VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

 

DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS 2003 M. VASARIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 1S-26 „DĖL NUMATOMO VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. gruodžio 20 d. Nr. 1S-253

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2011, Nr. 123-5813) 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktais ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 7, 82, 9, 10, 13, 18, 19, 22, 24, 28, 33, 35, 39, 40, 85, 86, 87, 90, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsniu (Žin., 2013, Nr. 112-5575):

1. P a k e i č i u Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2006, Nr. 12-454) patvirtintą Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodiką:

1.1. Išbraukiu 1 punkte žodžius „tekste“ ir šį punktą išdėstau taip:

1. Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos, nustatydamos prekių, paslaugų ir darbų numatomo viešojo pirkimo (toliau – pirkimo) vertes atliekant pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas).“

1.2. Išdėstau 3 punktą taip:

3. Numatomo pirkimo vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – pirkimo sutartis) vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi. Jeigu pirkimas prasideda vienais finansiniais metais ir pasibaigia kitais finansiniais metais, sudaromos pirkimo sutarties vertė įtraukiama į pirkimų vertes tų finansinių metų, kuriais pirkimas prasidėjo.“

1.3. Išdėstau 10 punktą taip:

10. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami reguliariai (perkančioji organizacija, nustatydama, ar pirkimas dėl savo pobūdžio yra reguliarus, atsižvelgia į savo vykdomos veiklos pobūdį, į tai, ar pirkimas atitinka perkančiosios organizacijos įprastos veiklos poreikius, į konkretaus pirkimo objekto ypatybes; paprastai reguliarus pirkimas iš anksto gali būti numatytas) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

10.1. Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.

10.2. Pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.“

1.4. Išdėstau 11 punktą taip:

11. To paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno, patvirtinto 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 „Dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno“ (OL 2002 L 340, p. 1) (2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 213/2008, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (CPV) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas, redakcija (OL 2008 L 74, p. 1)) (toliau – BVPŽ), skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Jeigu prekės priklauso tai pačiai grupei, tačiau nėra gaminamos identiškam ar panašiam naudojimui, šių prekių pirkimo vertės gali būti skaičiuojamos atskirai. Pavyzdžiui, identiškam ar panašiam naudojimui gaminamas prekes savo įprastiniame prekių asortimente paprastai turės tas pats atitinkamoje srityje veikiantis tipinis tiekėjas.“

1.5. Išdėstau 13 punktą taip:

13. Teikti reikalingas paslaugas yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas, jeigu atsižvelgiant į paslaugų ypatybes ir vadovaujantis protingumo kriterijais galima manyti, kad sutarčių dėl šių paslaugų sudarymu gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas (pavyzdžiui, sutartys dėl lengvųjų automobilių remonto ir aptarnavimo laikytinos to paties tipo, tačiau sutartys dėl lengvųjų automobilių ir katilinių įrangos remonto nėra to paties tipo).“

1.6. Papildau 15 punktą žodžiais „ar (ir) pirkimo apimties padidėjimo“ ir „ar (ir) padidėjus pirkimo apimčiai“ ir išdėstau šį punktą taip:

15. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo sutarties pratęsimo ar (ir) pirkimo apimties padidėjimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį ar (ir) padidėjus pirkimo apimčiai.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

 

 

 

Direktorius                                                                                                Žydrūnas Plytnikas