PATVIRTINTA

Lietuvos transporto saugos administracijos

direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. 2BE-323

LAIVŲ, PLAUKIOJANČIŲ SU LIETUVOS VALSTYBĖS VĖLIAVA, PATIKRINIMų atlikimo PROCEDŪRŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, patikrinimų atlikimo procedūrų aprašas (toliau – Aprašas) nustato jūrų laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, (toliau bendrai – laivas) patikrinimų atlikimo ir dokumentų, kuriais patvirtinama, kad laivas atitinka jam taikomus saugios laivybos reikalavimus, (kai taikoma) išdavimo procedūras, patikrinimų apimtį ir laivo sulaikymo kriterijus.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Liudijimai – Lietuvos transporto saugos administracijos ar įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės laivui išduoti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad laivas atitinka jam taikomus saugios laivybos reikalavimus.

2.2. Inspektorius – Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojas, įgaliotas vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūras, patikrinimus ir kontrolę.

2.3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.

3. Apraše nurodyti prašymai, paraiškos ir kiti dokumentai teikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą (teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu). Kai teikiant pasirašytus dokumentus naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta tokio dokumento skaitmeninė kopija arba dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia dokumentą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti dokumento autentiškumą.

II SKYRIUS

BENDROSIOS LAIVŲ PATIKRINIMO ATLIKIMO PROCEDŪROS

4. Laivų patikrinimai atliekami Aprašo V skyriuje nustatyta apimtimi, atsižvelgiant į buvusių laivo patikrinimų Lietuvos ir užsienio uostuose rezultatus (atkreipiant dėmesį, ar nustatyti trūkumai buvo pašalinti). Netikrinami remontuojami objektai.

5. Patikrinimo metu inspektorius užpildo Tikrinimo lapą (1 priedas) ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Administracija) nustatytos formos Laivo patikrinimo aktą (toliau – patikrinimo aktas). Pasirašytą patikrinimo aktą inspektorius pateikia laivo kapitonui ir vyr. mechanikui susipažinti ir pasirašyti. Tikrinimo lapo ir patikrinimo akto duomenys suvedami į laivo, kuriam buvo atliktas patikrinimas, bylą Laivų inspektavimo informacinės sistemos duomenų bazėje.

6. Laivų, kurių techninę priežiūrą vykdo įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės, patikrinimas atliekamas tik po to, kai įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė atliko laivo patikrinimą.

7. Laivų, kurių bendroji talpa mažiau kaip 300, žvejybos laivų, kurių ilgis mažesnis negu 24 metrai, kurių techninę priežiūrą vykdo Administracija, korpuso konstrukcijų, mechanizmų, sistemų ir įrangos techninės būklės patikrinimas vykdomas Aprašo VI skyriuje nustatyta apimtimi.

8. Jeigu laivo patikrinimas dėl liudijimo išdavimo atliekamas užsienio valstybės uoste, inspektorius išduoda laikinąjį, ne ilgiau kaip 5 mėnesius galiojantį, liudijimą arba ne ilgiau kaip 5 mėnesiams pratęsia esamą liudijimą, jei liudijimo formoje nustatyta vieta įrašams apie tokį pratęsimą. Remdamasi šio patikrinimo rezultatais, Administracija išduoda atitinkamuose saugios laivybos reikalavimuose nustatyto galiojimo liudijimą.

9. Jeigu užsienio valstybės uoste, kuriame yra laivas, nėra galimybės atlikti laivo patikrinimo dėl liudijimo išdavimo ar jo galiojimo patvirtinimo (toje valstybėje vyksta kariniai veiksmai, uosto blokada, riaušės, paskelbtas užkrečiamųjų ligų pavojus, dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino uždrausta atvykti į tą valstybę ar atvykus privaloma izoliuotis dėl ligos plitimo grėsmės, kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra paskelbusi rekomendaciją nevykti į tą valstybę arba rekomendaciją Lietuvos Respublikos piliečiams nedelsiant išvykti iš tos valstybės, nėra galimybės gauti vizą, nuvykti laiku), laivybos bendrovės motyvuotu prašymu Administracija pratęsia liudijimo galiojimą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui vienkartiniam laivo perplaukimui iki uosto, kuriame bus atliekamas laivo patikrinimas ir išduotas naujas liudijimas ar patvirtintas turimo liudijimo galiojimas.

III SKYRIUS

LAIVŲ, kuriems privalomi pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus išduodami liudijimai, PATIKRINIMo ATLIKIMO procedūros

10. Krovininių laivų, kurių bendroji talpa 500 ir daugiau, žvejybos laivų, kurių ilgis 24 metrai ir daugiau, ir keleivinių laivų, kuriems pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus išduodami liudijimai, taip pat krovininių laivų, kurių bendroji talpa 500 ir daugiau, kurie tikrinami jiems atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius), nepriklausomai nuo to, ar bus išduodamas liudijimas / patvirtinamas jo galiojimas, patikrinimams taikomos Aprašo ir atitinkamai šių teisės aktų nuostatos:

10.1. 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje su taikymo metu galiojančiais pakeitimais (toliau – SOLAS konvencija) (dėl keleivinių laivų, plaukiojančių tarptautiniais reisais);

10.2. Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3-295 „Dėl Lietuvos Respublikoje įregistruotų laivybos kompanijų ir jūrų laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

10.3. Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87 „Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ (dėl keleivinių laivų, plaukiojančių vidiniais jūriniais reisais);

10.4. Žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3-17 „Dėl Žvejybos laivų, kurių ilgis 24 m ir daugiau, saugos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“;

10.5. Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų laivo apsaugos planų tvirtinimo, laivo apsaugos sistemų tikrinimo ir tarptautinio laivo apsaugos liudijimo išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 2BE-249 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų laivo apsaugos planų tvirtinimo, laivo apsaugos sistemų tikrinimo ir tarptautinio laivo apsaugos liudijimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

10.6. Laivų patikrinimų pagal 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ar 2007 m. Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje reikalavimus atlikimo procedūros aprašo, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu.

11. Šiame skyriuje nurodytų laivų, kuriems reikia naujo liudijimo ar turimo liudijimo galiojimo patvirtinimo, patikrinimai atliekami, kai laivybos bendrovė Administracijai pateikia Administracijos nustatytos formos Paraišką dėl laivo patikrinimo pagal tarptautinių konvencijų reikalavimus.

IV SKYRIUS

LAIVŲ, kuriems neprivalomi pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus išduodami liudijimai, PATIKRINIMo ATLIKIMO procedūros

12. Krovininių laivų, kurių bendroji talpa mažiau kaip 500, ir žvejybos laivų, kurių ilgis mažesnis negu 24 metrai, patikrinimai atliekami, kai laivybos bendrovė Administracijai pateikia laisvos formos prašymą. Prašymas pateikiamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki laivo patikrinimo datos, jeigu laivo patikrinimas bus atliekamas Lietuvos Respublikos jūrų uoste. Jeigu laivo patikrinimas numatomas užsienio valstybės uoste, prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki laivo patikrinimo datos. Prašyme turi būti nurodytas laivo patikrinimo tikslas, uostas ir krantinės, prie kurios stovės laivas, numeris.

13. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad laivas atitinka jam taikomus saugios laivybos reikalavimus, laivui 5 metų laikotarpiui išduodamas Laivo, kurio bendroji talpa mažesnė negu 500, saugaus plaukiojimo liudijimas (toliau – Saugaus plaukiojimo liudijimas) (2 priedas) kartu su Laivo įrenginių sąrašu (3 priedas). Saugaus plaukiojimo liudijimą pasirašo Administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo. Jeigu patikrinimo tikslas – Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo patvirtinimas, inspektorius, patikrinęs laivą, savo parašu ir spaudu patvirtina liudijimo galiojimą. Kad būtų patvirtintas Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimas, laivai tikrinami kiekvienais metais. Laivo patikrinimas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki Saugaus plaukiojimo liudijimo sukakties datos arba ne vėliau kaip 3 mėnesiai po šios datos, išskyrus paskutinius Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo metus (pastaruoju atveju – 3 mėnesiai iki Saugaus plaukiojimo liudijimo sukakties datos). Skaitmeninė Saugaus plaukiojimo liudijimo kopija įkeliama į laivo, kuriam buvo atliktas patikrinimas, bylą Laivų inspektavimo informacinės sistemos duomenų bazėje.

14. Jeigu patikrinimo metu nustatomi laivo sulaikymą lemiantys trūkumai, nurodyti Aprašo VII skyriuje, Saugaus plaukiojimo liudijimas neišduodamas arba jo galiojimas nepatvirtinamas kol nepašalinami nustatyti trūkumai.

15. Jeigu laivo patikrinimas atliekamas likus 3 mėnesiams iki turimo Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo pabaigos, naujas Saugaus plaukiojimo liudijimas išduodamas 5 metams nurodant ankstesnio Saugaus plaukiojimo liudijimo sukakties datą. Jeigu laivas turi įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės išduotą laivo klasės liudijimą, Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo data turi būti tokia pat kaip laivo klasės liudijimo galiojimo data. Jeigu laivo patikrinimas atliekamas pasibaigus Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimui, naujo Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo data – 5 metai nuo nebegaliojančio Saugaus plaukiojimo liudijimo sukakties datos.

16. Laivo kasmetinio patikrinimo terminas nepratęsiamas, išskyrus Aprašo 9 punkte nurodytą atvejį. Jeigu laivo kasmetinis patikrinimas neatliekamas nustatytu laiku, Saugaus plaukiojimo liudijimas netenka galios. Tokiu atveju laivui taikomas papildomas kasmetinis patikrinimas ir negaliojantis Saugaus plaukiojimo liudijimas pakeičiamas nauju su ta pačia galiojimo data, kuri buvo nurodyta netekusiame galios liudijime. Po papildomo kasmetinio patikrinimo patikrinimo akte nurodoma, kad naujas Saugaus plaukiojimo liudijimas išduotas dėl to, kad laivo kasmetinis patikrinimas nebuvo atliktas laiku. Ši nuostata netaikoma, jei laivas neeksploatuojamas arba remontuojamas, o laivybos bendrovė apie tai vienu iš Aprašo 3 punkte nurodytų būdų informavo Administraciją. Jeigu laivo kasmetinis patikrinimas atliekamas anksčiau nustatyto termino, tai tokiam pat laikotarpiui perkeliama kito kasmetinio patikrinimo data. Šiuo atveju atitinkamai pasikeičia sukakties data. Saugaus plaukiojimo liudijimo galiojimo data nesikeičia, jeigu atitinkamai vienas ar daugiau patikrinimų atliekami neviršijant nustatytų maksimalių laiko tarpų tarp patikrinimų. Jeigu laivas, kurio bendroji talpa daugiau kaip 300 ir mažiau kaip 500, praranda klasę arba sustabdomas jo klasės liudijimo galiojimas, Saugaus plaukiojimo liudijimas netenka galios.

V SKYRIUS

LAIVO PATIKRINIMO APIMTIS

17. Patikrinimo metu pirmiausia įsitikinama, kad:

17.1. laive, atsižvelgiant į jo tipą, yra galiojantys liudijimai ir kiti dokumentai, nurodyti sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 2BE-19 „Dėl Dokumentų, kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, sąrašų patvirtinimo“;

17.2. laivo įgula pagal sudėtį ir kvalifikaciją atitinka laivo įgulos minimalios sudėties liudijime nurodytus reikalavimus, visi įgulos nariai turi galiojančius jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir sveikatos pažymėjimus, įgulos nariai, kurie įrašyti į laivo aliarmo tvarkaraštį, turi atitinkamą pasirengimą (gelbėjimo katerio, valties, plausto vado, minios valdymo ir t. t.);

17.3. laiku pagal pranešimus jūrininkams koreguojami jūrlapiai ir navigacinė literatūra, vykdomas reiso planavimas, kaip tai numatyta Laivo saugaus valdymo vadove, panaikinta magnetinio kompaso rodmenų paklaida, jeigu laive naudojami elektroniniai jūrlapiai, jų koregavimas atliekamas laiku;

17.4. laivo kapitonas / laivybos bendrovė pranešė apie neveikiančius laivo mechanizmus, laivo konstrukcijos, įrangos pakeitimus, jeigu tokie pakeitimai buvo atlikti po paskutinio laivo patikrinimo, laive po paskutinio patikrinimo sumontuoti įrenginiai atitinka Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 480 „Dėl Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus (jeigu taikoma).

18. Dėl laive privalomų planų, žurnalų ir jų pildymo tikrinama, ar:

18.1. laive šiukšlės tvarkomos pagal patvirtintą šiukšlių tvarkymo planą, ar laive yra operacijų, atliekamų su šiukšlėmis, registracijos žurnalas, kuris pildomas tinkamai (1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos su taikymo metu galiojančiais pakeitimais (toliau – MARPOL konvencija) V priedas);

18.2. nuosekliai pildomas operacijų, atliekamų su nafta, registracijos žurnalas;

18.3. laivo jėgainės žurnale laiku daromi įrašai keičiant kuro sistemas su skirtingu sieros kiekiu;

18.4. bunkeruojant laivą pateikiami dokumentai, patvirtinantys kuro sudėtį, paimami kuro mėginiai ir laive jie laikomi ne mažiau kaip 12 mėnesių;

18.5. laivo jėgainės žurnale daromi įrašai apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų kiekį laive, jų papildymą arba perdavimą kranto utilizavimo įmonei;

18.6. laive nuotekos tvarkomos, kaip to reikalauja MARPOL konvencijos IV priedas;

18.7. laive yra Administracijos arba įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės patvirtinta laivo stovumo informacija ir veiksmų laivo korpuso pažeidimo atveju planas ir ar vadovaujantieji įgulos nariai, atsakingi už laivo pakrovimą ir iškrovimą, atlieka laivo stovumo skaičiavimus;

18.8. laive yra ypatingų laivo priemonių, skirtų jūros taršos (išsiliejus naftai) prevencijai, planas (SOPEP), patikrinama, ar atnaujintas kontaktinių duomenų priedas;

18.9. krovinio tvirtinimo vadovas yra patvirtintas Administracijos arba įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės;

18.10. kovos su gaisru planai yra pakabinti laivo patalpose, jie yra laivo antstato išorėje lengvai prieinamose vietose;

18.11. laivo žurnale yra įrašas, nustatantis darbo laive kalbą, laivo žurnale (ar kitame nustatytos formos žurnale) yra įrašai apie įgulos mokymus ir pratybas avarinėse situacijose (laivo palikimas, gaisras, kova su tarša, piratų, teroristinis užpuolimas);

18.12. parengti gelbėjimosi įrangos priežiūros planai ir instrukcijos, kaip naudotis gelbėjimosi priemonėmis pagal SOLAS konvencijos reikalavimus, šios instrukcijos prieinamos kiekvienam laivo įgulos nariui, pakabintos bendrojo naudojimo patalpose (valgykla, poilsio salonas, koridoriai), jos parengtos kiekvienam įgulos nariui suprantama kalba;

18.13. laivo aliarmo planas atitinka SOLAS konvencijos reikalavimus, planas atnaujinamas pagal laivo įgulos pasikeitimus, pakabintas laivo vairinėje, koridoriuose, pagrindinės jėgainės valdymo patalpoje, šiame plane numatytas pagrindinių atsakingų asmenų pavadavimas (jiems susirgus, susižeidus ir pan.), keleivinio laivo veiksmų avarinių situacijų atvejais plano forma yra pavirtinta Administracijos.

19. Keleiviniame laive tikrinama, ar

19.1. vykdomos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, nuostatos:

19.1.1. keleiviams kaip vežimo sutarties įrodymas išduodami bilietai;

19.1.2. teikiama keleiviams svarbi informacija;

19.1.3. užtikrinamos neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisės;

19.1.4. aptarnaujantis personalas apmokytas pagal Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 IV priedo nuostatas;

19.2. vykdoma keleivių registracijos procedūra.

20. Apžiūrėdamas laivo korpusą inspektorius įvertina laivo korpuso apkalos būklę. Jeigu randama įlenkimų, įtrūkimų, denio apkalos gofrų, laikinų užsandarinimų (cemento dėžės), keliančių vandens patekimo į patalpas grėsmę arba galinčių daryti įtaką korpuso konstrukcijos tvirtumui, reikalaujama, kad laivo korpuso pažeidimus apžiūrėtų laivų klasifikavimo bendrovė ir pateiktų sprendimą dėl tolesnės laivo eksploatacijos.

21. Senesniuose nei 12 metų laivuose inspektorius iš vidaus apžiūri forpiko patalpas ir bent vieną iš balastinių dvigubo dugno cisternų, jeigu šios cisternos užpildomos ne kuru, o užbortiniu vandeniu. Tanklaiviuose ir sausakrūviuose laivuose turi būti laivo korpuso konstrukcijų likutinio storio matavimo byla ir laivų klasifikavimo bendrovės, vykdančios techninę laivo priežiūrą, liudijimas, patvirtinantis korpuso konstrukcijų būklės tinkamumą nustatytam laivo plaukiojimo rajonui.

22. Laive patikrinama:

22.1. krovininių triumų dangčių būklė, triumų dangčių uždarymo mechanizmų ir vamzdynų būklė, atkreipiant dėmesį į dangčio užsandarinimo tarpinių būklę, taip pat laivo išorinio kontūro (antstato) vandeniui nelaidžių durų, ventiliacijos angų užsandarinimo dangčių, cisternų alsuoklių bei cisternų užpildymo lygio matavimo vamzdžių ir jų užsandarinimo įrangos būklė;

22.2. pleištinių durų vandeniui nelaidžiose pertvarose būklė, durų uždarymo signalizacija ir jų valdymas iš visų valdymo vietų, ar sausakrūvių laivų krovininiuose triumuose veikia vandens lygio signalizacija;

22.3. avarinių išėjimų iš patalpų būklė, atkreipiant dėmesį į durų ir trapų techninę būklę, pagrindinį ir avarinį apšvietimą;

22.4. laivo vairo mechanizmo valdymas iš visų valdymo vietų, ar laivo įgulos vadovaujantieji specialistai moka perjungti laivo valdymą iš visų valdymo vietų ir žino, kaip valdyti laivą sugedus pagrindiniam laivo valdymo mechanizmui, ar vairinėje ir laivo vairo mechanizmų patalpoje yra pakabinta laivo avarinio valdymo schema, taip pat ar yra patikimas ryšys tarp vairinės ir kitų vairo valdymo vietų;

22.5. laivo inkaravimo, švartavimo mechanizmų, švartavimo lynų būklė, atkreipiant dėmesį į susidėvėjimą ir avarinius išjungiklius.

23. Priešgaisrinės saugos srityje laive tikrinama:

23.1. gaisro gesinimo vandeniu sistemos būklė, atkreipiant dėmesį į laikinus kiaurymių vamzdynuose užsandarinimus apkabomis, hidrantų, gaisrinių žarnų ir jų švirkštų būklę. Kilus įtarimui dėl žarnų būklės, jos išbandomos darbiniu slėgiu, įjungus pagrindinius gaisro gesinimo siurblius;

23.2. laivo avarinio gaisro gesinimo siurblio veikimas, prijungus prie labiausiai nutolusių hidrantų dvi žarnas, įsitikinama, kad magistralėje sukuriamas reikalaujamas slėgis;

23.3. ar laivo patalpose, kur įrengta tūrinio gaisro gesinimo sistema, veikia šios sistemos įjungimo garso ir šviesos signalizacija. Įsitikinama, kad laivo patalpose veikia gaisro aptikimo signalizacija. Patikrinama, ar veikia gaisro aptikimo signalizacijos sistema tik iš avarinio elektros energijos šaltinio, išjungus pagrindinį maitinimą elektra, ar laive yra imitatoriai, leidžiantys patikrinti gaisro aptikimo sistemos įvairaus veikimo principų daviklius, ar laive yra įranga, leidžianti nustatyti tūrinio gaisro gesinimo medžiagos kiekį talpose;

23.4. ar laivo gaisro gesinimo planas atitinka nešiojamųjų gaisro gesintuvų, priešgaisrinės įrangos ir sistemų išdėstymą laive, ar yra ventiliatorių, kuro bei tepalo siurblių, garo katilo išjungimo galimybė iš nuotolinių valdymo postų, ar veikia priešgaisrinių durų nuotolinis valdymas ir signalizacija, ar veikia priešgaisrinių sklendžių valdymas ventiliacijos kanaluose, ar veikia nuotolinis kertamųjų kranų valdymas kuro ir tepalo cisternų vamzdynuose, ar nešiojamieji gaisro gesintuvai nustatytu periodiškumu tikrinami kranto specializuotose įmonėse;

23.5. ar visa priešgaisrinė įranga prižiūrima, išbandoma pagal planus ir instrukcijas, kaip tai numatyta SOLAS konvencijos II-2 skyriaus 14 ir 15 taisyklėse;

23.6. ar laive vykdomi kovos su gaisru mokymai. Inspektorius, siekdamas įvertinti laivo įgulos narių pasirengimą kovai su gaisru, suderinęs su laivo kapitonu gali prašyti pademonstruoti imituoto gaisro gesinimą, naudojant gaisrininkų aprangą ir suslėgto oro kvėpavimo aparatus.

24. Tikrinant pagrindinę laivo jėgainę ir pagalbinius mechanizmus įsitikinama:

24.1. kad jėgainės patalpos ir visi mechanizmai yra švarūs, nėra kuro arba tepalų nutekėjimo iš variklių ar siurblių, atkreipiamas dėmesys į laivo vamzdynų, armatūros, variklių detalių, kurių temperatūra būna aukšta, šiluminės izoliacijos būklę (ar neišmontuoti kontroliniai matavimo prietaisai, apsaugos ir signalizacijos sistemos);

24.2. ar veikia laivo pagrindinio variklio avarinio sustabdymo sistema iš laivo vairinės ir centrinio valdymo pulto, ar veikia laivo pagrindinės jėgainės ir pagalbinių variklių avarinės signalizacijos ir apsaugos sistemos, ar pradeda veikti automatinis pagalbinis variklis, esantis parengimo padėties, sugedus veikiančiam varikliui, jeigu laive tokia sistema numatyta;

24.3. ar veikia laivo garo katilo ir šiukšlių deginimo krosnies avarinės signalizacijos bei apsaugos sistemos, garo katilo aukšto slėgio avarinis apsaugos vožtuvas;

24.4. ar, neveikiant bent vienam iš laivo generatorių, saugiai laivo eksploatacijai užtenka likusių generatorių galingumo, ar, išjungus pagrindinį maitinimo šaltinį, avarinis generatorius įsijungia automatiškai, ar laivo avarinio variklio būklė užtikrina maitinimą visiems laivo įrenginiams, prijungtiems prie avarinio paskirstymo skydo;

24.5. ar, išjungus pagrindinį maitinimo šaltinį, laivo avarinio apšvietimo jėgainės veikimui gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose pakanka tik akumuliatorinių baterijų (tikrinama akumuliatorinių baterijų būklė);

24.6. ar elektros tinklų izoliacijos varžos dydis atitinka nustatytus reikalavimus (tikrinama pagal prietaisų ant pagrindinio paskirstymo skydo rodmenis).

25. Prieš pradedant tikrinti laivo nafta užteršto vandens valymo įrangą, įsitikinama, kad įrangos sudėtis atitinka Jūros apsaugos nuo užteršimo nafta tarptautinio liudijimo A priede (tanklaiviams – B priede) numatytą sudėtį. Patikrinama, ar veikia nafta užteršto vandens valymo įranga. Įsitikinama, kad veikia signalizacija ir apsauga, jeigu išpilamame už borto vandenyje naftos kiekis viršija 15 ml/m³. Laive turi būti saugomi po paskutinio įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės atlikto laivo nafta užteršto vandens valymo įrangos patikrinimo išvalyto vandens laboratorinės analizės rezultatai. Įsitikinama, kad laive nėra sumontuotų vamzdynų, leidžiančių išpilti nafta užterštą vandenį tiesiai už borto nenaudojant valymo įrangos.

26. Prieš pradedant tikrinti laivo gelbėjimosi priemones ir įrangą, įsitikinama, kad šių priemonių ir įrangos kiekis bei sudėtis atitinka Tarptautinio krovininio laivo saugios įrangos liudijimo E priedo nuorodas. Tikrinama, ar gelbėjimosi valčių, plaustų, ratų, liemenių ženklinimas atitinka Tarptautinio gelbėjimosi įrangos kodekso reikalavimus. Įsitikinama, kad gelbėjimosi valčių ir jų nuleidimo įranga prižiūrima pagal laivybos bendrovės sudarytus planus, kaip tai numatyta Laivo saugaus valdymo vadove.

27. Inspektorius, siekdamas įvertinti gelbėjimosi priemonių techninę būklę, suderinęs su laivo kapitonu ir atitinkamomis uosto kapitono tarnybomis, turi teisę prašyti nuleisti į vandenį gelbėjimosi valtį (-is) ir atlikti bandomuosius plaukimus, maksimaliai apkraunant valties (-ių) variklį (-ius). Gelbėjimosi valtis turi būti nuleidžiama į vandenį be įgulos. Numetamų valčių išbandymas turi būti vykdomas tik su kapitono sutikimu ir įvertinus situaciją akvatorijoje prie krantinės, kur prišvartuotas laivas.

28. Tikrinamas laivo įgulos pasirengimas palikti laivą esant avarinei situacijai, apklausiant įgulos narius, atsakingus už valties parengimą nuleidimui ir jos nuleidimą, atkreipiant dėmesį į įgulos pasirengimą ir valčių pakabinimo kablių konstrukcijos išmanymą, jeigu valčių nuleidimui laive naudojami kabliai, kurie gali būti atkabinami ir su apkrova. Įvertinama įgulos narių apranga, gelbėjimosi liemenių arba hidrokostiumų naudojimas, kiekvieno įgulos nario pareigų žinojimas.

29. Įsitikinama, kad pripučiami gelbėjimosi plaustai ir hidrostatiniai plaustų atkabinimo įrenginiai yra patikrinti specializuotose kranto įmonėse, kaip tai numatyta SOLAS konvencijos III skyriaus 20 taisyklėje, ir teisingai pritvirtinti prie laivo konstrukcijų. Patikrinama, ar prie plaustų ir gelbėjimosi valčių nuleidimo vietų yra nuleidimo instrukcijos, ar veikia šių vietų avarinis apšvietimas, ar veikia vandens paviršiaus apšvietimas valčių (plaustų) nuleidimo už borto vietose.

30. Įsitikinama, kad gelbėjimosi valčių pakabinimo kabliai, kurie gali būti atkabinami ir su apkrova, yra kruopščiai tikrinami kiekvienais metais ir kas penkeri metai išbandomi, kaip tai numatyta SOLAS konvencijos III skyriaus 20 taisyklėje ir laivo įrangos techninės priežiūros procedūroje Laivo saugaus valdymo vadove. Tikrinamas gelbėjimosi valties išsausinimo siurblys, prožektorius, įsitikinama, kad kuro bakas užpildytas kuru pagal oro sąlygas, atitinkančias laivo plaukiojimo rajoną. Patikrinama, ar galioja maisto raciono, geriamojo vandens, vaistų vartojimo laikas.

31. Prieš pradedant radijo navigacinės įrangos patikrinimą krovininiuose laivuose, įsitikinama, kad ji atitinka Tarptautinio krovininio laivo saugios radijo įrangos liudijimo R priedo ir Tarptautinio krovininio laivo saugios įrangos liudijimo E priedo, o keleiviniuose laivuose – Keleivinio laivo saugumo liudijimo P priedo reikalavimus.

32. Tikrinama, ar veikia laivo reiso duomenų registravimo įranga (toliau – VDR), laivo automatinio identifikavimo sistemos (toliau – AIS) įranga. Įsitikinama, kad laivavedžiai moka įvesti duomenis į AIS, žino, kaip naudoti VDR įrangą, įvykus laivo avarijai. Tikrinama, ar laivas siunčia informaciją, reikalaujamą pagal SOLAS konvencijos V skyriaus 19-1 taisyklės nuostatas, ir laivo kapitonas žino šios aparatūros išjungimo procedūrą. Tikrinama, ar atliktas kasmetinis VDR ir AIS įrangos patikrinimas specializuotose kranto įmonėse.

33. Įsitikinama, ar budintieji laivavedžiai moka naudotis navigacine ir globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos (toliau – GMDSS) aparatūra, siųsti nelaimės signalus GMDSS ir ultra-trumpųjų bangų (toliau – UTB) siųstuvais. Tikrinama, ar įgulos nariai moka naudoti avarinę palydovinę vietą nurodančią bują (EPIRB).

34. Tikrinama, ar:

34.1. laive registruojami navigaciniai incidentai, kaip to reikalauja SOLAS konvencijos V skyriaus 28 taisyklė;

34.2. veikia GMDSS ir UTB, išjungus pagrindinį maitinimo elektra šaltinį (patikrinama GMDSS avarinių akumuliatorinių baterijų būklė);

34.3. radaras 9 GHZ režimu priima radarinio paieškos ir gelbėjimo atsakiklio (SART) signalus;

34.4. veikia laivo tiltelio budėtojo signalinė sistema (BNWAS).

Vi SKYRIUS

Laivo techninės būklės PATIKRINIMO apimtis

35. Aprašo 7 punkte nurodytų laivų techninei būklei įvertinti inspektorius kartu su laivybos bendrove parengia Laivo techninės būklės tikrinimo planą (4 priedas).

36. Laivybos bendrovė arba remonto įmonė, teikianti laivą patikrinti, turi jį paruošti, kad būtų laikomasi darbo saugos taisyklių reikalavimų (ventiliacija, apšvietimas, saugus priėjimas ir t. t.). Prieš apžiūrint laivo cisternas iš vidaus turi būti įsitikinta, kad inspektoriaus darbas cisternos viduje bus saugus. Atliekant šiuos darbus, turi būti laikomasi darbams uždarose pavojingose patalpose nustatytų procedūrų. Jeigu nesudaromos darbo sąlygos pagal darbo saugos taisyklių reikalavimus, inspektorius turi atsisakyti apžiūrėti laivą.

37. Prieš atlikdamas laivo techninės būklės patikrinimą inspektorius susipažįsta su iš įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės arba kitos kompetentingos institucijos, kuri anksčiau vykdė šio laivo techninę priežiūrą, gauta informacija apie buvusius trūkumus arba taikytus apribojimus. Šiuo atveju turi būti atliktas laivo povandeninės dalies patikrinimas. Laivams, kuriems daugiau kaip 15 metų, atliekamas laivo korpuso apkalos ir konstrukcijų, mechanizmų pamatų / atramų storio likutinis matavimas, inspektoriui ir laivybos bendrovei suderinus matavimo vietas. Storio matavimus gali atlikti tik įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių pripažintos įmonės.

38. Prieš atlikdamas laivo techninės būklės patikrinimą inspektorius susipažįsta su laivo technine dokumentacija:

38.1. laivo pagrindinių matmenų brėžiniais, korpuso apkalos išklotine su korpuso konstrukcijų likutinio storio matavimais;

38.2. laivo kuro, tepalo, gaisro gesinimo, balasto sistemų brėžiniais, schemomis;

38.3. laivo elektros įrangos schemomis, elektros generatorių apkrovimo balanso skaičiavimais;

38.4. inkaravimo, švartavimo įrangos brėžiniais, schemomis;

38.5. navigacinių žibintų, garso signalų sertifikatais, žibintų ir garso signalų išdėstymo laive schemomis;

38.6. navigacinių radijo ryšio antenų išdėstymo laive brėžiniais;

38.7. laivo povandeninės dalies apžiūros doke (arba ant kranto) korpuso konstrukcijų defektavimo ir atliktų darbų aktais;

38.8. įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės, kuri vykdė laivo techninę priežiūrą, apžiūrų ir patikrinimų aktais ir liudijimais.

39. Nustatydamas leistiną mechanizmų detalių susidėvėjimą ir priimdamas sprendimą dėl laivo korpuso konstrukcijų, mechanizmų, priešgaisrinės įrangos ir sistemų tinkamumo tolesnei eksploatacijai ar jų išbandymui, inspektorius vadovaujasi gamintojo nustatytomis normomis, laivų klasifikavimo bendrovių, pagal kurių reikalavimus buvo pastatytas laivas, taisyklių nuostatomis arba Aprašo 5 priede pateiktomis rekomendacijomis.

40. Inspektorius patikrina:

40.1. laivo korpuso apkalą: naudojamasi plaktuku (svoris – ne mažiau kaip 200 g), apdaužant įtartinas vietas. Ypatingas dėmesys skiriamas laivo denio apkalos būklei sujungimo su širstreku, falšborto sujungimo su deniu vietose, tralo pakėlimo slipe vietose. Atkreipiamas dėmesys į ventiliacijos kanalų ir pertvarų suvirinimo vietas, cisternų oro alsuoklių pritvirtinimo denyje vietas. Apžiūrint triumų komingsus – dėmesys skiriamas komingsų sujungimui su denio apkala, komingsų būklei užsandarinimo gumų vietose;

40.2. laivo forpiko, achterpiko ir balasto cisternas (apžiūrint iš vidaus). Cisternų, garo katilų, suslėgto oro indų, anglies dvideginio indų išbandymas turi būti vykdomas slėgiu, kaip to reikalauja laivų klasifikavimo bendrovės, pagal kurios suderintą projektą buvo pastatytas laivas, taisyklės, arba vadovaujantis Aprašo 5 priede pateiktomis rekomendacijomis. Korpuso konstrukcijų, cisternų, krovimo įrangos suvirinimo darbus gali atlikti tik suvirintojai, turintys įgaliotųjų laivų klasifikavimo bendrovių patvirtinimą, kad jų kvalifikacija tinkama tokiems darbams atlikti;

40.3. pagrindinius, pagalbinius variklius, kompresorius, siurblius, elektros generatorius, kurie, atsižvelgiant į jų darbo valandų skaičių, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis, turi būti pateikti apžiūrai iš dalies išardyti. Inspektoriui turi būti pateikti detalių defektavimo rezultatai. Jeigu laivo remonto metu arba jį eksploatuojant keičiama laivo įranga, mechanizmai, atliekami korpuso remonto darbai, inspektoriui turi būti pateikti tokios įrangos, mechanizmų, metalo sertifikatai, patvirtinantys galimybę juos naudoti laivuose;

40.4. laivo vairavimo mechanizmą, sraigto veleną, sraigto veleno guolius (apžiūrimi laivui stovint doke arba ant kranto). Patikrinamas vairo plunksnos sandarumas, atliktas detalių defektavimas (inspektoriui turi būti pateiktas laivo povandeninės dalies defektavimo aktas);

40.5. laivo akumuliatorinių baterijų būklę (išbandant tiesioginiu apkrovimu pagal paskirtį);

40.6. laivo elektros įrangą (kabelių izoliacijos varža matuojama nešiojamuoju ommetru). Minimali izoliacijos varžos reikšmė neturi būti mažesnė, nei nurodyta Aprašo 5 priede;

40.7. ozono sluoksnį ardančių medžiagų turinčios laivo įrangos, sistemų (jeigu tokių yra) būklę.

41. Visi tikrinami objektai fotografuojami.

42. Jeigu prieš atliekant laivo techninės būklės patikrinimą buvo remontuojami laivo pagrindiniai, pagalbiniai mechanizmai, sistemos ar įrenginiai, laivui stovint prie krantinės turi būti atlikti šių mechanizmų bandymai ir, jeigu inspektoriaus nuožiūra reikia atlikti laivo bandymus jūroje, tokie bandymai turi būti atlikti pagal su inspektoriumi suderintą bandymų programą.

43. Atlikdamas laivo techninės būklės patikrinimą pagal Laivo techninės būklės tikrinimo plane numatytas priemones, inspektorius užpildo Laivo techninės apžiūros doke (arba ant kranto) ataskaitą (6 priedas) ir Navigacinių žibintų ir garso signalinės įrangos sąrašą (7 priedas).

44. Pabaigęs patikrinimą inspektorius laivo kapitonui arba laivybos bendrovės atstovui susipažinti perduoda Laivo techninės būklės patikrinimo ataskaitą, kurią sudaro Laivo techninės būklės tikrinimo planas, Laivo techninės apžiūros doke (arba ant kranto) ataskaita, Navigacinių žibintų ir garso signalinės įrangos sąrašas ir patikrintų objektų nuotraukos. Laivo techninės būklės patikrinimo ataskaitos duomenys suvedami į laivo, kuriam buvo atliktas patikrinimas, bylą Laivų inspektavimo informacinės sistemos duomenų bazėje.

45. Laivo techninės būklės patikrinimo ataskaita turi būti saugoma laive visą laivo registracijos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre laiką.

VII SKYRIUS

LAIVO sulaikymo kriterijai

46. Dėl laivo sulaikymo taikomos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3-06 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų valstybinės vėliavos kontrolės Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos.

47. Laivas sulaikomas atsižvelgiant į Saugios laivybos įstatyme nurodytus draudimo laivui išplaukti iš uosto pagrindus ir toliau išvardytus kriterijus:

47.1. laive nėra liudijimų arba pasibaigęs jų galiojimo laikas;

47.2. laivo įgulos sudėtis ir kvalifikacija neatitinka laivo įgulos minimalios sudėties liudijimo reikalavimų;

47.3. pagrindinės laivo jėgainės arba kitų svarbių mechanizmų, elektros įrangos gedimai kelia grėsmę saugiai laivo eksploatacijai;

47.4. neišvalytos pagrindinės laivo jėgainės patalpos, vamzdynų šiluminė izoliacija persisunkusi kuru arba tepalais, patalpose yra daug tepaluoto vandens, neveikia nusausinimo sistema;

47.5. neveikia avarinis generatorius, avarinis apšvietimas, sugedusios avarinės akumuliatoriaus baterijos;

47.6. laive nėra pagal saugios laivybos reikalavimus nustatyto kiekio individualių gelbėjimosi priemonių arba jos netinkamos naudoti; neveikia gelbėjimosi valčių (plaustų) nuleidimo įranga;

47.7. laive nėra pagal saugios laivybos reikalavimus nustatyto kiekio priešgaisrinių įrenginių, siurblių, priešgaisrinių sklendžių ventiliacijos kanaluose, nuotolinių momentinio uždarymo ventilių kuro ir tepalo sistemose, nuotolinio ventiliacijos, kuro ir tepalo siurblių išjungimo sistemų arba nepatikimas jų veikimas, neveikia ar nepatikimai veikia priešgaisrinė signalizacija, stacionarioji gaisro gesinimo sistema;

47.8. gesinimo skysčio kiekis, stacionariosios priešgaisrinės sistemos veikimas tanklaivio krovininiame denyje, inertinių dujų sistemos veikimas tanklaiviuose neatitinka tanklaiviams taikomų saugios laivybos reikalavimų;

47.9. laive nėra pagal saugios laivybos reikalavimus nustatyto kiekio signalinių ugnių, ženklų ir garso signalų arba jie netinkami naudoti / neveikia;

47.10. laivo radijo įrenginiai sugedę arba nepatikimas šių įrenginių nelaimės signalo siuntimas į eterį;

47.11. nekoreguoti jūros rajonų, kuriuose planuojamas reisas, jūrlapiai ir kita navigacinė literatūra;

47.12. laive nėra ir nerengiamas planas kitam laivo reisui;

47.13. laive nėra arba nepatikimai veikia navigaciniai įrenginiai, privalomi pagal SOLAS konvencijos reikalavimus;

47.14. laivo siurblinės ventiliacijos kanalai neatitinka SOLAS konvencijos reikalavimų (tanklaiviams);

47.15. laivo dyzeliniuose varikliuose aukšto slėgio kuro tiekimo vamzdžiai neatitinka SOLAS konvencijos reikalavimų;

47.16. laivo įgula nepasirengusi veiksmams avarinėse situacijose (gaisras laive, laivo palikimas, piratų, teroristinis užpuolimas, naftos išpylimas);

47.17. nevykdomi SOLAS konvencijos reikalavimai laivo korpuso konstrukcijų būklės sustiprintos kontrolės programai įgyvendinti;

47.18. nėra arba nepatikimai veikia VDR aparatūra;

47.19. žymus laivo korpuso deformavimas, korozija, galinti turėti įtakos laivo korpuso stiprumui ir sandarumui; laivo antstatas, denio ir korpuso apkala surūdijusi, nenudažyta;

47.20. akivaizdus laivo stovumo nepakankamumas;

47.21. kapitonas nepateikia informacijos, patvirtinančios, kad jis reiso metu sugebėtų įvertinti ir apskaičiuoti laivo stovumą, keičiantis reiso sąlygoms;

47.22. nėra laivo triumų dangčių, vandeniui nelaidžių durų, ventiliacinių angų uždarymo įrenginių arba netinkama jų būklė;

47.23. laivas perkrautas;

47.24. ant laivo korpuso apkalos nėra arba nematomi krovininės žymos ženklai;

47.25. laive nėra nafta užteršto vandens filtravimo, naftos išpylimo į jūrą valdymo ir kontrolės arba 15 ml/m³ koncentracijos signalizacijos įrenginių arba jie neveikia;

47.26. planuojamam laivo reisui neužtikrintas laisvas tūris kuro (tepalo) nutekėjimų arba nafta užteršto vandens cisternose;

47.27. laive nėra Operacijų, atliekamų su nafta ir jos produktais, registracijos žurnalo;

47.28. laive naudojamas kuras, kuriame sieros kiekis neatitinka reikalavimų;

47.29. laive rasta nelegali nafta užteršto vandens nusausinimo sistema;

47.30. laive nėra Šiukšlių tvarkymo plano, Operacijų, atliekamų su šiukšlėmis, registracijos žurnalo;

47.31. laivo įgula nežino ir nevykdo Šiukšlių tvarkymo plano reikalavimų;

47.32. laivo įgulos nariai neturi jūrininko kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų arba jie neatitinka 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su taikymo metu galiojančiais pakeitimais ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų;

47.33. prasidėjus reisui nėra galimybės organizuoti budėjimo, nes nėra pailsėjusių įgulos narių;

47.34. laive organizuotas laivavedžių ir mechanikų budėjimas neatitinka Administracijos reikalavimų;

47.35. planuojamam laivo reisui neužtikrintas maisto atsargų ir geriamojo vandens kiekis;

47.36. laivo gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų būklė – antisanitarinė;

47.37. laivo gyvenamosios patalpos nešildomos;

47.38. laivas neatitinka 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ar 2007 m. Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje reikalavimų.

48. Šiame skyriuje nurodytus laivo sulaikymo kriterijus inspektorius kiekvienu atveju taiko remdamasis savo profesine patirtimi ir įvertinęs, ar sprendimas sulaikyti laivą tikslingas ir įgyvendinamas esant konkrečiai situacijai. Priimant sprendimą būtina užtikrinti laive esančių žmonių saugą ir aplinkos taršos prevenciją.

49. Jeigu laivybos bendrovė nesutinka su inspektoriaus sprendimu sulaikyti laivą, ji per 14 kalendorinių dienų raštu gali apskųsti šį sprendimą Administracijai. Skundo pateikimas nesustabdo laivo sulaikymo. Administracijos direktoriaus įsakymu įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo skundo Administracijoje gavimo dienos priima sprendimą dėl laivo sulaikymo pagrįstumo ir raštu apie tai informuoja laivybos bendrovę.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50. Apraše nurodyti dokumentai ir (ar) jų kopijos saugomi Administracijoje vadovaujantis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“. Pasibaigus saugojimo terminui, dokumentai ir (ar) jų kopijos sunaikinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir periodiškumu.

___________________

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės

vėliava, patikrinimų atlikimo procedūrų

aprašo

1 priedas

(Tikrinimo lapo formos pavyzdys)

LAIVO PATIKRINIMO PROCESAS

TIKRINIMO LAPAS

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, patikrinimų atlikimo procedūrų aprašas, patvirtintas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu

Patikrinimo data –

Laivo duomenys:

Laivo pavadinimas –

Laivo tipas –

TJO numeris arba šaukinys –

Laivybos bendrovė –

Šis tikrinimo lapas yra sudėtinė laivo patikrinimo akto dalis. Patikrinimo metu nustatyti trūkumai turi būti fotografuojami ir pridedami prie šio tikrinimo lapo

VARTOJAMOS SANTRUMPOS:

TAIP	– reikalavimai vykdomi
NE	– reikalavimai nevykdomi arba vykdomi su pastabomis
NT	– netaikoma šiam laivui
RO	– pripažintoji organizacija
LTSA	– Lietuvos transporto saugos administracija
SOPEP	– Taršos nafta prevencijos planas
SOLAS	– Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje
MARPOL	– Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos
STCW	– Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų
STCW-F	– Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų
IAMSAR	– Tarptautinis paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje vadovas
TJO	– Tarptautinė jūrų organizacija
ITU	– Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga
LR RRT	– Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

I skyrius. LAIVO LIUDIJIMAI

Liudijimo pavadinimas	Išdavimo data	Galiojimo data	Patvirtintas	Išdavė (RO / LTSA)
1. Laivo klasės liudijimas
2. Keleivinio laivo saugumo liudijimas (SOLAS)
3. Keleivinio laivo saugumo liudijimas (Direktyva 2009/45/EB)
4. Krovininio laivo konstrukcijos saugumo liudijimas (CSSC)
5. Krovininio laivo įrangos saugumo liudijimas (CSSE)
6. Krovininio laivo radijo įrangos saugumo liudijimas (CSSR)
7. Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (LL)
8. Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (TONNAGE)
9. Tarptautinis jūros apsaugos nuo užteršimo nafta liudijimas (IOPP)
10. Tarptautinis atmosferos taršos prevencijos liudijimas (IAPP)
11. Variklio tarptautinis taršos prevencijos liudijimas (EIAPP)
12. Tarptautinis energetinio efektyvumo liudijimas (IEEC)
13. Tarptautinis jūros apsaugos nuo užteršimo nuotekomis liudijimas (SEWAGE)
14. Tarptautinis apsaugos nuo užsiteršimo sistemos liudijimas arba deklaracija (AFS)
15. Tarptautinis balastinių vandenų valdymo liudijimas (IBWMC)
16. Pavojingųjų krovinių gabenimo atitikties liudijimas (DG)
17. Laivo tinkamumo grūdų pervežimui liudijimas
18. Laivo, kurio BT < 500, saugaus plaukiojimo liudijimas
19. Žvejybos laivo, kurio ilgis > 24 m, atitikties liudijimas
20. Atitikties dokumento kopija (DOC)
21. Saugaus valdymo liudijimas (SMC)
22. Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (ISPS)
23. Darbo jūrų laivyboje liudijimas (MLC)
24. Darbo žvejybos laive atitikties dokumentas
25. Darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos I dalis (DMLC I)
26. Darbo jūrų laivyboje atitikties deklaracijos II dalis (DMLC II)
27. Laivo įregistravimo Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre liudijimas
28. Teisės plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava liudijimas
29. Laivo minimalios įgulos sudėties liudijimas
30. Laivo radijo stoties licencija
31. Laivo istorijos tęstiniai įrašai, Nr.
32. Ribotos atsakomybės draudimo polisas (P&I) (Direktyva 2009/20/EB)
33. Civilinės atsakomybės draudimo ar kitokios finansinės garantijos dėl padarytos žalos bunkeriuose vežant naftą liudijimas
34. Civilinės atsakomybės draudimo ar kitokios finansinės garantijos dėl padarytos žalos užteršus naftos produktais liudijimas
35. Draudimo ar kitokios finansinės garantijos liudijimas dėl atsakomybės už keleivių mirtį ir kūno sužalojimą
36. Pavojingųjų medžiagų sąrašo sertifikatas (+ pavojingųjų medžiagų sąrašo I dalis) (Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013)
37. Atitikties patvirtinimo dokumentas (Reglamentas (ES) Nr. 2015/757)

II skyrius. ĮGULOS NARIŲ JŪRININKO KVALIFIKACIJĄ PATVIRTINANTYS DOKUMENTAI

Dokumento pavadinimas	Yra	Nėra	NT	Pastabos
1. Vadovaujančiųjų specialistų kompetencijos liudijimai (diplomai)
2. Liudijimų (diplomų) pripažinimo patvirtinimai (užsienio valstybių kompetentingų institucijų išduotiems liudijimams)
3. Eilinių jūrininkų kvalifikacijos liudijimai
4. Sveikatos patikrinimo dokumentai

III skyrius. DOKUMENTAI LAIVE

Dokumento pavadinimas	Yra	Nėra	NT	Pastabos
1. Laivo stovumo informacija
2. Laivo žurnalas. Ar yra įrašai apie privalomus patikrinimus, pratybas?
3. Pagrindinės jėgainės ir mechanizmų žurnalas
4. Radijo ryšio žurnalas
5. Operacijų, atliekamų su naftos produktais, registracijos žurnalas (I ir (arba) II dalys)
6. Bendras laivo operacijų, atliekamų su naftos produktais, nuotekomis ir šiukšlėmis, registracijos žurnalas (forma N-7)
7. Operacijų, atliekamų su nuotekomis, registracijos žurnalas (forma N-5)
8. Operacijų, atliekamų su šiukšlėmis, registracijos žurnalas (forma N-4)
9. Balastinio vandens registravimo žurnalas
10. Šiukšlių tvarkymo planas
11. Kovos už laivo gyvybingumą planai
12. Laivo manevravimo elementai
13. Laivo kovos su gaisrais planas (schema). Ar iškabintas, kaip reikalauja SOLAS?
14. Laivo pavojų tvarkaraštis. Ar atitinka SOLAS reikalavimus?
15. Gelbėjimosi įrangos panaudojimo treniruočių vadovas
16. Gelbėjimosi įrangos priežiūros vadovas (instrukcija)
17. Laivo vairo įrangos valdymo režimų perjungimo instrukcija
18. Navigaciniai leidiniai, būsimo reiso planas
19. Tarptautinių signalų kodas
20. Laivo stovumo gabenant grūdus vadovas
21. Pavojingųjų krovinių gabenimo manifestas arba pakrovimo planas
22. Priešgaisrinių sistemų, įrangos ir pirminių gaisro gesinimo priemonių patikrinimo kalendoriniai planai
23. Priešgaisrinės saugos instrukcijos (bukletai)
24. Pagalbos kapitonui priimant sprendimus sistema
25. Rampų ir kitų išorinių vandeniui nepralaidžių durų uždarymo instrukcija (ro-ro laivams)
26. ITU radijo stočių leidiniai
27. IAMSAR III tomo leidinys (leidinio metai)
28. LRIT atitikties bandymo dokumentas
29. Informacija apie krovinį
30. Jūros taršos naftos produktais prevencijos planas (SOPEP)
31. Laivo korpuso storių matavimo ataskaita
32. Laivo apžiūrų (klas. bendr.) ataskaitų dokumentai
33. Keleivinio laivo plaukiojimo ribojimai
34. Informacija apie ro-ro keleivinio laivo A/A-max Ratio dydį
35. Laivo užtvindymo kontrolės planas
36. Paieškos ir gelbėjimo koordinavimo planas keleiviniams laivams

IV skyrius. GELBĖJIMOSI IR PRIEŠGAISRINĖS ĮRANGOS PATIKRINIMAI

Įrangos pavadinimas	Patikrinimo data	Kitas patikrinimas	Pastabos
1. Gelbėjimosi valtys ir jų nuleidimo įranga
2. Jūrinės evakuacinės sistemos
3. Gelbėjimosi plaustai ir jų nuleidimo įranga
4. Pripučiamos gelbėjimosi liemenės
5. Pripučiamas gelbėjimo kateris
6. Hidrostatiniai atkabinimo įtaisai
7. Hidrokostiumai
8. Apsauginis termoizoliacinis kostiumas
9. Pirotechnika
10. Lynosvaidis su šoviniais
11. Įlaipinimo ir locmano štormtrapai
12. Suslėgto oro aparatai su balionais
13. Gaisrininko ekipuotė
14. Avarinio išėjimo iš patalpų kvėpavimo kaukės (EEBD)
15. Saugos diržas su plunksnakabliu, apsauginis lynas
16. Gaisro gesintuvai
17. Stacionarios gaisro gesinimo sistemos (CO², halonai)
18. Gaisro gesinimo putų koncentratas
19. Įtampos indikatoriai
20. Instrumentai su dielekrinėmis rankenomis
21. Dielektrinės pirštinės
22. Dielektriniai botai, kaliošai

V skyrius. JŪRLAPIAI, NAVIGACINĖ LITERATŪRA, KONVENCIJŲ TEKSTAI

Pavadinimas	Datos
1. Jūrlapių sąrašas arba katalogas (leidimo metai, kalba)
2. Jūrlapiai (korektūros data)
3. Elektroninė kartografinė navigacijos informacinė sistema EKNIS (ECDIS), korektūros data
4. Locijos (korektūros data)
5. Pranešimai laivavedžiams (leidinio Nr. ir data)
6. Knyga „Ugnys ir ženklai“ (korektūros data)
7. Potvynių lentelės (leidinio data)
8. Jūrinis leidinys (Nautical Almanac), leidinio data
9. Tarptautinių konvencijų knygos (kaip numatyta privalomų dokumentų sąraše)

VI skyrius. PRATYBOS IR MOKYMAI DALYVAUJANT INSPEKTORIUI

Pratybos, mokymai	Buvo vykdomos			Pastabos
Pratybos, mokymai	TAIP	NE	NT	Pastabos
1. Laivo palikimas nuleidžiant valtį ant vandens ir manevruojant visa eiga
2. Laivo palikimas nuleidžiant gelbėjimosi plaustą
3. „Žmogus už borto“ nuleidžiant gelbėjimo katerį
4. Vairo įrangos valdymo perjungimas ir išbandymas iš visų numatytų vietų
5. Avarinio dyzelgeneratoriaus automatinis paleidimas taikant režimą „Black out“
6. Gaisro gesinimo laive pratybos. Pagrindinių gaisro gesinimo vandens siurblių paleidimas iš visų numatytų vietų prijungus dvi žarnas. Avarinio gaisro gesinimo vandens siurblio paleidimas prijungus dvi žarnas
7. Drenčerinės vandens gaisro gesinimo sistemos išbandymas paleidžiant siurblį iš visų numatytų vietų
8. Signalizacijos patikrinimas gaisro aptikimo patalpose, nurodant, kokiose patalpose buvo išbandyta
9. Aliarmo sistemos laive patikrinimas. Ar garso signalas girdimas visose patalpose?
10. Pratybos pagal plano SOPEP nuostatas

VII skyrius. LAIVO RADIJO RYŠIO IR NAVIGACINĖS ĮRANGOS PATIKRINIMAI

Įrangos pavadinimas	TAIP	NE	NT	Pastabos
1. Radarai. Ar nustatytos ir iškabintos nematomos zonos?	□	□	□
2. ARPA	□	□	□
3. Avarinė palydovinio ryšio buja (EPIRB), kasmetinis patikrinimas	□	□	□
4. Gelbėjimo ir paieškos 9 GHz atsakiklis	□	□	□
5. Magnetinis kompasas. Deviacijos lentelė	□	□	□
6. Girokompasas	□	□	□
7. Greičio ir atstumo matuoklis	□	□	□
8. Kursografas	□	□	□
9. Automatinė identifikavimo sistema	□	□	□
10. Dienos signalinė lempa	□	□	□
11. Reiso duomenų registratorius (VDR), kasmetinė patikra	□	□	□
12. Palydovinė vietos nustatymo įranga (GPS)	□	□	□
13. GMDSS įranga. Patikrinta iškviečiant MRCC dirbant avariniam maitinimo šaltiniui	□	□	□
14. Avarinės nešiojamosios radijo stotelės (VHF). Baterijų galiojimo datos
15. Ar veikia tiltelio budėtojo signalinė sistema (BNWAS)?
16. Ar yra paskirtas įgulos narys, atsakingas už ryšį laive susidarius avarinei situacijai?
17. Ar keleivinių laivų restoranuose, baruose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose girdimi viešosios informavimo sistemos transliuojami saugos pranešimai?	□	□	□
18. Ar keleiviniuose laivuose pratybų metu vykdoma keleivių registracijos procedūra?

VIII skyrius. LAIVO SAUGUMAS, KORPUSO KONSTRUKCIJŲ BŪKLĖ

Pavadinimas	TAIP	NE	NT	Pastabos
1. Korpuso konstrukcijų ir apkalos būklė	□	□	□
2. Išorinio kontūro užsandarinimas, triumų dangčių, durų, ventiliacijos kanalų sklendžių, iliuminatorių būklė	□	□	□
3. Švartavimo ir inkaravimo įrangos būklė	□	□	□
4. Navigacinių žibintų būklė, veikimas naudojantis avariniais maitinimo šaltiniais	□	□	□
5. Locmano štormtrapų ir įlaipinimo į gelbėjimosi valtis štormtrapų būklė	□	□	□
6. Avarinių išėjimų iš patalpų ženklinimas, būklė, avarinis apšvietimas	□	□	□
7. Pagrindinė, avarinė vairo įranga. Patikrinimas darbo metu visais numatytais valdymo būdais. Blok-schema arba instrukcija	□	□	□
8. Vandeniui nepralaidžių (pleištinių) durų valdymas visais numatytais būdais	□	□	□
9. Automatinių priešgaisrinių durų nuotolinio valdymo patikrinimas	□	□	□
10. Vandens nutekėjimo nuo denių šulinių būklė	□	□	□
11. Balastinio tanko Nr. ___ būklė. Apžiūrėta iš vidaus	□	□	□

IX skyrius. PAGRINDINĖS JĖGAINĖS, MECHANIZMŲ IR ĮRANGOS PATIKRINIMAI

Pavadinimas	TAIP	NE	NT	Pastabos
1. Pagrindinio variklio būklė, avarinis variklio sustabdymas iš vairinės.	□	□	□
2. Pagalbiniai dyzelgeneratoriai, „parengties“ variklio automatinis paleidimas	□	□	□
3. Vamzdynų būklė pagrindinės jėgainės patalpose	□	□	□
4. Elektros kabelių trasų būklė	□	□	□
5. Pagrindinio paskirstymo skydo, jėgos ir apšvietimo paskirstymo skydų būklė	□	□	□
6. Pagrindinių ir avarinio išsausinimo siurblių patikrinimas	□	□	□
7. Kuro ir tepalų sistemų kertamieji vožtuvai. Patikrinimas iš visų numatytų valdymo vietų	□	□	□
8. Kuro, tepalo siurblių, ventiliatorių, garo katilo avarinis nuotolinis išjungimas. Patikrinimas iš visų numatytų vietų	□	□	□
9. Avarinis apšvietimas pagrindinės jėgainės, avarinio dyzelgeneratoriaus ir vairo mechanizmo patalpose	□	□	□
10. Akumuliatorių ir patalpų, kur jie sumontuoti, būklė	□	□	□
11. Tūrinių gaisro gesinimo sistemų būklė. Signalizacijos išbandymas prieš įjungiant tūrines gaisro gesinimo sistemas darbui	□	□	□
12. Vandens gaisro gesinimo sistemos būklė (vamzdynai, hidrantai, žarnos, švirkštai)	□	□	□
13. Nešiojamų, vežiojamų gaisro gesintuvų būklė
14. Vandens gaisro gesinimo vamzdyno tarptautinės jungės vieta ir ženklinimas	□	□	□
15. Priešgaisrinių sklendžių ventiliacijos kanaluose būklė. Patikrinti, ar veikia nuotolinis valdymas	□	□	□
	□	□	□

X skyrius. JŪROS IR ATMOSFEROS TARŠOS PREVENCIJA

Įrangos pavadinimas	TAIP	NE	NT	PASTABOS
1. Naftuotų vandenų separatoriaus ir signalizatoriaus būklė. Įranga patikrinta (nurodyti, ar įjungiant darbui pagal paskirtį, ar imituojant)	□	□	□
2. Ar laive yra išvalyto naftuoto vandens mėginių laboratorijos išvados (jeigu valymo įranga atitinka IMO rezoliucijos A.393(X) reikalavimus)?	□	□	□
3. Nutekamųjų vandenų valymo įrangos būklė	□	□	□
4. Insineratoriaus, šiukšlių konteinerių būklė	□	□	□
5. Koks freonas naudojamas šaldymo įrangoje? Ar vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 nuostatos?	□	□	□
6. Ar yra bunkeruojamo kuro mėginiai ir sertifikatai, kaip to reikalauja MARPOL VI priedo 18 taisyklė?	□	□	□
7. Ozoną ardančių medžiagų apskaita ir registracija	□	□	□
8. Ar nustatyta kuro sistemų su skirtingu sieros kiekiu keitimo procedūra? Įrašai žurnaluose	□	□	□
9. Ar atliktas naftuotų vandenų valymo įrangos, atitinkančios reikalavimus – MEPC.60(33) (taikoma laivams, pastatytiems po 1994-04-30) arba MEPC.107(49) (taikoma laivams, pastatytiems po 2005-01-01) – signalizatoriaus kalibravimas?	□	□	□
10. Naftuotų vandenų, šlamo saugojimas laive. Lijalų būklė	□	□	□

XI skyrius. ĮGULOS GYVENIMO IR DARBO SĄLYGOS

Pavadinimas	TAIP	NE	NT	Pastabos
1. Ventiliacijos ir šildymo sistemų kajutėse ir bendrojo naudojimo patalpose būklė	□	□	□
2. Apšvietimo kajutėse ir bendrojo naudojimo patalpose būklė	□	□	□
3. Gyvenamųjų patalpų, tualetų, dušo kabinų, pirčių būklė	□	□	□
4. Aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir maisto produktais	□	□	□
5. Maisto atsargų sandėliavimo patalpų būklė (šaldymo kameros, šaldytuvai, sausos provizijos patalpos)	□	□	□
6. Parazitai gyvenamosiose patalpose, virtuvėje	□	□	□
7. Įgulos narių darbo ir poilsio valandų apskaita. Ar iškabintas budėjimų grafikas?	□	□	□
8. Ar yra atsakingas už gydymą asmuo, turintis atitinkamą liudijimą?	□	□	□
9. Instrukcija apie vaistų naudojimą	□	□	□
10. Ar vykdoma vaistų apskaita ir kontrolė laive (gelbėjimosi valtyse, plaustuose)?	□	□	□
11. Virtuvės sanitarinė ir priešgaisrinė būklė (filtrai)	□	□	□
	□	□	□

XII skyrius. REGLAMENTO (ES) Nr. 1177/2010 NUOSTATOS

	TAIP	NE	NT	Pastabos
1. Ar keleiviams teikiama visur prieinama informacija, susijusi su kelione?	□	□	□
2. Ar keleiviams išduoti bilietai?	□	□	□
3. Ar užtikrinamos neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų teisės?	□	□	□
4. Ar aptarnaujantis personalas apmokytas pagal Reglamento IV priedo nuostatas?	□	□	□

Patikrinimo vieta –

Inspektorius (-iai):

(vardas (-ai), pavardė (-ės), parašas (-ai))

Priedai (nuotraukos, dokumentų kopijos ir t. t.):

_____________________

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės

vėliava, patikrinimų atlikimo procedūrų

aprašo

3 priedas

(Laivo įrenginių sąrašo formos pavyzdys)

LAIVO ĮRENGINIŲ SĄRAŠAS (forma A)

Record of Equipment (Form A)

Be šio sąrašo Laivo saugaus plaukiojimo liudijimas negalioja

This Record shall be permanently attached to the Ship Seaworthiness Certificate

1. Laivo duomenys

Particulars of the ship

Laivo pavadinimas

Name of the ship

Šaukinys / TJO Nr.

Call sign / IMO No.

Laivo ilgis

Length

Bendroji talpa

Gross tonnage

2. Gelbėjimosi priemonių duomenys

Details of life-saving appliances

1. Bendras žmonių, kuriems numatytos gelbėjimosi priemonės, skaičius

Total number of persons for whom life-saving appliances are provided

–

Kairysis bortas

Port Side

Dešinysis bortas

Starboard Side

2. Bendras gelbėjimosi valčių skaičius

Total number of lifeboats

2.1. Žmonių, kuriems numatytos gelbėjimosi valtys, skaičius

Total number of persons accomodated by them

2.2. Iš dalies uždengtų gelbėjimosi valčių skaičius

Number of partly enclosed lifeboats

2.3. Visai uždengtų gelbėjimosi valčių skaičius

Number of totally enclosed lifeboats

–

3. Gelbėjimo katerių skaičius

Number of rescue boats

3.1. Gelbėjimo katerių, įtrauktų į bendrą valčių skaičių (2 p.), skaičius

Number of boats which are included in the total lifeboats shown above

–

4. Gelbėjimosi plaustai

Liferafts

4.1. Plaustai, kuriems būtina aprobuota nuleidimo įranga

Those for which approved launching appliances are required

4.1.1. Plaustų skaičius

Number of liferafts

4.1.2. Žmonių, kuriems numatyti gelbėjimosi plaustai, skaičius

Number of persons accomodated by them

4.2. Plaustai, kuriems nebūtina aprobuota nuleidimo įranga

Those for which approved launching appliances are not required

4.2.1. Plaustų skaičius

Number of liferafts

4.2.2. Žmonių, kuriems numatyti gelbėjimosi plaustai, skaičius

Number of persons accomodated by them

–

5. Gelbėjimosi ratų skaičius

Number of lifebuoys

–

6. Gelbėjimosi liemenės

Number of lifejackets

–

7. Hidrotermokostiumai

Immersion suits

7.1. Bendras jų skaičius

Total number

7.2. Gelbėjimosi liemenių reikalavimus atitinkančių kostiumų skaičius

Number of suits complying with the requirements for lifejackets

–

8. Termoizoliacinių kostiumų skaičius

Number of thermal protective aids

–

9. Gelbėjimosi priemonių radijo įranga

Radio installations used in life-saving appliances

9.1. Lokatoriaus atsakiklių skaičius

Number of radar transponders

9.2. Dvipusio UTB telefoninio ryšio aparatūros skaičius

Number of two-way VHF radiotelephone apparatus

–

3. Radijo ryšio įrangos duomenys

Details of radio facilities

Įrenginio pavadinimas

Radio facilities

Faktiškai laive

Actual provision

1. Pagrindinės sistemos

Primary systems

1.1. UTB radijo įrenginiai

VHF radio installation

1.1.1. Skaitmeninį atrankinį iškvietimą (SAI) koduojantis įrenginys

DSC encoder

1.1.2. Nenutrūkstamo budėjimo SAI imtuvas

DSC watch receiver

1.1.3. Radiotelefoninis įrenginys

Radiotelephony

1.2. Vidutinio dažnio radijo stotis

MF radio installation

1.2.1. SAI koduojantis įrenginys

DSC encoder

1.2.2. Nenutrūkstamo budėjimo SAI imtuvas

DSC watch receiver

1.2.3. Radiotelefoninis įrenginys

Radiotelephony

1.3. Vidutinių / trumpųjų bangų radijo stotis

MF / HF radio installation

1.3.1. SAI koduojantis įrenginys

DSC encoder

1.3.2. Nenutrūkstamo budėjimo SAI imtuvas

DSC watch receiver

1.3.3. Radiotelefoninis įrenginys

Radiotelephony

1.3.4. Siaurajuostis raidinio spausdinimo telegrafas (SRST)

Direct-printinig radiotelegraphy

1.4. INMARSAT laivo žemės stotis

INMARSAT ship earth station

–

2. Papildomos nelaimės signalo perdavimo priemonės

Secondary means of alerting

–

3. Saugaus plaukiojimo jūroje informacijos priėmimo įtaisas:

Facilities for reception of maritime safety information:

3.1. NAVTEX imtuvas

NAVTEX receiver

3.2. Išplėstinio grupinio iškvietimo (IGI) imtuvas

EGC receiver

3.3. SRST TB imtuvas

HF direct-printing radiotelegraph receiver

4. Palydovinis automatinis radijo plūduras:

Satellite EPIRB:

4.1. COSPAS–SARSAT

4.2. INMARSAT E

–

5. UTB avarinis plūduras

VHF EPIRB

–

6. Įranga pavojaus signalui generuoti 2.182 kHz dažniu

Device for generating the radiotelephone alarm signal on 2.182 kHz

–

7. Laivo radijo lokacinis atsakovas

Vessel’s radar transponder

–

4. Metodai, kuriais garantuojamas radijo įrangos veikimas jūroje

Methods used to ensure availability of radio facilities

4.1. Įrangos dubliavimas

Duplication of equipment

4.2. Priežiūra krante

Shore based maintenance

4.3. Įrangos priežiūra jūroje

At sea maintenance capability

5. Navigacinė įranga

Navigation equipment

1. Signalinis prožektorius laivams, kurių BT > 150

Daylight sygnaling lamp for ships GT > 150

–

2. Barometras

Barometer

–

3. Termometras

Thermometer

–

4. Chronometras

Chronometer

–

5. Sekstantas

Sextant

–

6. Pagrindinis magnetinis kompasas

Magnetic Standard Compass

–

7. Pagalbinis magnetinis kompasas

Magnetic Steering Compass

–

8. Atsarginis magnetinis kompasas

Spare Magnetic Compass

–

9. Echolotas

Echo saunding gear

–

10. Rankinis lotas

Hand line and lead

–

11. Lokatorius

Radar

–

12. Pelorusas

Pelorus

–

13. Žiūronai

Binocular

–

14. Laivo greičio ir nuplaukto atstumo matuoklis

Speed and distance measuring device

–

15. Laivo vietos nustatymo palydovinė įranga

GPS

–

16. Laivo automatinė identifikavimo įranga

AIS

–

17. Laivo tolimojo sekimo ir identifikavimo sistema

LRIT

–

18. Laivo posvyrio matuoklis

Inclinometer

–

19. Tarptautinių signalų kodeksas

International Code of Signals

–

20. Paieškos ir gelbėjimo vadovas (IAMSAR III)

Search and Rescue Manual

–

21. Jūrlapiai / Elektroninė navigacijos kartografinė informacinė sistema (EKNIS) (užbraukti, kas nereikalinga)

Nautical charts / Electronic chart display and information system (ECDIS) (delete as appropriate)

–

22. EKNIS dubliuojančios priemonės

Back-up arrangements for ECDIS

23. Tiltelio budėtojo signalinė sistema

Bridge navigation watch alarm system (BNWAS)

–

6. Priešgaisrinės sistemos

Fire fighting systems and equipment

Techninė charakteristika Technical data	Sistemos pavadinimas Name of system
Techninė charakteristika Technical data	Gaisro gesinimo vandeniu Water	Gaisro gesinimo angliarūgšte Carbon dioxide	Gaisro gesinimo halonais Halon	Gaisro gesinimo putomis Foam	Pastabos Remarks
Nurodyti: stacionari ar vietinė Indicate fixed or local	–	–	–	–	–
Gaisro gesinimo medžiaga Fire extinguishig rnedium	–	–	–	–	–
Gesinimo medžiagos kiekis Total extinguishing medium quantity	–	–	–	–	–
Talpyklų su gesinimo medžiaga skaičius Quantity of bottles(tanks) with ex. medium	–	–	–	–	–
Darbinis slėgis (sistemose, talpose) System working pressure	–	–	–	–	–
Sistemos pavara (mechaninė, elektrinė, pneumatinė ir t.t.) Drive used in system (mechanical, electrical, pneumatical etc.)	–	–	–	–	–
Siurblio našumas Pump capacity Skaičius vnt. Quantity	– –	–	–	– –	–
Garsinė ir vizualinė signalizacija Audible and visual alarms	–	–	–	–	–
Kokiose patalpose gesina gaisrą Accomodations fire protected	–	–	–	–	–

Pirminės gaisro gesinimo priemonės ir kita įranga

Fire extinguishers and other firefighting equipment

Pirminės gaisro gesinimo priemonės pavadinimas

Name of firefighting equipment

Skaičius (vnt.) ir išdėstymas laive

Quantity and accomodation on board

Nešiojamieji gesintuvai, ne mažesni nei 9 l

Portable extinguishers no less than 9 1

–

Putų

Foam

–

Milteliniai

Dry powder

–

Angliarūgštės

Carbon dioxide

–

Haloniniai

Halon

–

Nešiojamieji gesintuvai (45 l ir daugiau)

Portable extinguishers 45 1 and more.

–

Putų

Foam

–

Milteliniai

Powder

–

Angliarūgštės

Carbon dioxside

–

Haloniniai

Halon

–

Gaisrinės žarnos

Fire hoses

–

Su dvigubo veikimo švirkštais

Spray-jet type with shutoff

Su vandens rūko švirkštais

Water fog applicators

–

Oro putų švirkštai

Foam nozzle

–

Gaisrininko aprangos komplektas

Fireman's outfit

–

Dėžė su smėliu

Box with sand

–

Priešgaisrinių instrumentų komplektas

Fire fighting tools

–

Tarptautinio standarto kranto jungė

International shore connection

–

Atsarginiai užtaisai nešiojamiesiems gesintuvams

Spare charges for portable extinguishers

–

Atsarginė gaisro gesinimo medžiaga

Spare fire extinguishing medium

–

7. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) turinčios įrangos kontrolė

Control of equipment containing ozone-depleting substances (ODS)

Įrangos tipas

Type of equipment

OAM turinčios įrangos pavadinimas,

skaičius (vnt.) ir išdėstymas laive

Name of equipment containing ODS, quantity and accommodation on board

Laivo įranga, sistemos, turinčios CFC

Ship‘s equipment, systems containing CFC

Laivo įranga, sistemos, turinčios hidro-chlorofluormetano (HCFC), pastatyto laive iki 2020 m. sausio 1 d.

Ship‘s equipment, systems containing hydro-chlorofluorocarbons (HCFCs) installed before 1 January 2020.

8. Jūros aplinkos ir oro taršos prevencijos įranga ir sistemos pagal 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl taršos iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL)

Sea and air pollution prevention equipment and systems according to MARPOL Convention

8.1. Jūros aplinkos taršos nafta arba naftos produktais prevencija (MARPOL I priedas)

Prevention of pollution by oil

1. Naftuotų vandenų valymo (15 ppm) įranga

Oil filtering equipment (15 ppm)

Tipas

Type

Gamintojas

Manufacturer

Maksimalus išvalymo našumas m³/ val.

Maximum throughput

Tipo išbandymo patvirtinimas. Liudijimo Nr.

Type approval certificate No.

