Administracinė byla Nr. eA-2405-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) viršininko 2018 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 6901-48 „Dėl veterinarijos gydytojos I. K. vykdomos veiklos“ (toliau – Įsakymas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu jai buvo uždrausta nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus. Toks Įsakymas buvo priimtas, nes pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (toliau – Veterinarijos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį ir Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 12, 19 ir 26 punktus. Su tokiu Įsakymu pareiškėja nesutiko, nes jis neteisėtas ir nemotyvuotas, be to, pažeidė jos teises. Priimdamas skundžiamą Įsakymą, atsakovas netikrino nei mikroschemų įsigijimo dokumentų, nei Gyvūnų augintinių poodinio mikroschemų pajamavimo ir nurašymo žurnalo. Tokiu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą Taisyklių 12 punkte, t. y. netinkamai tvarkė mikroschemų apskaitą. Dėl Taisyklių 19 punkto pažeidimo teigė, kad nei ginčijamame Įsakyme, nei patikrinimo akte nebuvo nurodyta, kad pareiškėja būtų šiurkščiai arba pakartotinai pažeidusi reikalavimus ar įsipareigojimus, siekiant prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro. Dėl Taisyklių 26 punkto pažeidimo nurodė, kad atsakovas visiškai nevertino pareiškėjos pateiktų paaiškinimų apie tai, kad pildant prašymus dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) registravimo buvo padaryta techninė klaida – sukeistos prašymų pusės. Pastebėjus šią klaidą, prašymai buvo perrašyti, tačiau atsakovas rėmėsi būtent klaidingai surašytais prašymais. Nenustačius pažeidimo faktų ir nesant tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat negalima konstatuoti ir Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kadangi nėra nustatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. B1-804 „Dėl Gyvūno augintinio paso įforminimo ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų nesilaikymo faktas, ginčijamu Įsakymu pareiškėjai nustatytas draudimas neteisėtas.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė Gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalo, taip pat nepateikė gautų mikroschemų apskaitos, todėl jų patikrinti buvo neįmanoma. Pati pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad patikrinimo metu negalėjo pateikti gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalo. Pareiškėja, nepateikdama reikalaujamų dokumentų, negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad ji, kaip veterinarijos paslaugų teikėja, tinkamai, pagal Taisyklių 12 punktą tvarko mikroschemų apskaitą. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, susiję su prašymais ženklinti ir įregistruoti šunis, taip pat su prašymu registruoti savininko pasikeitimą. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Taisyklių 19 ir 26 punktus, t. y. neįvedė duomenų į Gyvūnų augintinių registrą. Tarnybos pareigūnai nustatę, kad pareiškėja pakartotinai pažeidė Taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų augintinių ženklinimą, registravimą ir gyvūnų augintinių pasų išdavimo ir įforminimo tvarkos reikalavimus, vadovaudamasi Aprašo 49 punktu, priėmė skundžiamą Įsakymą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjos I. K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Tarnybos pareigūnai, gavę informaciją dėl netinkamo gyvūnų augintinių ženklinimo bei registravimo, 2018 m. sausio 23 d. atliko VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti, ar ūkio subjektas atitinka veterinarinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus ir teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinių vaistų saugą, reikalavimus. Patikrinimo metu buvo surašytas Veterinarinių paslaugų teikėjo patikrinimo aktas Nr. 69VPTA-2 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad Tarnybos pareigūnams nebuvo pateiktas gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalas, nepateikta gautų mikroschemų apskaita. Kai kuriuose mikroschemų įsigijimo dokumentuose nėra nurodyti poodinių mikroschemų numeriai. Gyvūnų augintinių registre suvesti duomenys apie gyvūnus nesutampa su duomenimis, nurodytais prašymuose dėl gyvūnų augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo duomenų keitimo ar išregistravimo. Tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. B. 2018 m. vasario 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad I. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 343 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 49 punktu, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo uždraudė pareiškėjai nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre, bei, vadovaudamasi Taisyklių 19 punktu, 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. 69Dl-(69.5)-401 „Dėl veterinarijos gydytojos I. K.“ informavo VĮ Žemės ūkio ir informacijos kaimo verslo centrą apie suteiktos teisės prisijungti prie gyvūnų augintinių registro apribojimą.
7. 2017 m. gruodžio 27 d. prašyme Nr. 506 „Dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo“ gyvūno augintinio savininkė D. D. kreipėsi į VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ su prašymu ženklinti ir įregistruoti šunį vardu Wendi Mi Amore. Šiame prašyme nurodytas gyvūno augintinio (šuns) mikroschemos Nr. 990000001510269. Tą pačią dieną – 2017 m. gruodžio 27 d. G. S. kreipėsi į VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ suprašymu Nr. 506 „Dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo“, siekdama pakeisti gyvūno savininką. Šiame prašyme nurodytas gyvūno augintinio mikroschemos Nr. 990000001510269. Atsakovas po atlikto patikrinimo Gyvūnų augintinių registre nustatė, kad pagal duomenis šuns, kuris paženklintas poodine mikroschema Nr. 990000001510269, laikytojas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. yra D. D., o ne G. S., nors pateiktame VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ procedūrų sąraše nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. augintinio, kurio mikroschemos Nr. 990000001510269, savininkė yra G. S. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 27 d. prašyme Nr. 507 „Dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo“ gyvūno augintinio savininkė V. B. kreipėsi į VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ su prašymu įregistruoti savininko pasikeitimą. Prašyme nurodytas gyvūno augintinio mikroschemos Nr. 990000001510298. Atsakovas, patikrinęs Gyvūnų augintinių registrą, nustatė, kad šuns, kuris paženklintas poodine mikroschema Nr. 990000001510298, laikytojas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. yra D. D., o ne – V. B. Šios aplinkybės patvirtino, kad patikrinimo metu rasti duomenys yra prieštaringi. Taip pat byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. gyvūno augintinio savininkė G. S. kreipėsi viešoji įstaiga „Indrės veterinarijos gydykla“ su prašymu Nr. 507 „Dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo, duomenų keitimo ar išregistravimo“, t. y. skirtingi asmenys (V. B. ir G. S.) skirtingomis dienomis (2017 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d.) kreipėsi į VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“, tačiau du prašymai buvo užregistruoti tuo pačiu numeriu. Kaip matyti, kad pateikti prašymai dėl gyvūnų ženklinimo ir gydykloje rasti prašymai skirtingi, tačiau registruoti tuo pačiu numeriu, sumaišytos mikroschemos. Be to, G. S. 2017 m. gruodžio 27 d. prašyme taisyta šuns atvedimo data, nėra gyvūną perėmusio asmens parašo. Procedūrų sąraše neteisingai nurodyta šuns vardu Wendi Mi Amore gimimo data. Minėtų aplinkybių visuma patvirtino, jog Tarnyba padarė pagristą išvadą, jog pareiškėja, būdama VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ vadove ir nepateikdama gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalo, netinkamai vedė gyvūnų augintinių poodinių mikroschemų pajamavimą ir nurašymą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėja pažeidė Taisyklių 12, 19 ir 26 punktus, numatančius, kad veterinarijos paslaugų teikėjai tvarko mikroschemų apskaitą taip, kad būtų žinomi įsigytų mikroschemų numerių intervalai, kurie nurodomi mikroschemų įsigijimo dokumentuose, ir įveda duomenis į Gyvūnų augintinių registrą.
8. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Įsakyme ir Patikrinimo akte atsakovas nenurodė, jog ji būtų šiukščiai ar pakartotinai pažeidusi reikalavimus ar įsipareigojimus, susijusius su Gyvūnų augintinių registrų. Iš 2018 m. vasario 6 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VMVT-VILN-ANR_P-11-2018 matyti, kad šis protokolas pareiškėjai, kaip VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ vadovei, buvo surašytas dėl to, kad ji pakartotinai per metus padarė ANK 343 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A13.-714-270/2018 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu konstatavo, kad I. K. pažeidė Veterinarijos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą ir padarė ANK 343 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
9. Dėl pareiškėjos teiginių, kad atsakovas netikrino nei mikroschemų įsigijimo dokumentų, nei Gyvūnų augintinių poodinio mikroschemų pajamavimo ir nurašymo žurnalo, taip pat visiškai nevertino, kad pildant prašymus dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir (ar) registravimo buvo padaryta techninė klaida, teismas pažymėjo, kad jie vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir niekaip nekeičiantys padarytos išvados.
10. Teismo vertinimu, skundžiamu Įsakymu atsakovas teisėtai ir pagrįstai uždraudė pareiškėjai nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre, bei informavo VĮ Žemės ūkio ir informacijos kaimo verslo centrą apie suteiktos teisės prisijungti prie gyvūnų augintinių registro apribojimą. Taip pat, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei skundžiamo Įsakymo turinį, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III.
11. Pareiškėja I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes sprendime nenurodoma, kokiomis aplinkybėmis remiantis nustatomas Taisyklių 12 punkto pažeidimas. Atsakovas nepateikė nei vieno pažeidimą patvirtinančio įrodymo. Tuo tarpu teismas ignoravo pareiškėjos argumentus apie tai, kad Tarnyba netikrino dokumentų. Ji nėra atsakinga už mikroschemų įsigijimo dokumentų turinį, o Gyvūnų augintinių poodinio mikroschemų pajamavimo ir nurašymo žurnalas, iš kurio galima nustatyti, ar tinkamai vedama mikroschemų apskaita, tikrintas nebuvo.
11.2. Pareiškėjos veiksmuose nėra Taisyklių 19 punkto pažeidimo sudėties, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Taisyklių 19 punkto pažeidimą.
11.3. Teismo išvada, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 26 punktą, yra nepagrįstą, nes ji tinkamai atliko Taisyklių 23 ir 24 punktuose nurodytus veiksmus: tinkamai nustatė gyvūno augintinio tapatybę, tinkamai užpildė prašymus, juos patvirtino spaudu bei visus duomenis suvedė į Gyvūnų augintinių registrą. Tiek atsakovas, tiek teismas ignoravo pareiškėjos paaiškinimus apie tai, kad Tarnybai buvo pateikti klaidingai užpildyti prašymų egzemplioriai, kurie turėjo būti sunaikinti, bet atsidūrė pas atsakovą, o atsakovas atsisakė vadovautis tinkamai užpildytais prašymų egzemplioriais. Pareiškėja patvirtino, kad dėl darbų gausos suvesdama duomenis į Gyvūnų augintinių registrą suklydo gyvūno gimimo datą, tačiau šis nesutapimas yra vienintelis ir nesudaro pagrindo konstatuoti Taisyklių 26 punkto pažeidimo.
11.4. Aprašo 49 punkte nustatyta, kad už Aprašo nuostatų nesilaikymą gali būti uždrausta vykdyti gyvūnų ženklinimą, išduoti gyvūnų augintinių pasus ir jose daryti įrašus bei apriboti teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro. Tačiau šioje byloje teismas nenustatė nė vieno Aprašo nuostatų pažeidimo fakto, atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad pareiškėja pažeidė Aprašą. Taisyklėse nenumatyta sankcija uždrausti gyvūnų ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus. Šiuo atveju yra akivaizdžiai pažeistas teisėtumo reikalavimas, nes prevencinio poveikio priemonė pareiškėjai pritaikyta nesant tam jokio teisinio pagrindo.
11.5. Ginčijamas Įsakymas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, nes nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teisės aktai, kuriais remiantis pareiškėjai uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus, buvo nurodyti tik atsakovo atsiliepime.
12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o I. K. apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai sutampa su atsiliepimu, pateiktu pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad atsakovas nesutinka, kad pareiškėja nepažeidė Taisyklių 19 punkto, ir teigia, jog aplinkybę, kad pareiškėja pakartotinai pažeidė Taisykles, patvirtina tai, kad ji pakartotinai per vienerius metus padarė ANK 343 straipsnio 1 dalies nusižengimą. Taisyklių 12 punktas reikalauja tvarkyti apskaitą ir tvarkyti ją taip, kad būtų pasiektas šio punkto tikslas, tačiau pareiškėja nesugebėjo įrodyti, jog tokią apskaitą ji tvarko tinkamai. Pareiškėja pati pasirenka mikroschemų tiekėją ir turi galimybę susitarti su tiekėju dėl mikroschemomis gaunamos informacijos, todėl ji turėjo atsakingai vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti Taisyklių 12 punkto reikalavimo įgyvendinimą. Pareiškėja atliko Taisyklių 23 ir 24 punktuose nurodytus veiksmus, nes pasirašė ir spaudu patvirtino, kad ji atliko prašymuose nurodytų gyvūnų ženklinimą, tačiau į Gyvūnų augintinių registrą įvedė neteisingus duomenis, nurodydama klaidingas gyvūnų atsivedimo ir ženklinimo datas bei neregistruodama dalies duomenų apie gyvūnų augintinių savininkus. Tarnybos nuomone, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji suklydo įvesdama duomenis, turi būti vertinama kritiškai, nes duomenys apie gyvūno augintinio amžių, ženklinimo data ir vakcinacijos nuo pasiutligės data yra esminiai ruošiant gyvūną išvežti parduoti į kitas šalis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2018 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 6901-48 „Dėl veterinarijos gydytojos I. K. vykdomos veiklos“, kuriuo pareiškėjai uždrausta nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 12, 19 ir 26 punktus, numatančius, kad veterinarijos paslaugų teikėjai tvarko mikroschemų apskaitą taip, kad būtų žinomi įsigytų mikroschemų numerių intervalai, kurie nurodomi mikroschemų įsigijimo dokumentuose, ir įveda duomenis į Gyvūnų augintinių registrą, todėl atsakovas skundžiamu Įsakymu teisėtai ir pagrįstai uždraudė pareiškėjai nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus.
16. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog nepadarė nurodytų pažeidimų, be to, atsakovas nenustatė Aprašo nuostatų pažeidimo, tačiau pritaikė Aprašo 49 punkte nustatytą sankciją. Taip pat, pareiškėjos nuomone, ginčijamas Įsakymas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, nes jis nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
17. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Veterinarijos įstatymas, Taisyklės ir Aprašas. Veterinarijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Veterinarijos praktikos licencijos turėtojai privalo vykdyti šio įstatymo, Veterinarijos praktikos licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos praktiką, reikalavimus. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų filialai, pažeidę šį įstatymą ir kitus veterinariją reglamentuojančius teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Veterinarijos įstatymo 20 str. 1 d.). Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės nustato šunų, kačių, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo reikalavimus ir registravimo tvarką Gyvūnų augintinių registre. Pagal Taisyklių 12 punktą veterinarijos paslaugų tiekėjai tvarko mikroschemų apskaitą taip, kad būtų žinomi įsigytų mikroschemų numerių intervalai, kurie nurodomi mikroschemų įsigijimo dokumentuose. Gyvūnų augintinių savininkai dėl paženklinto gyvūnų augintinio registravimo Gyvūnų augintinių registre kreipiasi į veterinarijos paslaugų tiekėją, kurio veterinarijos gydytojai turi ŽUIKVC suteiktą teisę prisijungti prie Gyvūnų augintinių registro, arba į VMVT teritorinį skyrių <...> (Taisyklių 19 p.). Veterinarijos paslaugų tiekėjo veterinarijos gydytojas, atlikęs Taisyklių 23 ar 24 punktuose nurodytus veiksmus, įveda duomenis į Gyvūnų augintinių registrą, pasirašo ir patvirtina spaudu prašymo skiltyje „Duomenis į gyvūnų augintinių registrą įvedęs asmuo“, vieną prašymo egzempliorių atiduoda gyvūno augintinio savininkui, kitą palieka sau (Taisyklių 26 p.). Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 40 p.). Tuo tarpu Aprašas nustato gyvūnų augintinio paso išdavimo, įrašų darymo pase, paso blankų išdavimo ir apskaitos tvarką. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys, nustatęs, kad įgaliotasis veterinarijos gydytojas ar veterinarijos paslaugų tiekėjas nesilaiko Aprašo nuostatų, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, nurodo įgaliotajam veterinarijos gydytojui, veterinarijos paslaugų tiekėjui nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus arba uždraudžia <...> išduoti pasus, vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą poodinėmis mikroschemomis ir raštu informuoja Tarnybą, kuri kreipiasi į ŽŪIKVC dėl įgaliotajam (-iesiems) veterinarijos gydytojui (-ams) suteiktos teisės prisijungti prie Gyvūno augintinio registro apribojimo ir apie tai nedelsiant informuoja paso blankų platintojus (Aprašo 49 p.). Tarnybos, jos teritorinių padalinių sprendimai, kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 51 p.).
18. Ginčijamas 2018 m. sausio 30 d. Įsakymas yra grindžiamas Taisyklių 12, 19 ir 26 punktu bei Veterinarijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. sausio 23 d. buvo atliktas VšĮ „Indrės veterinarijos gydykla“ neplaninis patikrinimas. Patikrinimo metu buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Tarnybos pareigūnams nebuvo patiektas augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalas, nepateikta gautų mikroschemų apskaita. Kai kuriuose mikroschemų įsigijimo dokumentuose nėra nurodyti poodinių mikroschemų numeriai. Gyvūnų augintinių registre suvesti duomenys apie gyvūnus nesutampa su duomenimis, nurodytais prašymuose dėl gyvūnų augintinio ženklinimo ir (ar) įregistravimo duomenų keitimo ar išregistravimo. Patikrinime akte buvo konstatuoti Tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. B1-107 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo poodinėmis mikroschemomis“ 1.4.7 punkto pažeidimas, Taisyklių 26 punkto ir Veterinarijos įstatymo 13 straipsnio pažeidimai. Tarnyba, vadovaudamasi Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 8 punktu, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir nustačiusi, kad yra pažeisti Taisyklių 12, 19, 26 punktai bei Veterinarijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimai, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo uždraudė pareiškėjai nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Tarnyba tik pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kokiomis teisės aktų normomis vadovaudamasi skyrė pareiškėjai sankciją – uždraudimą nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 30 d. vykdyti gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą Gyvūnų augintinių registre bei išduoti gyvūnų augintinių pasus ir juose daryti įrašus. Minėta pareiškėjai skirta sankcija yra numatyta Aprašo 49 punkte, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši sankcija taikoma tik nustačius Aprašo nuostatų pažeidimus. Šiuo atveju atsakovas nei Patikrinimo akte, nei ginčijame Įsakyme nenustatė, kad pareiškėja būtų pažeidusi kurią nors iš Aprašo nuostatų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai negalėjo būti skirta Aprašo 49 punkte numatyta sankcija. Taip pat pažymėtina, jog Patikrinimo akte pareiškėjai inkriminuojamas Taisyklių 26 punkto pažeidimas, tačiau ginčijamame Įsakyme taip pat nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 12 ir 19 punktus.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A13-714-270/2018 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-00413-2018-0) I. K. pripažino kalta padarius ANK 343 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad ji 2018 m. sausio 23 d. per 2 val. trukusį patikrinimą nepateikė gyvūnų augintinių ženklinimo mikroschemomis žurnalo, nevedė gyvūnų augintinių poodinių mikroschemų pajamavimo ir nurašymo žurnalo, ir skyrė jai 150 Eur baudą. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 11 d.
22. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016 ir kt.). Taigi pirmiau minėti Tarnybos atsiliepimuose išdėstyti motyvai privalėjo būti aiškiai ir suprantamai nurodyti ginčijamame akte tam, kad pareiškėja galėtų suprasti kokius pažeidimus padarė, o su jais nesutikdama – tokį aktą apskųsti nustatyta tvarka, išdėstydama visus savo nesutikimo su priimtu sprendimu argumentus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi yra nemotyvuotas ir neišsamus. Spręsdamas dėl sankcijos skyrimo pareiškėjai, atsakovas Įsakyme apsiribojo Taisyklių punktų nurodymu ir visiškai nepagrindė, kodėl pareiškėjai buvo skirta būtent tokia sankcija.
23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamą Įsakymą Tarnyba priėmė nepaisydama VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, konkrečių teisės normų nesusiejo su objektyviais duomenimis (faktais), šis pažeidimas paneigė pareiškėjos teisę žinoti priimto sprendimo pagrindus, apribojo jos teisę į teisminę gynybą, galimybę suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Todėl ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir turi būti naikinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįstas naikintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Įsakymo panaikinimo.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko 2018 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 6901-48 „Dėl veterinarijos gydytojos I. K. vykdomos veiklos“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rytis Krasauskas
Ričardas Piličiauskas