Administracinė byla Nr. A-1504-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01871-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 36
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. L. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apsk. VPK) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00661-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 503, nes iš Vokietijos Federacinės Respublikos buvo gauta informacija, jog pareiškėjas yra teistas už nusikaltimus mokesčių tvarkai ir muitų teisės aktų pažeidimus už tai, kad jo vairuojamame automobilyje šaldytuvo puspriekabės šaldymui buvo naudojamas žymėtas dyzelinis kuras. Telšių apsk. VPK Sprendimą motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnyje nurodyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2017 m. spalio 30 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodyta, kad R. L. už padarytas nusikalstamas veikas 2015 m. vasario 25 d. Prancūzijos Respublikoje ir 2017 m. gegužės 8 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje teistumas, vadovaujantis tų šalių nacionaline teise, yra neišnykęs.
4. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos buvo gauta informacija apie tai, kad 2017 m. gegužės 8 d. R. L. Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra teistas už nusikaltimus mokesčių tvarkai ir muitų teisės aktų pažeidimus. Jis teistas už nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Baudžiamojo kodekso 53 straipsnyje, Mokesčių kodekso 369 straipsnio 1 dalyje, 370 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Energijos mokesčių įstatymo (Energiesteuergesetz) 21 straipsnyje. Jam skirta 750 eurų bauda. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 10 d.
5. 2017 m. spalio 20 d. buvo pateiktas paklausimas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - IRD) Teistumo informacijos tvarkymo skyriui, siekiant nustatyti, ar šiuo metu R. L. turi neišnykusį teistumą. 2017 m. spalio 24 d. IRD Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus rašte Nr. 9R-A-15138 buvo nurodyta, kad R. L., vadovaujantis Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nacionaline teise, turi neišnykusį teistumą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, t. y. turintis teistumą (Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p.). Pareiškėjas R. L. skunde teigė, kad 2016 m. sausio 25 d. ir 2016 m. kovo 4 d. patikrinimų metu Vokietijoje buvo nustatyta, kad šaldytuvo puspriekabėje jis vežėsi šildymo naftą be leidimo ir naudojosi ja kaip kuru. Taip pat nurodė, kad jam iš karto dėl padarytos nusikalstamos veikos pretenzijų nebuvo pareikšta ir, tik vėliau, sužinojo, kad teismo įsakymu už nusikaltimus mokesčių tvarkai ir muitų teisės jam buvo paskirta bauda.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo R. L. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Bavarijos Apylinkės teismas Baudžiamųjų bylų skyrius įsakymu paskyrė baudą pagal Vokietijos Baudžiamojo kodekso 53 straipsnio, Mokesčių kodekso 369 straipsnio 1 dalį, 370 straipsnio 1 ir 2 dalis, Energijos mokesčių įstatymo (Energiesteuergesetz) 21 straipsnį. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 24 d. pažymos Nr. 9R-A-15138 (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjas užsienyje buvo pripažintas kaltu keturis kartus, pagal Prancūzijos Respublikos 2015 m. vasario 25 d. priimtą sprendimą ir Vokietijos Federacinės Respublikos 2017 m. gegužės 8 d. priimtą sprendimą, vadovaujantis tų šalių nacionaline teise, teistumai yra neišnykę. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaudamasis BK 97 straipsniu, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92.3 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, pareiškėjas ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes turėjo teistumą pagal BK 97 straipsnį, todėl atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, išduotą pareiškėjui, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
III.
8. Pareiškėjas R. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti žyminį mokestį.
9. Pareiškėjas teigia, jog Vokietijos apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu paskyrė baudą ir nurodė, kad buvo padarytas nusižengimas, o ne kriminalinis nusikaltimas. Jis Vokietijoje buvo tikrintas du kartus, tačiau abiem atvejais paaiškinus, kad kuras yra legaliai užpiltas Olandijoje, jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Tik vėliau pareiškėjas sužinojo, kad tais dviem atvejais jam teismo įsakymu buvo paskirta 750 Eur bauda. Kadangi Vokietijoje nėra administracinių nusižengimų kodekso, už tokius nusižengimus yra keliamos baudžiamosios bylos ir baudos skiriamos kaip už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgus į BK 8 straipsnio 1 dalį, žymėto kuro naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 174 str.), tačiau ne baudžiamąją. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pareiškėjas nėra teistas, todėl tiek atsakovas, tiek teismas turėjo vadovautis BK 8 straipsnio 1 dalimi.
10. Be to, pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl jam neaišku, kodėl buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą.
11. Atsakovas Telšių apsk. VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apsk. VPK2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00661-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas šaunamųjų ginklų naudotojo leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, nesutikęs su pareiškėjo argumentais, jog kyla abejonių, ar veika, už kurią pareiškėjas yra nuteistas Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismų sprendimais, užtraukia baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikoje, 2018 m. vasario 12 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad neišnykus teistumui pagal kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų priimtus sprendimus, pareiškėjas nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
16. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 503. Telšių apsk. VPK 2017 m. lapkričio 6 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui minėtą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
17. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 503, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, panaikintas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu: leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Tokio pagrindo buvimas konstatuotas gavus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, kad Prancūzijoje, Meco policijos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu buvo pripažintas padariusiu, su kelių eismo taisyklėmis susijusius pažeidimus pagal straipsnius 02780402 ir 02781002, nusikalstamos veikos ECRIS kategorija - (O-00-210600 ir S-00-008001) ir jam paskirtos 750 Eur ir 719 Eur dydžio baudos. Taip pat Vokietijos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu buvo pripažintas padariusiu nusikaltimus mokesčių tvarkai ir muitų teisės pažeidimus (nusikalstamos veikos ECRIS kategorija – O-00-140000) ir jam paskirta 750 Eur bauda.
18. Visų pirma, pažymėtina, pagal ginčijamo Spendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo bei jį įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus gali būti panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nurodytais pagrindais (Įstatymo 40 str. 1 ir 7 d., Taisyklių 92–97, 117 p.). Taigi, kaip ir iš esmės akcentuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nagrinėjamam ginčui svarbiausia aplinkybė – ar atsakovas turimų duomenų pagrindu teisėtai ir pagrįstai konstatavo pareiškėją turint teistumą, dėl ko jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir dėl ko jam išduotas šaunamųjų ginklų naudotojo leidimas turi būti panaikintas 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.
19. Ginčui aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad Įstatymas, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti BK bendrajai daliai, tai pat kad BK 97 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai, Įstatymo taikymo požiūriu yra svarbi ta prasme, kad ji patvirtina būtinumą vadovautis BK, sprendžiant klausimą, ar asmuo yra priskirtinas prie turinčių teistumą asmenų kategorijos Įstatymo taikymo prasme (žr., 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-854/2013; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1794-143/2015; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016).
20. BK 97 straipsnio 1 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Ši teisinė kategorija būdinga tik baudžiamajai teisei ir, priskiriant ją prie baudžiamosios atsakomybės turinio elementų, yra dar vienas skiriamasis požymis, atribojantis baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teistais laikomi asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, o teistumas šia prasme yra tiesiog nuteisimo apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-560/2014).
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2564-520/2016, kurioje nagrinėtas ginčas dėl sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas įsigyti ir laikyti ginklus dėl asmens teistumo, be kita ko, konstatavo: palyginus BK 97 straipsnio 1 dalies formuluotę, galiojusią iki 2014 m. kovo 25 d., bei formuluotę, įsigaliojusią nuo 2014 m. kovo 25 d., kai buvo perkeltos 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR) nuostatos, matyti, kad teistumo sąvoka, kaip ji buvo apibrėžta nacionalinėje teisėje, nepakito, t. y. turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, išskyrus tai, kad greta Lietuvos Respublikos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio buvo įrašytas ir Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, t. y., kitoje valstybėje narėje priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams teikiama toki pati reikšmė kaip ir mūsų valstybės teismo priimtiems apkaltinamiesiems nuosprendžiams. Be to, BK 97 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos ir sąlygos, kada teismas gali neatsižvelgti į ankstesnį užsienio valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį; Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR įžanginės dalies 3 dalyje nurodyta, kad šio sprendimo tikslas – nustatyti valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Todėl šis pamatinis sprendimas neturėtų trukdyti valstybėms narėms atsižvelgti, remiantis jų teise ir joms turint informacijos, pavyzdžiui, į galutinius sprendimus, priimtus administracinių institucijų, kurių sprendimai gali būti apeliacine tvarka apskųsti baudžiamuosiuose teismuose, nustatančiuose asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos ar veikos, už kurią baudžiama pagal nacionalinę teisę, nes tokia veika laikoma teisės normų pažeidimu. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 2 straipsnyje nurodyta, kad šiame pamatiniame sprendime „apkaltinamasis nuosprendis“ – bet kuris galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, nustatantis asmens kaltę dėl baudžiamosios veikos. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio „Atsižvelgimas naujoje baudžiamojoje byloje į kitoje valstybėje narėje priimtą apkaltinamąjį nuosprendį“ nuostatos grindžiamos apkaltinamųjų nuosprendžių prilyginimu – jame nustatomas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Tai reiškia prievolę atsižvelgti į užsienio šalyse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius laikantis nacionalinės teisės (valstybės narės turi atsižvelgti į užsienyje priimtą nuosprendį tik tiek, kiek privalėtų atsižvelgti į nacionalinio teismo apkaltinamąjį nuosprendį).
