Administracinė byla Nr. eAS-714-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01664-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – ir atsakovas) 66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti prašymo trūkumus, t. y. nurodyti tikslų atsakovo adresą, t. y. gatvės pavadinimą ir namo numerį arba pateikti teismui įrodymus, jog (duomenys neskelbtini) kaime nėra gatvių ir/ar gyvenamojo namo numerių, bei duomenis apie gyvenamosios paskirties patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno atsakovas, ir kad šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba ar kad šios patalpos nėra registruotos kitų asmenų vardu.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 15 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k. Tiek Gyventojų registro, tiek seniūnijos duomenimis atsakovo gyvenamosioms patalpoms tikslus adresas nėra suteiktas. Asmenis Gyventojų registras registruoja prie gyvenamųjų patalpų. Šis nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas yra laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais. Nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti nurodytu adresu, prašoma juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Pakalniškių seniūnijos 2021 m. rugsėjo 6 d. pažymą ir 2021 m. rugsėjo 15 d. duomenis iš valstybės įstaigos (toliau – ir VĮ) Registrų centro apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pagrindu (nepašalinus skundo trūkumų).

Teismas vertino, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų, t. y. neįvykdė 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų tam, kad galėtų sužinoti tikslų atsakovo adresą ir tokius įrodymus pateikė teismui. Aplinkybė, jog atsakovo deklaruotos vietos adresas yra nepilnas, neturi užkirsti pareiškėjui galimybės pateikti prašymą. Iš pareiškėjo negali būti reikalaujama daugiau duomenų, nei yra užfiksuota atitinkamuose registruose. Be to, teismas turi galimybę išreikalauti duomenis apie asmens darbovietę, nustatyti asmens gyvenamąją vietą, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Todėl atsisakymas priimti prašymą laikytinas nepagrįstu bei formaliu.

Pareiškėjo teigimu, tai, kad jis nepateikė duomenų apie konkrečios gyvenamosios paskirties patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno atsakovas, ir kad šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba ar kad šios patalpos nėra registruotos kitų asmenų vardu, negali būti laikomas prašymo trūkumu ir šios aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos ne prašymo priėmimo stadijoje, tačiau bylą nagrinėjant iš esmės, vertinant pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nustatant, ar reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas.

Pareiškėjo vertinimu, teismas, nustatydamas reikalavimą pašalinti prašymo trūkumą dėl klausimo, kuris yra susijęs su prašymo pagrįstumo vertinimu, netinkamai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, t. y. išnagrinėjo prašymo reikalavimus jo priėmimo stadijoje, neįvertinęs visų pareiškėjo argumentų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad teismas neturėjo pagrindo laikyti jo skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS²⁶¹-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS¹⁷-400/2006).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-736-520/2019).

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵⁵²-1070/2014).

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nustatė tokius pareiškėjo prašymo trūkumus, t. y. nurodytas netikslus atsakovo adresas, nenurodytas gatvės pavadinimas ir namo numeris, taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų apie gyvenamosios paskirties patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno atsakovas, ir kad šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba, ar kad šios patalpos nėra registruotos kitų asmenų vardu.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas A. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) k. (tikslus adresas nenurodytas). Pareiškėjas kartu su 2019 m. rugsėjo 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė VĮ Registrų centro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas A. B. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Pakalniškių seniūnijos 2021 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. S-46(1.5), kuriame nurodyta, jog A. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., adresas nėra patikslintas, asmuo gyvena su mama, tikslus adresas nežinomas, daugiau informacijos apie šį asmenį seniūnija neturi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad pareiškėjas ėmėsi jam prieinamų priemonių nustatyti ir nurodyti teismui atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Be to, ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. Taigi ABTĮ imperatyviai nenustato, kad teismo šaukimas asmeniui būtų įteiktas tik jo gyvenamosios vietos adresu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašė pateikti ir duomenis, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno atsakovas, nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba ar kad šios patalpos nėra registruotos kitų asmenų vardu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant prašymo priėmimo klausimą. Priešingai suformuotos teismų praktikos nuostatoms, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje vertino įrodymų pakankamumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai pareiškėjo prašymą laikyti nepaduotu jam nenurodžius tikslaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso ir nepateikus duomenų, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno atsakovas, nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba ar kad šios patalpos nėra registruotos kitų asmenų vardu. Teisėjų kolegija vertina, kad teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o prašymo priėmimo klausimas perduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų atliekų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė