LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO 2007 M. LIEPOS 18 D. ĮSAKYMO NR. V-79 „DĖL KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ, ATLIEKANČIŲ NOTARINIUS VEIKSMUS, PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. spalio 24 d. Nr. V-288

Vilnius

P a k e i č i u  Konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl Konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

„4. Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos konsuliniame statute.“

2.   Pakeičiu III skyrių ir jį išdėstau taip:

„III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

7. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:

7.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos turtinės žalos;

7.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šio aprašo 5 punkte;

7.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šio aprašo 5 punkte, dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų atliekant notarines funkcijas;

7.5. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų, padarytų atliekant notarines funkcijas draudimo sutarties galiojimo metu;

Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai apdraustajam ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

8. Jeigu trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų atliekant notarines funkcijas, padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui, apdraustajam ar draudikui šio aprašo 7 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.“

3.   Pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS“

4.   Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:

„9. Nedraudžiamasis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius):“

5.   Pakeičiu 11 punktą ir jį išdėstau taip:

„11. Metinė minimali konsulinio pareigūno civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir ne mažesnė kaip 87 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams, galintiems atsirasti dėl apdraustojo neteisėtų veiksmų, atliktų per vienus draudimo sutarties galiojimo metus. Draudimo sutarties galiojimo metu už papildomą draudimo įmoką draudimo suma gali būti visiškai ar iš dalies atkurta.“

6.   Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:

„14. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudiko prievolės įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.“

7.   Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

„21. Draudimo sutartis sudaroma ne mažiau kaip vieniems metams, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip.“

8.   Pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„VIII. APDRAUSTOJO IR DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMAJĮ ĮVYKĮ“

9.   Pakeičiu IX skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„IX. APDRAUSTOJO IR DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI“

10. Pakeičiu 24 punktą ir jį išdėstau taip:

„24. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir gavus reikalavimą atlyginti žalą, apdraustasis ir draudėjas turi laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.“

11. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:

„31. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas, apdraustasis ir trečiasis asmuo.“

12. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

„35. Jeigu žalos dydis neviršija 145 eurų sumos arba lygus šiai sumai, žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina draudėjas ar apdraustasis. Jeigu žalos dydis viršija 145 eurų sumą, draudikas privalo visiškai atlyginti nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą.“

13. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

„39. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.”

14. Pakeičiu 41 punktą ir jį išdėstau taip:

„41. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.”

15. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

„42. Draudėjo reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti apdraustajam ir (ar) trečiajam asmeniui išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą ir leisti apdraustojo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.”

16. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:

„44. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas ar apdraustasis trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.”

17. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:

„50. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (24 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.”

18. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:

„51. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, numatytos šio aprašo 29 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu draudėjo interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.”

Užsienio reikalų ministras                                                                                          Linas Linkevičius