamumo klasė, kuri atitinka vidutinį funkcinį sutrikimą. Šiuo atveju teismas sutinka su Tarnybos ir Komisijos argumentais, kad minėti sveikatos funkcijos sutrikimai negali būti įvertinti kiekvienas atskirai, nes pripažinta, kad šie pažeidimai yra vienos sistemos. Taikytas papunktis apima visus nurodytus susirgimus pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini), kurie ir sukelia sistemos funkcijos sutrikimą. Pareiškėja nepaneigė šių Tarnybos ir Komisijos taikytų Kriterijų aprašo nuostatų taikymo pagrįstumo. Pareiškėjos teiginiai, kad kiekviena iš minėtų diagnozių turi būti taikoma atskirai, vertinami kaip subjektyvūs ir nepaneigiantys pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio.
Be to, nustatyta, kad pagrįstai buvo taikytas Kriterijų aprašo 1-ojo priedo VI dalies 41.7.2 papunktis, kuris taikomas vidutinės rizikos grupė, t. y. antro laipsnio AKS padidėjimas, 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą). Vadovaujantis šiuo punktu, darbingumo lygis vertinamas 80 procentų bazinio darbingumo verte. Pažymėtina, kad E. B. diagnozuota kardiovaskulinė patologija, atsižvelgiant į vyraujančia klinikinę pasireiškimo formą, įvertinta 80 proc. bazinio darbingumo verte, kadangi nustatyta pirminė arterinė hipertenzija, II° arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (rizikos veiksniai: (duomenys neskelbtini)). Arterinės hipertenzijos vertinimas priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų. Tarnybos ir Komisijos sprendimai grindžiami turimais medicininiais duomenimis, minėtas sutrikimas vertinamas kaip vidutinės rizikos grupė. Teismas sutinka su tokiu vertinimu ir pareiškėjos teiginius dėl netinkamai taikyto minėto Kriterijų aprašo punkto vertina kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad diagnozė pagal TLK-AM 10 (duomenys neskelbtini) vertinama pagal išliekančią simptomatiką po taikyto specifinio gydymo. Kriterijų aprašo 1-ojo priedo II dalies 23 punktas taikomas psichikos ir elgsenos sutrikimų atvejais, kai asmeniui diagnozuoti afektiniai sutrikimai F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1. Šiuo atveju pareiškėjai buvo diagnozuotass sutrikimas (duomenys neskelbtini). Pastaba: reikia atsižvelgti į: simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar yra dažna ciklų kaita). Taikant minėtą punktą pareiškėjai buvo nustatytas 90 proc. bazinio darbingumo vertė, o galimos nustatytos vertės nuo 30 iki 90 proc. Šiuo atveju Tarnyba ir Komisija, remdamosi neįgalumo ir darbingumo byloje esančiais medicininiais duomenimis, pagal TLK-AM 10 ligų klasifikatorių nustatė diagnozę vidutinio sunkumo pasikartojantis depresijos sutrikimą ((duomenys neskelbtini)), ir konstatavo, kad tai nėra pagrindas nustatyti mažiau nei 90 proc. bazinį darbingumą. Nurodė, kad pareiškėjai taikomas ambulatorinis gydymas, tačiau neišnaudotos visos gydymo galimybės dienos stacionare ar stacionare (medicininiuose dokumentuose nepatvirtinta, kad yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų, ar reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlikusios ryškios negatyvios simptomatikos). Taigi, šiuo atveju Tarnybos (Komisijos) diskrecija parinkti procentinę vertę, įvertinus nustatytus ligos faktorius. Susirgimai buvo patvirtinti 2015 m. lapkričio 16 d. psichiatro konsultacijos duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjai tinkamai taikytas minėtas Kriterijų aprašo papunktis.
Pareiškėja nurodė, kad neteisingai įvertinta jos sveikatos būklė, susijusi su regėjimu. Pakartotinai vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 AM kodus (duomenys neskelbtini) Tarnyba vadovavosi Kriterijų aprašo l-ojo priedo III dalies 29.3 punktu, kuris taikomas dėl blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimo, kai blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3 ir kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 1,0. Nustatyta 90 proc. bazinio darbingumo vertė. Taikytas šis punktas, nes asmeniui yra diagnozuoti regėjimo sutrikimai (dešinės akies regėjimo sumažėjimas). Dešinės akies regėjimo aštrumas 0,2 su korekcija, kairės akies 1,0 su korekcija. Diagnozė patvirtinta remiantis 2015 m. birželio 23 d. oftalmologo konsultacijos duomenimis. Teismo vertinimu, Tarnyba, pakartotinai vertindama pareiškėjos darbingumo lygį, ir Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, dėl regėjimo tinkamai ištyrė medicininius dokumentus ir pagrįstai pritaikė Kriterijų aprašo 29.3 punktą. Šiuo atveju pareiškėja nepaneigė nustatytų aplinkybių.
Pareiškėja teigia, kad diagnozės pagal TLK-AM 10 kodus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nepagrįstai nebuvo vertintos, nes, pareiškėjos teigimu, jos turi įtakos pareiškėjos darbingumui.
Kriterijų aprašo 13 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai į Tarnybą siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, Tarnyba priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į Tarnybą pateiktais duomenimis ir informacija. Diagnozės pagal TLK-AM 10 kodus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) neįtrauktos į Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, todėl pagrįstai jos nebuvo vertintos ir negalėjo turėti įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui nustatyti. Šiuo atveju tai tik pareiškėjos subjektyvus vertinimas, kad ir minėtos diagnozės turėjo būti vertinamos, kaip turinčios įtakos jos darbingumui.
Be to, pareiškėja teigė, kad Tarnyba iškraipė duomenis ir nustatė lengvo sunkumo diagnozes, netinkamai įvertinusi pareiškėjai nustatytas diagnozes. Pažymėtina, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 45 punkto nuostatomis, už visų Tarnybai pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Tarnybos specialistai kompetentingi vertinti pareiškėjos darbingumo lygį pagal neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje esančius medicininius dokumentus, tačiau negali pakartotinai visapusiškai tirti pareiškėjos sveikatos būklės, kadangi tokie įgaliojimai jiems nesuteikti. Nustatyta, kad Tarnyba tinkamai rėmėsi gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir detaliai įvertino pareiškėjos funkcinius sutrikimus, t. y. kardiologinė, stuburo bei psichikos sistemos patologijos buvo vertintos kaip vidutinės.
Pareiškėja, be to, teigė, kad nepagrįstai taikant Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, Tarnyba atlieka tokį vertinimą. Jos manymu, gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime turėtų spręsti profesinės reabilitacijos centrai, o dėl fizinio krūvio – gydantys gydytojai.
Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Kriterijų aprašo 10 punkte nustatyta, kad gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 10.1. 73–76 balai – koeficientas 0,7; 10.2. 38–72 balai – koeficientas 0,8; 10.3. 19–37 balai – koeficientas 1; 10.4 4–18 balų – koeficientas 1,1; 10.5. 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).
Nustatyta, kad pareiškėja 2015 m. gruodžio 10 d. užpildė klausimyną, kurio balų suma yra 21, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, klausimyno balų suma prilyginama koeficientui 1. Padauginus 54 procentus iš koeficiento 1, (60 x 0,9) nustatytas 54 procentų bazinis darbingumas, kurį suapvalinus, buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis
Pagal Tvarkos aprašo 6.3 punktą, iš dalies darbingas – asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ir kuris gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba kuriam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Taigi, pareiškėjai nustačius 55 procentų darbingumo lygį, ji pripažinta iš dalies darbinga.
NSIĮ 20 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbingumo lygis gali būti nustatomas vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių.
Pažymėtina, kad darbingumo lygis, vadovaujantis NSIĮ 20 str. 8 dalies nuostatomis, pareiškėjai pagrįstai nustatytas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d., nes taikant aktyvų gydymą ir reabilitacines priemones galimi sveikatos būklės pokyčiai, kurie gali daryti įtaką jos darbingumo lygiui. Taigi, esant pakitimų, įvertinus pareiškėjos sveikatos būklę, remiantis medicininiais dokumentais, gali kisti ir darbingumo lygis. Šiuo atveju, pareiškėjai darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“, nustatyta pagal Tvarkos aprašo 27.1 punktą. Pažymėtina, kad Tarnyba, atsižvelgdama į asmens funkcinius sutrikimus įtakojančias ligas, pripažino, kad teritorinio skyriaus išduotoje Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ribojimai ir rekomendacijos suformuluoti pagrįstai.
Remiantis Tvarkos aprašo 35 ir 36 punktais, pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei ar atsiradus naujų medicininių duomenų, patvirtinančių po taikyto gydymo ir išnaudotų reabilitacinių priemonių išliekančius funkcinius sutrikimus, gali iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su prašymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 10 punktuose. Šiuo atveju gydančio gydytojo kompetencija vertinti pareiškėjos sveikatos būklės eigą ir atitinkamai surinkus medicininius dokumentus kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Nei Tarnyba, nei Komisija negali vertinti gydančio specialisto pateiktos išvados pagrįstumo. Tokio vertinimo negali atlikti ir teismas. Konstatuotina, kad Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos darbingumo lygį, ištyrusi su Siuntimu pateiktais medicininius dokumentus. Pareiškėja nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį. Pareiškėjos pateikta Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 179–180) ir VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro išrašas (b. l. 181) nepaneigia su Siuntimu pateiktų dokumentų teisingumo ir šiuo atveju neturi reikšmės jos darbingumo lygiui nustatyti.
Pareiškėja teigė, kad Tarnyba turėjo išsireikalauti papildomus duomenis. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 13.1 punktu, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ar jų nepakanka, Tarnyba turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo. Šioje byloje nustatyta, kad kartu su Siuntimu pateikti pareiškėjos sveikatos būklę aprašantys medicininiai dokumentai buvo išsamūs ir pakankami, todėl nebuvo objektyvių priežasčių abejoti pareiškėją gydančio gydytojo pateiktais medicininiais dokumentais ir atitinkamai poreikio kreiptis dėl duomenų patikslinimo. Teismas pareiškėjos teiginius, kad Tarnyba turėjo kreiptis dėl papildomų duomenų išreikalavimo, atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo atveju Tarnybos diskrecija įvertinti poreikį dėl būtinybės kreiptis dėl papildomų dokumentų. Nėra pagrindo abejoti, kad buvo pateikti objektyvūs pareiškėjos sveikatos būklę apibūdinantys duomenys, kuriuos ir vertino Tarnyba. Pažymėtina, kad Tarnyba vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą ar asmens patiriamą jutimą atskirai, bet jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus. Visos ligos, kurios, stiprindamos viena kitą, sukelia vienos organų sistemos sutrikimą, vertinamos vienu Kriterijų aprašo 1 priedo punktu, įvertintu atitinkama bazinio darbingumo procentine verte. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinamos ne ligų (diagnozių skaičius), o organizmo sistemos funkcinis sutrikimas, kuriuos reglamentuoja atskiri Kriterijų sąrašo skyriai.
Teismo vertinimu, Tarnyba ir Komisija, įvertinusios pareiškėjos organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius, pagrįstai nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. nustatė 55 procentų darbingumo lygis. NSIĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Taigi, pareiškėja pripažinta iš dalies darbinga. Pareiškėja skunde argumentų, kad būtų pažeista procedūra ar nevertinti medicininiai kriterijai, kodėl ginčijami sprendimai, išskyrus medicininių kriterijų ir jos sveikatos būklės vertinimą, nenurodė. Pareiškėjos skundo argumentai, kad netinkamai taikyti Kriterijų aprašo punktai ir netinkamai nustatytas darbingumas, laikytini subjektyviu pareiškėjos situacijos vertinimu.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Tarnyba išsamiai pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimą ir pagrįstai nustatė pareiškėjai 55 procentų darbingumo lygį. Taigi, darbingumo lygis buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir asmens veiklos ir gebėjimą dalyvauti. Tarnyba neįgaliota nustatyti diagnozių ar skirto gydymo, ji negali pervertinti ir gydytojų specialistų išvadų. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad procedūros, nustatytos Kriterijų apraše buvo laikomasi, visi pateikti medicininiai dokumentai buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Atlikus pakartotinį darbingumo lygios vertinimą, Komisija pritarė Tarnybos atliktam vertinimui ir detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundo argumentus, kurie nurodyti ir skunde teismui. Taigi, Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją NSIĮ išnagrinėjo pareiškėjos skundą. Konstatuotina, kad ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai atitinka VAĮ 3 straipsnio bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, t. y. pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei faktinių aplinkybių tinkamu vertinimu.
Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl sprendimų, kuriais nustatytas darbingumo lygis, panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą pakartotinai įvertini pareiškėjos „Ligas ir būkles“ ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (patologines būkles) darbingumui nustatyti.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.