LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KELRODŽIO IR DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2017 m. spalio 11 d. Nr. V-769

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.5, 8.46 papunkčiais, ir siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.5.1 papunktyje nurodytą darbą „Įsitraukimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras politikos parengimas, apibrėžiant aiškias įsitraukimo procedūras, finansavimo narystės išlaidoms tvarką ir perspektyvas, narystės rezultatų vertinimus, Lietuvos mokslinių tyrimų kelrodžio misiją ir sudarymo principus“, bei atsižvelgdama į  2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (OL 2009 L 206, p. 1–8):

1. T v i r t i n u Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio ir dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-1068 „Dėl Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                                                    Jurgita Petrauskienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SUDERINTA

Lietuvos mokslo tarybos

2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 4S-980

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2017 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-769

 

 

LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KELRODŽIO IR DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROSE TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

bendrosios nuostatos

 

1. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio ir dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokslinių tyrimų infrastruktūrų rūšis, Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio (toliau – Kelrodis) sudarymą, Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose inicijavimą, sprendimų dėl dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose priėmimą, narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose finansavimą ir dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose rezultatų vertinimą.

2. Mokslinių tyrimų infrastruktūra suprantama kaip priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų visuma, kuria naudojasi mokslo bendruomenė atlikdama mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima materialiąją dalį (mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą), nematerialiąją dalį (žinių šaltinius, kolekcijas, archyvus, duomenis bei programinę įrangą, tinklaveiką) bei kitas išskirtines priemones, kurios yra esminės aukščiausio lygio moksliniams tyrimams atlikti.

3. Lietuvos Respublikai tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje atstovaujanti institucija turi teisę išreikšti Lietuvos Respublikos poziciją dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje klausimais, dalyvauti mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo organų veikloje.

4. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politiką formuoja ir Europos mokslo integraciją vysto strateginis organas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (angl. European Strategy Forum for Research Infrastructures), (toliauESFRI). ESFRI koordinuoja konkurencinę ir atvirą prieigą prie aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūrų, kurios skatina ir nustato gaires Europos mokslininkų ir kitų tyrėjų veiklai, taip pat pritraukia geriausius pasaulio mokslininkus ir kitus tyrėjus.

5. Kelrodis suprantamas kaip strateginis ir ilgalaikės kryptingos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos dokumentas, paremtas Lietuvos ir tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų analize, įvertinant faktines ir potencialias sąveikas ir sąsajas tarp Lietuvos ir tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos mokslinių tyrimų prioritetus.

 

Ii SKYRIUS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ RŪŠYS

 

6. Mokslinių tyrimų infrastruktūros skirstomos:

6.1. pagal svarbą ir aprėptį:

6.1.1. nacionalinė – mokslinių tyrimų infrastruktūra, veikianti nacionaliniu lygmeniu, atitinkanti nacionalinius prioritetus ir specializaciją, tvari, turinti ilgalaikės veiklos planus, stabilų ir efektyvų valdymą, atitikmenis Europos ar pasaulio mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Nacionalinė infrastruktūra suteikia galimybę atlikti aukščiausio nacionalinio ir tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, užtikrina atvirą prieigą prie turimų priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų;

6.1.2. tarptautinė – mokslinių tyrimų infrastruktūra, veikianti tarptautiniu lygmeniu, yra tvari, turinti ilgalaikės veiklos planus, stabilų ir efektyvų valdymą (čia sąlygos kaip nacionalinei MTI). Narystė tarptautinėse infrastruktūrose suteikia galimybę atlikti aukščiausio tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, užtikrina atvirą prieigą prie turimų priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų.

6.2. pagal veiklos vietą:

6.2.1. įsikūrusi vienoje institucijoje;

6.2.2. tinklinė – išteklius paskirsčiusi keliose institucijose.

