Administracinė byla Nr. A-3387-858/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00646-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 28.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. Š. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. kovo 15 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-NT-69-5466 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui gynėją dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas jį nuteisė 18 metų laisvės atėmimo be jokių įrodymų, be liudytojų ir be teismo ekspertizės, tik todėl, kad nusikaltimas buvo padarytas pareiškėjo gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas paaiškino, kad jis siekė pateikti kasacinį skundą, tačiau tam jam reikalingas gynėjas, kurį Tarnyba atsisakė suteikti, nenurodydama jokių priežasčių.
3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Teisinės pagalbos įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui nepateikus visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas siekė proceso atnaujinimo baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tačiau pareiškėjas šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių egzistavimo nepagrindė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjas pateikė Tarnybai metinę pajamų ir turto deklaraciją. Tarnyba 2017 m. vasario 9 d. raštu pareiškėjo paprašė pateikti įsiteisėjusio(-ių) teismo nuosprendžio(-ių) kopiją(-as), nes BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodytos aplinkybės turi būti pagrįstos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareiškėjas Tarnybai pateikė Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Tarnyba ginčijamu Sprendimu pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą netenkino. Sprendime Tarnyba nurodė, kad atsisako teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes jis per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, t. y. įsiteisėjusio(-ių) teismo nuosprendžio(-ių) kopiją(-as), kuria(-iais) būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teisėjo(-ų) nusikalstami veiksmai.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Tarnybai nepateikė jokių BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus patvirtinančių duomenų, o jo nurodyti teiginiai, jog jis buvo nuteistas neatlikus tyrimo pagal galiojančius teisės aktus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba du kartus kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti BPK įtvirtintus baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus patvirtinančius duomenis ir paaiškino, kad BPK reglamentuoja, jog minėtos aplinkybės turi būti pagrįstos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nors pareiškėjas Tarnybai teikė papildomus raštus ir Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, tačiau teismas, išanalizavęs šių dokumentų turinį, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybos prašytų pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Teismas konstatavo, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindą patvirtinančių duomenų pareiškėjas nepateikė ir teismui, nors tokią galimybę turėjo.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikta informacija ir kita medžiaga leido Tarnybai daryti pagrįstą bei vienareikšmišką išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas atnaujinti baudžiamosios bylos Nr. 1-202-498/2014 nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo gynėja išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo pateikusi kasacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį bei baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad kasaciniu skundu ginčijamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, skundas grindžiamas abejonėmis dėl įrodymų patikimumo, keliant versijas bei hipotetinės prielaidas dėl kitų asmenų dalyvavimo nužudyme, kurios nebuvo grindžiamos jokiais teisiniais argumentais. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybių vertinimas bei savas bylos įrodymų interpretavimas BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme nėra kasacinio apskundimo pagrindas. Taigi, kasacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo gynėjos kasacinį skundą, teisės taikymo aspektu nenustatė pagrindų kasaciniam skundui priimti.
10. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo Tarnybai pateiktų raštų bei byloje pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas siekia baudžiamosios bylos atnaujinimo taip pat tik savaip vertindamas ir interpretuodamas nusikalstamos veikos aplinkybes.
III.
12. Pareiškėjas A. A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą.
13. Pareiškėjas nurodo, kad buvo nuteistas, nes baudžiamoji byla prokurorų ir teisėjų buvo suklastota. Pareiškėjo nuomone, Lietuvoje visa teisinė sistema yra itin korumpuota, o teisingumo vykdymas tik imituojamas. Pasak pareiškėjo, visa tauta yra nusivylusi šios valstybės teisine sistema, todėl Lietuvos piliečiai iš šios valstybės ir emigruoja. Pareiškėjo nuomone, patys teismai parodo, kad tauta gyvena bolševikiniame totalitariniame režime. Pareiškėjas prašo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų atmestas, o jo skundas būtų išnagrinėtas išsamiai ir nešališkai, nes be Lietuvos teismų yra ir kitos institucijos, tarptautinės organizacijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Tarnyba atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodydama, kad pareiškėjas nepateikė Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų dokumentų, t. y. įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriais būtų nustatytas liudytojo ir (ar) nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teisėjų nusikalstami veiksmai.
15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, neįvertinęs pareiškėjo nurodytų argumentų, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo nuteistas 18 metų laisvės atėmimo, nebuvo įvykdytas teisingumas (nebuvo liudytojų, teismo ekspertizės ir kitų įrodymų). Byla, pasak pareiškėjo, buvo suklastota, todėl pareiškėjui yra būtina teisinė pagalba kasaciniam skundui pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašant baudžiamąją bylą atnaujinti.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo nuteistas 18 metų laisvės atėmimu (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-498/2014, įsiteisėjęs 2015 m. liepos 2 d.). Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo remiamasi liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais įrodymais.
17. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba atsisakė suteikti teisinę pagalbą, nenurodydama atsisakymo priežasčių. Tarnybos Sprendimo turinys patvirtina, kad minėtos priežastys buvo nurodytos. Tarnyba ginčijamame Sprendime pareiškėjui paaiškino, kad teisinis atsisakymo pareiškėjui teikti teisinę pagalbą pagrindas yra Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas, kuris nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.
18. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami ir reikalavimą (šiuo atveju – reikalavimą pateikti kasacinį skundą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo) pagrindžiantys dokumentai. Tarnyba ginčijamame Sprendime pareiškėjui paaiškino, kokie konkretūs dokumentai, pagrįstų pareiškėjo reikalavimą, t. y. įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, patvirtinantys, kad liudytojai ar kiti asmenys baudžiamojoje byloje teikė melagingus parodymus, kad teisėjai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai baudžiamojoje byloje veikė nusikalstamai, kad buvo remiamasi netikrais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šių dokumentų Tarnybai nepateikė.
19. Pagal BPK 443 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti panaikintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Pagal BPK 443 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjusį nuosprendį panaikina ir bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. BPK 444 straipsnyje yra nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyta, kad tokios aplinkybės yra liudytojų ar kitų asmenų parodymų melagingumas, įrodymų netikrumas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos BPK 444 straipsnio nuostatos reikalauja, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu). Tik tokio teismo sprendimo buvimas gali būti pagrindu atnaujinti baudžiamąją bylą, todėl vien tai, kad pareiškėjas šias aplinkybes nurodė, nepateikdamas jas patvirtinančių teismo sprendimų (įsiteisėjusių nuosprendžių), nereiškia, kad baudžiamoji byla pagal BPK nuostatas galėtų būti atnaujinta. Taigi Tarnyba pagrįstai reikalavo šiuos dokumentus pateikti, o pareiškėjui jų nepateikus, galėjo daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjo reikalavimų akivaizdus nepagrįstumas ir atstovavimo byloje neperspektyvumas yra vieni iš atvejų, kai antrinė teisinė pagalba yra neteikiama (Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas turėjo gynėją. Pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, pareiškėjas pasinaudojo savo procesine teise pateikti apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo gynėjos apeliacinį skundą, nutarė apeliacinį skundą atmesti (2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-398/2015). Ši nutartis pagal BPK 442 straipsnio 2 dalį įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodyta baudžiamoji byla yra išspręsta galutinai ir nebegali būti revizuojama įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tokios bylos atnaujinimas yra galimas tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymu numatytais pagrindais.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės aspektų yra teisinio tikrumo principas, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad teismams klausimą išsprendus iš esmės, jų sprendimai nebūtų peržiūrimi (1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumărescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), p. 61). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti „užslėpta“ apeliacija (angl. appeal in disguise), pažeidžianti teisinį tikrumą. Minėtas teismas išaiškino, kad draudžiama ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą (2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99), p. 52). Taigi bylos atnaujinimo aplinkybės turi pasižymėti išskirtinumu, ypatingumu ir įtikinamumu, todėl įstatymo leidėjas proceso normose įtvirtino reikalavimą, kad būtų ne tik nurodomos išskirtinės ir ypatingos aplinkybės (tokios kaip teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas ir pan.), tačiau tokios aplinkybės turi būti patvirtintos įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, t. y. turi turėti įtikinamumo elementą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šio elemento nėra, t. y. pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių reikalaujamais dokumentais nepagrindė.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisinių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų, tačiau pateikia savo nuomonę dėl Lietuvos valstybės teisinės sistemos ydingumo ir korumpuotumo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad teisinėje valstybėje galioja teisės viešpatavimo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad valdžios subjektus saisto teisė. Tarnybos veikimo laisvė taip pat yra ribojama teisės, todėl Tarnyba nustačiusi, kad egzistuoja Teisinės pagalbos įstatyme nurodyti pagrindai (ar vienas jų), kai nemokama teisinė pagalba negali būti teikiama, priimdama sprendimą dėl asmens prašymo suteikti teisinę pagalbą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą minėtu teisiniu reguliavimu vadovautis. Įstatymo nepaisymas tokiu atveju reikštų Tarnybos savivalę, kuri būtų nesuderinama su teisės viešpatavimo principu ir teisine valstybe.
24. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija