Administracinė byla Nr. eAS-186-556/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00024-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. liepos 21 d. raštą Nr. 457-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“; 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 1SS- 3516-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“; 3) įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, atliekamus iki žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo: a) suderinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo, skirto naudojamo gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, formavimo ir pertvarkymo projektą; b) atlikti projekto valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumento priežiūrą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos D. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Skyriaus 2016 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 457-(14.49.36.) bei NŽT 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 1SS-3516-(8.5.) ir įpareigojo atsakovą NŽT iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėja 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 2 684 Eur teismo išlaidų atlyginimą.
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė sumažinti pareiškėjos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovo manymu, pareiškėjos prašymas priteisti išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, yra nepagrįstas, kadangi skundo NŽT direktoriui parengimas nėra teisminio proceso dalis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos D. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 1 032,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.
Atsižvelgdamas į kelto ginčo esmę ir byloje priimtus sprendimus, teismas darė išvadą, kad kilusiame ginče pareiškėjos teisės buvo apgintos pilna apimtimi.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytus maksimalius dydžius, 2 punkte nurodytus kriterijus ir pažymėjo, jog ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos kaip bylinėjimosi išlaidos yra teismo priteisiamos, teismas kiekvieną kartą priteisdamas konkretų jų dydį atsižvelgia ir įvertina nurodytus kriterijus.
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginčą nagrinėjant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas nurodė, jog pasisakys tik dėl NŽT ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme pareiškėjos patirtų išlaidų atlyginimo.
Vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsniu, 26 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, toliau ginčas buvo sprendžiamas teisme, todėl šios pareiškėjos patirtos išlaidos priteistinos pagal Rekomendacijų 8.1 punktą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. su advokatais A. K. ir J. L. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atstovai įsipareigojo teikti pareiškėjai teisines paslaugas ir atstovauti ginčuose, nagrinėjamuose ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose dėl žemės sklypo, reikalingo pastatui – gyvenamajam namui suformavimo ir kt. (II t., b. l. 76–77). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pareiškėja su 2016 m. rugpjūčio 8 d. skundu dėl Skyriaus 2016 m. liepos 21 d. rašto kreipėsi į NŽT. Byloje esanti 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AKJ1812038 patvirtina, kad pareiškėja už skundo NŽT parengimą patyrė 200 Eur išlaidų (II t., b. l. 55). Nors už skundo NŽT paregimą prašoma priteisti suma neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, šią suma sumažino iki 100 Eur.
Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog teisme šioje administracinėje byloje pareiškėjos interesus atstovavo advokatas A. K. ir advokatė J. L., kurių įgaliojimus patvirtina 2016 m. gruodžio 29 d. atstovavimo sutartis (I t. b. l. 35). Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AKJ1812038 matyti, kad pareiškėjai už skundo teismui parengimą paskaičiuota 1 600 Eur suma (II t., b. l. 55). Pareiškėjos atstovas advokatas A. K. skundą teismui pateikė 2017 m. sausio 2 d. Nors už skundo teismui paregimą prašoma priteisti suma neviršijo Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad skunde dėstomi ne vien tik teisiniai argumentai, bet nurodomos faktinės aplinkybės, cituojami teisės aktai, teismas šią sumą sumažino iki 800 Eur.
Byloje nustatyta, kad už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose paskaičiuota 200 Eur suma. Iš byloje esančios informacinės pažymos matyti, kad 2017 m. vasario 27 d. vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovė advokatė J. L., truko 7 minutes, t. y. nuo 10 val. 05 min. iki 10 val. 12 min. (I t., b. l. 146–147). 2017 m. kovo 27 d. vykęs teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjos atstovė advokatė J. L., truko 36 minutes, t. y. nuo 11 val. 04 min. iki 10 val. 40 min. (I t., b. l. 165–166). Kaip matyti, 2017 m. vasario 27 d. teismo posėdis truko mažiau nei 30 minučių, todėl bylinėjimosi išlaidos už pareiškėjos atstovavimą šiame teismo posėdyje nepriteistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2017 m. kovo 27 d. teismo posėdyje priteista 70 Eur.
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjai už prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo ir dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimą paskaičiuota 200 Eur suma. Pareiškėjos atstovas advokatas A. K. 2017 m. vasario 23 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų pridėjimo pateikimo (I t., b. l. 136–137), kuriame suformulavo prašymą pridėti prie bylos papildomai teikiamus dokumentus bei atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.17 punktu ir pareiškėjai už prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimą priteisė 40 Eur.
Iš byloje esančio 2017 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad advokatas A. K. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 19). Pareiškėjai taip pat priteistas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
Atsižvelgdamas į ginčo teisinių santykių pobūdį, įvertinęs specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, teismas darė išvadą, kad už skundo NŽT ir teismui pateikimą, prašymo dėl įrodymų pridėjimo pateikimą bei pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistina 1 032,50 Eur suma yra adekvati.
III.
Pareiškėja D. L. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti visiškai.
Pareiškėja akcentuoja, kad skundo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje parengimas buvo būtinas pareiškėjos pažeistoms teisėms apginti. Tam reikėjo surinkti ir įvertinti duomenis apie valstybinės žemės plote esančio statinio techninę būklę, tokios būklės priežastis, įvertinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl statinio savininko teisių naudojant valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai pareiškėjos prašomą 200 Eur sumą sumažino.
Pareiškėja mano, jog prašoma priteisti 1 600 Eur suma už skundo parengimą visiškai atitiko bylos sudėtingumą, pareiškėjos atstovo darbo ir laiko sąnaudas, nepažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Kad būtų parengtas skundas, turėjo būti surinkti visi dokumentai, susiję su valstybinės žemės ploto išskyrimu ir naudojimu statinio (gyvenamojo namo) eksploatacijai, reikėjo surinkti ir įvertinti duomenis apie Vilniaus miesto savivaldybės priimtus sprendimus dėl statinio techninės būklės. Pareiškėjos vertinimu, patirtos išlaidos už skundo surašymą buvo būtinos ir pagrįstos, todėl teismas be pagrindo jas sumažino.
Pareiškėja pažymi, kad teismas be pagrindo atmetė prašymą priteisti išlaidas už pasirengimą bylos nagrinėjimui, nors pareiškėja turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Atkreipia dėmesį, kad į bylą buvo teiktas ne vienas, bet keli prašymai dėl papildomų įrodymų pridėjimo, jie buvo būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl mano, jog teismas be pagrindo sumažino prašomas priteisti išlaidas už prašymų pridėti įrodymus ir atidėti bylos nagrinėjimą parengimą.
Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas pažymi, kad galutiniu teismo sprendimu byloje buvo patenkinti tik du iš trijų pareiškėjos reikalavimų, todėl turėjo būti priteista 2/3 pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog skundo NŽT nagrinėjimas nėra teisminio proceso dalis. Teismas priėmė pagrįstą nutartį, kompleksiškai įvertinęs apeliantės patenkintų reikalavimų dalį ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepažeisdamas šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, iš dalies tenkinęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 032,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pateiktame atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu.
Kaip matyti iš ginčijamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, vadovavosi Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, kuriame nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijų 8 punkte nustatytais koeficientais bei Rekomendacijų 9 punktu ir teisingai nustatė, koks nagrinėjamu atveju yra galimas maksimalus išlaidų atlyginimo dydis pareiškėjai pagal Rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėjai priteisė mažesnę, nei buvo prašoma, bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo teisinių santykių pobūdį, įvertinęs specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, darė išvadą, kad už skundo NŽT ir teismui parengimą, prašymo dėl įrodymų pridėjimo pateikimą bei pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose pareiškėja turi teisę į 1 032,50 Eur išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimą ir nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, tinkamai įvertino visumą bylai reikšmingų aplinkybių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumu ir nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą jas didinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteistos sumos atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus ir laikytinos racionaliomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog už skundo NŽT ir teismui parengimą, prašymo dėl įrodymų pridėjimo parengimą bei pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistina 1 032,50 Eur suma ir 2019 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties atmetamas, o ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija