DOK-667

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 14 d. paduotu pareiškėjos bankrutavusios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjos bankrutavusios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 nustatyta, kad UAB „LNTV“ ir UAB „FINIENS“ 2010 m. spalio 20 d. sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris įvyko, nekilnojamojo turto pardavėja UAB „LNTV“ priėmė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 15 d. išduotą vekselį kaip pirkėjos UAB „FINIENS“ atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą priemonę; turto pardavėja UAB „LNTV“ priėmė tokį prievolės įvykdymo būdą, t. y. kai prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo. Tačiau nei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1394-803/2022, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022 nebuvo tirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su vekselio davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei skolininkės UAB „FINIENS“, kurios prievolei įvykdyti išduotas vekselis,  tarpusavio santykiais ir susitarimais dėl skolos grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės (pareiškėjos) įvardytoje kitoje civilinėje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl vekselio, kaip nekilnojamojo turto pardavėjos priimto atsiskaitymo būdo, savaime nėra pakankamas pagrindas patvirtinti pareiškėjos prašomą 766 977,27 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje (apeliacinės instancijos teismo nutarties 24 punktas). Dėl pareiškėjos 221 628,33 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies, grindžiamo argumentais, jog pareiškėja 2012 m. lapkričio mėn., įvykdė atsakovės UAB „FINIENS“ 480 000 Lt (139 017,60 Eur) dydžio piniginę prievolę kreditorei UAB „Construction ACE“, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017 ši skola yra priteista iš atsakovės UAB „FINIENS“ pradinei kreditorei UAB „Construction ACE“, o ta pati skola iš atsakovės negali būti priteista antrą kartą (apeliacinės instancijos teismo nutarties 39, 41 punktai).

Kasaciniu skundu pareiškėja bankrutavusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjos 988 605,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje.

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutarčių aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-313/2022). Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo, aiškinant ginčo šalių sudarytą preliminarią sutartį kartu su kitais vėliau prie jos sudarytais susitarimais (2012-11-23 ir 2013-03-21 susitarimai).

2.   Teismai neįvertino susitarimų turinio. Kadangi sudėtinga (neįmanoma) nustatyti tikruosius šalių ketinimus, taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022). Šalys 2013-03-21 susitarimu UAB „Finiens“ pareigą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ grąžinti 1 500 000 Lt su priskaičiuotomis palūkanomis apsibrėžė alternatyvios sąlygomis: i) atsiradus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal vekselį; arba ii) įvykdžius išieškojimą pagal vekselį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog 2013-03-21 susitarimo dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos 2 punkte susitarta ne dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės reikalauti iš UAB „Finiens“ sumos, bet dėl palūkanų už sumą, kuriai išduotas vekselis, skaičiavimo (skundžiamos nutarties 31 punktas) yra atliktas lingvistiškai neįvertinus šalių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų turinio. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šalių valios išraišką (CK 6.223 straipsnis) ir UAB „Finiens“ prisiimtą sąlyginę prievolę grąžinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 500 000 Lt, atsiradus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal 2011-03-15 vekselį (skundo 25, 30–33 punktai).

3.   Apeliacinės instancijos teismas ignoravo preliminarios sutarties pasibaigimo padarinius, t. y. nagrinėjamu atveju teismas nustatęs, jog tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sudaryta 2011-03-15 preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta, neišsprendė restitucijos klausimo (CK 6.222 straipsnis) (skundo 38, 43-46 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                Antanas Simniškis

 

Donatas Šernas

 

Egidija Tamošiūnienė