Civilinė byla Nr. e3K-7-154-378/2018
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.4.2.2; 3.3.4.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno, Gedimino Sagačio ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens L. V. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys L. V. A., A. P., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos, kurioje buvo atnaujintas procesas, nagrinėjimo ribas, aiškinimo ir taikymo.
2. 2014 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) (kaip (duomenys neskelbtini) akcininkės) kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) sutartį ir (duomenys neskelbtini) sutartį, sudarytas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai (duomenys neskelbtini) Eur.
3. Ieškovės siūlė arbitro kandidatūrą, tačiau su ja atsakovė nesutiko. Atsakovė taip pat siūlė arbitro kandidatūrą. Ieškovėms pareiškus nesutikimą su atsakovės pasiūlyta arbitro kandidatūra, Lietuvos arbitražo teismo pirmininkė 2015 m. vasario 17 d. nutartimi vieninteliu arbitru paskyrė R. M.
4. Ieškovės (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 9 d. pateikė arbitražo teismui pareiškimą (prieštaravimą) dėl teismo kompetencijos, prašė priimti dalinį sprendimą ir jame konstatuoti, kad Lietuvos arbitražo teismas ir pagal jo arbitražo taisykles paskirti arbitrai neturi kompetencijos nagrinėti ginčą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis:
4.1. Lietuvos arbitražo teismo steigėjams atstovauja V. S. ir T. K., jie Lietuvos arbitražo teismo pirmininku 2012 m. kovo 16 d. paskyrė J. B., šis paskirtas pareigas ėjo iki 2013 m. vasario 8 d. V. S., T. K. ir J. B. yra arba buvo Lietuvos arbitražo teismo organai, jų nariai arba organų narių atstovai, taip pat šie asmenys yra (duomenys neskelbtini) advokatai ir partneriai.
4.2. (duomenys neskelbtini) arbitražinės išlygos nustatytos tuo metu, kai teisines paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) teikė advokatas J. B., kuris tuo metu buvo ir Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas.
5. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko su ieškovių pareiškimu dėl arbitražo teismo kompetencijos, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovių pareiškime nurodyti argumentai dėl tariamų (duomenys neskelbtini) advokatų V. S., T. K. ir J. B. sąsajų su arbitražo teismu savaime neatskleidžia arbitražo teismo šališkumo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
6. Lietuvos arbitražo teismas 2015 m. balandžio 14 d. galutiniu sprendimu byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – Arbitražo teismo sprendimas) atmetė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį.
7. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdama su Arbitražo teismo sprendimu, pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui ir nurodė, kad: 1) arbitras, paviršutiniškai rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovių prieštaravimą dėl kompetencijos, pažeidė procedūrines taisykles dėl kompetencijos nagrinėti ginčą; 2) ieškovių prašymas dėl arbitražo teismo kompetencijos turėjo būti išspręstas daliniu sprendimu; 3) klausimas dėl arbitražo teismo kompetencijos buvo išnagrinėtas tik kaip antraeilis; 4) arbitras ieškovių pareiškime nurodytas aplinkybes, patvirtinančias principo „niekas negali būti teisėju savo paties byloje“ pažeidimą, vertino tik kaip nepasitikėjimą Lietuvos arbitražo teismu; 5) arbitražinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė vienos iš ginčo šalių atstovų kontroliuojamos nuolatinės arbitražo institucijos vienašališkai paskirtas arbitras, t. y. buvo pažeisti viešosios tvarkos išlygą sudarantys teisės į nešališką teismą ir teisės į teisingą procesą principai.
8. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovės skundą. Teismas nenustatė ginčą išsprendusio arbitro ar arbitražo institucijos in corpore šališkumo požymių nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme.
9. Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, šį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino Arbitražo teismo sprendimą. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino su nepriklausomumo stoka susijusius įrodymus dėl teisės į tinkamą procesą neužtikrinimo Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese; arbitražo procese padaryti pažeidimai lėmė Lietuvos Respublikos procesinės viešosios tvarkos pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Atsakovė pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šį prašymą kasacinis teismas atsisakė priimti, perdavė prašymo priėmimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Prašyme atsakovė nurodė, kad yra pagrindas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti dėl padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylą, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kad:
10.2. (duomenys neskelbtini) steigėjai ir (ar) vadovai yra (duomenys neskelbtini) advokatai V. S. ir T. K.;
11. Šios faktinės aplinkybės, kaip nurodė atsakovė, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Iš byloje esančio 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos arbitražo teismo visuotinio dalyvių susirinkimo protokolo matyti, kad dar iki ieškovių kreipimosi į Lietuvos arbitražo teismą nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nebebuvo Lietuvos arbitražo teismo dalininkės; jomis buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Šios aplinkybės turėjo esminę ir lemiamą reikšmę konstatuojant Lietuvos arbitražo teismo ir jo pirmininkės nepriklausomumo trūkumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nenustatė žemesnės instancijos teismas ir kurios prieštarauja bylos medžiagai (pats nustatydamas faktines aplinkybes), pažeidė CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę ir kompetencijos teismų sistemoje paskirstymą. Dėl šio teisės pažeidimo buvo nepagrįstai panaikintas Arbitražo teismo sprendimas ir paneigta bylos šalies – atsakovės – teisė į teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
12. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. kovo 16 d. nutartimi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu atnaujino procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik esant padarytai aiškiai teisės normos taikymo klaidai, kai ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri sprendimą daro neteisėtą, ir tokią klaidą būtina ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte įtvirtintos sąlygos, leidžiančios teismams atnaujinti procesą apeliacine ar kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje, teismų praktikoje aiškinamos plečiamai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336/2006; 2007 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-92/2007; 2009 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-701/2009).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, galimai nebuvo nustatytos nagrinėjant ieškovių skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl jas būtina patikrinti. Teismas taip pat konstatavo, kad naujai nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo faktinės aplinkybės gali prieštarauti tuo metu byloje buvusiuose rašytiniuose įrodymuose esantiems duomenims, o tai reikalauja patikrinti šias aplinkybes bei jų reikšmę galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimui. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad yra pagrįstų prielaidų manyti, jog, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, galėjo būti padaryta aiški teisės taikymo klaida, galinti turėti reikšmės bylos baigčiai, todėl bylos nagrinėjimą būtina atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo.
