LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VADYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-1776
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Vadybos studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1776
VADYBOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vadybos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami vadybos studijų krypties (L02), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupei (L), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas vadybos studijų kryptį (toliau – vadybos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į 2013 m. AACSB (The Association to Advance Collegiate Schools of Business) Eligibility Procedures and Accreditation Standards for Business Accreditation (2018 m. liepos 1d. redakcija) rekomendacijas ir Europos kokybės tinklo EQUAL Guidelines verslo ir vadybos bakalauro laipsnio teikimo gaires.
3. Aprašas taikomas koleginių ir universitetinių pirmosios ir antrosios studijų pakopų studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Baigus vadybos krypties studijas, įgyjamas verslo vadybos profesinio bakalauro / bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, patvirtinamas profesinio bakalauro / bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Tarpkryptinės vadybos studijų programos galimos tik tuo atveju, jei visiškai pasiekiami vadybos studijų programoms būdingi studijų rezultatai. Studijų programos sandaroje turi būti tinkamai pagrįstas šių dalykų integralumas studijų procese ir jų suteikiamų žinių bei gebėjimų svarba vadybos specialistui.
6. Dviejų krypčių (vadybos ir kitos krypties) studijų programos galimos pirmojoje studijų pakopoje, jei studijų programos apimtis yra 240 kreditų. Dviejų krypčių studijų programa turi visiškai atitikti abiejų krypčių aprašų reikalavimus ir užtikrinti, kad bus pasiekti abiem kryptims būdingi studijų tikslai.
8. Į vadybos krypties antrosios pakopos studijas priimami asmenys:
8.1. baigę universitetines pirmosios pakopos verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
8.2. baigę pasirinktos studijų programos specifiką atitinkančios socialinių mokslų krypčių grupės universitetines pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys kitus aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
8.3. baigę kitų studijų krypčių grupių universitetines pirmosios pakopos studijas ir jų arba papildomųjų studijų metu išklausę vadybos studijų programų specifiką atitinkančius dalykus, kurių dalykų sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla;
9. Vadybos krypties studijų tikslas – suteikti galimybę studentams įgyti žinių apie organizacijų, institucijų ir kitų socialinių sistemų valdymą ir vystymą bei įgūdžius, leidžiančius konstruktyviai taikyti šias žinias profesinėje veikloje, rekomenduoti studentams tinkamus tyrimų metodus ir priemones, išugdyti gebėjimą spręsti teorines ir praktines vadybos problemas, tęsti vadybos ir su ja susijusių krypčių studijas ir tyrimus, būti pasirengus nuolat tobulėti, mokantis visą gyvenimą.
10. Baigę vadybos krypties studijas, absolventai gebės:
10.1. profesinę veiklą grįsti žinojimu ir supratimu, kaip projektuojamos, valdomos ir vystomos organizacijos ir kitos socialinės sistemos;
10.2. kūrybiškai ir kritiškai taikyti tyrimo metodus ir priemones, spręsdami teorines ir praktines vadybos problemas;
10.3. rinkti, struktūruoti, analizuoti, interpretuoti ir naudoti profesinei veiklai reikalingą informaciją, formuluoti argumentuotas įžvalgas ir priimti pagrįstus sprendimus;
10.4. žodžiu ir raštu, profesionaliai ir argumentuotai reikšti mintis vadybos temomis, dalyvauti diskusijose su profesionalais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis;
10.5. vadovautis tvaraus valdymo principais, vystant organizacijas, institucijas ir kitas socialines sistemas;
II SKYRIUS
VADYBOS KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Vadyba, kaip studijų objektas, apima organizacijų, institucijų ir kitų socialinių sistemų projektavimo, valdymo, vystymo procesų visumą.
12. Vadybos kryptis glaudžiai susijusi su kitų socialinių mokslų – apskaitos, rinkodaros, žmonių išteklių vadybos, finansų, verslo, ekonomikos, komunikacijos, psichologijos, sociologijos, politikos, teisės ir kitomis studijomis, nes remiasi šių sričių žiniomis bei pasiekimais. Šiuolaikiniai vadybos tyrimai vykdomi integruojant kitų socialinių mokslų žinias apie mikro- ir makroaplinkos veiksnius, darančius poveikį organizacijų ir socialinių sistemų vystymo(si) procesų pažinimui ir valdymo sprendinių priėmimui. Tai skatina į vadybos studijas įtraukti kitus socialinių mokslų studijų dalykus. Vadybos studijos turi atskleisti organizacijų, institucijų ir kitų socialinių sistemų projektavimo, valdymo, vystymo procesų kompleksiškumą ir valdymo sprendimų pobūdį skirtingo lygio kontekstuose (organizacijos, valstybės, tarptautiniame ir globaliame). Vadyba turi pasižymėti teorinių požiūrių įvairove ir diskusijomis, tyrimai turi būti grindžiami įvairių metodikų taikymu ir (arba) derinimu. Vadybos studijoms būdingas tarpdiscipliniškumas ir daugiadalykiškumas.
13. Vadybos krypties studijomis siekiama suteikti išsilavinimą, sudarantį sąlygas:
13.1. gebėti atlikti pagrindines vadybos funkcijas, reikalingas įveiklinant organizacijas, institucijas ir kitas socialines sistemas;
13.2. turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų projektuojant, valdant ir vystant organizacijas, institucijas ir kitas socialines sistemas, analizuoti veiklos problemas ir jas spręsti atsižvelgiant į kompleksinę ir dinamišką šių sistemų išorinę ir vidinę aplinką;
13.3. išsiugdyti poreikį domėtis vadybos srities naujovėmis, gebėti taikyti vadybos žinias įvairiomis aplinkybėmis ir skirtinguose organizaciniuose kontekstuose, jas derinti su kitų socialinių studijų krypčių žiniomis, suvokti priimamų sprendimų poveikį organizacijai ir jos aplinkai;
14. Pirmosios pakopos studijas baigę absolventai gali dirbti įvairių vadybos sričių specialistais pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse ar viešajame sektoriuje, steigti ir (arba) plėtoti savo įmones ir organizacijas. Studijos gali būti tęsiamos antrosios pakopos studijose.
15. Baigę antrosios pakopos studijas absolventai gali dirbti įvairių vadybos sričių specialistais ir vadovais pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse ar viešajame sektoriuje, vidiniais ir išoriniais organizacijų kūrimo ir vystymo konsultantais ar specifinių vadybinės veiklos sričių ekspertais. Taip pat jie gali dirbti verslo, valstybinėse ar nevyriausybinėse organizacijose, atliekančiose įmonių, organizacijų ar institucijų strateginės ir einamosios veiklos analizę, veiklos efektyvumo tyrimus, jos tobulinimo ir organizacinio vystymo galimybes, taip pat ir kitokią veiklą, kur reikia vadybinės kompetencijos, dirbti mokslinių ir (ar) kitų tyrimų srityje, tęsti doktorantūros studijas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Studijuodamas vadybą, asmuo turi plėtoti bendrąsias vadybos žinias, taip pat socialinius, tyrimų, specialiuosius ir asmeninius gebėjimus.
18. Tiek pirmosios, tiek antrosios pakopų vadybos krypties studijų programų profesinė rengiamų specialistų veikla turi būti grindžiama žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, tačiau profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro programų studijų rezultatai skiriasi.
19. Baigus kolegines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.2. geba apibūdinti ir analizuoti ekonominę, politinę, teisinę, technologinę, socialinę, kultūrinę įmonės ar organizacijos aplinką;
19.1.3. išmano ir supranta pagrindines vadybos teorijas ir funkcijas, geba jas taikyti praktinėje veikloje;
19.1.4. geba taikyti vadybos žinias vadybiniams procesams planuoti, organizuoti, valdyti ir tobulinti;
19.1.5. išmano finansų, rinkodaros, buhalterinės apskaitos, žmonių išteklių vadybos, procesų valdymo pagrindus, geba juos taikyti praktinėje veikloje;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus:
19.2.1. geba atlikti taikomuosius empirinius tyrimus, taikyti kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis;
19.3. specialieji gebėjimai:
19.3.2. geba vertinti vadybos funkcijų atlikimo rezultatus, teikti siūlymus vadybos tobulinimo klausimais;
19.3.3. geba naudoti šiuolaikines technologijas skirtinguose įmonių (organizacijų) vadybos kontekstuose;
19.4. socialiniai gebėjimai:
19.4.3. geba sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje aplinkoje;
20. Baigus universitetines pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. išmano ir supranta ekonominį, politinį, teisinį, technologinį ir socialinį įmonės ar organizacijos kontekstą globalioje visuomenėje; geba įvertinti šį kontekstą priimdamas vadybinius sprendimus įmonėje ar organizacijoje;
20.1.3. supranta finansų teorijas, finansų rinkas, yra susipažinęs su finansų analizės instrumentais ir finansinių ataskaitų rengimo principais; geba šias žinias taikyti praktinėje veikloje;
20.1.4. išmano ir supranta organizacijų sistemas ir procesus, įskaitant planavimą ir dizainą, gamybą ir (arba) operacijas, tiekimo grandines, rinkodarą, žmonių išteklių vadyba, paskirstymą; geba šias žinias taikyti praktinėje veikloje;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus:
20.3. specialieji gebėjimai:
20.3.1. geba identifikuoti etinius klausimus ir socialiai atsakingai juos spręsti, taikydamas teorines žinias, pagrįstas naujų fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais (etinis supratimas ir samprotavimai);
20.3.2. geba priimti įrodymais pagrįstus įmonių (organizacijų) vadybos sprendimus, integruojančius esamas ir atsirandančias technologijas, įskaitant statistinių priemonių ir metodų taikymą, duomenų valdymą, duomenų analitiką (technologinis judrumas);
20.4. socialiniai gebėjimai:
20.4.2. geba efektyviai dirbti įvairialypėje ir daugiakultūrėje darbo aplinkoje (įvairialypė ir daugiakultūrinė aplinka);
20.5. asmeniniai gebėjimai:
20.5.4. geba greitai prisitaikyti prie naujų technologijų, nes turi išsiugdęs „moku mokytis“ požiūrį;
21. Baigus antrosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
21.1.1. geba suprasti įmones (organizacijas) ir jų dalininkus, išorinį kontekstą, kuriame įmonės (organizacijos) veikia, žino, kaip jas valdyti, vertinant iš ilgalaikės ir tvarios perspektyvos;
21.1.2. geba suprasti ir sistemiškai taikyti šiuolaikines vadybos teorijas globaliai, kompleksiškai, neapibrėžtumo sąlygomis, siekiant pagerinti verslo ir vadybos praktikas;
21.1.3. geba numatyti potencialią įtaką, kurią vadybos sprendimai gali daryti visuomenei ir verslui;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus:
21.2.1. geba atrinkti, sisteminti ir kritiškai vertinti atitinkamus mokslinius vadybos tematikos tyrimus;
21.3. specialieji gebėjimai:
21.3.3. geba priimti sprendimus ir juos tinkamai pagrįsti įvairiose situacijose neapibrėžtumo sąlygomis;
21.4. socialiniai gebėjimai:
21.4.2. geba efektyviai, sklandžiai ir įtaigiai, raštu ir žodžiu komunikuoti bent viena užsienio kalba, diskutuoti aktualiais vadybos praktikos ir teorijos klausimais, įskaitant verslo idėjų pristatymą, verslo ataskaitų rengimą, konsultavimą ir ekspertinį vertinimą;
21.4.3. geba organizuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus individualiai ir grupėse, taip pat tarpdalykinėje komandoje, vertinti grupės darbo efektyvumą, taikyti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir valdymo principus, vadovautis profesine etika ir pilietiškumu, tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste;
21.5. asmeniniai gebėjimai:
21.5.2. geba taikyti strateginį, kritinį ir konstruktyvų mąstymą priimdamas vadybinius sprendimus sudėtingose ir neapibrėžtose situacijose;
21.5.3. geba savarankiškai tobulinti ir plėsti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
22. Studijų procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti studijuojant naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
23. Dėstymas turi būti pagrįstas šiuolaikiniu ir aktualiu vadybos bei dėstomo dalyko mokslo ir praktikos pasiekimų turiniu.
24. Didaktinė studijų programos sistema turi padėti įsisavinti reikalingas žinias, ugdyti specialiuosius, tiriamuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.
25. Dėstytojai turi suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, savo kompetencijomis atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti kurti studijų dalyko (modulio) programą, atsižvelgdami į konkrečią studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Rengdami studijų medžiagą, dėstytojai turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomojo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentus orientuotus dėstymo ir pasiekimų vertinimo metodus.
26. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus. Studentų ir dėstytojų darbo laikas bei materialiniai ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kiti) turi būti naudojami racionaliai.
27. Studijų procese pasirinktinai turi būti taikomi įvairūs studijų metodai pagal dalyko pobūdį. Rekomenduojami vadybos krypties studijų metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai užsiėmimai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, debatai, problemų analizės ir jų sprendimo užsiėmimai, individualūs ir grupiniai darbai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, konsultacijos ir kita. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis. Jie turi skatinti studentus savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas integruojant įvairių sričių kompetencijas.
28. Studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinami. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie savo atliktus darbus.
29. Visi studentų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžtos numatytos vertinti darbų apimtys bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai.
30. Vertinimo sistema turi aprėpti vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studentų studijuojamo dalyko (modulio) pasiekimus, susietai vertinti jų žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko (modulio) turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Dėstytojams siūloma rinktis įvairius vertinimo metodus ir būdus. Rekomenduojami vertinimo metodai: egzaminas, problemos sprendimo analizė, kontrolinis darbas, pranešimas, seminaras, laboratorinių darbų ataskaita, praktikos ataskaita, individualių ir grupinių darbų ataskaitų vertinimas, savęs vertinimas ir kita. Dėstytojai turi išmanyti metodinius jų taikymo aspektus, būti skatinami kurti ir taikyti integruotus vertinimo metodus.
31. Studentų pasiekimų įvertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota, suprantama ir skaidri bei užtikrinti, kad studijų programą baigiantys studentai yra pasiekę tam tikrą studijų programoje apibrėžtą rezultatų lygmenį.
32. Studijuojamo dalyko (modulio) studijų rezultatuose aprašytų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti grindžiamas objektyvumo principu. Vertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais, iš anksto žinomais kriterijais ir lydimi konstruktyvių komentarų (grįžtamojo ryšio). Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomas žemiausias pasiekimų lygis, atitinkantis mažiausią teigiamą įvertinimą. Vertinant studento pasiekimus, rekomenduotina taikyti kaupiamąjį balą.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
33. Studijų programa turi atitikti šiame Apraše ir kituose studijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus studijų programų reikalavimus, būti aktuali, atitikti mokslo ir studijų krypties lygį, nuolat tobulinama ir atnaujinama. Studijų vykdytojai turi užtikrinti, kad studijų programa sudarytų galimybes studentams dar studijų metu susipažinti su naujovių turiniu, inovatyviomis temomis, jie būtų skatinami įžvelgti ir numatyti studijų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas, paremtas naujausiomis mokslo žiniomis.
34. Studijų programos vykdymas turi būti grindžiamas jos kokybės priežiūra, įtraukiant visas suinteresuotas puses.
35. Studijų programos studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami. Studijų programos sandara turi atskleisti vadybos krypties išskirtinumą, specifiką.
36. Studijų programa turi būti sudaryta taip, kad atitiktų įvairių numatomų studentų grupių poreikius, sietinus su studijų trukme ir intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, geografiniais ypatumais, galimybe sudaryti individualų studijų planą, kvalifikacijų derinius.
38. Integrali vadybos krypties studijų dalis pirmojoje studijų pakopoje yra praktika. Praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Studentas, pritarus aukštajai mokyklai, praktikos vietą gali susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos.
39. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka. Praktikos organizavimo procese turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja. Praktikos užduotys turi būti parenkamos siejant akademinį studentų pasirengimą su praktinės veiklos kompetencija. Rekomenduotina praktikos vadovus institucijoje įtraukti į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
40. Koleginėse studijose rekomenduojama organizuoti pažintines, mokomąsias, profesinės veiklos ir baigiamosios profesinės veiklos praktikas. Mokomosios ir pažintinės praktikos gali būti atliekamos auditorijose ir (arba) praktinio mokymo įmonėse. Mokomosios praktikos metu pagal galimybes turi būti sukuriama reali darbo situacija, praktikos užduotys parengiamos, remiantis konkrečios įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklos duomenimis, naudojant teisės aktus, statistikos duomenis ir kompiuterinę techniką. Kitos praktikos turi būti atliekamos įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal trišales praktinio mokymo sutartis. Baigiamoji profesinės veiklos praktika turi būti sudedamoji studijų proceso dalis. Ji turi būti atliekama pagal patvirtintą studento praktinio mokymo sutartį. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos tikslas – ugdyti studentų gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Praktikos metu studentai turi rinkti baigiamojo darbo duomenis, įgyti praktinio, organizacinio ir projektinio darbo įgūdžių. Baigiamosios profesinės veiklos praktikos pagrindinė praktinio mokymo forma – nustatytos trukmės darbas studijų programose numatytu laiku įvairiose tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose, privačiame (gamybos, prekybos, paslaugų ir kitose srityse), viešajame (valstybės tarnyba) sektoriuose, kitose įmonėse ar viešojo sektoriaus institucijose bei organizacijose.
41. Pirmosios pakopos universitetinių studijų praktikos turi būti atliekamos įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal trišales sutartis. Gali būti įskaitoma praktika, atlikta sudarius dvišalę sutartį su darbdaviu, jeigu jos metu įgytos kompetencijos dera su programoje numatytos praktikos studijų rezultatais. Darbas praktikos vietoje turi būti tinkamai organizuojamas. Aukštoji mokykla ir praktiką suteikiančios organizacijos turi bendradarbiauti rengiant individualias užduotis studentams. Praktika turi būti atliekama pagal patvirtintą užduotį ir numatytą trukmę. Studentų darbo ataskaitų išklausymas ir įvertinimas yra būtinos sudedamosios šio proceso dalys.
42. Visų pakopų vadybos krypties studijos baigiamos baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas žiniomis ir gebėjimais, įgytais studijuojant, ir orientuotas į studijų programos rezultatų pasiekimą. Baigiamasis darbas rengiamas ir ginamas pagal aukštosios mokyklos parengtus ir patvirtintus metodinius baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimus.
43. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą suprasti ir analizuoti vadybos reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti teorines vadybos žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant vadybos problemas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti vadybos specialistas (vadovas) praktikas.
44. Bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą suprasti ir
analizuoti vadybos reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti teorines vadybos žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant vadybos problemas; turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, gebėjimu analizuoti ir interpretuoti jų rezultatus, pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti vadybos specialistas (vadovas) praktikas arba dėstytojas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios vadybos specialistus.
45. Magistro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas pasirinktą vadybos krypties temą atitinkančių mokslo darbų analize, sinteze ir kritiniu vertinimu; savarankiškais moksliniais tyrimais, gebėjimu analizuoti ir interpretuoti jų rezultatus, pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Bent vienas baigiamojo darbo vertinimo komisijos narys turi būti vadybos specialistas (vadovas) praktikas arba mokslininkas iš kitos aukštosios mokyklos, rengiančios vadybos specialistus.
47. Mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (ar) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis reikalinga programine įranga (simuliaciniai žaidimai sprendžiant vadybos problemas, statistikos programos, skirtos apdoroti tyrimo duomenis, ir kt.) praktiniams įgūdžiams įgyti.