LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VerSLO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. rugsėjo 14 d. Nr. V-1664
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Verslo studijų krypties aprašu iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu
Nr. V-1664
VERSLO STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Verslo studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami verslo studijų krypties (L01), kuri priklauso verslo ir viešosios vadybos (L) krypčių grupei, studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas verslo studijų kryptį (toliau – verslo kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į 2013 m. AACSB (angl. The Association to Advance Collegiate Schools of Business) Eligibility Procedures and Accreditation Standards for Business Accreditation (2018 m. liepos 1 d. redakcija) rekomendacijas) bei Europos vadybos plėtros fondo EFMD EPAS verslo programų kokybės ir akreditavimo bei Europos kokybės tinklo EQUAL Guidelines verslo ir vadybos bakalauro laipsnio teikimo gaires.
3. Aprašo reikalavimai taikomi koleginėms bei universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų verslo krypties studijų programoms, vykdomoms nuolatine arba ištęstine studijų forma.
4. Baigusiems kolegines ir universitetines pirmosios pakopos verslo krypties studijas įgyjami verslo vadybos profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, atitinkantys šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją pakopą, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro arba bakalauro diplomu ir diplomo priedėliu.
5. Baigusiems universitetines antrosios studijų pakopos studijas suteikiamas verslo vadybos magistro laipsnis, atitinkantis septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos antrąją pakopą arba verslo administravimo magistro (tarptautinis kvalifikacinis laipsnis (angl. Master of Business Administration), toliau – MBA) kvalifikacinis laipsnis, patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
6. Tarpkryptinės verslo studijų programos galimos tik tuo atveju, jei visiškai pasiekiami verslo studijų programai būdingi studijų rezultatai. Studijų programos sandaroje turi būti tinkamai pagrįstas šių dalykų integralumas studijų procese ir jų suteikiamų žinių bei gebėjimų svarba verslo specialistui. Dviejų krypčių verslo programos galimos tik pirmojoje studijų pakopoje, jei studijų programos apimtis yra 240 kreditų. Dviejų krypčių studijų programa turi visiškai atitikti abiejų krypčių aprašų reikalavimus ir užtikrinti, kad bus pasiekti abiem kryptims būdingi studijų tikslai.
8. Į antrosios studijų pakopos verslo krypties studijas priimami asmenys:
8.1. baigę verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės arba socialinių mokslų studijų krypčių grupės universitetines pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus;
8.2. baigę kitų krypčių universitetines pirmosios pakopos studijas ir papildomųjų studijų metu išklausę pasirinktos studijų programos specifiką atitinkančius dalykus, kurių sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla;
8.3. baigę verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės arba socialinių mokslų krypčių grupės kolegines studijas ir papildomąsias studijas, kurių dalykų sąrašą ir turinį nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į pasirinktos studijų programos specifiką;
9. Verslo krypties studijų tikslas – suteikti galimybę studentams įgyti visapusiškų žinių apie verslo kūrimą ir valdymą bei išlavinti įgūdžius konstruktyviai taikyti šias žinias plačiame profesinės veiklos lauke; siūlant studentams tinkamus tyrimų metodus ir priemones, išugdyti gebėjimą spręsti teorines ir praktines verslo kūrimo ir valdymo problemas kintančioje aplinkoje, tęsti verslo ir susijusių krypčių studijas ir tyrimus, būti pasirengus nuolat tobulėti mokantis visą gyvenimą.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
10. Verslas, kaip studijų objektas, apima verslo kūrimo, valdymo, plėtros bei verslo aplinkos procesų visumą.
11. Verslo kryptis glaudžiai susijusi su vadybos, ekonomikos, komunikacijos, psichologijos, sociologijos, teisės, statistikos ir kitų krypčių studijomis, nes integruoja daugelio mokslų žinias ir pasiekimus, sudarančius sąlygas išgryninti verslo kūrimo ir valdymo dėsningumų, principų ir metodų ypatumus.
12. Verslo studijos turi atskleisti verslo kūrimo, valdymo ir plėtros veiklų kompleksiškumą, jų dinamiką ir ypatumus įvairiais lygmenimis (įmonės, valstybės, tarptautiniame ir globaliame). Verslo veiklos aiškinimas ir supratimas turi pasižymėti teorinių požiūrių įvairove ir diskusijomis, tyrimai turi būti grindžiami įvairių metodikų taikymu ir (arba) derinimu. Verslo studijoms būdingas tarpdiscipliniškumas ir daugiadalykiškumas.
13. Verslo krypties studijų turinio elementai:
13.1. žinios ir gebėjimai, reikalingi verslo kūrimo, valdymo ir plėtros veiklai, verslo aplinkos tyrimams vykdyti valstybės ir globaliose rinkose;
13.2. poreikio domėtis verslo srities naujovėmis ugdymas, mokėjimas taikyti verslo valdymo žinias įvairiomis aplinkybėmis, gebėjimas jas derinti su vadybos ir socialinių studijų krypčių žiniomis, valdymo sprendimų svarbos ir įtakos veiklos rezultatams suvokimas;
14. Pirmosios pakopos studijas baigę absolventai gali dirbti verslo vadybos specialistais pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse ar viešajame sektoriuje, patys kurti verslą. Studijos, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus, gali būti tęsiamos vadybos, viešojo administravimo ar kitų studijų krypčių.
15. Antrosios pakopos studijas baigę absolventai gali dirbti verslo vadybos specialistais ir vadovais pramonės, prekybos, paslaugų įmonėse ar viešajame sektoriuje, vykdyti verslo kūrimo galimybių, verslo būklės (procesų) ir aplinkos analizės, (strateginio) valdymo, verslo plėtros krypčių identifikavimo veiklą. Verslo vadybos specialistai gali kurti verslą, konsultuoti, daryti viešojo administravimo karjerą, dirbti mokslinių (MBA atveju – taikomųjų mokslinių) tyrimų srityje, tęsti doktorantūros studijas. Priimdami į doktorantūrą MBA absolventus, universitetai gali pageidauti papildomų įrodymų apie asmens pasirengimą moksliniam darbui (publikuotų straipsnių ir pan.).
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Pateikiami verslo krypties studijų rezultatai yra siekiami pagrindiniai šios studijų krypties bendrieji ir specialieji studijų rezultatai, tačiau jie nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija.
17. Baigę verslo krypties studijas, absolventai gebės:
17.1. profesinę veiklą grįsti išmanymu ir supratimu, kaip kuriamas ir valdomas įvairaus dydžio ir įvairiose srityse veikiantis verslas;
17.2. kūrybiškai ir kritiškai taikyti tyrimo metodus ir priemones sprendžiant teorines ir praktines verslo kūrimo ir valdymo problemas, įvertinant galimas problemų sprendimų alternatyvas kintančioje verslo aplinkoje;
17.3. rinkti, struktūruoti, analizuoti, interpretuoti ir naudoti profesinei veiklai reikalingą informaciją, formuluoti tyrimų išvadas;
17.4. žodžiu ir raštu perteikti žinias, idėjas verslo kūrimo ir valdymo temomis, dalyvauti diskusijose su profesionalais ir kitais asmenimis, taip siekdami prisidėti prie verslo tikslų pasiekimo ir darnios plėtros;
18. Baigus kolegines verslo krypties studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
18.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
18.1.1. supranta verslo kūrimo, organizacijos sandaros formavimo, valdymo principus, naujausias vadybos teorijos ir organizacijų valdymo problemų sprendimo žinias geba taikyti praktinėje veikloje;
18.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
18.2.1. geba atlikti empirinius tyrimus, integruotai taiko socialinių, humanitarinių, technologijos ir kitų mokslų žinias;
18.2.2. geba naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, taikyti kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, kryptingai kaupti informaciją verslo kūrimo ir valdymo klausimams nagrinėti;
18.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
18.3.1. geba rinkti, apibendrinti, analizuoti ir sisteminti organizacijos veiklos duomenis, vertinti veiklos rezultatus, teikti siūlymus verslo valdymo, veiklos tobulinimo ir kitais klausimais;
18.3.2. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti verslo aplinkos tyrimus, savarankiškai parinkti technologines, organizacines ir metodines priemones, siekdamas analizuoti organizacijos veiklą ir išryškinti jos tobulinimo būdus;
18.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
18.4.1. geba bendrauti su specialistais ir kitais asmenimis, spręsdamas verslo kūrimo, valdymo ir plėtros uždavinius, perteikti žinias ir savo požiūrį, vadovaudamasis profesine etika ir pilietiškumu;
18.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
18.5.1. geba rinkti, kaupti ir sisteminti informaciją, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, informacinėmis technologijomis, tinkamai elgtis su konfidencialia informacija;
18.5.2. geba savarankiškai tobulintis profesinės veiklos srityje, suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai ir aplinkai;
19. Baigus universitetines pirmosios pakopos verslo krypties studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
19.1.1. išmano socialinių ir humanitarinių mokslų teorijas, geba jas taikyti, įvairiapusiškai ir sistemiškai analizuodamas ir vertindamas teorinius bei praktinius verslo valdymo reiškinius;
19.1.2. išmano verslo kūrimo, organizacijos sandaros formavimo, valdymo principus, geba taikyti naujausias vadybos teorijos ir organizacijų valdymo problemų sprendimo žinias, vertindamas išorinius ir vidinius verslo aplinkos veiksnius, bei formuoti siūlymus probleminėms verslo valdymo sritims gerinti;
19.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. geba atlikti mokslinius tyrimus, kūrybiškai ir kritiškai taikyti vadybos metodus, vertinti pagrindinius verslo dėsnius, sąvokas ir kategorijas, naudotis fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų pasiekimais ir metodais, formuluoti tyrimų išvadas;
19.2.2. geba pasirinkti tinkamus kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus verslo aplinkos tyrimams atlikti, tyrimo rezultatams apibendrinti, galimiems sprendiniams pateikti; įvertinęs verslo aplinkos pokyčių tendencijas, geba įžvelgti verslo valdymo perspektyvas;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba rinkti, struktūruoti, analizuoti ir sisteminti įvairaus dydžio ir įvairiose veiklos srityse veikiančių organizacijų veiklos duomenis ir sprendimų priėmimo ypatumus, vertinti veiklos rezultatus, teikti siūlymus verslo valdymo, veiklos tobulinimo ir kitais klausimais;
19.3.2. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti verslo aplinkos tyrimus bei rengti verslo plėtros gaires, atsižvelgti į numatytus tikslus ir analizės rezultatus, pasitelkdamas kritinį mąstymą savarankiškai parinkti technologines, organizacines ir metodines priemones tyrimams atlikti ir išryškinti verslo veiklos tobulinimo būdus;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. geba bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais ir visuomene spręsdamas profesinės veiklos ar studijų srities uždavinius, žodžiu ir raštu perteikti verslo valdymo žinias specialistams, pristatyti atliktos veiklos rezultatus įvairioms auditorijoms, diskutuoti aktualiais profesiniais klausimais tarpdisciplininėje aplinkoje;
19.4.2. geba sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, efektyviai komunikuoti profesinėje verslo aplinkoje ir bendruomenėje;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. geba kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę praktiką, suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomeninei, ekonominei, kultūros raidai ir aplinkai;
19.5.2. geba dirbti atsakingai, kruopščiai ir savarankiškai, priimti kūrybiškus ir inovatyvius sprendimus sudėtingų situacijų atvejais;
20. Baigus universitetines antrosios pakopos verslo krypties studijas turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. išmano ir geba taikyti socialinių mokslų teorijas ir tyrimų metodus, geba juos taikyti, sistemiškai analizuodamas ir vertindamas teorinius ir praktinius verslo valdymo reiškinius neapibrėžtumo sąlygomis, vykdyti profesinę veiklą ir inicijuoti pokyčius, puoselėti socialines, kultūrines ir etines vertybes;
20.1.2. turi fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų verslo kūrimo ir valdymo žinių, sudarančių prielaidas kurti ir taikyti originalias idėjas šiuolaikinių mokslinių tyrimų kontekste;
20.1.3. išmano ir taiko klasikines ir šiuolaikines verslo valdymo teorijas, vertindamas valstybės verslo reguliavimo ir vystymo politiką, pasaulinės ekonomikos veikimą, spręsdamas verslo valdymo problemas kintančioje aplinkoje;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba analizuoti ir kritiškai vertinti verslo valdymo tobulinimo idėjas, formuluoti argumentus ir prielaidas, taikyti kiekybinius ir kokybinius metodus, atlikdamas taikomuosius ir tarpdalykinius tyrimus;
20.2.2. geba analizuoti, sisteminti ir vertinti iš įvairių duomenų šaltinių gaunamą informaciją, reikalingą verslo kūrimo ir valdymo moksliniams (MBA atveju – taikomiesiems moksliniams) tyrimams, alternatyviems valdymo sprendimams priimti ir galimam jų poveikiui aplinkai nustatyti;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba spręsti nerutininius kompleksinius verslo valdymo uždavinius neapibrėžtumo sąlygomis, diegdamas naujoves, derina įvairių dalykų žinias, geba įvertinti alternatyvas ir galimus netikėtumus kuriant ir plėtojant verslą;
20.3.2. geba taikyti sisteminį požiūrį, vertinti ir rengti naujas informacines, organizacines priemones verslo valdymo sprendimams priimti ir moksliniams (MBA atveju – taikomiesiems moksliniams) tyrimams atlikti;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu su verslo atstovais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, diskutuoti aktualiais verslo kūrimo ir valdymo praktikos ir teorijos klausimais, įskaitant idėjų pristatymą, verslo ataskaitų rengimą, konsultavimą ir ekspertinį vertinimą;
20.4.2. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti mokslinį tiriamąjį (MBA atveju – taikomąjį mokslinį) darbą individualiai ir grupėse, vertinti grupės darbo efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir koordinavimo principus, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. geba savarankiškai priimti valdymo sprendimus sudėtingų ir neapibrėžtų situacijų atvejais, inicijuoti verslo veiklą ir jai vadovauti, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir nuolat lavintis savarankiškai;
20.5.2 geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir loginio mąstymo įgūdžius, priimdami valdymo sprendimus, pagrįstus galimybių ir pasekmių vertinimu, suvokia moralinę ir socialinę atsakomybę už savo veiklą ir jos etines pasekmes;
21. Baigus MBA studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
21.1.1. išmano ir geba taikyti socialinių mokslų teorijomis grįstus tyrimų metodus, sistemiškai analizuodamas ir vertindamas praktinius verslo valdymo reiškinius neapibrėžtumo sąlygomis; vykdyti profesinę veiklą ir inicijuoti pokyčius; puoselėti socialines, kultūrines ir etines vertybes;
21.1.2. turi mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstų verslo kūrimo ir valdymo žinių, sudarančių prielaidas kurti ir taikyti originalias idėjas versle;
21.1.3. išmano ir taiko klasikines ir šiuolaikines verslo valdymo teorijas, vertindamas valstybės verslo reguliavimo ir vystymo politiką, pasaulinės ekonomikos veikimą, spręsdamas verslo valdymo problemas kintančioje aplinkoje;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
21.2.1. geba analizuoti ir kritiškai vertinti verslo valdymo tobulinimo idėjas, formuluoti argumentus ir prielaidas, taikyti kiekybinius ir kokybinius metodus, atlikdami taikomuosius mokslinius tyrimus;
21.2.2. geba analizuoti, sisteminti ir vertinti iš įvairių duomenų šaltinių gaunamą informaciją, reikalingą verslo kūrimo taikomiesiems moksliniams tyrimams, alternatyviems valdymo sprendimams priimti ir galimam jų poveikiui aplinkai nustatyti;
21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
21.3.1. geba spręsti nerutininius kompleksinius verslo valdymo uždavinius neapibrėžtumo sąlygomis; diegdami naujoves, derina įvairių dalykų žinias, geba įvertinti alternatyvas ir galimus netikėtumus kuriant ir plėtojant verslą;
21.3.2. geba taikyti sisteminį požiūrį, vertinti ir rengti naujas informacines, organizacines priemones verslo valdymo sprendimams priimti ir taikomiesiems tyrimams atlikti;
21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
21.4.1. geba sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu su verslo atstovais ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, diskutuoti aktualiais verslo kūrimo ir valdymo praktikos klausimais, įskaitant idėjų pateikimą, verslo ataskaitų rengimą, konsultavimą ir ekspertinį vertinimą;
21.4.2. geba planuoti, organizuoti ir vykdyti darbą individualiai ir grupėse, vertinti grupės darbo efektyvumą, analizuoti grupės sudarymo, užduočių perdavimo ir koordinavimo principus, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu;
21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
21.5.1. geba savarankiškai priimti valdymo sprendimus sudėtingų ir neapibrėžtų situacijų atvejais, inicijuoti verslo veiklą ir jai vadovauti, pasirinkti tobulinimosi kryptį ir nuolat lavintis savarankiškai;
21.5.2. geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir loginio mąstymo įgūdžius, priimdamas valdymo sprendimus, pagrįstus galimybių ir pasekmių vertinimu, suvokia moralinę ir socialinę atsakomybę už savo veiklą ir jos etines pasekmes;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
22. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus. Studentų ir dėstytojų darbo laikas bei materialiniai ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kiti) turi būti naudojami racionaliai.
23. Studijų procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema studentus turi motyvuoti naudotis įvairiais žinių įgijimo ištekliais ir šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
24. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti didaktinę studijų programos koncepciją, savo kompetencijomis atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti kurti studijų dalyko (modulio) programą, atsižvelgdami į konkrečią studijų programą, kuriai šis dalykas (modulis) priklauso. Rengdami studijų medžiagą, dėstytojai turi remtis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomojo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, gebėti tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus, į studentus orientuotus dėstymo ir pasiekimų vertinimo metodus.
25. Studijų procese turi būti taikomi įvairūs studijų metodai: tradicinės ir interaktyvios paskaitos, praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai užsiėmimai, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, atvejų studijos, problemų analizės ir jų sprendimo užsiėmimai, individualūs ir grupiniai darbai, ataskaitų pristatymo rinkiniai, konsultacijos ir kt. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, skatinti studentą savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas, integruoti įvairių sričių kompetencijas.
26. Dėstytojai turi rinktis įvairius vertinimo metodus ir būdus, pavyzdžiui: egzaminą, kompiuterinį testavimą, problemos sprendimo analizę, kontrolinį darbą, pranešimą, seminarą, laboratorinių darbų ataskaitą, praktikos ataskaitą, individualių ir grupinių darbų ataskaitų vertinimą, savęs vertinimą ir kt. Dėstytojai turi išmanyti metodinius jų taikymo aspektus ir būti skatinami kurti ir taikyti integruotus vertinimo metodus. Vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su taikomais dalyko studijų metodais.
27. Dėstant ir studijuojant, ypač antrojoje studijų pakopoje, turi būti numatyti tiriamieji darbai ir perkeliamųjų gebėjimų plėtojimas. Didaktinė studijų programos sistema turi ir skatinti, ir sudaryti prielaidas taikyti analitinius, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus.
28. Studijų rezultatuose aprašytos žinios ir gebėjimai turi būti formaliai įvertinami. Studentai turi laiku gauti grįžtamąją informaciją apie savo atliktų darbų rezultatus.
29. Visi studentų įvertinimai turi būti paremti aiškiai suformuluotais, objektyviais ir iš anksto žinomais kriterijais. Studijų programoje turi būti aiškiai apibrėžtos, numatytos vertinti darbų apimtys bei studentų rezultatų ir pasiekimų vertinimo metodai ir kriterijai. Formuluojant vertinimo kriterijus, turi būti nurodomas žemiausias pasiekimų lygis, atitinkantis mažiausią teigiamą įvertinimą. Vertinant studento pasiekimus, rekomenduotina taikyti kaupiamąjį balą.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
31. Studijų programa turi būti aktuali, atitikti mokslo ir studijų krypties lygį, nuolat tobulinama ir atnaujinama. Studijų vykdytojai turi užtikrinti, kad studijų programa sudarytų galimybes studentams dar studijų metu susipažinti su naujovių turiniu, inovatyviomis temomis, būtų skatinami įžvelgti ir numatyti studijų krypties ir profesinės veiklos raidos perspektyvas.
32. Studijų programos vykdymas turi būti grindžiamas jos kokybės priežiūra, įtraukiant vidinius ir išorinius dalininkus.
33. Studijų programos tikslas ir studijų rezultatai turi būti aiškūs ir pasiekiami. Studijų programos sandara turi atskleisti verslo studijų krypties išskirtinumą, specifiką.
34. Verslo studijų krypties studijų programų dėstytojams keliami šie reikalavimai:
34.1. koleginių ir universitetinių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programose verslo studijų krypties dalykus gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją (išskyrus šio papunkčio paskutiniame sakinyje paminėtą atvejį), kurių vykdomos akademinės ir (ar) praktinės veiklos tematika siejama su verslo studijų krypties dalykais. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį;
34.2. koleginių studijų programose ne mažiau kaip 10 procentų verslo studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį ir atliekantys atitinkamos mokslo krypties tyrimus. Daugiau kaip 50 procentų verslo studijų krypties dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metus praktinio darbo dėstomo dalyko (modulio) srityje patirties;
34.3. universitetinių pirmosios pakopos studijų programų ne mažiau kaip 50 procentų verslo studijų krypties dalykų apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys su vadybos mokslo krypties tematikomis, ekonomikos, komunikacijos ar kitomis dėstomam dalykui (moduliui) artimomis mokslo kryptimis susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose, arba pripažinti menininkai;
34.4. antrosios pakopos studijų programų ne mažiau kaip 80 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir vykdyti su vadybos mokslo krypties tematika, ekonomikos, komunikacijos ar kitomis dėstomam dalykui (moduliui) artimomis mokslo kryptimis susijusius tyrimus, skelbiantys jų rezultatus mokslo leidiniuose. Kiti dėstytojai gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus taikomuosius dalykus atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Ne mažiau kaip 20 procentų verslo studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijų turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai;
34.5. MBA studijų atveju dėstytojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir kitoms antrosios pakopos studijų programoms. Tačiau rekomenduotina į studijų procesą įtraukti verslo atstovus, kurie galėtų dėstyti tam tikras temas, skaityti pranešimus kaip kviestiniai svečiai ar dalintis patirtimi klausimais, susijusiais su dėstomo dalyko tematika.
35. Kriterijai, kuriais remiantis vertinami ir atrenkami dėstytojai: dėstomo ar planuojamo dėstyti dalyko (modulio) srities mokslinių publikacijų ir mokymo priemonių skaičius bei lygis, dėstymo, praktinės patirties ir mokslinės veiklos krypties atitiktis dėstomam ir (ar) planuojamam dėstyti dalykui, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš plačiausiai Europos Sąjungoje vartojamų kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), plačiai vartojama mokslinėje ir praktinėje su studijų dalyku siejamoje veikloje, domėjimasis ir aktyvumas, kuriant ir (arba) taikant veiksmingus ir pažangius mokymo ir mokymosi metodus, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitose bendruomenėse, dalyvavimas profesinio tobulėjimo programose ir stažuotėse, teigiami studentų atsiliepimai apie dėstymo kokybę, asmeninį domėjimąsi studentų studijų ir profesinės karjeros reikalais, kriterijų, kuriais remiantis vertinamos studijų programos, išmanymas.
36. Integrali pirmosios studijų pakopos verslo krypties studijų dalis yra praktika, kuri turi būti organizuojama, vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka. Pirmosios pakopos studijose bendra numatytų praktikų apimtis turi sudaryti: koleginių studijų – ne mažiau kaip 30 kreditų, universitetinių studijų – ne mažiau kaip 15 kreditų. Praktikos vadovai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kita) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
37. Praktikos tikslas – ugdyti studento gebėjimus susieti teorines žinias su praktinės veiklos problemų sprendimu. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti studentams galimų praktikos vietų sąrašą. Studentas, pritarus aukštajai mokyklai, praktikos vietą gali susirasti pats. Pasirinkus praktikos instituciją, sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos ir praktikos institucijos. Praktikos organizavimo procese turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja. Praktikos užduotys turi būti parenkamos, studento akademinį pasirengimą siejant su praktinės veiklos kompetencija. Rekomenduotina praktikos vadovus institucijoje įtraukti į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą.
38. Studijų programa turi būti sudaryta taip, kad atitiktų įvairių numatomų studentų grupių poreikius, sietinus su studijų trukme ir intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, geografiniais ypatumais, galimybe sudaryti individualų studijų planą, kvalifikacijų derinius.
39. Visų pakopų verslo krypties studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu), išskyrus MBA, kurio laipsniui įgyti baigiamasis darbas neprivalomas, tačiau rekomenduotinas. Baigiamasis darbas rengiamas ir ginamas pagal aukštosios mokyklos parengtus ir patvirtintus baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo metodinius reikalavimus. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų.
40. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studentų gebėjimą suprasti ir analizuoti verslo reiškinius bei procesus ir kūrybiškai taikyti žinias bei praktinius įgūdžius sprendžiant verslo problemas. Baigiamuoju darbu studentai turi demonstruoti gebėjimą kritiškai, nuosekliai reikšti mintis raštu ir žodžiu, iškelti problemas ir formuluoti argumentuotus jų sprendimo būdus, diskutuoti profesiniais klausimais.
41. Bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais moksliniais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) bakalaurantai turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą įvairiapusiškai ir sistemiškai analizuoti ir vertinti teorinius ir praktinius verslo valdymo reiškinius (pasirinktą temą), kritiškai analizuoti ir kompleksiškai vertinti susistemintus anksčiau ir savarankiškai atliktų tyrimų rezultatus, kurių reikia verslo ekonominėms, socialinėms ir etinėms problemoms spręsti. Bakalauro baigiamuoju darbu studentai turi demonstruoti gebėjimą rasti, apdoroti, interpretuoti ir taikyti tyrimų rezultatus, formuluoti verslo kūrimo ir verslo valdymo problemų sprendimus, prognozuoti verslo plėtros tendencijas, atsižvelgdami į aplinkos pokyčius.
42. Magistro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas pasirinktą verslo studijų krypties tematiką atitinkančių mokslo darbų analize, sinteze ir vertinimu, savarankiškais moksliniais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis gebėjimus, atitinkančius studijų programos tikslus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantai turi parodyti gebėjimą integruoti žinias, taikyti socialinių mokslų teorijas ir metodus, sistemiškai analizuoti ir vertinti teorinius ir praktinius verslo valdymo reiškinius (problemas) neapibrėžtumo sąlygomis. Magistro baigiamuoju darbu studentai turi demonstruoti gebėjimus analizuoti ir kritiškai vertinti verslo valdymo tobulinimo idėjas, formuluoti argumentus ir prielaidas, atlikdami taikomuosius ir tarpdalykinius tyrimus, taikyti kiekybinius ir kokybinius metodus, formuluoti alternatyvius valdymo sprendimus, nustatyti ir vertinti galimą jų poveikį aplinkai. Jei baigiamasis darbas numatytas MBA programoje, jame rekomenduojama koncentruotis į konkretaus verslo vieneto problemos sprendimą.
43. Materialinė ir metodinė bazė turi tenkinti šiuos minimalius reikalavimus:
43.1. auditorijų, laboratorijų ir kitų mokymo ir savarankiško darbo patalpų skaičius bei vietų skaičius jose, įranga ir išsidėstymas turi atitikti studijų reikmes, darbų saugos ir higienos reikalavimus, būti pritaikyti grupiniam darbui ir bendravimo įgūdžiams lavinti;
43.2. techninių ir administracinių tarnybų darbas turi sudaryti sąlygas studentų praktiniams gebėjimams formuoti, programai individualizuoti, informacijos apie studijų procesą prieinamumui;
43.3. mokymo medžiaga ir literatūros šaltiniai turi būti prieinami bibliotekoje ir (ar) elektroninėje aplinkoje. Studentams kontaktinių užsiėmimų metu ir atliekant savarankiško darbo užduotis turi būti suteikiama galimybė naudotis praktiniams įgūdžiams įgyti reikalinga programine įranga;