LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA
SPRENDIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ FINANSINIŲ PASKATŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ VALDYTOJAMS
2019 m. lapkričio 15 d. Nr. S-9(6.2-237)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 metų kasmet renka ir analizuoja duomenis apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta informacija leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą.
Analizuojant kasmetinius savivaldybių teikiamus duomenis ilgainiui pradeda ryškėti tendencija, kad vis daugiau savivaldybių pradeda suvokti kultūros paveldą ne kaip atskirą reiškinį, o kaip integralią sritį ir potencialų resursą, į kurį investuojant kuriama pridėtinė vertė bei sprendžiami aktualūs ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir politiniai klausimai. Tai rodo vis didėjantis savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo objektų tvarkybą, priežiūrą bei jų pažinimo sklaidą. Taip pat pastaraisiais metais savivaldybėse palaipsniui kuriama ir įgyvendinama finansinių paskatų sistema – įvairios mokesčių lengvatos kultūros paveldo objektų valdytojams bei paveldotvarkos programos. Savivaldybių parengtos ir nuosekliai vykdomos paveldotvarkos programos, kai kultūros paveldo tvarkybai kooperuojamos valdytojo ir savivaldybės lėšos, ne tik efektyviai prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo, bet ir suteikia impulsą vietos gyvenimo kokybės gerėjimui. Šios programos skatina valdytojus tinkamai prižiūrėti nekilnojamąjį kultūros paveldą, didina vietos turistinį patrauklumą, patenkina visuomenės socialinius, ekonominius, kultūrinius ir edukacinius poreikius.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, išanalizavusi surinktą informaciją apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo objektų apsaugai bei vadovaudamasi Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 5 str. 2 d. 1, 4, 7 ir 8 punktais, n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos savivaldybėms, siekiant spręsti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybai reikalingų lėšų kaupimo problemą, remtis esamais Kauno miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybių patvirtintų paveldotvarkos programų pavyzdžiais ir aktyviai taikyti finansines paskatas objektų valdytojams: dalinį tvarkybos darbų finansavimą ar kompensavimą iš savivaldybės biudžeto, o taip pat teisės aktuose numatytas mokesčių lengvatas.
2. Siūlyti Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir naujai parengusioms paveldotvarkos programas savivaldybėms vykdyti aktyvią informacijos sklaidą apie galimybes valdytojams gauti finansavimą kultūros paveldo objektų tvarkybos darbams, rengti viešas konsultacijas, vykdyti gerųjų praktikų ir pavyzdžių sklaidą.
3. Siūlyti parengusioms paveldotvarkos programas ir ketinančioms jas rengti savivaldybėms tvarkybos darbų finansavimo aprašuose numatyti valdytojams galimybę gauti finansavimą kultūros paveldo objektų interjerų tvarkybos darbams.
4. Siūlyti Kultūros ministerijai, rengiant naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją, nustatyti, kad savivaldybė iš savo biudžeto lėšų gali kompensuoti ne tik paskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų, bet ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių, į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų ar kultūros vertybių teritorijoje esančių statinių tvarkybos darbus.