16. Kolegija nurodė, kad net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu, dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą. Kolegija rėmėsi kasacinio teismo proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančių teisės normų išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/1013; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007, kt.), CPK 366 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti, ar atsakovės nurodytos kasacinio teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu ir kurios galimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, galėjo turėti tiesioginės įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį skyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, lėmusio Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimą, padarymui. Nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ribas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias nustato proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 370 straipsnio 4 dalis), t. y. pagal proceso atnaujinimo pagrindą patikrinamas galutinio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar atsakovės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
17. Kolegija pažymėjo, kad, atnaujinus procesą byloje ir esant teisėtam pagrindui, žemesnės instancijos teismas turi įgaliojimus pakeisti ar panaikinti ir aukštesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo byla buvo išspręsta iš esmės, ir tai nelaikoma instancinės sistemos principų pažeidimu, nes po proceso atnaujinimo bylą išnagrinėjus pakartotinai gali būti konstatuotos kitokios bylos aplinkybės, nei jos buvo nustatytos ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose. Nėra ir negali būti svarbesnio tikslo teismui už teisingumo akto, pagrįsto byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamu jų teisiniu kvalifikavimu, priėmimą. Akivaizdžiai asmens subjektines teises pažeidžiančios situacijos turi būti pašalinamos. Priešingu atveju neveiktų vienas iš svarbiausių konstitucinių principų, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).
18. Kolegija iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatė, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) laikėsi nuomonės, jog skundžiamas arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes arbitražo procese buvo pažeisti teisės į nešališką teismą ir teisingą procesą principai; šiuos pažeidimus, ieškovės įsitikinimu, patvirtina arbitražo proceso metu paaiškėjusios šios aplinkybės: įsteigiant Lietuvos arbitražo teismą steigėjoms (duomenys neskelbtini) atstovavo V. S. ir T. K.; 2012 m. kovo 16 d. šie asmenys Lietuvos arbitražo teismo pirmininku paskyrė J. B., šis nurodytas pareigas ėjo iki 2013 m. vasario 8 d.; V. S., T. K. ir J. B., kurie yra arba buvo Lietuvos arbitražo teismo organai, jų nariai arba organų narių atstovai, taip pat yra (duomenys neskelbtini) advokatai ir partneriai; atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra atstovaujama advokato J. S., kurio darbo vieta registruota (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja T. K.; šalių sudarytose sutartyse arbitražinės išlygos nustatytos tuo metu, kai teisines paslaugas trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) teikė advokatas J. B., kuris tuo pat metu buvo ir Lietuvos arbitražo teismo pirmininkas. Poziciją, kad skundžiamas arbitražo teismo sprendimas priimtas esant interesų konfliktui, ieškovė grindė Tarptautinės advokatų asociacijos 2014 m. gegužės 22 d. Gairėmis dėl interesų konflikto tarptautiniame arbitraže (Raudonojo sąrašo 1. 1 punktas ir Oranžinio sąrašo 3.5.3 punktas).
19. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad ginčas buvo išspręstas arbitražo institucijos paskirto arbitro R. M., kurio ryšių su (duomenys neskelbtini) ar su ginčo šalimis nenustatyta; atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujantis advokatas J. S. nesprendė šalių ginčo kaip arbitras ir pripažino nepagrįstais ieškovės skundo argumentus, kad ginčo situacija patenka į Raudonojo sąrašo, kurio negalima atsisakyti taikyti, 1.1 punkto taikymo sritį. Ieškovės nurodytas fizinių asmenų sąsajas teismas vertino kaip pernelyg nutolusias nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumui ir arbitražo proceso neskaidrumui konstatuoti. Tokią išvadą Lietuvos apeliacinis teismas padarė remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad: 2009 m. gruodžio 24 d. steigimo sutartimi (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus V. S., (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus T. K., bei (duomenys neskelbtini) įsteigė Lietuvos arbitražo teismą; T. K. ir V. S., atstovaudami Lietuvos arbitražo teismo steigėjams, 2012 m. kovo 16 d. teismo narių susirinkime teismo pirmininku išrinko J. B., pastarasis šias pareigas ėjo iki 2013 m. vasario 8 d.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, padarė priešingą išvadą – kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo ir (duomenys neskelbtini), kurioje dirbantis advokatas J. S., be kita ko, atstovavo atsakovei (duomenys neskelbtini) Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese, kuriame arbitras paskirtas institucijos pirmininkės nutartimi, kas sudaro pagrindą konstatuoti akivaizdų arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumą ir su tuo susijusį byloje dalyvaujančių asmenų teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Tokią išvadą kasacinis teismas padarė, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kad V. S. ir T. K. yra (duomenys neskelbtini) advokatai, partneriai. Šie asmenys yra ir juridinių asmenų (duomenys neskelbtini), kurie tapo Lietuvos arbitražo teismo steigėjais, steigėjai ir vadovai. Atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) atstovauja (duomenys neskelbtini) advokatas J. S.; Lietuvos arbitražo teismas turi tris steigėjas ir dalininkes – (duomenys neskelbtini). V. S. ir T. K. yra dviejų pirmųjų juridinių asmenų steigėjai ir jiems vadovauja; (duomenys neskelbtini) steigėjai taip pat yra V. S. bei (duomenys neskelbtini); 2012 m. kovo 16 d. atšaukiant iš Lietuvos arbitražo teismo pirmininko pareigų R. B. ir skiriant į pareigas J. B. dalyvavo ir šį sprendimą 2/3 visų Lietuvos arbitražo teismo dalininkų balsų dauguma priėmė du subjektai – (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. ir (duomenys neskelbtini) vadovas T. K., jie minėtame susirinkime atliko ir atitinkamai susirinkimo pirmininko bei sekretoriaus funkcijas.
21. Įvertinusi šias teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės (kad Lietuvos arbitražo teismas turi ne tik tris steigėjas, bet ir tris dalininkes – (duomenys neskelbtini); kad V. S. ir T. K. yra dviejų pirmųjų juridinių asmenų steigėjai ir jiems vadovauja; kad (duomenys neskelbtini) steigėjai taip pat yra V. S. bei (duomenys neskelbtini); kad, 2012 m. kovo 16 d. atšaukiant iš Lietuvos arbitražo teismo pirmininko pareigų R. B. ir skiriant į pareigas J. B., dalyvavo ir šį sprendimą 2/3 visų Lietuvos arbitražo teismo dalininkų balsų dauguma priėmė du subjektai – (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. ir (duomenys neskelbtini) vadovas T. K.), kurių pagrindu kasacinis teismas padarė išvadą dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, nebuvo nustatytos nagrinėjant ieškovių skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl kasacinis teismas neturėjo teisinio pagrindo šių aplinkybių tirti ir vertinti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad toks procesinis pažeidimas nepaneigia iš esmės teisingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo. Kasacinio teismo be pagrindo vertintos aplinkybės neturėjo esminės reikšmės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį skyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, lėmusio Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimą, padarymui.
22. Teisėjų kolegija nustatė, kad dalis kasacinio teismo naujai nustatytų faktinių aplinkybių prieštarauja bylos duomenims. Priešingai nei nustatė kasacinis teismas, byloje esančio 2013 m. vasario 8 d. arbitražo teismo visuotinio dalyvių susirinkimo protokolo duomenys patvirtina, kad dar iki ieškovių kreipimosi į Lietuvos arbitražo teismą (2014 m. gruodžio 19 d.) (duomenys neskelbtini) nebebuvo Lietuvos arbitražo teismo dalininkės, jomis buvo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir 2012 m. balandžio 10 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Iš atsakovės papildomai pateikto Lietuvos arbitražo teismo 2016 m. lapkričio 21 d. pranešimo teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. sausio 31 d., o (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. sausio 27 d. nebėra Lietuvos arbitražo teismo dalininkės. Neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, susijusias su arbitražo teismo dalininkais, kasacinis teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos arbitražo teismo steigėjus (ir dalininkus) kontroliuoja (duomenys neskelbtini) advokatai V. S. ir T. K., kurie arbitražo teismo dalininkų susirinkime, atsižvelgiant į jų turimų balsų skaičių (2/3 balsų), gali priimti lemiamus sprendimus.
23. Teisėjų kolegija iš ieškovių pakartotinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų įrodymų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruotos 2013 m. sausio 30–31 d. Remiantis byloje esančio 2013 m. vasario 8 d. arbitražo teismo visuotinio dalyvių susirinkimo protokolu, (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario 8 d. jau buvo Lietuvos arbitražo teismo dalininkės. (duomenys neskelbtini) viena iš steigėjų yra (duomenys neskelbtini), kitos šios asociacijos steigėjos yra (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. buvo kito Lietuvos arbitražo teismo dalyvio ((duomenys neskelbtini)) steigėja – bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) steigėjai yra: 1) bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininku buvo Panamos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir kurios buveinės adresas pagal www.rekvizitai.vz.lt duomenis sutampa su atsakovės atstovų (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini); 2) bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintele akcininke nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. spalio 5 d. buvo kita (duomenys neskelbtini) steigėja – bankrutavusi ir iš Juridinių asmenų registro išregistruota UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. – kita (duomenys neskelbtini) steigėja UAB (duomenys neskelbtini); 3) UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir vienintelis akcininkas E. J. taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas, o šios bendrovės registruotas buveinės adresas sutampa su atsakovės atstovo (duomenys neskelbtini) advokato T. K. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka (2016 m. rugsėjo 14–19 d.) Lietuvos arbitražo teismo steigėjų (duomenys neskelbtini) steigėjai (atsakovės atstovai) priėmė sprendimus dėl šių juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo. Be to, visų (duomenys neskelbtini) steigėjų dalyviai arba vadovai taip pat yra visuomeninio judėjimo (duomenys neskelbtini) nariai.
24. Remdamasi kasacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais (nutarties 29–31, 36 punktai), įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias konkrečias sąsajas tarp arbitražo teismo ir (duomenys neskelbtini), kurioje dirbantis advokatas J. S., be kita ko, atstovavo atsakovei bendrovei (duomenys neskelbtini) Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese, teisėjų kolegija sprendė, kad jų visuma teikia pagrindą konstatuoti arbitražo teismo akivaizdaus nepriklausomumo trūkumą ir su tuo susijusį ieškovių teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepaneigia aplinkybės, kad 2013 m. vasario 8 d. Lietuvos arbitražo teismo visuotinio dalyvių susirinkimo metu paskirta arbitražo institucijos pirmininkė A. T., šias pareigas vykdžiusi arbitro paskyrimo šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti metu ir šį arbitrą paskyrusi, nėra susijusi tiesioginiais ryšiais su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) ar jai atstovaujančia (duomenys neskelbtini). Dėl nustatytų minėtų asmenų sąsajų, ypač – aplinkybės, kad arbitražo institucijos pirmininką skiria ir atšaukia įstaigos dalininkai, teisėjų kolegija sprendė, jog minėti subjektai potencialiai galėtų daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką arbitražo institucijos sprendimams, t. y. objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl arbitrą skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko) nepriklausomumo objektyviuoju aspektu atliekant šią funkciją. Tokią išvadą patvirtina, be kita ko, santykių tarp Lietuvos arbitražo teismo ir (duomenys neskelbtini) istorija – praeityje minėtos institucijos pirmininku buvęs R. B. kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), o šias pareigas po jo ėjęs J. B. yra tos pačios (duomenys neskelbtini) advokatas, partneris, trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) teikęs teisines paslaugas.
25. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos arbitražo teismas ir jo vardu veikianti pirmininkė dėl nurodytų ryšių negali būti laikomi nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant šią bylą, o ši aplinkybė lemia tai, jog arbitro paskyrimas šioje byloje buvo neteisėtas, dėl akivaizdaus arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo buvo pažeistos ieškovių teisės į tinkamą procesą.
26. Teisėjų kolegija vertino, kad šiuo atveju arbitražo teismo nepriklausomumo pareigos pažeidimas yra akivaizdus, todėl laikomas procesinės viešosios tvarkos pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo L. V. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir civilinį procesą pagal ieškovės skundą dėl Arbitražo teismo sprendimo nutraukti arba šį ieškovės skundą atmesti ir 2015 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Arbitražo teismo sprendimą palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nustatytos atnaujinto proceso nagrinėjimo ribos ir jo apimtis. Atnaujinęs procesą vien tuo pagrindu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje padaryta konkreti bei aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – remtasi faktinėmis aplinkybėmis dėl Lietuvos arbitražo teismo dalininkų, kurių nenustatė Lietuvos apeliacinis teismas, tokį kasacinio teismo pažeidimą konstatavęs ir skundžiamoje nutartyje, teismas pakartotinai bylą išnagrinėjo ne tik šio pagrindo, bet absoliučiai visos bylos apimtimi. Be to, teismas tai padarė ne byloje iki jos atnaujinimo buvusių, bet naujai pateiktų įrodymų pagrindu. Taigi teismas ne ištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytą esminę faktinių aplinkybių nustatymo klaidą, remdamasis prieš tai byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau vėl rinko naujus įrodymus, paaiškinimus bei pakartotinai sprendė dėl viso ginčo esmės, ignoruodamas proceso atnaujinimo pagrindą, ką CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatos imperatyviai draudžia. Teismas privalėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytą pažeidimą ištaisyti ne nagrinėdamas visą bylą pakartotinai iš esmės, o konstatuodamas kasacinio teismo padarytą esminį teisės normos taikymo pažeidimą ir tuo pagrindu panaikindamas 2016 m. rugsėjo 1 d. kasacinio teismo nutartį bei ištaisydamas šį pažeidimą – pritaikydamas faktines aplinkybes, kokios realiai buvo nustatytos prieš tai bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme ir kokiomis, nepadarydamas teisės normos taikymo klaidos, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
27.2. Teismas pažeidė vieną esminių teisės principų – draudimą apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą nei skundžiamas.
27.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktus, nustatančius, kad arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas dėl arbitražo sudėties ar proceso neatitikties šalių susitarimui ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir dėl prieštaravimo viešajai tvarkai, ir KAĮ 15, 16 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias arbitro (ir arbitražo teismo in corpore) nešališkumo įvertinimo tvarką, bei šių įstatymo nuostatų tarpusavio santykį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad arbitražo teismo in corpore, jo pirmininko ir (ar) arbitro nešališkumo klausimo vertinimas patenka į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktų nuostatų turinį. Šiam klausimui įstatymu nustatyta speciali tvarka, įtvirtinta KAĮ 15, 16 straipsniuose, kurios negalima ignoruoti skundžiant arbitražo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4, 6 punktuose nustatytais pagrindais. Aiškinant priešingai, reikštų, kad KAĮ 15, 16 straipsniuose reglamentuojama arbitro (arbitražo teismo in corpore, jo pirmininko) nešališkumo įvertinimo tvarka yra teisiškai neveiksminga bei deklaratyvi (šalims byloje raštu išsakius abejones arbitro nešališkumu, arbitražo proceso metu sąmoningai įstatymo nustatyta tvarka jų nereiškiant, o tai padarius tik skundžiant jau priimtą ir šaliai nepalankų arbitražo teismo sprendimą). Taigi teismas šiuo atveju neįvertino, kad ieškovė skundą, o vėliau – ir kasacinį skundą pateikė nesant tam KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų privalomų pagrindų. Tiek apeliacinis, tiek kasacinis procesai, kurie buvo pradėti ieškovės pareiškimų pagrindu, turėjo būti nutraukti.
27.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos įrodymų tikėtinumo taisyklės, pagal kurią išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008), taip pat contra spoliatorem prezumpcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-701/2016), dėl to nepagrįstai neįvertino, kad šioje byloje esančių įrodymų visuma bei aplinkybė, kad ieškovės sąmoningai vengė tinkamai įvykdyti pakartotinius Lietuvos apeliacinio teismo įpareigojimus dėl trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo sandorių, taip pat kitų su tuo susijusių dokumentų pateikimo, leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, jog ieškovė dar iki skundo dėl Arbitražo teismo sprendimo pateikimo buvo perleidusi turėtas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas (duomenys neskelbtini) bendrovei ir praradusi suinteresuotumą byloje. Byla jau tuo metu turėjo būti nutraukta.
27.5. Teismas nepagrįstai suabsoliutino arbitražo teismo in corpore, kaip administracinės institucijos, reikšmę, ignoruodamas aplinkybę, kad tokia praktika, kai arbitražo teismo steigėjų (verslo asociacijų) ar jų narių (verslo subjektų) atstovai ar net arbitražo teismo valdybos nariai (artimesnis ryšys) yra dažnai bei įprastai būtent advokatų kontoros (advokatai), yra visiškai natūrali, įprasta ir nesuponuojanti arbitražo teismo šališkumo. Šiuo atveju teismas nepagrįstai koncentravosi į Lietuvos arbitražo teismo in corpore (kuris dėl savo struktūros negali daryti realios įtakos konkretaus arbitro nagrinėjamai bylai) buvusių steigėjų buvusių atstovų buvusių kolegų sąsajų įvertinimą su atsakovei atstovavusioje (duomenys neskelbtini) dirbusio atstovo kolegomis, užuot vertinęs, ar būtent arbitražo bylą nagrinėjęs arbitras buvo (ne)šališkas (KAĮ 15, 16 straipsniuose nustatyta tvarka konstatuotas šio arbitro nešališkumas). Būtent tai yra esminis kriterijus, sprendžiant dėl arbitražo proceso (ne)šališkumo. Teismas, padarydamas teisės pažeidimus, iškreipiančius arbitražo esmę, nepagristai sprendė dėl arbitražo teismo šališkumo atsakovės atžvilgiu.
27.6. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakovę su jos atstovais ir, nevertinęs atsakovės, kaip arbitražo proceso šalies, sąsajų su Lietuvos arbitražo teismu, jo pirmininku ir (ar) arbitru, sprendė, kad ji atsakinga dėl istorinių jos buvusių atstovų buvusių kolegų netiesioginių sąsajų su Lietuvos arbitražo teismu, taip pažeisdamas tiek atsakovės teisėtą lūkestį į tinkamą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, tiek Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.
27.7. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos aiškinant teisėjo nušalinimo institutą, pagal kurią net teisėjo ir šalies atstovo mokymasis tuo pačiu metu toje pačioje mokymosi įstaigoje nesudaro jokio pagrindo abejoti tokio teisėjo nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2011). Taigi šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo konstatuota aplinkybė dėl buvusio atsakovės atstovo kolegų praeities netiesioginės bei išimtinai profesinės sąsajos su Lietuvos arbitražo teismo buvusių dalyvių dalimi reiškia dar labiau nutolusias tariamas sąsajas tarp Lietuvos arbitražo teismo ir atsakovės bei (ar) jos atstovo, ji neteikia pagrindo konstatuoti arbitražo proceso šališkumą.
27.8. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis), pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų rašytinių įrodymų bei argumentų, kurie pagrindžia sąsajų tarp atsakovės ar (duomenys neskelbtini) advokatų ir Lietuvos arbitražo teismo nebuvimą. Teismas išimtinai rėmėsi neaktualiais, pasenusiais, fragmentiniais ir teisiškai nereikšmingais (dalinai neatitinkančiais tikrovės) duomenimis apie Lietuvos arbitražo teismo dalyvius, kitus su jais susijusius asmenis bei neįvertino (net nerinko duomenų), kas konkrečiai Lietuvos arbitražo teismo dalyviais ir (ar) su jais susijusiais asmenimis (dalyvių–asociacijų nariais), bent hipotetiškai galėjusiais daryti įtaką arbitražo procesui, buvo aktualiu laikotarpiu – arbitražo bylos nagrinėjimo ar arbitro paskyrimo metu (duomenys, kuriais rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas, buvo daugiau nei 2 metų senumo ir neatitinkantys tikrovės).
28. Ieškovės ir trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai nustatė pakartotinio civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo ribas atnaujinęs procesą bei analizavo atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (kasacinio teismo klaida) visų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) galią turinčius išaiškinimus. Proceso atnaujinimo instituto teisinis reguliavimas, atnaujinimo tikslai bei atsakovės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas lemia, kad Lietuvos apeliacinis teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės analizuodamas visas bylos aplinkybes tiek, kiek tai buvo tiesiogiai susiję su atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu.
28.2. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje pagrįstai sprendė, kad galimos procesinės klaidos negali būti vertinamos kaip esminės (neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas), kurios darytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį neteisėtą ir paneigtų iš esmės teisingą išvadą dėl skiriančiosios institucijos nepriklausomumo trūkumo.
28.3. Neperžengdamas pakartotinio civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo ribų Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartyje laikėsi stare decisis principo (ankstesni teismų sprendimai yra privalomi kitiems teismams, vėliau sprendžiantiems panašias bylas), vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties teisės aiškinimu dėl skiriančiosios institucijos nepriklausomumo vertinimo ir jo nekeitė.
28.4. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo L. V. A. skunde kelia klausimus, kurie net nepateko į pakartotinio civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo ribas, nes atitinkami teisės aiškinimo klausimai buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties išaiškinimais arba kitomis nuosekliai kasacinio teismo formuojamos praktikos taisyklėmis: nėra KAĮ 50 ir 15–16 straipsnių normų kolizijos; teismai nenustatė jokių bendro pobūdžio draudimų atsakovei ar jos atstovams bylinėtis (atstovauti) Lietuvos arbitražo teisme; atsakovės atstovo veiklos garantijos negali paneigti fundamentalių teisės į nešališką teismą ir teisės į teisingą procesą garantijų; nėra pagrindo teigti, kad ieškovės neva prarado suinteresuotumą byloje ar kad ieškovių atstovas buvo neįgaliotas vesti bylą; nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas nesivadovavo atsakovės ir trečiojo asmens pateiktais duomenimis; nėra pagrindo teigti, kad, atmesdamas prašymą panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė draudimą priimti blogesnį sprendimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl proceso atnaujinimo pagrindo
29. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
30. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šį prašymą kasacinis teismas atsisakė priimti ir perdavė klausimą dėl jo priėmimo spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Prašyme atsakovė nurodė, kad yra pagrindas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti dėl padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylą, rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kad:
32.2. (duomenys neskelbtini) steigėjai ir (ar) vadovai yra (duomenys neskelbtini) advokatai V. S. ir T. K.;
33. Atsakovė nurodė, kad šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (šios nutarties 11 punktas); šios aplinkybės turėjo esminę ir lemiamą reikšmę konstatuojant Lietuvos arbitražo teismo ir jo pirmininkės nepriklausomumo trūkumą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nenustatė žemesnės instancijos teismas ir kurios prieštarauja bylos medžiagai (pats nustatydamas faktines aplinkybes), pažeidė CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę ir kompetencijos teismų sistemoje paskirstymą.
34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
36. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė proceso atnaujinimo pagrindu nurodė aiškią teisės taikymo klaidą, t. y. prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, tačiau faktinis šio prašymo turinys suponuoja išvadą, jog atsakovė prašė procesą atnaujinti dėl to, kad paaiškėjo, jog kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, nebuvo nustatytos nagrinėjant ieškovių skundą Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad kasacinis teismas šias aplinkybes tirs ir vertins (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
37. Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčiusios procesinės situacijos ypatumas yra tas, kad aplinkybės, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, iš dalies neegzistavo, o egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo ir kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjant kasaciniame ir apeliaciniame teismuose. Taigi po bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme paaiškėjo, kad: 1) aplinkybės, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, iš dalies neegzistavo; 2) egzistavo kitokio pobūdžio aplinkybės; 3) tos kitokios aplinkybės nebuvo žinomos kasaciniam teismui; 4) atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad kasacinis teismas remsis klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje byloje susiklosčiusi situacija susijusi su faktinio, o ne teisinio pobūdžio klaidų ištaisymu, todėl procesas negalėjo būti atnaujintas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymo turinys atitinka ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, bet 2 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
38. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Nagrinėjamu atveju tampa aktualūs proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė, nes tokiu būdu gali būti tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtinti principai dėl teisingumo vykdymo ir pagrindinės teismo funkcijos teisingai išspręsti šalių ginčą. Taigi esminė nurodyto principo įgyvendinimo sąlyga yra teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
42. Minėta, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, siekiant išaiškinti, ar yra protingas pagrindas abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).
43. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje, kai kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas, atsakovės prašymas atnaujinti procesą, atsižvelgiant į procesinės situacijos specifiškumą, kvalifikuotinas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), nors ir nevisiškai atitinka jame suformuluotas proceso atnaujinimo sąlygas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Teismas yra ribojamas tik faktinio pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo. Pagal faktines bylos atnaujinimo aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, kaip aiškią taikymo klaidą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, savaime nesuponuoja išvados, jog procesas atnaujintas nepagrįstai. Išplėstinei teisėjų kolegijai konstatavus kitą, nei atsakovės nurodytas ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas, teisinį šios bylos atnaujinimo pagrindą pagal atsakovės nurodytas ir teismo tirtas bei vertintas faktines aplinkybes, bylos dalyvių teisės, atsižvelgiant į atnaujintos šios bylos išnagrinėjimo apimtį, nebus pažeistos.
Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų
44. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006). Taigi, esminis šios bylos teisės klausimas yra atnaujinto bylos proceso nagrinėjimo ribos.
45. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas siekiant nustatyti, ar atsakovės nurodytos kasacinio teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu ir kurios galimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, galėjo turėti tiesioginės įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados dėl bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį skyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo, lėmusio Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos pažeidimą, padarymui. Šios aplinkybės, kaip proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas, skundžiamą procesinį sprendimą priėmusio teismo buvo kvalifikuotos pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tačiau šių aplinkybių kvalifikavimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą savaime nereiškia, kad yra pagrindas konstatuoti atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų peržengimą. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar visos teisinės problemos, kurios yra keliamos kasaciniame skunde, gali būti sprendžiamos šia kasacinio teismo nutartimi.
46. Kaip nurodyta šios nutarties 32 punkte, atsakovė procesą kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje prašė atnaujinti todėl, kad kasacinis teismas savo nutartyje rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos šioje byloje iki jos nagrinėjimo kasaciniame teisme ir kurios iš dalies neatitiko tikrovės, o šios aplinkybės turėjo esminę ir lemiamą reikšmę konstatuojant Lietuvos arbitražo teismo ir jo pirmininkės nepriklausomumo trūkumą (prašymo atnaujinti procesą 14 punktas). Taigi, atsakovė, prašydama atnaujinti procesą, iš esmės kėlė klausimą, jog byloje nenustatytos, o iš dalies ir neatitinkančios tikrovės, aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti arbitražo teismo ir jo pirmininkės nepriklausomumo trūkumą. Patikslintu prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė iš esmės kvestionavo ieškovių ir trečiojo asmens atsiliepime į atsakovės prašymą atnaujinti procesą nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, susijusias su Lietuvos arbitražo teismo steigimu, galimais atsakovės atstovų ryšiais su šiuo teismu, bei kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl arbitražo teismo nepriklausomumo, bei papildomai pažymėjo, kad kasacinis teismas nepagrįstai sutapatino arbitro nušalinimo ir arbitražo teismo sprendimo apskundimo institutų taikymą.
47. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi procesą byloje atnaujino dėl to, kad kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo nustatytos, ir šis faktas atsakovei nebuvo (negalėjo būti) žinomas, bei dėl galimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytų aplinkybių prieštaravimo bylos medžiagai (kasacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. šioje byloje priimtos nutarties 40–42 punktai), ir skundžiama nutartimi nustatė būtent tokias atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas (skundžiamos nutarties 30 punktas).
48. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad procesas nebuvo atnaujintas dėl teisės normų, reglamentuojančių arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo klausimus, taikymo ir aiškinimo, todėl kasacinio teismo išaiškinimai dėl nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijų, jų taikymo arbitražo institucijoms bei jų vadovams nepatenka į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, kurias sudaro patikrinimas faktinių aplinkybių, kuriomis kasacinis teismas grindė savo išvadas, egzistavimo. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad procesas byloje buvo atnaujintas dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių (ką atsakovė įvardijo kaip aiškią teisės taikymo klaidą), konstatuoja, kad teisės aiškinimo taisyklės, nurodytos 2016 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nepatenka į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, todėl negali būti peržiūrimos iš naujo nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
49. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas proceso atnaujinimo stadijoje, yra susijusios su bylą išnagrinėjusio arbitro ir jį paskyrusios arbitražo institucijos nepriklausomumo trūkumo egzistavimu (neegzistavimu), todėl atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, esant tokiam faktiniam proceso atnaujinimo pagrindui, koks konstatuotas šioje byloje, naujų įrodymų priėmimas ir jų ištyrimas yra galimas, nes tik tokiu būdu įmanomas šioje byloje priimto teismo sprendimo, dėl kurio atnaujintas procesas, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, išaiškinta, kad asmens nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis). Atliekant nurodytą vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia (be kita ko), esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą, į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 29, 30 punktai). Minėta nutartimi taip pat išaiškinta, kad nepriklausomumo reikalavimai nuolatinei arbitražo institucijai ir jos pirmininkui arbitražo įstatyme įtvirtinti expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) (KAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Be to, šis reikalavimas, kiek tai susiję su arbitražo tribunolo sudėties klausimais, išplaukia ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje garantuojamų tinkamo proceso standartų – nešališkas ir nepriklausomas bylą nagrinėjančio subjekto sudėties sudarymas, kaip minėta, yra viena iš teisės į sąžiningą procesą, garantuotos minėtos Konvencijos 6 straipsnyje, sudėtinių dalių ir savo ruožtu leidžia užtikrinti sprendimo priėmimo nešališkumą ir nepriklausomumą (nutarties 43 punktas); arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai; šie reikalavimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) atitinka arbitrams keliamus reikalavimus, o juos vertinant taikomi tie patys vertinimo kriterijai (nutarties 48 punktas).
51. Kaip jau konstatuota šios nutarties 48 punkte, procesas nebuvo atnaujintas dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo klausimus, taikymo ir aiškinimo, todėl minėti kasacinio teismo išaiškinimai dėl nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijų, jų taikymo arbitražo institucijoms atnaujinus šioje byloje procesą nekvestionuojami. Atsižvelgdamas į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, apeliacinis teismas pagrįstai tikrino, ar tam tikros aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas rėmėsi savo nutartyje, iš tiesų byloje nebuvo nustatytos, taip pat ar tokios aplinkybės apskritai egzistuoja. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokiam faktiniam proceso atnaujinimo pagrindui, atsakovės nurodytų atnaujinimo pagrindų patikrinimas negalėjo būti įmanomas kitaip, kaip tik ištiriant papildomus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius atsakovės teiginius.
52. Kaip nurodyta šios nutarties 32 punkte, faktinės aplinkybės, kurios byloje nebuvo nustatytos, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, ir dėl to buvo prašoma atnaujinti procesą, susijusios su Lietuvos arbitražo teismo dalininkais, jų steigėjais ir vadovais bei šių kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, nustatė esmines teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su Lietuvos arbitražo teismo steigėjais bei dalininkais (skundžiamos nutarties 42 punktas), įvertino šias aplinkybes, kaip patvirtinančias konkrečias sąsajas tarp arbitražo teismo ir (duomenys neskelbtini), kurioje dirbantis advokatas J. S., be kita ko, atstovavo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos arbitražo teismo administruotame arbitražo procese, ir sprendė, jog jų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti arbitražo teismo nepriklausomumo akivaizdų trūkumą ir su tuo susijusį ieškovių teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Kasaciniame skunde keliamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo klausimas, nurodant, jog teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo Lietuvos arbitražo teisme metu šio teismo dalininkėmis buvo ne tik teismo nustatytos dvi asociacijos, bet ir (duomenys neskelbtini). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas faktinių aplinkybių iš naujo nenustato, ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir atsakovės bei trečiojo asmens nekvestionuojamų faktinių aplinkybių visuma laikytina pakankama šio teismo išvadoms pagrįsti (žr. šios nutarties 23 punktą). Nors paskirta arbitražo institucijos pirmininkė A. T., šias pareigas vykdžiusi arbitro paskyrimo šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti metu ir šį arbitrą paskyrusi, nėra susijusi tiesioginiais ryšiais su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) ar jai atstovaujančia (duomenys neskelbtini) ir jokio pirmininkės suinteresuotumo ir subjektyvaus šališkumo nėra nustatyta, tačiau, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinis teismas, dėl nustatytų minėtų asmenų sąsajų, ypač – aplinkybės, kad arbitražo institucijos pirmininką skiria ir atšaukia įstaigos dalininkai, minėti subjektai potencialiai galėtų daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką arbitražo institucijos sprendimams, t. y. objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl arbitrą skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko) nepriklausomumo objektyviuoju aspektu atliekant šią funkciją.
53. Apibendrindama išdėstytus argumentus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo neperžengdamas ribų, kurias apibrėžė proceso atnaujinimo pagrindai, patikrino atsakovės nurodytų aplinkybių egzistavimą (neegzistavimą) bei jų galimą įtaką arbitražo teismo nepriklausomumui, remdamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotais nepriklausomumo sąvokos turinio identifikavimo kriterijais, ir pagrįstai sprendė, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma, patvirtinanti sąsajas tarp arbitražo teismo steigėjų bei dalininkų ir atsakovei arbitražo teismo procese atstovavusio advokato, objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių arbitražo teismo nepriklausomumu.
54. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip nepatenkančių į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako, Lietuvos apeliacinio teismo priimtą procesinį sprendimą palieka nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl rašytinių paaiškinimų
55. Trečiasis asmuo L. V. A. 2018 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose, be kita ko, nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. priėmė nutartį, kurioje pateiktos išvados gali būti reikšmingos šioje byloje, jos iš esmės patvirtina teisinę poziciją, dėstomą kasaciniame skunde.
56. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ nustatyta tvarka ir sąlygomis. CPK 350 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas pildyti ar keisti kasacinį skundą, kai skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas. Šis draudimas, be kita ko, taikytinas tada, kai kasatorius, kurio skundas jau atrankos teisėjų kolegijos yra priimtas, pateikia papildomus teisinius argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) ar argumentus, kuriais keičiama, papildoma, tikslinama jo pozicija teisės normų taikymo, prašymo formulavimo prasme.
57. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir trečiojo asmens pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, spręstina, kad rašytinių paaiškinimų priėmimas prieštarautų CPK 350 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam draudimui, dėl to juos priimti atsisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
59. Netenkinus kasacinio skundo, atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, prašo priteisti 2937,79 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktų nuostatomis, trečiajam asmeniui priteistinas 1425,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės ir trečiojo asmens L. V. A. lygiomis dalimis po 712,90 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
61. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,09 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis po 4,55 Eur iš atsakovės ir trečiojo asmens L. V. A. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir trečiojo asmens L. V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 712,90 Eur (septynis šimtus dvylika Eur ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens L. V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 4,55 Eur (keturis Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Grąžinti trečiajam asmeniui L. V. A. 2018 m. kovo 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.