Administracinė byla Nr. eTA-27-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01136-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (tretieji suinteresuoti asmenys – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, dėl netinkamos ventiliacijos ir dėl laikymo kartu su sunkiai sergančiais asmenimis paliko nenagrinėtą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d.  sprendimo, prašydamas priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo padavimo terminas baigėsi 2018 m. sausio 2 d., o apeliacinis skundas teismui buvo paduotas 2018 m. balandžio 6 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II.

Pareiškėjas E. B. 2018 m. gegužės 17 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo padavimo terminą.

Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas skundą ir apeliacinį skundą teismui teikė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o vėliau buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, todėl jo laiku nepasiekė teismo siųsti dokumentai ir jis praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis neturi specialių žinių teisės srityje ir neturi galimybių naudotis atstovo paslaugomis.  

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo E. B. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA⁸⁵⁸-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA⁴⁹²-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA⁶⁰²-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁶-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA⁸⁵⁸-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA⁸²²-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁶-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁶-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁶-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą praleido (apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. sausio 2 d. įskaitytinai, tačiau buvo paduotas 2018 m. balandžio 6 d.). Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl to, kad pareiškėjas buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, be to, pareiškėjas teigia neturintis specialių žinių teisės srityje ir negali naudotis atstovo paslaugomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į laisvę išėjo 2018 m. balandžio 24 d. (b. l. 161). Taip pat ir pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodo, kad jis apeliacinį skundą teismui teikė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, apeliacinis skundas buvo paduotas 2018 m. balandžio 6 d., o turėjo būti paduotas iki 2018 m. sausio 2 d. įskaitytinai. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo kalėdamas laisvės atėmimo įstaigoje, pirmosios instancijos teismo sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, o aplinkybė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio mėnesį išėjo į laisvę, negali pateisinti uždelsto laiko paduoti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1207-556/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016).

Įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus, pasisakytina, kad nėra pagrindo spręsti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo, terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.          

Teisėjai	Laimutis Alechnavičius
	Audrius Bakaveckas
	Dalia Višinskienė