6.3. pagal vystymosi fazę:

6.3.1. besiformuojanti – mokslinių tyrimų infrastruktūra, formuojanti veiklos principus, techninį dizainą, valdymo struktūrą, finansinį modelį;

6.3.2. pradedanti veiklą mokslinių tyrimų infrastruktūra, suformavusi veiklos principus, techninį dizainą, valdymo struktūrą, finansinį modelį ir pradedanti formuoti sąlygas esminiams teigiamiems poslinkiams atitinkamose mokslo ir studijų srityse tarptautiniu lygiu;

6.3.3. veikianti mokslinių tyrimų infrastruktūra, sudaranti sąlygas esminiams teigiamiems poslinkiams atitinkamose mokslo ir studijų srityse tarptautiniu lygiu, sėkmingai skleidžianti ir optimizuojanti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos srityse pasiektus rezultatus, galimybė ja veiksmingai naudotis suteikiama tarptautinei mokslinių tyrimų bendruomenei.

 

IiI SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KOMISIJA

 

7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos mokslinių tyrimų infrastruktūrų komisija (toliau – Komisija) teikia rekomendacijas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui (toliau – švietimo ir mokslo ministras) dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos strateginio koordinavimo.

8. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu tvirtinama Komisijos personalinė sudėtis, paskiriamas Komisijos pirmininkas ir sekretorius.

9. Komisijos nariais tvirtinami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), kitų ministerijų, Lietuvos mokslo tarybos (toliau – Taryba), mokslo ir studijų institucijų, verslo ir kitų socialinių partnerių atstovai. Komisijos atstovus skiria švietimo ir mokslo ministras, mokslo ir studijų institucijos ir verslo bei kiti socialiniai partneriai lygiomis dalimis proporcingai narių skaičiui;

10. Komisija:

10.1. teikia siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl strateginių mokslinių tyrimų infrastruktūrų raidos krypčių, ilgalaikių mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetų, siekiant aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinės ir technologinės veiklos vykdymo;

10.2. rengia rekomendacinio pobūdžio siūlymus, susijusius su Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų politika, juos teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), Tarybai, Švietimo ir mokslo ministerijai;

10.3. pataria švietimo ir mokslo ministrui dėl sprendimų, susijusių su mokslinių tyrimų infrastruktūrų naryste tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, narystės mokslinių tyrimų infrastruktūrose tęstinumo užtikrinimu, nacionaliniu interesu tęsti narystes mokslinių tyrimų infrastruktūrose;

10.4. esant poreikiui, teikia siūlymą dėl Kelrodžio papildomo atnaujinimo būtinybės.

 

iv SKYRIUS

kelrodžio struktūra, sudarymas ir atnaujinimas

 

11. Kelrodyje numatomos strateginės infrastruktūrų raidos kryptys, ilgalaikiai mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetai. Kelrodis yra atnaujinamas atsižvelgiant į infrastruktūrų poreikio ir su jų plėtra susijusius pokyčius ne rečiau kaip kas 4 metai. Kelrodis nėra mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimo dokumentas.

12. Pirmąją Kelrodžio dalį sudaro strateginės infrastruktūrų raidos kryptys, ilgalaikiai mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetai, siekiant aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinės ir technologinės veiklos vykdymo, pateikiama informacija apie mokslinių tyrimų infrastruktūrų atrankos kelrodžio sudarymui taisykles ir procedūras.

13. Antrą Kelrodžio dalį sudaro nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų aprašai. Pateikiama informacija apie turimą infrastruktūrą, kiekvienos infrastruktūros pasiektą mokslinį įdirbį, užmegztas partnerystes.

14. Antrojoje Kelrodžio dalyje taip pat pateikiami Lietuvai aktualių Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įtrauktų į ESFRI parengtą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį, taip pat kitų tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų atitikmenys, kuriuose tikslinga siekti Lietuvos narystės.

15. Kelrodžiui sudaryti Taryba skelbia periodinį kvietimą mokslo ir studijų institucijoms ar jų grupėms teikti paraiškas, nurodydama kriterijus, pagal kuriuos vertinama mokslinių tyrimų infrastruktūrų perspektyva, mokslo lygis, pasirengimas įtraukimui į Kelrodį. Sudarydama kelrodį, Taryba  organizuoja viešą diskusiją su akademine bendruomene ir suinteresuotomis institucijomis dėl prioritetinių Lietuvos ir tarptautinių infrastruktūrų.

16. Siekdama užtikrinti nešališką ir profesionalų sprendimo dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų įtraukimo į Kelrodį priėmimą, Taryba, pasitelkdama Lietuvos ir užsienio ekspertus, nedalyvaujančius Kelrodyje esančių arba į jį pretenduojančių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje, organizuoja pateiktų paraiškų ekspertinį vertinimą.

17. Remdamasi ekspertinio vertinimo išvadomis, Taryba sudaro Kelrodį ir teikia Komisijai.

18. Atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas, švietimo ir mokslo ministras tvirtina Kelrodį.

19. Kelrodis visa apimtimi atnaujinamas ne rečiau kaip kas 4 metai, skelbiant kvietimą mokslo ir studijų institucijoms ar jų grupėms teikti paraiškas.

20. Atsižvelgiant į infrastruktūrų plėtros pokyčius, švietimo ir mokslo ministras, Komisija, Taryba gali inicijuoti Kelrodžio pakeitimus. Atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, Tarybos biudžete numatomi papildomi asignavimai.

21. Taryba pristato Kelrodžio tarpinių peržiūrų rezultatus Komisijai.

22. Po Kelrodžio tarpinių peržiūrų, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, švietimo ir mokslo ministras:

22.1. sėkmingai veiklas įgyvendinančioms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms teikia ekspertines gaires ir rekomendacijas siekiant užtikrinti tolesnį aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinės ir technologinės veiklos vykdymą pasitelkiant mokslinių tyrimų infrastruktūras;

22.2. dėl neefektyvaus veiklų įgyvendinimo gali inicijuoti mokslinių tyrimų infrastruktūros pašalinimą iš Kelrodžio.

 

V SKYRIUS

Dalyvavimo TARPTAUTINĖSE MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROSE INICIJAVIMAS

 

23. Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje gali būti inicijuojamas, jei narystę inicijuojanti infrastruktūra yra įtraukta į Kelrodį ir turi Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įtrauktos į ESFRI parengtą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį arba kitos tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros atitikmenį.

24. Mokslo ir studijų institucijos rengia narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje plano (toliau – narystės planas) projektą ir teikia jį Tarybai vertinti.

25. Narystės plano projekto rengimas vyksta Tarybos nustatyta tvarka. Narystės plano projekto formą tvirtina Taryba. Vertindama narystės plano projektus, Taryba pasitelkia Lietuvos ir, esant poreikiui, užsienio ekspertus.

26. Narystės plano projekte turi būti įvertinti ir pagrįsti šie aspektai:

26.1. narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje svarba Lietuvai ekonominiu, socialiniu, technologiniu požiūriu, narystės suteikiama pridėtinė vertė šalies mokslo tyrimams ir inovacijoms, galimybės aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinei ir technologinei veiklai vykdyti;

26.2. narystės tarptautinėje infrastruktūroje atitiktis ilgalaikiams mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetams, strateginėms infrastruktūrų raidos kryptims;

26.3. pateikta alternatyvų analizė ir pagrįstas tinkamiausių alternatyvų pasirinkimas dėl narystės formos (visateisė narystė, narystė stebėtojo teisėmis), pasirinktos tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir narystės trukmės (terminuota narystė ar nuolatinė narystė).

27. Narystės plano projekte turi būti nurodyta:

27.1. mokslinis ir techninis mokslinių tyrimų infrastruktūros pagrindimas;

27.2. su naryste tarptautinėje infrastruktūroje susijusių išlaidų padengimo planas ir finansavimo šaltiniai, įskaitant narystės plano projektą teikiančių mokslo ir studijų institucijų finansinį prisidėjimą prie visų su naryste tarptautinėje infrastruktūroje susijusių išlaidų (jei narystės plano projektą rengė pagal bendradarbiavimo sutartį veikianti mokslo ir studijų institucijų grupė, pateikiama informacija apie visų mokslo ir studijų institucijų finansinį prisidėjimą);

27.3. narystės plano projekto rengėjų iki šiol iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių gautos lėšos mokslinių tyrimų infrastruktūrai finansuoti;

27.4. pasinaudojant naryste tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje planuojamų vykdyti ekonominių veiklų išsamus pagrindimas, procentinė apimtis (jeigu pasinaudojant naryste tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje planuojama vykdyti ekonomines veiklas);

27.5. siūloma narystės trukmė;

27.6. narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje metu siektini rezultatai pamečiui;

27.7. prieigos prie tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros suteikimo mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems subjektams tvarka;

27.8. siūlymas dėl atstovaujančios institucijos (jei narystės plano projektą rengė pagal bendradarbiavimo sutartį veikianti mokslo ir studijų institucijų grupė) ir jo pagrindimas;

28. Taryba, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo bendruomenės poreikius, pasirengimą dalyvauti tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje ir valstybės finansines galimybes, įvertinusi narystės plano projektą, gali:

28.1. pritarti narystės planui ir kartu su išsamiu pagrindimu teikti jį Komisijai;

28.2. siūlyti rengėjams tikslinti narystės plano projektą;

28.3. nepritarti narystės plano projektui ir kartu su išsamiu pagrindimu teikti išvadą Komisijai.

29. Išnagrinėjusi narystės plano projektą ir Tarybos išvadas, Komisija teikia siūlymą švietimo ir mokslo ministrui:

29.1. teisės aktų nustatyta tvarka teikti Vyriausybei teisės akto projektą dėl Lietuvos įsijungimo į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir narystės mokesčio mokėjimo;

29.2. siūlyti rengėjams tikslinti narystės plano projektą. Patikslintas narystės plano projektas teikiamas Aprašo 26, 28 punktuose nustatyta tvarka;

29.3. nesant finansavimo galimybių, siūlyti atidėti įsijungimą į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

30. Vyriausybei Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu priėmus sprendimą dalyvauti tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje, švietimo ir mokslo ministras patvirtina narystės planą ir paskiria atstovaujančią instituciją, kuri atstovauja Lietuvai tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje. Taryba su atstovaujančia institucija sudaro sutartį dėl narystės plano įgyvendinimo.

 

VI SKYRIUS

NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROSE IŠLAIDOS

 

31. Narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose išlaidos (toliau – narystės išlaidos) – išlaidos, būtinos Lietuvos narystei tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje užtikrinti.

32. Narystės išlaidų klasifikavimas:

32.1. Narystės išlaidos:

32.1.1. narystės ar jai prilyginamas tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje mokestis;

32.1.2. tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklų koordinavimo išlaidos (tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo organų susitikimų organizavimas Lietuvoje);

32.1.3. operacinės išlaidos:

32.1.3.1. patalpų ir techninės įrangos, reikalingos mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklai palaikyti ir paslaugoms teikti, išlaikymas;

32.1.3.2. valdymo ir administravimo išlaidos – apima narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje administruojančių asmenų darbo užmokestį ir narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje administruojančių asmenų komandiruotes;

32.1.3.3. perkamos veiklos paslaugos (dalyvavimą tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje užtikrinančių duomenų surinkimas);

32.1.3.4. komunikacija ir veiklos viešinimas (seminarų, konferencijų organizavimas).

32.2. Specifinės išlaidos – kiekvienai tarptautinei mokslinių tyrimų infrastruktūrai būdingos išlaidos, nepatenkančios į esamas išlaidų kategorijas, tačiau nurodytos tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros steigimo ar kituose narystę reglamentuojančiuose dokumentuose.

 

vii SKYRIUS

DALYVAVIMO TARPTAUTINĖSE mokslinių tyrimų INFRASTRUKTŪROSE FINANSAVIMAS

 

33. Narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose išlaidos finansuojamos Tarybos administruojamomis Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose finansavimo priemonės lėšomis. Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose finansavimo priemonė suprantama kaip priemonių visuma, skirta užtikrinti nacionalinių infrastruktūrų veiklą tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Valstybės biudžeto asignavimai Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose finansavimo priemonės lėšoms kasmet numatomi Tarybos biudžete.

34. Mokslo ir studijų institucijos, Aprašo 26, 27 punktų nustatyta tvarka pateikusios Tarybai vertinti narystės plano projektą ir Lietuvai tapus tarptautinės infrastruktūros nare:

34.1. pirmaisiais narystės metais sumoka 10 procentų visų su naryste tarptautinėje infrastruktūroje susijusių išlaidų (išskyrus narystės mokestį);

34.2. antraisiais narystės metais sumoka 20 procentų visų su naryste tarptautinėje infrastruktūroje susijusių išlaidų (išskyrus narystės mokestį);

34.3. trečiaisiais ir vėlesniais narystės metais sumoka 30 procentų visų su naryste tarptautinėje infrastruktūroje susijusių išlaidų (išskyrus narystės mokestį).

35. Mokslo ir studijų institucijos narystės išlaidoms finansuoti savomis lėšomis tinka tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai prisideda prie mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklos.

36. Jei narystė tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje yra terminuota, tačiau terminui pasibaigus Vyriausybė priima sprendimą dėl narystės pratęsimo, institucijos indėlis skaičiuojamas pagal Aprašo 34.3 papunkčio nuostatas.

37. Su naryste tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje susijusių išlaidų galimi finansavimo šaltiniai:

37.1. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos;

37.2. dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose finansavimo priemonių lėšos;

37.3. mokslo ir studijų institucijų lėšos;

37.4. verslo ir pramonės įmonių lėšos, taip pat kitų fizinių ar juridinių asmenų teisėtai gaunamos lėšos;

37.5. tarptautinių programų lėšos.

38. Jei narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose išlaidos numatytos finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, projektų finansavimą ir lėšų panaudojimą nustato Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.

39. Narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose išlaidų lėšoms, kurios pagal Europos Sąjungos projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančius teisės aktus netinkamos finansuoti projekto lėšomis, mokslo ir studijų institucijos gali siekti finansavimo iš Aprašo 37.2–37.5 papunkčiuose nurodytų šaltinių.

40. Pasibaigus narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose išlaidų finansavimui Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, dėl narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje pratęsimo sprendžiama Aprašo IX skyriuje nustatyta tvarka.

41. Priėmus teigiamą sprendimą dėl tolesnės narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje pratęsimo, narystės išlaidos finansuojamos Aprašo 33, 37 punktuose ir Aprašo 34.3 papunktyje nustatyta tvarka.

 

VIII SKYRIUS

Dalyvavimo TARPTAUTINĖSE mokslinių tyrimų infrastruktūrosE vertinimas

 

42. Dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose administruojamas Tarybos nustatyta tvarka. Atstovaujanti institucija kasmet teikia Tarybai dalyvavimo ataskaitą pagal Tarybos patvirtintą formą. Įvertinusi ataskaitas, Taryba vertinimo rezultatus ir gautas ataskaitas teikia Komisijai.

43. Taryba atlieka apibendrinamąjį Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje infrastruktūroje vertinimą ne rečiau kaip kas 4 metai Tarybos nustatyta tvarka. Atstovaujanti institucija, likus 3 mėnesiams iki vertinamojo laikotarpio pabaigos, apibendrinamajam vertinimui pateikia apibendrinamąją dalyvavimo ataskaitą.

44. Vertinimo metu nustatoma, ar pasiekti narystės plane nurodyti rezultatai. Atliekant vertinimą įvertinami Aprašo 26 ir 27 punktuose nurodyti aspektai, atsižvelgiama į Kelrodžio pokyčius.

45. Taryba pateiktas apibendrinamojo vertinimo ataskaitas ir atlikto vertinimo išvadas pristato Komisijai, kuri:

45.1. nustačiusi, kad narystės dėka vykdoma aukštos kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinė ir technologinė veikla, atstovaujanti institucija tinkamai vykdo narystės plane nurodytus įsipareigojimus, teikia ekspertines gaires ir rekomendacijas siekiant užtikrinti tolimesnį aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinės ir technologinės veiklos vykdymą;

45.2. nustačiusi, kad atstovaujanti institucija tinkamai nevykdo narystės plane nurodytų įsipareigojimų ir (ar) narystės dėka nėra vykdoma aukštos kokybės ir tarptautinės svarbos mokslinė ir technologinė veikla, švietimo ir mokslo ministrui siūlo inicijuoti atstovaujančios institucijos keitimą kita atstovaujančia institucija arba švietimo ir mokslo ministrui siūlo inicijuoti išstojimą iš tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros.

45.3. gali siūlyti švietimo ir mokslo ministrui inicijuoti papildomą ekspertinį dalyvavimo tarptautinėje infrastruktūroje vertinimą.

46. Įvertinęs Tarybos išvadas ir komisijos rekomendacijas, švietimo ir mokslo ministras teisės aktų nustatyta tvarka gali siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl Lietuvos išstojimo iš tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros.

47. Švietimo ir mokslo ministras Komisijos siūlymu gali inicijuoti neeilinį Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje vertinimą. Taryba, gavusi informacijos dėl netinkamo narystės plane nurodytų įsipareigojimų vykdymo, taip pat gali atlikti neeilinį Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje vertinimą.

 

IX SKYRIUS

TERMINUOTOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE mokslinių tyrimų infrastruktūrosE PRATĘSIMAS

 

48. Siekianti terminuotos narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje pratęsimo, atstovaujanti institucija Tarybai teikia tolimesnės narystės plano projektą ir apibendrinamąją dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje ataskaitą pagal Tarybos patvirtintą formą. Taryba atlieka vertinimą savo nustatyta tvarka.

49. Vertinimo metu nustatoma, ar pasiekti terminuotos narystės plane nurodyti rezultatai, įvertinamas suteiktos pridėtinės vertės šalies mokslo tyrimams ir inovacijoms reikšmingumas, įvertinama, ar tolimesnė narystė atitinka strategines infrastruktūrų raidos kryptis, ilgalaikius mokslinių tyrimų infrastruktūrų politikos ir vystymosi prioritetus.

50. Tolimesnės narystės plano projektą, apibendrinamąją dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūros ataskaitą ir vertinimo išvadas Taryba pristato Komisijai likus 4 mėnesiams iki terminuotos narystės pabaigos.

51. Įvertinęs Tarybos išvadas ir Komisijos rekomendacijas, švietimo ir mokslo ministras gali siūlyti Vyriausybei priimti sprendimą dėl narystės tarptautinėje infrastruktūroje pratęsimo ar nutraukimo.

52. Švietimo ir mokslo ministras gali inicijuoti papildomą ekspertinį vertinimą dėl narystės tarptautinėje infrastruktūroje pratęsimo ar nutraukimo tikslingumo.

53. Vyriausybei Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu priėmus sprendimą pratęsti narystę tarptautinėje infrastruktūroje, švietimo ir mokslo ministras patvirtina narystės planą ir paskiria atstovaujančią instituciją, kuri atstovauja Lietuvai tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje. Taryba su atstovaujančia institucija sudaro sutartį dėl narystės plano įgyvendinimo.

 

X SKYRIUS

Dalyvavimo TARPTAUTINĖSE mokslinių tyrimų infrastruktūrosE viešinimas

 

54. Atstovaujanti institucija interneto svetainėje nuolat skelbia informaciją apie pasiektus rezultatus, planuojamas veiklas dalyvaujant tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje, teikia informaciją apie prieigos prie tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems subjektams suteikimo tvarką.

55. Tarybos interneto svetainėje viešai skelbiama informacija apie Lietuvos narystę tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, atstovaujančių institucijų kontaktai.

 

_________________