22. BK 97 straipsnio 9 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-776 redakcija) nustato, kad teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.
23. Taigi tam, kad, atsižvelgiant į aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, jo aiškinimo ir taikymo praktiką bei bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas būtų laikomas turinčiu teistumą Įstatymo prasme esant duomenims, patvirtinantiems, kad: 1) jis nuteistas už nusikaltimo parymą Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, inter alia (be kita ko) – kad padaryta veika pagal BK nelaikoma nusikaltimu. Šiuo aspektu primintina, kad nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 10 str.), o turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo, o ne už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteisti asmenys (BK 97 str. 1 d.).
24. Iš 2017 m. spalio 18 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 16–19), kuriuo atsakovas vadovavosi priimdamas byloje ginčijamą Sprendimą, galima spręsti, kad pareiškėjas padarė šias veikas: pareiškėjas Prancūzijoje, Meco policijos teismo (Tribunal de Police de Metz) 2013 m. spalio 4 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2013 m. lapkričio 15 d., buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių ID – O-00001 ir O-00002 (su kelių eismo taisyklėmis susiję pažeidimai), ECRIS kategorija – (O-00-210600) ir jam paskirtos 750 Eur ir 728 Eur baudos; taip pat Prancūzijoje, Motbrison policijos teismo (Tribunal de Police de Montbrison) 2014 m. kovo 26 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2014 m. gegužės 10 d., buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kurios ID – O-00001 (su kelių eismo taisyklėmis susiję pažeidimai), ECRIS kategorija – (O-00-210600) ir jam paskirta 728 Eur bauda; Prancūzijoje, Meco policijos teismo (Tribunal de Police de Metz) 2015 m. vasario 25 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 18 d., buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių ID – O-00001 ir O-00002 (su kelių eismo taisyklėmis susiję pažeidimai), ECRIS kategorija – (O-00-210600) ir jam paskirtos 750 Eur ir 719 Eur baudos; Vokietijoje, apylinkės teismo (AG Hof) 2017 m. gegužės 28 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2017 m. birželio 10 d., buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių ID – O-00001 nusikaltimai mokesčių tvarkai ir muitų teisės aktų pažeidimai, ECRIS kategorija – (O-00-140000) ir jam paskirta 750 Eur bauda. Dalis minėto išrašo duomenų, iš jų – apie nusikalstamų veikų straipsnius (02780402; 02781002; 02780502; 02780402; 027810020) bei nusikalstamų veikų aprašymai – nėra informatyvūs dėl naudojamų santrumpų.
25. Taigi, kaip iš esmės pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, iš šių duomenų nėra galima spręsti, ar veikos, už kurių padarymą Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismų sprendimais yra nuteistas pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje yra kriminalizuota, juo labiau – ar tokia nusikalstama veika priskirtina nusikaltimams (BK 11 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2009/315/TVR „Dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio“ 2 straipsnio a punkto ir 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, apkaltinamąjį nuosprendį (kaip bet koks galutinis baudžiamojo teismo sprendimas, kuriuo fizinis asmuo nuteisiamas už baudžiamąją veiką, jei šie sprendimai įtraukiami į apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės nuosprendžių registrą) priėmusios valstybės narės centrinė institucija turi kuo greičiau pranešti kitų valstybių narių centrinėms institucijoms apie jos teritorijoje tų kitų valstybių narių piliečių atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, įregistruotus nuosprendžių registre.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
27. Kadangi duomenų, patvirtinančių, kad veika, už kurios padarymą Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teismų sprendimais yra nuteistas pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje yra kriminalizuota, juo labiau – kad tokia nusikalstama veika priskirtina nusikaltimams, dėl ko nėra galima teigti, kad pareiškėjas yra laikomas teistu BK 97 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo prasme, o taip pat – esant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytam pagrindui panaikinti šaunamųjų ginklų naudotojo leidimą Nr. 503, byloje ginčijamas Spendimas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
28. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
29. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš atsakovo žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pareiškėjui priteistini sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis už skundą pirmosios instancijos teismui (2017 m. lapkričio 15 d. mokėjimo kvitas Nr. 033691) ir 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2018 m. kovo 8 d. mokėjimo kvitas Nr. 036429) apeliacinės instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo R. L. skundą tenkinti ir panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00661-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“.
Priteisti pareiškėjui R. L. iš atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė