LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2020 M. SĄMATOS PATVIRTINIMO
2020 m. kovo 12 d. Nr. D1-143
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ 1.3 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Nacionalinio klimato kaitos komiteto 2020 m. vasario 6 d. posėdžio (2020 m. vasario 19 d. patvirtintą) protokolą Nr. D4-29, 2020 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolą Nr. 8 ir Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2020 m. kovo 3 d. posėdžio protokolą Nr. 107-P-12,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-143
KLIMATO KAITOS PROGRAMOS LĖŠŲ NAUDOJIMO 2020 M. SĄMATA
|
Lėšų paskirtis |
Suma, mln. Eur |
Finansavimo būdas ir maksimalus paramos dydis |
I. |
PROGRAMOS PRAĖJUSIO LAIKOTARPIO LĖŠŲ LIKUTIS |
||
1. |
Praėjusio laikotarpio nerezervuotų lėšų likutis |
90,7 |
|
2. |
Rezervuotų pagal 2012 – 2019 m. gautas paraiškas ir (ar) skirtą finansavimą lėšų likutis |
45,8 |
- |
|
IŠ VISO: |
136,5 |
- |
II. |
2020 M. PROGRAMOS PAJAMOS |
||
1. |
2020 m. planuojamos gauti pajamos už aukciono būdu parduotus apyvartinius taršos leidimus |
80 |
- |
|
IŠ VISO: |
80 |
- |
III. |
2020 M. PROGRAMOS LĖŠŲ PANAUDOJIMO SRITYS |
||
|
Pastaba: Vadovaujantis 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 str. 2 d. nurodytu apribojimu, Aplinkos ministerija 2020 metų mokėjimams iš Klimato kaitos programos gali naudoti 18 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2020 metais ir (arba) ankstesniais metais į valstybės biudžetą įmokėtų lėšų bendra suma, kuri negali viršyti 2020 metais į valstybės biudžetą įmokėtų šios programos pajamų sumos. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Aplinkos ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 10 ir 19 straipsnių nuostatos. |
||
1. |
Priemonės, kurias įgyvendinus pasiekiamas kiekybiškai apskaičiuojamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas |
||
1.1. |
energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas: gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų modernizavimas, kitos priemonės, kurios leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse |
50 |
|
1.1.1. |
daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas), sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 %, lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo |
10
|
15-30 % subsidija |
1.1.2. |
daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas |
5 |
kompensacinė išmoka* |
1.1.3. |
fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 % lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo |
5 |
kompensacinė išmoka* |
1.1.4. |
privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant ne mažesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę ir sumažinant skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 % lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo |
12 |
iki 30 % subsidija arba kompensacinė išmoka* |
1.1.5. |
savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas (modernizavimas), įgyvendinant Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą |
5 |
iki 30 % subsidija arba kompensacinė išmoka* |
1.1.6. |
privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas |
13 |
kompensacinė išmoka* |
1.2. |
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas, aplinkai palankių technologijų, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegimas |
109,6 |
|
1.2.1. |
atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams |
15 |
iki 80 % subsidija |
1.2.2. |
atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą |
14 |
iki 30 % subsidija |
1.2.3. |
saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti, ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio |
2 |
papildoma subsidija iki 30%, įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, pagal kurį pasiekiama ne žemesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40%. Energinio efektyvumo reikalavimai netaikomi, jeigu daugiabutis namas jau įgyvendino pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektą, atitinkantį Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos reikalavimus. |
1.2.4. |
atsinaujinančių energijos išteklių (t. y. šilumos siurblių: oras-vanduo, žemė-vanduo, vanduo-vanduo; biokuro katilų) panaudojimas fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius |
3 |
kompensacinė išmoka* |
1.2.5. |
finansinių priemonių taikymas gaminantiems vartotojams didinat atsinaujinančių energijos išteklių socialinį prieinamumą |
5 |
iki 30 % subsidija |
1.2.6. |
saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą |
6 |
iki 50 % subsidija |
1.2.7. |
investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti |
8 |
iki 65 % subsidija |
1.2.8. |
visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas |
5 |
kompensacinė išmoka* |
1.2.9. |
elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimas |
5 |
kompensacinė išmoka* |
1.2.10. |
miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones |
20 |
iki 60 % subsidija |
1.2.11. |
transporto priemonių naudojančių elektrą, suslėgtas gamtines dujas, suskystintas gamtines dujas, biometaną, vandenilį įsigijimas ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimas ir (ar) plėtra, užtikrinant bazinį sukurtos infrastruktūros vartotoją |
15 |
iki 40 % subsidija |
1.2.12. |
taršių technologijų keitimo mažiau taršiomis skatinimas Europos Sąjungos Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiose įmonėse |
10 |
iki 30 % subsidija |
1.3. |
pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti trečiosiose valstybėse |
1,6 |
|
|
IŠ VISO (1): |
159,6 |
|
2. |
Kitos priemonės, kurias įgyvendinant nepasiekiamas kiekybiškai apskaičiuojamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas |
11,1 |
|
2.1. |
nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo, tarp jų visuomenės informavimo ir švietimo priemonės, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių priemonių įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, programos administravimo lėšos ir kitos priemonės |
4,1 |
|
2.2. |
reguliuojamas drenažas (išmaniosios melioracijos įrengimas vietoje dabar esančios melioravimo sistemos) |
7 |
iki 40 % subsidija |
|
IŠ VISO (2): |
11,1 |
|
|
IŠ VISO (1+2): |
170,7 |
|
3. |
Išlaidos iš Programos likutinių lėšų |
||
3.1. |
2019 m. planuojamos išleisti lėšos, rezervuotos pagal 2011 – 2018 m. gautas paraiškas ir (ar) skirtą finansavimą |
45,8 |
|
|
IŠ VISO (3): |
45,8 |
|
|
IŠ VISO (1+2+3): |
216,5 |
|
* Kompensacinės išmokos dydis (proc.) bus nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančiame plane.