2. Naftuotų vandenų ir kuro arba tepalų nutekėjimo kaupimo laive cisternos

Oily water and sludge holding tanks

2.1. Naftuotų vandenų cisternų talpa m³

Oily water holding tank(s) capacity

2.2. Kuro arba tepalų nutekėjimo cisternų talpa m³

Sludge holding tank(s) capacity

2.3. Naftuotų vandenų tiekimo į kranto įrenginius vamzdynas su tarptautine standartine junge

Pipeline with standard discharge connection

Yra Nėra

Yes No

2.4. Kitos tiekimo į kranto įrenginius priemonės

Other means for discharge

8.2. Jūros aplinkos taršos nutekamaisiais vandenimis (nuotekomis) prevencija (MARPOL IV priedas)

Prevention of pollution by sewage

1. Nuotekų valymo įranga

Sewage treatment plant

Tipas

Type

Gamintojas

Manufacturer

Maksimalus išvalymo našumas m³/ val.

Maximum capacity

Tipo išbandymo patvirtinimas. Liudijimo Nr.

Type approval certificate No.

2. Nuotekų kaupimo laive cisterna m³

Sewage holding tank

3. Nuotekų smulkinimo ir dezinfekavimo įranga

Sewage comminuting and disinfecting equipment

yra nėra

yes no

4. Nuotekų išpumpavimo už borto intensyvumo skaičiavimai

8.3. Jūros aplinkos taršos šiukšlėmis prevencija (MARPOL V priedas)

Prevention of pollution by garbage

1. Šiukšlių surinkimo ir jų apdorojimo laive planas

Garbage management plan

1.1. Perspėjamieji plakatai

Placards

2. Šiukšlių kaupimo konteineriai

Garbage collection facilities

2.1. Bendra konteinerių talpa

Total capacity

2.2. Konteinerių skaičius

Total number of containers

8.4. Atmosferos taršos prevencija (MARPOL VI priedas)

Air pollution prevention

1. Šiukšlių deginimo įranga

Incinerator

Tipas

Type

Gamintojas

Manufacturer

Maksimalus deginimo našumas m³/ val.

Maximum capacity

Tipo išbandymo patvirtinimas. Liudijimo Nr.

Type approval certificate No.

2. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos:

Ozone-depleting substances

bendras kiekis kur naudojamas

Total amount Installation or system

3. Laive naudojamo kuro sieringumas

Fuel oil sulphur content limit

4. Dyzeliniai varikliai, sumontuoti laive po 2000-01-01

Disel engines installed on or after 01.01.2000.

	Variklis Nr. 1 Engine No. 1	Variklis Nr. 2 Engine No. 2	Variklis Nr. 3 Engine No. 3
Gamintojas, variklio modelis Manufacturer and model
Serijos numeris Serial number
Paskirtis Use
Galia (kW) Power output
Nominalūs sūkiai aps./min. Rated speed
Sumontavimo laive data Date of installation

Patvirtinama, kad duomenys apie laivo įrangą šiame sąraše yra teisingi.

This is to certify that this Record is correct in all respects

Išdavimo vieta Data

Issued at Date

Įgalioto asmens parašas

Signature

Antspaudas

Seal

Iš viso ..... (........) lapai.

In total pages

__________________

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, patikrinimų atlikimo procedūrų aprašo

4 priedas

(Laivo techninės būklės tikrinimo plano formos pavyzdys)

LAIVO TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMO PLANAS

Laivo pavadinimas –

TJO numeris –

Laivybos bendrovė –

Eil. Nr.	Objekto pavadinimas	Kasmetiniai patikrinimai		Kiti patikrinimai		Pastabos
Eil. Nr.	Objekto pavadinimas	Patikrinimo apimtis	Planuojama ir faktinio patikrinimo data	Patikrinimo apimtis	Planuojama ir faktinio patikrinimo data	Pastabos
1.	Povandeninė laivo korpuso apkala, laivo korpuso konstrukcijos.	Laivo korpuso apkalos ir korpuso konstrukcijos apžiūra doke, atkreipiant dėmesį į apkalos įlenkimus, įtrūkimus, apsauginių protektorių ir dažų būklę. Prieinamose vietose apkala apžiūrima iš vidaus patalpų. Inspektoriui pateikiamas laivo povandeninės dalies defektavimo aktas.		Papildomos kasmetinės apžiūros metu laivuose, kurių amžius > 15 metų, atliekami laivo apkalos ir konstrukcijų (špatų, bimsų ir t. t.) storio matavimai su inspektoriumi suderintose vietose. Inspektoriui pateikiamas laivo povandeninės dalies defektavimo aktas.		Storio matavimus gali atlikti tik įmonė, turinti įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės pripažinimą vykdyti tokią veiklą. Inspektorius gali pats atlikti kontrolinius storio matavimus.
2.	Kingstonai, kiti užbortiniai išpylimo vožtuvai ir savaime užsidarančios sklendės iš įvairių laivo sistemų.	Apžiūra atliekama laivui stovint doke, atkreipiant dėmesį į apsauginių grotelių ir jų tvirtinimo būklę, vožtuvų būklę, jų tvirtinimą prie laivo korpuso.		Papildomai kasmetinei apžiūrai, suderinus su inspektoriumi, vožtuvai pateikiami išardyti, siekiant įvertinti detalių būklę. Gali būti pareikalauta atlikti storio matavimus kingstonų dėžių konstrukcijose. Vožtuvai išbandomi sandarumui užtikrinti.		Kokius konkrečiai vožtuvus pateikti išardytus, suderinama su inspektoriumi.
3.	Forpiko, achterpiko, kuro, tepalo ir kitos laivo cisternos.	Apžiūra iš lauko pusės. Tikrinama matavimo vamzdžių būklė ir užpildymo signalizacijos veikimas.		Papildomai kasmetinei apžiūrai atliekama cisternų apžiūra iš vidaus ir sandarumo išbandymai. Geriamojo vandens cisternos turi atitikti sanitarinius reikalavimus.		Kokias cisternas pateikti apžiūrai iš vidaus ir išbandymui, suderinama su inspektoriumi.
4.	Laivo sraigtas, vairas, sraigto velenas ir guoliai.	Atliekama laivui esant doke tokiu laikotarpiu, kaip nurodyta 1 p. Tikrinama sraigto, vairo, veleno būklė, apžiūrint iš išorės.		Atliekama doke. Sraigto velenas apžiūrimas išimant, atliekamas vairo balerio ir veleno guolių defektavimas. Inspektoriui pateikiamas defektavimo aktas, nurodant guolių tarpelius ir keičiamas detales. Tikrinamas vairo plokštės sandarumas.		Sraigto veleno išėmimo periodiškumas priklauso nuo jo konstrukcijos ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama kartu su laivybos inspektoriumi, vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
5.	Laivo antstatas, deniai, vandeniui nelaidžios (watertight / weathertight) durys, iliuminatoriai, pertvaros tarp triumų ir mašinų skyriaus, triumo ir forpiko, vairo mechanizmo patalpa, jėgainės patalpa.	Apžiūrima iš prieinamos pusės, įsitikinama, ar užtikrinamas sandarumas, įvertinama užsandarinimo gumų būklė.		Esant matomai deformacijai, tikrinamas sandarumas vandens čiurkšle iš gaisrinės vandens magistralės. Gali būti pareikalauta iš dalies nuimti izoliacines medžiagas, atlikti storio matavimus pertvarose, durų slenksčiuose.		Inspektorius sprendžia pagal defektavimo rezultatus.
6.	Pagrindinių ir pagalbinių variklių, švartavimosi įrangos, krovininės įrangos, mechanizmų pamatai / atramos.	Apžiūrima iš prieinamų vietų deformacijai ir korozijos laipsniui nustatyti.		Esant matomam storio sumažėjimui gali būti pareikalauta atlikti storio matavimus. Įvertinti mechanizmų tvirtinimo amortizatorių būklę.		Derinama su inspektoriumi pagal defektavimo rezultatus.
7.	Inkaravimo ir švartavimo įranga.	Apžiūrimas inkaravimo ir švartavimo mechanizmas, inkaro grandinė, stabdžiai. Tikrinama darbe tiesiogiai pagal paskirtį.		Visiškai iškeliama inkaro grandinė. Atliekant defektavimą matuojami likutiniai grandinės storiai, juostinių stabdžių būklė. Inspektoriui pateikiamas defektavimo aktas.
8.	Pagrindinis variklis, pagalbiniai varikliai ir jiems priklausantys mechanizmai.	Apžiūrint kreipiamas dėmesys į alyvos, kuro arba vandens pratekėjimą, pašalinius garsus, bildesius. Tikrinama darbe tiesiogiai pagal paskirtį paleidžiant variklius. Avarinė signalizacija ir apsauga tikrinama vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.		Priklausomai nuo dirbtų valandų, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, detaliai apžiūrimi iš dalies išardyti mechanizmai. Laivybos bendrovė pateikia remonto žiniaraštį ir su inspektoriumi suderina konkrečius apžiūros objektus (pvz., pagrindinio variklio 4 cilindro visas sudedamąsias detales). Pateikiami mechanizmų defektavimo aktai.		Jeigu atliekamas variklių ar mechanizmų remontas, po remonto varikliai išbandomi pagal su inspektoriumi suderintą programą.
9.	Elektros generatoriai, akumuliatorinės baterijos, paskirstymo skydai, kabelinės trasos, apšvietimo sistemos.	Apžiūrint kreipiamas dėmesys į kabelių izoliacijos būklę, ar nematyti perkaitimo požymių. Visa elektros įranga tikrinama darbe pagal paskirtį. Jeigu sistema numato generatorių lygiagretų prijungimą, tikrinama apsauga nuo priešpriešinės srovės (reverse current), nuo minimalios įtampos, nuo viršgreičio (overspeed).		Papildomos kasmetinės apžiūros metu atliekamas visos el. įrangos izoliacijos varžos matavimas nešiojamuoju ommetru, pateikiamas matavimo rezultatų aktas. Atliekamas generatorių oro tarpelio matavimas, pateikiamas aktas. Atliekamas akumuliatorinių baterijų likutinės galios matavimas, pateikiamas aktas.		Jeigu atliekamas elektros generatorių remontas, po remonto generatoriai išbandomi pagal su inspektoriumi suderintą programą.
10.	Gaisro aptikimo ir signalizacijos sistemos. Vandens gaisro gesinimo sistema, tūrinė gaisro gesinimo sistema.	Apžiūrint kreipiamas dėmesys į tai, ar nebuvo pakeitimų nuo paskutinio laivo patikrinimo. Tikrinama darbe pagal paskirtį. Putokšlio patikrinimo laboratorijoje išvada. Ar nešiojamieji gesintuvai patikrinti kranto įmonėje? Ar pakankamas anglies dvideginio kiekis gaisro gesinimo sistemoje (tikrinama sveriant arba specialiuoju prietaisu).		Papildomai tikrinama, ar atlikti hidrauliniai bandymai, jeigu tokie reikalaujami.
11.	Gelbėjimosi įranga.	Tikrinama gelbėjimo įrangos komplektacija, ar plaustai patikrinti kranto gelbėjimo plaustų priežiūros įmonėje, ar hidrokostiumai ir pripučiamos gelbėjimosi liemenės patikrintos ir tinka naudoti.		Papildomos kasmetinės patikros metu stabdžiai apžiūrai pateikiami išardyti. Jeigu naudojami kabliai atkabinami po apkrova, jų būklės įvertinimas turi būti atliktas gamintojo pripažintos kranto įmonės, pateikiant būklės įvertinimo aktą. Gelbėjimo nuleidimo įrangai atliekami išbandymai 1,1 maksimaliai leistinos apkrovos perkrovimu.		Plaustų patikrinimai atliekami tik Administracijos arba gamintojo pripažintose įmonėse.
12.	Navigacinė įranga, garso signalai, pirotechnika.	Tikrinama navigacinės įrangos komplektacija ir darbe pagal paskirtį.		Tikrinama, ar navigaciniai žibintai, garso signalai atitinka patvirtintą išdėstymo schemą, tikrinami kiekvieno žibinto ir garso signalo sertifikatai.
13.	Radijo įranga.	Tikrinama komplektacija ir darbe pagal paskirtį. Ar EPIRB‘ams atliktos kasmetinės patikros?		Radijo įrangos patikrinimą atlieka Administracija arba įgaliotos klasifikacinės bendrovės pripažinimą turinti kranto įmonė. Įvertinama akumuliatorinių baterijų būklė, pateikiant likutinės galios patikros aktą.
14.	Aplinkos apsaugos įranga.	Tikrinama komplektacija ir darbe pagal paskirtį.		Cisternos apžiūrimos iš vidaus. Atliekamas likutinio storio matavimas. Jeigu buvo remontuojamos, atliekami išbandymai.
15.	Krovininė įranga.	Tikrinama komplektacija, detalių sertifikatai. Išbandoma darbe pagal paskirtį.		Papildomos kasmetinės patikros metu stabdžiai apžiūrai pateikiami išardyti. Krovininė įranga ir stabdžiai po remonto išbandomi 1,1 maksimaliai leistino svorio apkrovimu.
16.	Kuro, tepalo, aušinimo vandens sistemos, balasto sistemos, išsausinimo sistemų siurbliai ir vamzdynai.	Tikrinama komplektacija. Išbandoma darbe pagal paskirtį.		Papildomai už kasmetinės apžiūros apimtį atsakingų sistemų (gaisro gesinimo, išsausinimo, kuro, tepalo) siurbliai apžiūrimi visiškai arba iš dalies išardyti. Pakeičiamos susidėvėjusios detalės, siurbliai išbandomi darbe pagal paskirtį.		Kokie siurbliai pateikiami apžiūrai – iš dalies arba visiškai išardyti – suderinama su inspektoriumi.

Laivo kapitonas _____________________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Laivo vyr. mechanikas _______________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašas)

Inspektorius (-iai) ___________________________________________________________

(vardas (-ai), pavardė (-ės)) (parašas (-ai))

Data: __________________________

___________________

Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, patikrinimų atlikimo procedūrų aprašo

5 priedas

LAIVO KORPUSO KONSTRUKCIJŲ, MECHANIZMŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMO REKOMENDACIJOS

1. Laivo korpuso apkalos, konstrukcijų rekomenduojamos nusidėvėjimo normos

1.1. Įlenkimas – laivo korpuso apkalos deformacija, kurią nustatant matuojamas jos ilgis, plotis ir įlenkimo gylis. Laivo korpuso apkalos įlenkimai, kurie lėmė korpuso konstrukcijų deformacijas, turi būti pašalinti laivo dokavimo metu, jeigu įlenkimo gylis yra daugiau kaip 1/20 atstumo tarp korpuso konstrukcijų (španhoutų). Laivą galima eksploatuoti, jeigu įlenkimo gylis yra ne daugiau kaip 25 mm ir nepažeistos korpuso konstrukcijos.

1.2. Laivo korpuso apkalos suvirinimo siūlių nusidėvėjimas neturi būti gilesnis nei sujungiamų lakštų paviršius. Bendras vidutinis laivo korpuso apkalos ir konstrukcijų nusidėvėjimas neturi viršyti 30 % nuo projekte numatyto storio statant laivą.

1.3. Didžiausi leidžiami korpuso nusidėvėjimai, priklausomai nuo detalių paskirties (nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo laivo pastatymo metu projekte numatytų detalių storio):

Nr.

Korpuso konstrukcijos pavadinimas

Nusidėvėjimas, %

Denių apkala, išorinė bortų apkala, dvigubo dugno išorinė apkala.

Denių apkala tarp triumų komingsų.

Špantai, statramsčiai ir kitos korpuso konstrukcijos rinkinio detalės.

Triumų dangčių apkala.

Triumo dangčių statramsčiai ir jų detalės.

Flanšai, vandeniui nelaidžių durų komingsai.

2. Laivo vairo konstrukcijų nusidėvėjimo kontrolė

2.1. Laivo vairo konstrukcijos gali būti įvairios, todėl vertinant laivo vairo būklę reikia vadovautis laivo techninėje specifikacijoje nurodyta informacija, t. y. vairo veleno guolių leistinu nusidėvėjimu, laivo plunksnos apkalos nusidėvėjimu. Guolių būklės duomenys įrašomi į lentelę:

Matavimo rezultatai

Matmenys, mm

Pastabos

3. Elektros įrangos izoliacijos normos

3.1. Elektros įrangos izoliacijos varža negali būti mažesnė, negu nustatyta įrangos gamintojo.

3.2. Elektros įrangos, kurios vardinė įtampa daugiau kaip 500 V, taip pat elektros mašinų, kurių galingumas daugiau kaip 1000 kW, izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2000 omų 1 V įtampos.

3.3. Eksploatuojamo laivo elektros įrangos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė, negu nurodyta lentelėje:

Eil. Nr.	Elektros įrangos pavadinimas	Varžos dydis M įrangai įšilus
Eil. Nr.	Elektros įrangos pavadinimas	Norma	Minimaliai leistina
1.	Elektros mašinos.	0,7 ir daugiau	iki 0,2
2.	Įjungimo ir valdymo įranga.	0,5 ir daugiau	iki 0,2
3.	Pagrindiniai, avariniai skirstomieji skydai, išjungus valdymo pagalbines signalizacijos ir apsaugos grandines: vardinė įtampa iki 100 V; vardinė įtampa iki 220 V.	0,3 ir daugiau 1,0 ir daugiau	iki 0,06 iki 0,02
4.	Laivo elektros tinklų kabeliai: apšvietimo linijos vardinė įtampa iki 100 V; apšvietimo linijos vardinė įtampa 101V–220 V; jėginė vardinė įtampa nuo 100 iki 500 V.	0,3 ir daugiau 0,5 ir daugiau 1,0 ir daugiau	iki 0,06 iki 0,2 iki 0,2
5.	Valdymo, signalizacijos ir kontrolės grandinėse: vardinė įtampa iki 100 V; vardinė įtampa nuo 101 V iki 500 V.	0,3 ir daugiau 1,0 ir daugiau	iki 0,06 iki 0,2
6.	Akumuliatoriai atjungus apkrovimą: vardinė įtampa iki 24 V; vardinė įtampa 25 V–250 V.	0,1 ir daugiau 0,5 ir daugiau	iki 0,02 iki 0,1

4. Elektros mašinų oro tarpo tarp statoriaus ir rotorio rekomenduojamos normos

4.1. Maksimaliai leistini oro tarpų Δ nuokrypiai nuo vidutinio jų aritmetinio dydžio:

- tarp statoriaus ir rotoriaus asinchroninių mašinų iki ± 25 %;

- tarp statoriaus ir rotoriaus sinchroninių mašinų iki ± 10 %;

- nuolatinės srovės mašinų, kurių oro tarpas tarp inkaro ir statoriaus yra iki 3 mm, leistinas nuokrypis ± 10 %;

- nuolatinės srovės mašinų, kurių oro tarpas tarp inkaro ir statoriaus yra daugiau 3 mm, iki ± 5 %.

4.2. Oro tarpai matuojami iš abiejų generatoriaus pusių, t. y. iš variklio pusės ir iš kontaktinių žiedų pusės, ne mažiau kaip keturiuose diametraliai priešinguose taškuose, prasukant rotorių kas 90º.

4.3. Oro tarpai turi būti matuojami ne rečiau kaip kas 5 metai periodinio laivo patikrinimo laikotarpiu.

5. Deidvudas ir sraigto velenas

5.1. Leistinas Δ tarpas tarp sraigto veleno ir deidvudo įvorės priklauso nuo įvorės medžiagos:

- įvorė pagaminta iš bakauto, gumos, tekstolito, kaprolono, DSP:

Δ = 0,012d + 1,8 mm, jeigu veleno skersmuo d iki 600 mm;

- įvorė turi babito dangą

Δ = 0,005 d + 1,0 mm.

5.2. Būtina vadovautis laivo specifikacijoje nurodyta informacija.

6. Laivo elektros dyzeliniai generatoriai.

6.1. Patikrinti dyzelinio variklio tuščios eigos apsukų dažnio reguliavimą nuotoliniu būdu nuo pagrindinio paskirstymo skydo. Apsukas turi būti galima keisti ± 10 % nuo vardinio apsukų dažnio.

6.2. Keičiant pagrindinio generatoriaus apkrovimą nuo 0 iki 100 % (arba maksimaliai galimo apkrovimo sukuriamo laivo naudotojais) generatoriaus įtampa neturi keistis daugiau nei ± 2,5 % nuo vardinio įtampos dydžio ir ne daugiau kaip ± 4 % dėl avarinio dyzelinio generatoriaus.

6.3. Staigus generatoriaus apkrovimo pakeitimas nuo 0 iki maksimaliai galimo neturi sukelti apsukų dažnio pokyčio daugiau kaip ± 10 % nuo vardinio dydžio, o praėjus 5 s įtampos pokytis neturi būti daugiau kaip ± 5 % nuo vardinio dydžio.

6.4. Dyzelinio generatoriaus apsauga nuo reversinio galingumo turi suveikti per 6–10 s, kai generatorius pasiekia iki 15 % reversinio galingumo, skaičiuojant nuo vardinio dydžio. Ši apsauga taikoma tik dyzeliniams generatoriams, kurie yra suprojektuoti dirbti lygiagrečiu darbo režimu su kitais dyzeliniais generatoriais.

6.5. Tikrinant lygiagretų generatorių darbo režimą, įvertinama galimybė prijungti generatorius į lygiagretų darbą, aktyviosios sudedamosios apkrovos ir reaktyvinės sudedamosios apkrovos pasiskirstymas tarp dirbančių generatorių, generatorių apsauga nuo minimalios įtampos, nuo perkrovimo. Keičiantis apkrovimui nuo 20 % iki 100 % vardinio dydžio, apkrovimo skirtumas tarp dirbančių lygiagrečiu režimu generatorių neturi būti daugiau kaip 15 % didžiausios dirbančio generatoriaus galios.

6.6. Dyzelinių variklių apsauga nuo viršgreičio turi sustabdyti variklį, pasiekus 115 % vardinio dydžio apsukų.

7. Slėginiai indai (balionai).

7.1. Vertinant suslėgto oro balionų, priešgaisrinės sistemos slėginių indų būklę būtina atlikti:

- slėginio indo identifikaciją – ar jis atitinka pateiktus dokumentus;

- išorinę apžiūrą;

- vidinę apžiūrą (jeigu įmanoma);

- sienelių likutinį metalo storio matavimą, jeigu randama aiški vietinė arba bendra korozija;

- ventilio būklės, sriegio balione būklės vertinimą.

7.2. Slėginiai indai brokuojami, jeigu:

- randamas gilesnis negu 2 mm įdaužimas;

- pažeistas ventilio sriegis;

- baliono sienelių metalo nusidėvėjimas daugiau kaip 10 % nuo storio, nurodyto sertifikate.

7.3. Kas 5 metai turi būti atliekami balionų hidrauliniai bandymai. Šiuos bandymus gali atlikti tik specializuotos įmonės, turinčios įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės pripažinimą vykdyti tokią veiklą. Atliekant slėginių indų, kuriems galima atlikti apžiūrą iš vidaus, hidraulinius bandymus bandymo slėgis turi būti ne mažiau kaip 1,25 darbinio slėgio, o slėginių indų, kurių apžiūra iš vidaus neįmanoma, bandymo slėgis turi būti ne mažiau kaip 1,5 darbinio slėgio, jeigu gamintojo nenurodyta kitaip.

___________________

Cisternos pavadinimas	Nr. pagal schemą	Kur yra (šp)	Apžiūrėta iš vidaus	Išbandyta

Pavadinimas Name	Pagrindiniai Main			Atsarginiai Reserve
Pavadinimas Name	Tipas Type	Matomumas Visibility	Lempa (W) Bulb (W)	Tipas Type	Lempa (W) Bulb (W)
Topas / Masthead
Dešiniojo borto / Starboard
Kairiojo borto / Portside
Laivagalio / Sternlight
Inkaravimo / Anchor
Laivas nevaldomas / NUC
Buksyravimo / Towing
Locmano / Pilot
Žvejybos / Fishing
Tralavimo / Sweeping
Ribotas valdymas / RAM
Signalinė lempa / Daytime signaling lamp
Manevravimo / Manoeuvring

Pavadinimas Name	Tipas Type	Gaminio Nr. Manufacture No.	Kiekis Quantity	Galioja iki Valid till
Tifonas arba švilpukas Tifon or whistle
Varpas Bell
Raudona parašiutinė raketa Red parachute flare

Laivo pavadinimas, TJO Nr. Ship’s name, IMO No.
Laivybos bendrovė Company
Kapitonas (vardas, pavardė) Master (name)
Agentas (vardas, pavardė) Agent (name)

Objekto pavadinimas	Remonto ir apžiūros apimtis	Pastabos

Sklendės pavadinimas ir tipas	Remonto ir apžiūros apimtis	Pastabos

Objekto pavadinimas	Remonto ir apžiūros apimtis	Tarpelių matavimo rezultatai	Pastabos